Ziniasklaida ir kaip ji vertinama
5 (100%) 1 vote

Ziniasklaida ir kaip ji vertinama

1121

Lietuva Europos žiniasklaidoje

Žiniasklaida – tai organizuotas informacijos sklidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje: spaudoje, internete, per radijo ir televizijos laidas.

Tačiau kokia Lietuva yra Europos žiniasklaidoje? Bloga žinia – apie mus rašo mažai. Gera žinia – užtat teigiamai. Angliškoje, prancūziškoje ir vokiškoje žiniasklaidoje vyrauja teigiamas Lietuvos įvaizdis. Šis aspektas turėtų džiuginti, nes atrodo, kad užsienio žurnalistai nėra neigiamai nusiteikę mūsų atžvilgiu.

O ar dažnai yra minima Lietuva? Mes piktinamės, kad siaubūno žmogėdros Hanibalo tėviškė yra Lietuva, J. Frenzenas savo romane lietuvius vaizduoja valgančius arklieną bei apgaudinėjančius naivius amerikiečius, ir niekaip negalime atleisti aktoriui Melui Gibsonui, kuriam prieš kelerius metus išsprūdo, jog lietuviai – aštriadančiai ir dar ginkluoti beisbolo lazdomis. O dar XI amžiuje po baltų kraštus keliavęs I. Jokūbas savo užrašuose minėjo, kad matė žmones su šunų galvomis. Taigi dabartiniai gandai apie Lietuvą nėra jokia išimtis. Tačiau galime atsikvėpti lengviau, pavienių žmonių nuomonės, pasisakymai, nesudarė neigiamo požiūrio į mūsų tautą ir šalį. Žiniasklaida suformuoja galingiausius stereotipus ir įvaizdžius, kurie giliai įsminga žmonių galvoje.

Taigi ar dažnai minima Lietuva? Įvairiuose straipsniuose minima ne taip jau ir retai. Tikrai kasdien bent jau po kelis kartus ji pasirodo vienoje ar kitoje žiniasklaidos priemonėje. Tačiau vienas dalykas yra tada, kai Lietuva yra įvardijama kaip NATO ar ES narė, o kitas dalykas – kai pasirodo straipsnis, skirtas vien tik Lietuvai. Tyrimo metu, kurį atliko Lietuvos institutas, straipsnių skirtų tik Lietuvai, per keturis mėnesius buvo užfiksuota tik 294. Lietuviška informacija sudaro itin mažą skaičių bendrame sraute. Todėl galime pasidžiaugti, jog pristatant Lietuvą vyrauja teigiamas aspektas, tačiau pozityvūs aspektai skleidžiami ne taip plačiai kaip mes norėtume.

Taip pat svarbu žinoti kokiame kontekste dažniausiai pasirodo Lietuva? Dažniausiai Lietuvos vardas yra minimas politinėse naujienose, iš viso tai sudaro 39% visų naujienų, kuriuose paminėtas Lietuvos vardas. Dvigubai mažiau naujienų sportui skirtose žinutėse – jos sudaro 22% . Trečioje vietoje yra kultūrai skirtos žinutės – 12% . Toliau eina verslo naujienos sudarančios tik 7% .Taigi galime sakyti, kad politika, sportas ir kultūra yra tos sferos, iš kurių europiečiai daugiausiai pažįsta Lietuvą.

Taip pat svarbus aspektas yra kokioje vietoje atsiduria naujienos apie Lietuva? Išsiveržti i svarbiausias ir matomiausias pozicijas yra itin sunku, galiu remtis šio tyrimo duomenimis. Pirmas svarbus dalykas – daug naujienų, net 17 % atiduria vietinių naujienų skyrelyje. Taigi ne tokie jau svarbūs esame. Kitas svarbus dalykas – pačiose svariausiose rubrikose – redakcijos skiltyje, svarbiausiuose naujienose straipsnių, kuriuose pasirodo Lietuvos vardas, yra labai mažai.

Taigi galime ramiai miegoti – lietuviai tikrai nevaizduojami kaip didieji nusikaltėliai, šio Lietuvos instituto tyrimo rezultatais paneigėme mūsų pačių susidarytą mitą, jog Lietuvos vardas dažnai siejamas su kriminaliniais nusikaltimais. Europos akyse tikrai nesame kriminalistų tauta. O kriminalinių reikšmė dar sumažėja, jei pažiūrėsime, kokioje vietoje jos atsiduria, daugiausia jos patenka į vietinių naujienų skyrelį.

Dažniausiai Lietuva yra pristatoma kaip Baltijos regiono šalis. Taigi visai nenuostabu, kad vakariečiai į mūsų regioną žvelgia kaip į vientisą, painioja mūsų sostines, ir jiems nė motais egzistuojantys kultūriniai skirtumai. Ir darytume klaidą, jei badytume vakariečiams įkalti į galvą, kad esame skirtingi ir saviti. Taip pat ms nedžiugina faktas, kad Lietuva retai pateikiama kaip savarankiška demokratinė valstybė. Apie ją žymiai dažniau kalbama arba kaimynų, arba globalių politinių procesų kontekste.

Tyrimo metu buvo analizuojama angliška, prancūziška ir vokiška žiniasklaida, taigi joje taip pat buvo pastebėta skirtumų. Angliškuose tekstuose yra dažniau primenama sovietinė Lietuvos praeitis, anglams svarbesni yra NATO ir Lietuvos santykiai. Parodoma, kad Lietuva yra nauja NATO narė. O vokiškoje ir prancūziškoje žiniasklaidoje svarbiau yra Europos Sąjunga, jos reikalavimai ir kaip Lietuva būdama naująja nare juos įgyvendina.

Taigi ką šis tyrimas mums parodė? Dažniausiai Lietuva yra pristatoma geografiniu aspektu – kaip Baltijos jūros regiono, rytų Europos valstybė, Rusijos kaimynė, paskui eina politinių procesų kontekstai, sportas, kultūra. Taigi šis tyrimas parodė, kad Lietuvos įvaizdis Europos žiniasklaidoje nėra karikatūrinis, mums nemalonūs stereotipai ten tikrai nedominuoja, bet juk kažkur reikia rasti blogiuką.

Žiniasklaidos reguliavimas

Žiniasklaida – tai organizuotas informacijos sklidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje: spaudoje, internete, per radijo ir televizijos laidas. Žiniasklaida, tai milžiniška mūsų gyvenimo dalis, nes tik ji mums ir tiekia patikimas žinias iš viso pasaulio, iš mažiausių ir galingiausių valstybių. Ji apima ir sudaro tiek daug, kad yra vadinama trečiąja valdžia, ji nėra tokia laisva ir nevaržoma kaip daugelis pagalvotų, ją
riboja tiek valdiški, tiek privatūs įstatymai ir teisės.

Bene svarbiausias yra visuomenės informavimo įstatymas. Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklą

reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Civilinis ir baudžiamasis kodeksai, kuriamas reklamos įstatymas ir daugybė kitų įstatymų kelia ne mažiau, gal netgi daigiau rūpesčių žiniasklaidai. Visi sutinka. Kad žiniasklaida turi būti laisva. Laisvės ribos aiškiai skiriasi, ir sutinkama, kad laisvė privalo turėti ribas, žiniasklaida – stabdžius. Jei žiniasklaidos laisvė yra ribota, tai automatiškai Lietuvoje labai dažnai padaroma išvada, kad reikia priimti įstatymą, kuris tas laisves apribotų. Kitaip sakant reikia valdžios įsikišimo, kurios priimti įstatymai yra priešprieša privačiam žiniasklaidos reguliavimui.

Pirmuoju, valdiško reguliavimo atveju, reguliuojama įstatymu, o taisyklių turi būti laikomasi dėl to, kad valdžia jas nustatė. Taisyklės yra įgyvendinamos iš viršaus, visiškai nesirūpinant konkrečiu atveju, konkrečiu žmogumi, kurio teisės, teoriškai, žiniasklaida gali pažeisti. Pavyzdžiui, draudžiama atskleisti valstybės paslaptis, tabako reklamos uždraudimas, įsipareigojimas atskleisti informacijos šaltinį, nors etika ir žmonių interesai ne visada tai leistų. Prie valdiškų reguliavimų galima priskirti ir baudžiamąją atsakomybę už kai kuriuos veiksmus, šmeižtą žiniasklaidoje. Antruoju, privataus reguliavimo, atveju, padėtis kitokia, nes reguliavimas kyla iš pačios – žiniasklaidos, o jeigu taisyklės vis dėl to pažeidžiamos, tai pažeistos žmonių teisės irgi atkuriamos pačių žmonių iniciatyva.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1067 žodžiai iš 3318 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.