Ziniasklaida kaip svarbiausias politinės komunikacijos instrumentas
5 (100%) 1 vote

Ziniasklaida kaip svarbiausias politinės komunikacijos instrumentas

112131

Turinys

Turinys 2

Lentelės 2

Įvadas 4

1. Žiniasklaida ir politika 5

1.1 . Politinių naujienų perteikimas 6

1.2. Žiniasklaidos įtaka visuomenės nuomonei 8

1.3. Politinės darbotvarkės formavimas 9

1.4. Politinė socializacija 10

2. Žiniasklaida demokratinėje santvarkoje 12

2.1. Žiniasklaida ir rinkimai 14

2.2 Žiniasklaidos sąveika su politika ir visuomene 17

2.3 Žiniasklaida – pilietinių teisių ir politinių laisvių garantas 18

Apibendrinimas 20

Literatūros sąrašas 21

Lentelės

Lentelė 1. Žurnalistų ir visuomenės požiūrių skirtumai JAV, 2000 m. (%)…………………………………….7

Lentelė 2. Žiniasklaidos veiklos standartai…………………………………………………………………………..13

Įvadas

Politinės komunikacijos reikšmė visuomenės ir valstybės politiniame gyvenime yra pakankamai gerai suprantama. Svarbiausi į valdžią pretenduojančių asmenų, partijų ar interesų grupių veiksmai skirti efektyvių ir pakankamų komunikacinių sistemų kūrimui ir jų panaudojimui politinėje veikloje. Politinė komunikacija tampa svarbiausia priemone informuoti ir organizuoti visuomenę, formuoti jos nuomonę ir demokratinėje valstybėje.

Politinę komunikaciją galima vadinti politinės valdžios instrumentu, kuriuo politikai veikia visuomenę: struktūrizuoja jos politinę elgseną, telkia bendraminčius, realizuoja politinius sprendimus, organizuoja ideologines struktūras.

Per politinę komunikaciją išryškėja realios politinio gyvenimo situacijos. Demokratinėje visuomenėje informacijos priemonės, komunikacijos galimybė ir žodžio laisvė įgyja milžinišką reikšmę realizuojant politinę įtaką ir valdžią.

Politinis tekstas gimsta ne uždaroje erdvėje. Visos politinės realijos, aplinka, jos socialinis bei psichologinis kontekstas lemia politinės komunikacijos kūrimą. Šalia atvirų, viešai deklaruojamų idėjų joje visada yra ir užslėptų, neišsakytų politinių tikslų. Ir visa tai yra pagrindas funkcionuoti komunikacijos strategijoms.

Mes savo darbe bandysime išsiaiškinti koks gi yra žiniasklaidos vaidmuo politinėje komunikacijoje.

Darbo tikslas:

Išsiaiškinti koks yra žiniasklaidos vaidmuo politinėje komunikacijoje.

Uždaviniai:

1. Pristatyti politikos ir žiniasklaidos santykį.

2. Išsiaiškinti koks yra žiniasklaidos poveikis visuomeninės nuomonei.

3. Aptarti kaip žiniasklaida saugo pilietines teises bei politines laisves.

Metodas:

Aprašomasis.

1. Žiniasklaida ir politika

Šiuolaikinė visuomenė dažnai apibūdinama kaip masinės komunikacijos visuomenė. Masinė komunikacija pagal apibrėžimą – toks procesas, kurio metu informacija perduodama didelėms, reikšmingoms, heterogeniškoms ir plačiai išsisklaidžiusioms auditorijoms.

Demokratinės politikos atžvilgiu žiniasklaida atlieka kelias specifines funkcijas: praneša politines naujienas, interpretuoja žinias, daro įtaką piliečių nuomonei, formuoja valdžios veiksmų darbotvarkę, socializuoja piliečius politiškai.

Stipriausią poveikį žiniasklaida turi viešosios nuomonės formavimui, įvairūs politiniai ar visuomeniniai įvykiai ir problemos, sulaukę didesnio žiniasklaidos dėmesio, visiems tampa tarsi sensacija ir apie tai yra nuolat kalbama. Žiniasklaida tampa naujienų industrija, kurios analitiškumas yra ribotas. Pavyzdžiui dienraščiai gali formuoti savo įvaizdį per sensacingas antraštes bei nuotraukas. Arba glaustai pateikti sensacingai suformuluoti faktai, kurie skirti tiems visuomenės nariams, kurie nori žinoti faktus, tačiau neturi laiko ar noro į juos gilintis bei analizuoti.

Žiniasklaidos sąvoka apima žiniasklaidos darbuotojus bei darbdavius, žurnalistus bei viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus. Nors šių veikėjų interesai ir skiriasi, tačiau visus juos jungia bendras tikslas – teikti visuomenei naujienas ir jas interpretuoti.

Žiniasklaida galii būti labai įvairi: laikraščiai, žurnalai, knygos, radijas, televizija, internetas ir kita. Teikiama informacija masiškai ir greitai paskleidžiama. Laikraščius skaito tūkstančiai skaitytojų. Radijas ir televizija gali perduoti naujienas apie įvykius iškart, kai tik jie nutinka.

Būtent dėl savo galimybės daryti įtaką visuomenei žiniasklaida tapo svarbiu studijų, kritikos ir diskusijų objektu.

Sociologiniai tyrimai Lietuvoje per paskutinįjį XX a. dešimtmetį rodo, kad apie 60% politiškai reikšmingos informacijos Lietuvos gyventojai gavo iš televizijos, o likusius maždaug 40% politinės informacijos jiems perteikė radijas ir spausdinta žiniasklaida. Jos reikšmė ypač padidėja artėjant rinkimams, nes ji tampa sudėtine rinkimų kampanijos dalimi. Pavyzdžiui, prieš 2002 metų LR prezidento rinkimus net 91,6 proc. (buvo galimi keli atsakymų variantai) informacijos apie kandidatus į prezidentus gavo iš televizijos, 39,7 proc. – iš radijo, 39,6 proc. – iš respublikinės spaudos, 21,0 proc. – iš vietos spaudos ir 2,5 proc. – iš interneto.

Politiniu požiūriu žiniasklaida pirmiausia yra svarbi tuo, kad užtikrina valdžios ir piliečių bendravimą. Demokratinėms šalims būdingi dvipusiai informacijos srautai. Informacija sklinda iš valdžios į visuomenę, ir visuomenės į valdžią.

Viena iš esminių žiniasklaidos funkcijų demokratiniame
politiniame procese – perduoti piliečių poreikius valstybės valdžiai. Kai žiniasklaida reiškia susidomėjimą konkrečia problema, ji tampa aktualia, į ją atkreipia dėmesį ir politikai.

Visuomenės informavimo priemonės aktyviai veikia ir kitose demokratinio politinio proceso fazėse, o ypač įgyvendinant konkrečių problemų sprendimus. Žiniasklaida, kurios veiklos esmė – teikti naujienas visuomenei, informuoja ją, kaip valdžios sprendimai įgyvendinami, ar jie yra tinkami ir veiksmingi. Jei problemos sprendimas nepasiekia laukto rezultato, demokratinis politinis procesas pradeda naują ciklą, t.y. visuomenė formuoja naujus poreikius, kurie pretenduoja tapti politinės darbotvarkės dalimi.

Žiniasklaida politinėje sistemoje atlieka, kaip jau minėta, tokias funkcijas kaip naujienų perteikimas ir interpretacija, poveikis visuomenės nuomonei, politinės darbotvarkės formavimas ir individų politinė socializacija.

1.1 . Politinių naujienų perteikimas

Pirmiausia žiniasklaida stengiasi sukoncentruoti dėmesį į objektus, kuriuos viešoji nuomonė vėliau sureikšmina. Eiliniai piliečiai susipažįsta ir susisieja su politikos pasauliu dažniausiai tik per žiniasklaidos perteikiamas žinias ir naujienas.

Žiniasklaidos vaidmuo perteikiant politikos naujienas vertinimas labai prieštaringai. Viena vertus, kai kurie tyrinėtojai apie jos įtaką politikai atsiliepia ypač neigiamai, teigdami, kad „žiniasklaida padeda įteisinti hegemoninę ideologinę sistemą su įvaizdžiais ir temomis, kurios propaguoja privačią iniciatyvą, asmeninę gerovę, individualų gobšumą, vartotojiškumą, superpatriotizmą, imperializmą, rasinius stereotipus ir moterų diskriminaciją“.

Žiniasklaida dažniausiai nusprendžia apie ką žmonės galvos ir apie ką kalbės. Kadangi žiniasklaida turi didelę įtaką piliečių dalyvavimui politiniame procese, vis dažniau dėl mažėjančios paramos atstovaujamosios demokratijos institutams bei mažėjančio rinkėjų aktyvumo kaltinami žurnalistai. Nerečiau šiuolaikinių demokratijų žiniasklaida kaltinama dėl politinio susvetimėjimo ir nemokšiškumo, politinės apatijos ir cinizmo, tačiau empiriniai ir teoriniai tyrimai rodo, kad ji nėra tokia stipri ir nepriklausoma.

Kita žiniasklaidos poveikio vertinimų dalis yra gerokai nuosaikesnė. Žiniasklaidos poveikį gerokai koreguoja ir keičia tokie veiksniai kaip klasė, religija, socialiniai tinklai ir asmeninis patyrimas bei vertybės. Taigi žiniasklaidos poveikis nebūtinai turi kelti nerimą ar kitų politinio ir socialinio gyvenimo subjektų pasipriešinimą.

Perteikiant politikos naujienas egzistuoja kelios problemos . Visų pirma, žiniasklaidos šališkumas. 2000 m. Amerikos laikraščių redaktorių draugijos atlikto tyrimo duomenimis, net 78 proc. JAV gyventojų atrodė, kad žiniasklaida yra šališka.

Lentelė 1 . Žurnalistų ir visuomenės požiūrių skirtumai JAV, 2000 m. (%)

Šaltinis: Krupavičius A., Lukošaitis L., Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida, Poligrafija ir informatika, 2004m 166 psl.

Kita problema yra žiniasklaidos orientacija į politikos naujienų skandalingumą ir sensacingumą. Skandalų nušvietimas turi nemažai teigiamų pasekmių politikos procesui, nes didina politikų atskaitomybę, politikus iš pranašų paverčia paprastais ir klystančiais žmonėmis. Tačiau laikui bėgant mažėja pasitikėjimas ne tik politikais ir politikos morale, bet mažėja ir pačios žiniasklaidos autoritetas.

L. J. Sabato, M. Stencel ir S. R. Lichter, žinomi politikos ir žiniasklaidos santykių tyrinėtojai, teigia, kad žurnalistai, aprašydami politikų elgesį, turi atsižvelgti į tris aplinkybes: faktus: ar turimi įrodymai yra pagrįsti, ar jie yra tik gandai, ką sako tiesiogiai ar netiesiogiai į skandalą patekę asmenys; kontekstą: kada netinkamas elgesys įvyko, ar jis turi ryšį su dabartinėmis politiko pareigomis, atsakomybės sritimis ar teiginiais, koks informacijos šaltinis ir jos pateikimo laikas; ir interesą: ar tai rūpi skaitytojams ar žiūrovams, kiek yra reikšminga pati informacija.

1.2. Žiniasklaidos įtaka visuomenės nuomonei

Žmonių nuomonės ir požiūriai yra išmokstami, tačiau mokymosi procesas gali būti labai ilgas. Socialinės psichologijos požiūriu individo nuomonės ir vertinimai gali būti trejopi: pažintiniai, socialiniai ir kognityviniai. Individualių nuomonių formavimą pagrindžia keturi esminiai elementai :

1) selektyvinė atranka,

2) selektyvinis suvokimas,

3) dalijimas į tam tikrus segmentus

4) racionalizacija.

Esminė masinės komunikacijos sąlyga yra tai, kokia informacija ir kam yra perteikiama. Komunikacijos procesas aiškinamas keliais modeliais. Paprasčiausias vadinamas tiesioginio poveikio modeliu. Jis numato, kad žiniasklaida tiesiogiai veikia individų politines pažiūras ir kompetenciją. Žiniasklaidos netiesioginio poveikio modelis teigia, kad įtaka nėra tiesioginė, o individo politiniai požiūriai ir vertybės susiformuoja per įvairius įsiterpiančius veiksnius. Bene dažniausiai svarbiausiu veiksniu laikomi nuomonių lyderiai, kurie padeda visuomenės nariams suvokti žiniasklaidos naujienas ir žinias. Pagaliau tariamo poveikio modelis neigia priežastinį ir tiesioginį žiniasklaidos poveikį individo politiniams požiūriams ir nuomonėms, nes realią žiniasklaidos įtaką sąlygoja pirmiausia individo statusas,
individualų naujienų vartojimo turinį bei šaltinius. Taigi žiniasklaidos poveikis pagal šį modelį yra išimtinai reflektyvus ir priklauso nuo individo statuso.

Žiniasklaidos efektyvumas priklauso nuo daugelio dalykų, visų pirma, nuo žurnalistų kvalifikacijos ir nuo vartotojų gebėjimų suvokti informaciją.

Spausdintu žodžiu žmonės labiau pasitiki nei kitomis žiniasklaidos rūšimis, nes skaitytojai yra linkę pasitikėti vien dėl to, kad kažkas yra išspausdinta. Spaudos informacija nepasiekia jos gavėjų tuo pat metu. Individai taip pat skiriasi gebėjimais priimti spausdintą informaciją, kai elektroninė žiniasklaida daugumą gavėjų pasiekia tuo pačiu metu ir yra lengviau suprantama, nepaisant, išsilavinimo skirtumų ar kitokių įtakojančių faktorių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1512 žodžiai iš 4937 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.