Ziniasklaida
5 (100%) 1 vote

Ziniasklaida

Sociumas: Kaip apibūdintumėte kriminalinių temų pateikimą Lietuvos žiniasklaidoje? A. Dobryninas: Pradžioje norėčiau priminti, kad demokratinėje visuomenėje žiniasklaida atlieka svarbią socialinę funkciją – ji informuoja visuomenės narius apie skaudžias politines, socialines, ekonomines ir kitokias problemas. Šiuo požiūriu žiniasklaidos domėjimasis kriminalinėmis temomis yra natūralus ir pateisinamas dalykas, nes nusikaltimai seniai laikomi savotišku socialinės tvarkos ir socialinio stabilumo rodikliu. Informuodama apie nusikaltimus, žiniasklaida ne tik suteikia žmonėms svarbią jų socialinei egzistencijai informaciją, bet kartu ir skatina socialinį solidarumą, formuodama visuomenės narių moralinį konsensusą prieš visuomenei pavojingus reiškinius. Tačiau žiniasklaida nėra vien visuomenės informavimo priemonė. Amerikiečių sociologas ir žiniasklaidos tyrinėtojas P. Lazarsfeldas siūlė atkreipti ypatingą dėmesį į modernios žiniasklaidos politinę ir „pramoninę“ funkcijas. Viena vertus, žiniasklaida yra savotiškas mediumas tarp valdžios ir piliečių, kita vertus, ji gali turėti savo komercinius interesus, susijusius su informacijos gamyba ir jos platinimu. Tokiame kontekste, nusikaltimai žiniasklaidoje gali būti puiki politinio spaudimo priemonė ir kartu labai patraukli informacijos prekė, galinti užtikrinti žiniasklaidos komercinę sėkmę. Lietuvos žiniasklaida šiuo požiūriu nėra išimtis: ji informuoja savo skaitytojus, klausytojus ir žiūrovus apie nusikaltimus, kritikuoja valdžios institucijas už kriminalinės politikos neefektyvumą ir kartu stengiasi įsiūlyti savo vartotojams patrauklią informacinę prekę: kriminalinius kvapą gniaužančius siužetus. Sociumas: Ar galėtumėte teigti, kad Lietuva išsiskiria iš kitų valstybių kriminalinės temos viešinimu žiniasklaidoje?A. Dobryninas: Taip, kriminalinio pobūdžio informacijos skleidimas Lietuvoje turi savo specifiką. Nereikia pamiršti, kad Lietuvoje – kaip, beje, ir daugelyje kitų Vidurio ir Rytų Europos kraštų – nepriklausoma ir laisva žiniasklaida yra palyginti naujas fenomenas; čia informacijos rinka dar nėra susiformavusi, taip pat dar nėra nusistovėję ir žurnalistiniai kriterijai dėl kriminalinio pobūdžio informacijos skleidimo visuomenėje. Todėl nenuostabu, kad tokia informacija intensyviai ir neretai be ypatingų moralinių skrupulų naudojama vien tam, kad būtų užtikrinta leidinio arba kanalo komercinė niša informacinėje rinkoje. Taip Lietuvoje atsirado specialūs „kriminaliniai“ puslapiai laikraščiuose, „kruvinosios bangos“ televizijoje ir radijuje. Žiniasklaidos susidomėjimas kriminalinėmis temomis Lietuvoje fiksuojamas 1991-1992 m., ir nuo tuo laiko jis nuolat augo. Tačiau neskubėkime kaltinti dėl šios situacijos tik žurnalistų – kaip rodo sociologinės apklausos, kurios buvo atliktos pernai Vilniaus universiteto Socialinių studijų centre, dauguma respondentų yra visiškai patenkinti tuo, kaip ir kokiu intensyvumu kriminalinės temos pristatomos Lietuvos žiniasklaidoje. Galima teigti, kad žiniasklaida tiesiog tenkina savo vartotųjų poreikius.Lyginant mūsų situaciją su Vakarais, verta pastebėti, kad ten kriminalinės informacijos skleidimas žymiai ryškiau diferencijuojamas. Pavyzdžiui, „aukštos kokybės“ žiniasklaidoje informacija apie nusikaltimus dirbtinai neakcentuojama, čia laikomasi griežtų etinių ir teisinių normų: nepublikuojamos įtariamųjų arba nusikaltimų aukų pavardės, lavonų nuotraukos ir pan., „geltonuosiuose“ leidiniuose informacija pateikiama vien tam, kad sudomintų skaitytoją – ten rasite ir lavonų nuotraukų, ir kraujo dėmių, ir gana smulkų nusikaltimų bei patirtų kančių aprašymų. Lietuvoje dėl nesusiformavusios informacijos rinkos mes iki šiol neturime klasikinės „aukštos kokybės“, kaip, beje, ir klasikinės „geltonosios“ žiniasklaidos. Lietuvoje dominuoja tarpiniai variantai, kuriuose kriminalinė informacija dažniausiai pristatoma kaip pusiau analitinė, pusiau pramoginė, kaip savotiška faktų ir žurnalistinės vaizduotės mišrainė. Manau, jog tai yra laikinas fenomenas – kartu su Lietuvos informacijos rinkos kristalizavimu kriminalinio pobūdžio publikacijose bei siužetuose mes pastebėsime kiekybinių bei kokybinių pokyčių, primenančių analogiškus procesus Vakarų žiniasklaidoje. Sociumas: Kai skaitome laikraščius, žiūrime TV ar klausomės radijo, dažnai susidarome įspūdį, kad Lietuvoje nusikaltimų lygis labai didelis: dominuoja smurtinio pobūdžio nusikaltimai, smarkiai išplitęs organizuotas nusikalstamumas, teisėsaugos sistemos darbuotojai korumpuoti arba nekompetentingi ir panašiai. Kaip iš tiesų yra? Ar žiniasklaida „neišpučia“ problemos, o gal atvirkščiai – ją sumažina?A. Dobryninas: Jau seniai žinoma, kad žiniasklaida yra linkusi dramatizuoti kriminalines problemas visuomenėje: žiniasklaidos komercinis interesas orientuoja ją į išskirtinės informacijos paiešką, atranką ir skleidimą. Socialinių studijų centre atlikti tyrimai parodė, kad kiekvienas Lietuvos nacionalinis dienraštis turi savo vidinę kriminalinių publikacijų struktūrą, kuri skiriasi tiek nuo kitų leidinių, tiek nuo oficialios baudžiamosios statistikos. Pavyzdžiui, pagal oficialią baudžiamąją statistiką, dauguma nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, o laikraščiuose
labiau akcentuojami nusikaltimai prieš asmenį, valstybę ir t. t. Žmogžudystės užima tik mažą dalį bendroje nusikaltimų struktūroje, tačiau spaudoje jų dalis žymiai didesnė.Tačiau žiniasklaida ne tik iškreiptai pristato registruojamų nusikaltimų struktūrą, ji klaidina žmones ir dėl bendros kriminogeninės būklės šalyje. Sociologai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad socialinių reiškinių suvokimas priklauso nuo vadinamosios socialinės distancijos – kitaip tariant, jeigu aš pamačiau per TV siužetą apie nusikaltimą, aš jaučiuosi taip, tarsi tas nusikaltimas įvyko netoli manęs. Kuo daugiau stebėtojas gaus panašios informacijos, tuo grėsmingesnė jam atrodys kriminogeninė situacija šalyje. Mūsų sociologiniai tyrimai atskleidė įdomų fenomeną: dauguma respondentų mano, kad Lietuvos kriminogeninė situacija yra labai pavojinga, nors tuo pat metu teigia, kad jų aplinkoje nieko baisaus nevyksta. Tačiau viktimologiniai tyrimai nedviprasmiškai liudija: daugiausiai smurtinių nusikaltimų įvykdoma būtent gyvenamojoje aplinkoje – taigi nors didžiausias pavojus tyko gyvenamojoje aplinkoje, daugelis respondentų mano, kad šalia jų viskas gerai, o Lietuvoje – kraupu. Kodėl taip yra? Atsakymą nesunku atspėti – dauguma respondentų kriminalinio pobūdžio informaciją gauna iš žiniasklaidos. Sociumas: Tuomet kodėl žiniasklaida iškreipia tikrovę? Ko siekiama, pateikiant tokio pobūdžio medžiagą? Kam tai yra naudinga?A. Dobryninas: Sakyčiau, kad žiniasklaida ne tiek iškreipia tikrovę, kiek pristato savo virtualią nusikaltimų tikrovę, kuri konstruojama pagal informacijos rinkos dėsnius. Ko tuo siekiama? Informuoti, sudominti, parduoti ir paveikti. Kažkokio sąmokslo aš čia neįžiūriu, tai yra įprastas informacinio verslo padarinys.Aš jau minėjau, kad virtuali nusikaltimų tikrovė naudinga abiem informacijos rinkos dalyvių pusėms – kriminalinės informacijos vartotojai nori apie tai skaityti, girdėti ir regėti, o šios informacijos gamintojai ir skleidėjai – pelningai tenkinti tokius poreikius. Kitaip tariant, tai naudinga vartotojų visuomenei. Kita vertus, ar tai naudinga pilietinei visuomenei? Jeigu informacija apie socialines problemas pateikiama neadekvačiai, tai visuomenės nariai nėra ir nebus pajėgūs efektyviai spręsti šias problemas. Iš demoralizuotos ir nusikaltimų baimės apimtos visuomenės sunku tikėtis profesionaliai parengtos nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo. Pernelyg paprasta, selektyvi ir brutali žiniasklaidos kriminalinės tikrovės vizija verčia griebtis populiarių, radikalių, bet dažnai neefektyvių ir pavojingų metodų. Prisiminkime, kaip reagavo dalis Lietuvos politikų į įvairias „kriminalines bangas“ Lietuvos žiniasklaidoje: „Vardan demokratijos apribokime demokratiją!“ Nesunku numatyti, kokias pasekmes gali turėti tokios politinės nuostatos demokratizavimo procesui ir kaip tai atsilieps pačiai laisvai žiniasklaidai. Sociumas: O kaip moksliniai žiniasklaidos tyrimai – ar jie atliekami, kokia jų nauda, kaip tyrimų rezultatai gali lemti žiniasklaidos turinio pokyčius?A. Dobryninas: Pirmuosius sociologinius žiniasklaidos tyrimus pradėjo Čikagos sociologinės mokyklos atstovai XX a. pradžioje. Apskritai tokie tyrimai Vakarų šalyse yra labai populiarūs ir jų atlikta labai daug, ypač – Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kurios išsiskiria iš kitų šalių solidžiomis sociologinių tyrimų tradicijomis. Čia dominuoja tyrimai, analizuojantys, kaip kuriama kriminalinio pobūdžio informacija, kaip ir kokia forma ji pateikiama visuomenei ir kaip ji įtakoja įvairias socialines grupes ir institucijas. Panašūs tyrimai jau šiandien atliekami ir Lietuvoje, juos vykdo sociologai, kriminologai, teisininkai, komunikacijos mokslų specialistai. Labai įdomūs ir pamokantys yra kritiniai kriminologiniai tyrimai, kurie analizuoja žiniasklaidą kaip vieną iš institucijų, konstruojančių kriminalinę tikrovę. Susidomėjimas šiais tyrimais Vakarų kriminologijoje siejamas su S. Coheno ir J. Youngo vardais. Vilniaus universitete jau penkerius metus kritinius kriminologinius žiniasklaidos tyrimus atlieka Socialinių studijų centras. Šiais metais turi pasirodyti knyga „Virtuali nusikaltimų tikrovė“, kurioje bus apibendrinti šių tyrimų rezultatai – čia skaitytojas galės susipažinti su kriminalinių publikacijų bei reportažų struktūra, Lietuvos žiniasklaidos vidinės ideologijos ir jos įtakos politinėms ir moralinėms vertybėms analize.Ar turės šie ir panašūs tyrimai įtaką Lietuvos žiniasklaidai ir visuomenei, kol kas pasakyti sunku, nes jų dar nedaug atlikta. Pavyzdžiui, JAV politikai, priimdami sprendimus dėl smurtinės informacijos ribojimo, turėjo apibendrinti kelių šimtų tyrimų rezultatus. Lietuvos politikai ir žiniasklaidos atstovai, kurdami nacionalinės informacijos politikos kontūrus, gali tik svajoti apie tokią mokslininkų pagalbą. Lietuvoje mes tik pradedame kurti kriminologinių žiniasklaidos tyrimų tradiciją, tačiau aš nė kiek neabejoju, kad tokių tyrimų rezultatai bus naudingi tiek politikams, tiek žurnalistams, tiek eiliniams Lietuvos piliečiams – laikraščių skaitytojams, radijo laidų klausytojams ir televizijos programų žiūrovams

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 1449 žodžiai iš 2533 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.