Ziniasklaida1
5 (100%) 1 vote

Ziniasklaida1

Žiniasklaida

Žiniasklaida, kitaip dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“ – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui.

Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas ir televizija. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę.

Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti naudotas „medijos“ terminas.

Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t.y. be grįžtamojo ryšio ir informacijos gavėjo. Kompiuterių ir interneto amžiuje kalbama apie interaktyvią žiniasklaidą.

Žiniasklaidos rūšys

Spauda (ir kita spausdinta žiniasklaida – lapeliai ir pan.)

elektroninė žiniasklaida

audio (radijas, garso įrašai)

audiovizualinė (Televizija, videomedžiaga, Kinas)

Internetas

Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei

Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik jei yra nepriklausoma. Šalia valstybės institucijų kontrolės žiniasklaida turi ir kitas svarbias funkcijas: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija.

ŽINIASKLAIDA

1. Skandalas – duona žiniasklaidai. Ką apie tai manote?

2. Smurto vaizdai žiniasklaidoje. Ką apie tai manote?

3. Kokias vertybes teigia televizija? Argumentuokite.

4. Reklama nusikalsta provokuodama neįgyvendinamus norus. Ką apie tai manote?

5. Žiniasklaida iš vidutinybės padaro „žvaigždę“. Ką apie tai manote?

1. Kultūrinė periodinė spauda. Aptarktie vieną leidinį.

2. Kokios yra spaudos vaikams ir jaunimui nusotatos?

3. Žiniasklaida – demokratijos garantas. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

4. Žiniasklaida iš vidutinybės padaro „žvaigždę“. Ką apie tai manote?

5. Smurto vaizdai žiniasklaidoje. Ką apie tai manote?

6. Informuodami visuomenę apie įvykius, žurnalai ir žinių agentūros turėtų laikytis tam tirkų taisyklių. Kokios jos turėtų būti?

7. „Jeigu „tiesa“ mes vadintume tikslų besališką, išsamų ir objektyvų faktų pateikimą, tai vargu ar savo žiniasklaidą galėtume vadinti tobula“ (D.Porteris). Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

8. Mokslininkai futuristai į IT revoliuciją žvelgia ir su baime, ir su viltimi. Kodėl?

9. Informacija yra jėga, vertingesnė už naftą, brangesnė už auksą. Ką apie manote?

10. Kokie žmonės dažniausiai tampa „telemenais“. Kodėl, kuo juos taip traukia, pavergia televizija?

11. Aptarktie televizijos peršamo pasaulio vaizdo, vertybių, idealų bruožius, tipiškus herojus.

12. „Muilo operų“ kūrėjai manipuliuoja mūsų silpnumu, troškimais, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir žlugusiomis iliuzijomis“. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

13. Kodėl žiniasklaida dažnai vadinama „purvasklaida“ Argumentuokite

14. „tai, ką žmonės daro su reklama, ne taip svarbu, palyginti su tuo, ką reklama daro su žmonėmis“. kaip suprantate šį teiginį?

Skaitmeninių technologijų įsigalėjimas tarsi naujas ledynmetis iš esmės keičia viešosios komunikacijos reljefą. Panašiai kaip pasikeitus klimatui keičiasi vietovės augalija ir gyvūnija, taip ir atsiradus naujoms technologijoms keičiasi viskas, kas su jomis susiję, įskaitant ir žurnalistiką.

Formuojasi nauja žiniasklaidos „ekosistema“, kurioje sustiprėja kova už būvį. Prisitaikymas prie naujų „mitybos“ sąlygų, saugių nišų paieška bei sugyvenimas su konkurentais tampa esminėmis sąlygomis išlikti. Kaip prisitaikyti ir išlikti? Atsakyme – naujas žodis „Konvergencija“.

Anksčiau taikyta tik tiksliuosiuose moksluose, konvergencijos sąvoka šiandien įgavo universalią prasmę ir vis dažniau vartojama ekonomikoje, teisėje, kultūroje. Konvergencija reiškia technologinių barjerų tarp atskirų sistemų eliminavimą, šių sistemų suderinamumą, kitaip – supanašėjimą, susijungimą, suėjimą į vieną tašką. Žurnalistikoje konvergencija reiškiasi barjerų tirpsmu tarp skirtingų technologijų žiniasklaidos – radijo, televizijos, spaudos, interneto.

Skaitmeninės technologijos ir internetas sąlygojo ir naujų žurnalistikos technologijų – elektroninės žiniasklaidos – atsiradimą, į kurią lyg į vieną tašką suėjo ir garso, ir vaizdo, ir teksto sistemos. Naujajai sistemai būdingas ne tik didesnis „informacingumo“ potencialas, tačiau ir kokybiškai naujas santykis su vartotoju. Vienpusį ryšį keičia interaktyvumas, keičiasi paslaugos valdymas (jį perima vartotojas, išsilaisvindamas iš programų tinklelio), vartotojas tampa bendraautoriumi (gali skelbti savo tekstą), gali pasirinkti teksto, vaizdo bei garso peržiūros laiką ir t.t.

Elektroninės žiniasklaidos pranašumus įvertino ir tradicinės priemonės – televizija, radijas, spauda. Greta savarankiškų interneto naujienų portalų atsirado televizijų, radijo, laikraščių interneto „versijos“, kuriose realizuojamos unikalios interaktyvumo galimybės.

Tarptautinio Poynter instituto darbuotojas, knygų apie žurnalistiką

autorius amerikietis Čipas Skenlanas (Chip Scanlan) teigia, kad svarbiausias žurnalisto įrankis yra ne kompiuterio atmintis, bet žurnalisto protas ir širdis; labai žmogiškos savybės – smalsumas, nuoseklumas, užuojauta, talentas gerai rašyti”.

Radijas

Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti.

Televizija

Televizija yra telekomunikacinė sistema skirta transliuoti ir priimti vaizdus ir garsą per atstumą.

Analoginiai televizijos signalai yra persiunčiami retransliacijos stočių.

Šiuo metu Lietuvoje yra 36 komerciniai radijo transliuotojai; 26 televizijos transliuotojai; 54 kabelinės televizijos operatoriai; 3 MDTV operatoriai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 796 žodžiai iš 1587 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.