Ziniasklaidos vaidmuo visuomeniniame ir politiniame gyvenime
5 (100%) 1 vote

Ziniasklaidos vaidmuo visuomeniniame ir politiniame gyvenime

ĮvadasPagrindinės žinių ir informacijos skleidėjos: laikraščiai, radijas ir televizija, vaidina bene pagrindinį vaidmenį formuojant valstybės vidaus gyvenimą. Ji gali kritikuoti ir girti, modeliuoti ir griauti, skleisti propogandą ir taip įtakoti gyvybiškai svarbius sprendimus.

Apskritai, mano manymu, galima išskirti dvejopą žiniasklaidos įtaką. Tai įtaka visuomenei ir įtaka valstybės politikai. Tokiu skirstymo metodu vadovavausi ir savo referate, kuriame išskyriau dvi darbines temas: „Žiniasklaida kaip politinės arenos dalyvė“ ir „Žiniasklaida kaip visuomenės nuomonės formuotoja“.

Kalbant apie politinį gyvenimą, žiniasklaidai dėl savo kritikos ir milžiniškos įtakos buvo priklijuota „Ketvirtosios valdžios“ etiketė. Tai reikšia, kad žiniasklaida užima ketvirtą vietą po įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių.

Tačiau daugelis žiniasklaidos ir net politikos atstovų drąsiai konstatuoja faktą, kad žiniasklaida jau pretenduoja užimti pirmąją pakylos vietą, nes turi įtakos formuojant trijų valdžios institucijų griežtą kontrolę. Bet koks politikas, mąstantis apie savo sklandžią politinę ateitį, turi būti draugiškas ir „atviras“ žiniasklaidos atžvilgiu, kitaip jis jau yra „politinis lavonas“. Plačiau apie tai skyrelyje „Žiniasklaida kaip politinės arenos dalyvė“.

Kitas mano referato dalis – žiniasklaidos santykis su visuomene. Dėl savo įtakos visuomenei žiniasklaida tapo svarbių studijų, kritikos ir diskusijų objektu. Ir ne veltui. Derėtų pristatyti gana kritišką Lauro Bielinio teiginį, kad „žiniasklaida neatveria lango į pasaulį, o tik praskleidžia širmą į sceną, kur viskas surežisuota ir pasaulis tik vaidinamas “.

Gerai pagalvojus, mes juk patys dažnai teigiame kažką žinantys, vien tik remdamiesi žiniasklaidos pateiktu faktu bei jo komentaru, bet ne praktiniu to fakto žinojimu. Apie didelę įtaką viešosios nuomonės formavimui rašoma kitoje referato darbinėje temoje „Žiniasklaida kaip visuomenės nuomonės formuotoja“.

Rašydamas referatą rėmiausi Lietuvos politologų Lauro Bielinio, Algio Krupavičiaus, Ligitos Šarkutės bei Reginos Jasiulevičienės publikuotais straipsniais. Vertingos informacijos apie žiniasklaidos trūkumus ir privalumus suteikė žymaus Vokietijos dienraščio Frankfurter Allgemeine redaktoriaus Udo Ulkotte parašyta knyga „Taip meluoja žurnalistai“. Taip pat naudojausi didžiausio Lietuvos dienraščio „Lietuvos rytas“ bei internetinio portalo www.omni.lt informacija.

Žiniasklaida kaip politinės arenos dalyvė

Visuomenėje įtvirtinta nuostata, kad šalia įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių, egzistuoja dar viena – „Ketvirtoji valdžia“. Šis vaidmuo priskiriamas žiniasklaidai, kuri dar „traktuojama kaip svarbus klasikinės valdžios stabdžių ir atsvarų sistemų elementas “. Būtent dėl savo ypatingo vaidmens – kruopščiai prižiūrėti politikus ir valdžios pareigūnus, neretai atskleidžiant korupcijos skandalus, – žiniasklaida valstybės politiniame gyvenime įgavo „sarginio šuns“ įvaizdį.

Visuomenė kuo daugiau nori sužinoti apie valdžios institucijų ir pareigūnų veiklą, nes tik skaidri valdžios politika padeda apsisaugoti nuo nesąžiningų valdininkų. Tuo tarpu žiniasklaida stengiasi pateisinti visuomenės viltis (dažniausiai ekonominiais sumetimais), pateikdama kuo daugiau skandalingų faktų apie žymius visuomenės veikėjus.

„Žiniasklaida yra specifinis verslas, turintis du tikslus – viena vertus, ji turi gauti pelną, kita vertus, tenkinti visuomenės poreikį informacijai. Jeigu leidinio niekas neskaitys jis negaus pelno. Todėl neretai dėl pirmojo tikslo aukojamas antrasis ,“ – apie žiniasklaidos verslo vingrybes pasakoja Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė docentė A.Nugaraitė.

Kad ir kokie būtų vieno ar kito laikraščio/radijo/televizijos kanalo tikslai ir priotetai, žiniasklaida suformavo tokią didelę valdžią savo rankose, jog be jos paramos, sakykim, politiko pralaimėjimas yra garantuotas. Kaip vieną pavyzdį galima paminėti 2003 m. lapkričio – 2004 m. balandžio mėn. vykusį R.Pakso prezidentinį skandalą. Daugelis dabar pritaria nuomonei, kad būtent žiniasklaidos ypatingas dėmesys ir pernelyg didelė kritika R.Pakso atžvilgiu „nuvainikavo“ eksprezidentą.

Šis pavyzdys puikiai įrodo, kad bet kuris, apie savo sklandžią politinę ateitį galvojantis politikas, turi „derinti savo veiksmus ir sprendimus su tuo, kas kalbama, rašoma ar rodoma masinės informacijos priemonėse “. Taigi mes turime galimybę stebėti politikų ir žiniasklaidos rungtį – kas kam diktuos sąlygas. Tačiau pastaruoju metu pastebima, kad politikai, dažnai net nesuvokdami, praranda poveikio visuomenei galimybę ir perleidžia ją žiniasklaidai.

L.Bielinis dar pabrėžia, kad žiniasklaida valdininkus kritikuoja iš „idealios politikos“ pozicijų, dažnai pati nežinodama, kokia ta pozicija turėtų būti.

Kita vertus, ir patys politikai neapsieitų be žiniasklaidos. Jiems žiniasklaida suteikia galimybę komunikuoti su visuomene, pavyzdžiui, rinkimų metu. Tačiau pastebima, kad pastaruoju metu rinkėjai, užuot bandydami suvokti politikų ideologines ar moralines
nuostatas, lengvai pasiduoda per žiniasklaidos kanalus subtiliai platinamai viešųjų ryšių įtakai.

Kaip praneša Lietuvos naujienų agentūra ELTA, „per tris šių metų ketvirčius reklamos Lietuvos televizijose, skaičiuojant sekundėmis, padaugėjo 25,4 procento. “ „Reklaminių skelbimų plotas laikraščiuose palyginamuoju laikotarpiu išaugo 7,7 proc. iki maždaug 21,8 mln. kvadratinių centimetrų…Skaičiuojant radijo reklamos apimtis sekundėmis, šiemet radijo stotyse transliuota 11 proc. reklamos daugiau nei per 2003-iųjų sausį-spalį. “

Tai tik įrodo, kad žiniasklaida, tiek politikams, tiek verslo atstovams, siekiant įtakoti mases, tampa puikia terpe, per kurią galima veiksmingai skleisti savo politines ar verslo kampanijas. Šioje vietoje savo paslaugas politikams siūlo viešųjų ryšių specialistai.

Viešiųjų ryšių specialistai savo pagrindiniu darbo tikslu laiko suformuoti tokį savo darbdavio įvaizdį žiniasklaidoje, „kad jų „darbo objektas“ būtų pateiktas tokia forma ir tokiu būdu, jog įtikintų piliečius balsuoti ir rinkti “. Dažnai šie asmenys, turintys psichologinių sugebėjimų „valdyti protus“, žaidžia su žmonių jausmais, užvaldo jų pasąmonę ir, suformavę vieno ar kito kandidato teigiamą įvaizdį, įtikina už pastarąjį balsuoti.

Tuo tarpu žiniasklaida vietoj to, kad rinkėjui „rodytų kelią“, žiūrėdama grynai savo ekonominių interesų, tampa politinių intrigų, malonumų ir spektaklių scena. „Iš tiesų tas vyksmas, kurį dažnai inscenizuoja politikai, spaudos centrai ir žiniasklaidos atstovai, turi panašumo į aktorių ir fokusininkų spektaklius “ – teigia Badeno-Viurtembergo žemės vyriausybės atstovas spaudai Manfredas Zachas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 975 žodžiai iš 3074 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.