Žinių vadyba organizacijoje
Su žinių valdymu susiję procesai visą laiką buvo būtina žmonijos veiklos dalis. Suklestėjo nemažai profesijų – mokytojų, bibliotekininkų, filosofų, rašytojų, – kurios savo dėmesį taip pat koncentruoja į žinias. Tačiau šių profesijų atstovai visų pirma rūpinasi kaip perduoti žinias konkrečiam individui. O tokiais dalykais, kaip perduoti žinias organizacijos viduje, kaip vieno organizacijos nario turimos žinios galėtų tapti organizacijos nuosavybe, iki šiol dažniausiai buvo užsiimama tik priebėgomis.
XX. pabaigoje žinių valdymo organizacijoje klausimais rimtai susidomėjo verslo pasaulis. Europoje buvo surengta daugybė konferencijų žinių vadybos tema, pasipylė knygos, išsamiai nagrinėjančios praktinius žinių vadybos klausimus. Taigi, žinių vadyba pamažu tampa savarankiška disciplina, atskira vadybos mokslo šaka.
Žinių vadybos objektas – žinių perdavimo, kūrimo, vertinimo, intergravimo, naudojimo organizacijoje procesai. Organizacija čia suprantama ganėtinai plačiai, vis dažniau susitelkiama i žinių vadybą tokiose specifinėse organizacijose kaip valstybė ar regionas.
Žinių vadyba organizacijoje
Darbuotojų žinios, idėjos ir įgūdžiai yra sėkmingos organizacijos varomoji jėga. Sistemingas ir tikslingas jų panaudojimas kuria organizacijos pranašumą. Žinių vadyba – tai priemonių rinkinys, įgalintis darbuotojus naudotis jiems reikalingomis žiniomis reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Žinių vadyba padeda darbuotojams kryptingai kurti, dalytis, kaupti, išsaugoti ir taikyti žinias, todėl kuriami rezultatai yra labiau kokybiški, novatoriški ir toliaregiški. Žinių vadyba taip pat padeda siekti geresnių verslo rezultatų organizacijoms sprendžiant konkrečias problemas.
Tiriant organizacijos žinias, svarbu identifikuoti įvairius žinių tipus, nes organizacijos darbuotojai žinias realizuoja per konkrečias užduotis ir procesus. Todėl veiksminga žinių vadybą nagrinėti kaip tam tikrų procesų rinkinį. Žinias, kaip ir bet kurį kitą procesą, reikia valdyti. Iš principo žinių valdymas reiškia apgalvotą žinių kaupimą turint tikslą optimizuoti jų naudą organizacijai. Kol kas nėra bendro ir universalaus žinių valdymo apibūdinimo. Įvairioje literatūroje galima rasti nuo 5 iki 10 valdymo proceso etapų, tačiau visų jų loginė seka išlieka ta pati. Gilbert’as Probst’as pasiūlė šiuos žinių vadybos procesus: žinių identifikavimas, įgijimas, vystymas, dalijimas/platinimas, panaudojimas bei išsaugojimas ir nurodė jų tarpusavio ryšius. Fr.Tessunas be jau minėtų etapų išskyrė dar du: žinių objektus ir žinių vertinimą.
Žinių identifikavimas.
Norint identifikuoti žinias būtina išsiaiškinti, kaip iš vidinių ar išorinių šaltinių įgyjamos žinios tampa atpažįstamos. Iš išorinių šaltinių gaunamoms žinioms identifikuoti reikia atlikti organizacijos žinių aplinkos analizę ir aprašymą. Organizacijos paprastai turi daug įvairių vidinių ir išorinių duomenų bei informacijos. Tačiau dažnai tai tėra tik savotiška duomenų ir informacijos sankaupa, t.y. tiek duomenys, tiek informacija nėra deramai užrašyti, neatlikta jų inventorizacija. Tai lemia neveiksmingus verslo sprendimus ir darbo dubliavimą.
Žinių įgijimas.
Prieš įgyjant žinias, reikėtų nuspręsti, kokios išorinių šaltinių žinios prieinamos ir reikalingos. Paprastai organizacijos daug reikiamos informacijos ar žinių įgyja iš šaltinių, esančių už organizacijos ribų. Reikšmingas žinių gavimo šaltinis gali būt bendravimas su klientais, tiekėjais, konkurentais ir partneriais. Vienas iš brangiauių žinių įgijimo būdų yra jų pirkimas iš ekspertų ar ypač novacijomis pasižyminčių organizacijų įsigijimas
Žinių plėtojimas(tobulinimas).
Šis etapas glaudžiai susijęs su žinių įsigijimo etapu. Pagrindinis dėmesys šiuo atveju skiriamas naujoms galimybėms, naujiems produktams ar idėjoms. Žinios, turinčios įtakos organizacijos sėkmei, gali atsirasti bet kuriame jos skyriuje. Žinių kaupimo bei tobulinimo procese paprastai dalyvauja visos orgzanizacijos struktūrinės dalys ir žinios gali būti kaupiamos kiekvieno organizacijoje vykstančio proceso metu. Tobulinant žinias kartais yra išskiriami atskiri etapai, kurių metu reikia: