Zinių visuomenė ir jos raida Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Zinių visuomenė ir jos raida Lietuvoje



Įvadas

1. Žinių visuomenės sąvoka…………………………………………………………………………………….4

2. Žinių visuomenė………………………………………………………………………………………………4-5

2.1.Švietimas………………………………………………………………………………………………………6-7

2.2. Gyventojų kompetencija…………………………………………………………………………………7-8

2.3. Valstybės valdymas ir savivalda…………………………………………………………………………8

2.4. Kultūra…………………………………………………………………………………………………………….8

3. Saugi visuomenė………………………………………………………………………………………………..8

3.1. Aplinkos apsauga……………………………………………………………………………………………8-9

3.2. Sveikatos apsauga………………………………………………………………………………………….9-10

3.3. Socialinė apsauga…………………………………………………………………………………………10-11

3.4. Krašto apsauga………………………………………………………………………………………………….12

3.5. Viešasis saugumas………………………………………………………………………………………..12-13

3.6. Užsienio politika……………………………………………………………………………………………….13

4. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje………………………………………………………….13-17

5. Konkurencinga ekonomika……………………………………………………………………………….17-18

5.1. Pramonė ir verslas…………………………………………………………………………………………18-20

5.2. Energetika……………………………………………………………………………20-21

5.3. Transportas ir tranzitas………………………………………………………………21-22

5.4. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas…………………………………………………………………22

5.5. Kaimo ir žemės ūkio plėtra………………………………………………………………………………….23

5.6. Turizmas……………………………………………………………………………………………………………24

5.7. Regionų plėtra……………………………………………………………………………………………………24

5.8. Finansų politika………………………………………………………………………………………………….24

6. Ateinanti visuomenė pagal ekonomistą Peter Drucker…………………………………………..25-28

7. Išvados………………………………………………………………………………………………………………..29

8. Naudota literatūra………………………………………………………………………………………………….30

ĮVADAS

Visuomenė sudaro kiekvienos valstybės pagrindą. Tai istoriškai susiformavusi ir besivystanti žmonių, jų ryšių ir santykių visuma. Visuomenės bendravimas tai keitimasis žiniomis, informacija. Žinia – pranešimas apie įvykius, reiškinius, reikalus, pasikeitimus; informacija, faktai ir duomenys grindžiami tiesa, kurią galima nustatyti atitinkamomis patikrinimo ir įrodymo priemonėmis.

Todėl visuomenės pažinimas ir vystymas, žinių visuomenės kūrimasis reikalauja ypatingo dėmesio ir pastangų. Žinių visuomenė – informacijos amžiuje gyvenanti visuomenė, sugebanti efektyviai disponuoti turima informacija, naudojanti naujausias informacines technologijas bei nuolat atnaujinanti savo žinias. Tai šiandien besikurianti ir ateities visuomenė.

Šios aplinkybės dar kartą parodo, jog nagrinėjama tema yra labai aktuali. Juk visiems svarbu, kas mūsų laukia ateityje. Kokia kryptimi šiandien bus pasukta žinių visuomenės raida, tokią visuomenę turėsime ateityje.

Darbą sudaro du pagrindiniai etapai. Pirmame etape apibrėžiama žinių visuomenės sąvoka, analizuojama žinių visuomenės – kaip vieno iš Lietuvos valstybės raidos prioritetų kūrimo pamatai.

Antrajame etape didžiausias dėmesys skiriamas kryptims,
kurios turi didžiausią įtaką žinių visuomenės formavimui. Tai mokslas ir švietimas, gyventojų kompetencija, kultūra, valstybės valdymas ir savivalda. Kitas svarbus skyriaus akcentas – ateities visuomenė. Darbe yra pateikiama ekonomikos rašytojo ir visuomenės veikėjo Peter Drucker mintys apie ateities visuomenės kūrimosi tendencijas. Anot mokslininko, ateityje laukiama daug precedento neturinčių naujovių, o pagrindinė vystymosi kryptis bus visuomenės kaip žinių visuomenės vystymasis.

Darbas yra baigiamas pagrįstomis išvadomis, kuriose paminimi svarbiausi žinių visumenės svarbos akcentai.

1. Žinių visuomenės sąvoka

Žinių, žinojimo ir gebėjimų samprata formavosi nuo seniausių laikų. Pirmieji bandymai kurti ir panaudoti žinias stebimi dar pirmykštės bendruomenės gyvenime. Tai pasireiškė ženklų, simbolių bei primityvių technologijų naudojimu. Pirmykščiai žmonės iš kartos į kartą perdavinėjo naudingą informaciją apie papročius, empirinį išgyvenimo patyrimą bei tam tikras gamybos technologijas, nors ir paprastomis priemonėmis bei metodais. Jų sugebėjimas prisitaikyti prie gana nepalankių gyvenimo sąlygų priklausė nuo turimų ir produktyviai naudojamų žinių kiekio. Kasdienės, gyvenimiškos, praktinės žinios paprastai buvo išreiškiamos faktų suvokimu, konstatavimu ir apibūdinimu. Todėl kasdieniniame gyvenime pasireiškiančios žinios pastebimos ir įvardijamos kaip siekiančios tūkstančius metų.

Žinių, kaip veiksnio, sąlygojančio šiuolaikinio pasaulio pokyčius bei jų mokslinės interpretacijos pozicijų randama senovės filosofų Demokrito, Sokrato, Platono, Aristotelio darbuose.

Žinių visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – tiek paprasti gyventojai, tiek visų lygių vadovai – turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, kompiuterizuotais šalies ir pasaulio informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, gali priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją.

2. Žinių visuomenė

LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA:

LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA

I L G A L A I K I A I V A L S T Y B Ė S R A I D O S P R I O R I T E T A I

ŽINIŲ VISUOMENĖ

SAUGI VISUOMENĖ

KONKURENCINGA EKONOMIKA

PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

1.Mokslas ir švietimas

2.Gyventojų kompetencija

3.Valstybės valdymas ir savivalda

4.Kultūra

1.Aplinkos apsauga

2.Krašto apsauga

3.Viešasis saugumas

4.Socialinė apsauga

5.Sveikatos apsauga

6.Užsienio politika

7.Teisėkūra

1.Pramonė ir verslas

2.Energetika

3.Transportas ir tranzitas

4.Žinių ekonomika ir elektroninis verslas

5.Kaimo ir žemės ūkio plėtra

6.Finansų politika

7.Regionų plėtra

8.Turizmas



Žinių visuomenė pagrįstai yra suvokiama kaip nuolat besimokanti visuomenė. Švietimas – ne tik šios visuomenės kūrimo būdas, bet ir jos egzistavimo pagrindas: žinių visuomenė negali egzistuoti be išsilavinusių, savarankiškai žiniomis naudotis gebančių žmonių. Ji gali būti tik savivaldi, tik pilietinė. Žinių visuomenę ir demokratiją jungia esminis ryšys. Žinių visuomenė gali būti tik demokratinė. Šiuolaikinė demokratija gali būti stipri ir ilgalaikė tik remdamasi žinių visuomene, tik palaikoma ir ginama nuolat besimokančios visuomenės. Dažnai klaidingai galvojama, kad kompiuterių skaičius ir galimybės prisijungti prie interneto jau savaime užtikrina žinių visuomenės kūrimąsi ir demokratijos stiprėjimą. Tačiau taip nėra: informacijos gausa ir naujos technologijos jokiu būdu negarantuoja darnios žinių visuomenės ir demokratijos plėtros. Žinių visuomenės ir demokratijos kūrimas reikalauja sąmoningų ir kryptingų mūsų pastangų, reikalauja gerai apgalvotos švietimo ir socialinės politikos. Pats švietimas, kad atitiktų žinių visuomenės ir šiuolaikinės demokratijos poreikius, kad padėtų žmonėms atsakyti į naujus dabarties iššūkius, turi keistis iš esmės. Turi keistis pati švietimo sistema. Nes tik atsinaujinęs švietimas padės išsaugoti ir naujomis sąlygomis įtvirtinti fundamentalias demokratinės visuomenės vertybes: asmens laisvę ir žmonių solidarumą. 2000 metų kovo mėn. Lisabonoje Europos Tarybos prieita išvada, kad: „sėkmingą perėjimą prie žiniomis pagrįsto ūkio ir visuomenės turi lydėti perėjimas prie mokymosi visą gyvenimą“, tinka visoms pasaulio šalims, pasukusioms žinių visuomenės kūrimo keliu. Būtent mokymasis visą gyvenimą turėtų tapti pagrindine atsinaujinusio švietimo sistema. Visiems prieinamas kokybiškas, pilietiškai orientuotas visą gyvenimą trunkantis švietimas galėtų būti tas idealus raktas žinių visuomenės ir stabilios demokratijos durims atrakinti. Žinių visuomenės plėtra nėra ir negali būti savitikslis dalykas. Mes turime kurti žinių visuomenę Lietuvoje kaip savo laisvės ir gerovės, savo demokratijos pamatą.

2.1. Švietimas

Vienas iš esminių žinių visuomenės elementų – švietimas. 2005 metų spalio mėn. 24d. „Panorama“ (LRT) pranešė apie Švietimo ir Mokslo Ministerijos atliktą tyrimą, kurio išvados parodė, jog bendrojo
lavinimo mokyklų krūviai yra per dideli. Reportaže taip pat buvo apžvelgta mokymosi proceso situacija bei teigta, kad Lietuvos švietimo sistema yra paveldėta iš tarybinių laikų, kur mokymasis buvo paremtas „kalimu mintinai“. Dabar susimąstyta, kad reikalinga nauja švietimo proceso sistema.

Šiandien viskas labai paprasta: mokyklose skatinama viską išmokti mintinai, to rezultate, universitetai nesuvokia, kodėl atėję iš mokyklų moksleiviai nesugeba persilaužti savarankiškam mokymuisi. Visko tikimasi iš dėstytojų, o pastarieji savo konspektus yra paruošę prieš pusamžį, kurie visai neatitinka keliamų reikalavimų. Taigi, taip daugėja bedarbių ir emigrantų. Pagrindiniai švietimo rodikliai matomi 1 lentelėje.

PAGRINDINIAI ŠVIETIMO RODIKLIAIRodiklis Metai Lietuva ES-25 vidurkis

Mokymosi visą gyvenimą lygis (švietimo ir profesinio mokymo veikloje dalyvavusių 25 – 64 m. gyventojų dalis proc.) 2004

2003

(4,5) 6,5

4,5 9,9

9,2

Baigusių pagrindinę mokyklą jaunų žmonių (15-24 m.) skaičius ir besimokančių profesinėse mokyklose, proc.

Vyrai

Moterys 2003

.

31,7

20,5

57,5

53,9

Metinės išlaidos valstybės ir privačioms mokymo įstaigoms (vienam mokiniui / studentui nuo BVP vienam gyventojui) n- ISCED 2-4 2002 18,5 26,2

1 lentelė

Mokykla turi išmokyti rasti, apdoroti ir panaudoti informaciją, skatinti kūribiškumą ir padėti rasti dominančią interesų sferą, kurią vystyti pagal norus būtų galima aukštesniojo/aukštojo mokslo lygmenyje.

Bet švietimas – tai tik žinių perdavimo mechanizmas. Pedagogai ir mokslininkai įgyja žinias savo veikloje, kurias vėliau perduoda būsimoms kartoms.

Lietuvos mokslo finansavimas kelia abejonių ir nėra tinkamai organizuotas. Tačiau turime kokybiškus kelius ir tiltus, prioritetiškai remiame žemės ūkį ir ne itin perspektyvias ekonomikos sferas, kurioms finansavimo, galime teigti užtenka. Taigi ilguoju laikotarpiu šalies gebėjimas gaminti žinių produktus silpnėja. Ir kitą modelio elementą galima būtų įžvelgti – tai žinių panaudojimą. Verslo ir akademijos bendradarbiavimo stoka nuolatos linksniuojama specializuotuose konferencijose. Taip pat nėra skatinamos efektyvios inovacijos.

Priežasčių žinoma – milijonai, tačiau kaip visada – pradžioje reikia aiškaus ir visiems suvokiamo strateginio tikslo.

Visus švietimo pokyčius galima įžvelgti 1 paveikslėje

1 pav. Švietimo pokyčiai

2.2. Gyventojų kompetencijaŽinių visuomenė yra pirmas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, šalia Saugios visuomenės ir Konkurencingos ekonomikos, kurie įtvirtinti Valstybės ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Šis tikslas atitinka Europos Sąjungos siekius, kurie įtvirtinti Europos Tarybos 2000 metais priimtoje Lisabonos strategijoje, kuria vadovaujantis rengiami veiksmų planai. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Todėl, plėtojant žinių visuomenę, yra ypač svarbu sudaryti sąlygas gyventojams mokytis, įgyti kvalifikaciją, kaupti informacinių technologijų panaudojimo patirtį, pasiekti įvairius informacijos šaltinius, tam panaudojant informacines technologijas ir telekomunikacijas.

Lietuvoje tarp namų ūkių, neturinčių interneto ryšio, daugiau negu trečdalis teigia nesijungiantys prie tinklo dėl pernelyg brangios reikalingos įrangos, ketvirtadalis – dėl brangaus ryšio (dideli tarifai, abonementinis mokestis). Svarbus ir suinteresuotumas: reikšmingas interneto plėtrą stabdantis veiksnys yra žmonių požiūris, kad internetas namuose jiems nėra labai reikalingas; tai rodo, kad teikiamos paslaugos, mokymosi, verslo, darbo galimybės ir jų kokybė dar netenkina didelės gyventojų dalies lūkesčių arba jiems trūksta kompetencijos tomis galimybėmis pasinaudoti. Šalia interneto prieigos kūrimo, labai svarbi sritis yra gyventojų mokymai naudotis informacinėmis technologijomis. 2003 metais sukurti ir internete patalpinti Nemokami nuotolinio mokymosi kursai, skirti šalies gyventojų mokymui ir savarankiškam mokymuisi. Siekiant ugdyti Lietuvos gyventojų gebėjimus naudotis informacinėmis technologijomis, sudarant sąlygas visiems gyventojams siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, atitinkančio jų išsilavinimą ir profesinę veiklą, Lietuvos Respublikos patvirtinta gyventojų kompiuterinio raštingumo programa. Taip pat Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas visuotinis kompiuterinio raštingumo standartas, kuriuo nustatyti vienodi reikalavimai ir rekomendacijos gyventojų kvalifikacijai, įteisinti kompiuterinio raštingumo patvirtinimo principai.

2.3. Valstybės valdymas ir savivalda

Šiai krypčiai priklauso naujų informacinių ir telekomunikacinių technologijų pritaikymas teikiant viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslui.

2.4. Kultūra

Išsaugoti ir aktualizuoti paveldėtas baltiškas, Šiaurės Europos regiono bei bendrąsias Europos kultūros vertybes jungiantį Lietuvos kultūros tapatumą ir užtikrinti jo tąsą, atvirą sklaidą ir konkurencingumą šiuolaikiniame Lietuvos, ES ir pasaulio kultūrų kontekste.

3. Saugi visuomenė

Tai prioritetas, apimantis aplinkos apsaugą, krašto apsaugą, viešąjį saugumą, socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą ir užsienio
politiką.

3.1. Aplinkos apsauga

Aplinkosauga, kaip viena iš trijų ekonomikos ir socialinės plėtros lygiaverčių komponenčių, sudaro darnaus vystimosi koncepcijos pagrindą. Lietuva kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių yra pasirinkusi darnaus vystimosi kelią. Pagrindinės šio kelio nuostatos buvo suformuotos 1992 m. Rio de Ženeire Jungtinių Tautų surengtoje pasaulio viršūnių konferencijoje priimtoje Deklaracijoje. Darnus vystimasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystimosi ideologija ir suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes siekti visuomenės gerovės dabartyje ir būsimosioms kartoms. Tokia ilgalaike visuomenės vystimosi ideologija Lietuvoje turėtų būti remiamasi tiek rengiant visų ūkio šakų vystymo strategijas ir programas, tiek priimant bei įgyvendinant konkrečius sprendimus. Įgyvendinant šiuos principus Lietuva iki 2020 metų pagal pagrindinius ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius turėtų pasiekti Europos Sąjungos valstybių vidurkį, o pagal aplinkos būklę – visiškai atitikti ES standartus, neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų. Nacionalinė darnaus vystimosi strategija numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet vidutiniškai didės 6 proc., o gamtos išteklių naudojimas – bent dvigubai lėčiau negu gamybos ir paslaugų sukurtas BVP. Dėl to labai svarbu į šį procesą įtraukti kuo platesnius verslo ir visuomenės sluoksnius, itin daug dėmesio ir pastangų skiriant naujiems geriausiai prieinamiems gamybos būdams diegti, žinių ekonomikai ir žinių visuomenei kurti integruojant švietimą ir mokymą į visas ekonominio vystymo sritis. Taigi mokslinei pažangai, žinioms, o ne daug išteklių reikalingų technologijų kūrimui ir diegimui, skiriama ypač daug dėmesio. Siekiant nustatyti išteklių naudojimo ir aplinkos taršos pokyčius, daugiausia dėmesio numatoma skirti ekologinio efektyvumo rodikliams – energijos ir kitų gamtos išteklių sąnaudoms BVP vienetui, teršiančių ir klimato kaitą skatinančių medžiagų emisijai BVP vienetui, sutartiniam energijos sąnaudų vienetui ir panašiai.

Barjerai esantys tarp sektorių – vienas iš didžiausių darnaus vystimosi kliūčių, todėl reikia stengtis kuo glaudžiau sieti skirtingų sektorių tikslus ir uždavinius: jeigu žemės ūkio sektoriuje numatyta išplėsti energetikos reikmėms skirtų rapsų ir javų pasėlius tiek, kad biodyzelinas ir bioetanolis patenkintų apie 15 proc. degalų poreikio, pramonės sektoriuje numatyta skatinti atitinkamų biokuro gamybos pajėgumų didinimą, transporto sektoriuje – degalus realizuojančių degalinių tinklo plėtrą, finansų sektoriuje – sukurti ekonomines galimybes didinti biokuro konkurencingumą; jeigu atliekų tvarkymo sektoriuje numatyta didinti antrinių žaliavų, įskaitant pakuotę, perdirbimą, pramonės sektoriuje numatyta skatinti vietines antrines žaliavas naudojančių įmonių plėtrą.

3.2. Sveikatos apsauga

Sveikata – žmonijos egzistavimo ir vystymosi sąlyga, lemianti šalies ekonominės sistemos raidos stabilumą, visuomenės socialinio saugumo ir švietimo garantijas.

Svarbiausias sveikatos apsaugos sistemos siekis – sveikas žmogus, sveika šeima ir darni valstybė. Pagrindinis Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys – rūpintis Lietuvos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu ir stiprinimu.

Įgyvendindami pagrindinį uždavinį ne tik tobuliname ligų diagnostiką ir gydymą, bet ir sprendžiame ligų profilaktikos, sveikos gyvenamosios, darbo aplinkos bei sveikos gyvensenos klausimus. Ypatingą dėmesį skiriame vaikų ir jaunimo sveikatai išsaugoti ir gerinti, visuomenės sveikatinimo politikai, ligų prevencijai. Galima pasidžiaugti, kad sumažėjo nėščiųjų, gimdyvių ir kūdikių sergamumas bei mirtingumas. Mokyklų sveikatos kabinetuose dirbantys medikai ne tik teikia kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir siekia, kad sveika gyvensena vaikams taptų įpročiu ir būtinybe. Didėja finansavimas vaikų odontologinei priežiūrai, plečiamos vaikų reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos.

Europoje bei pasaulyje seniai žinomi ir vertinami Lietuvos širdies chirurgų pasiekimai. Sėkmingi jų rezultatai teikia vilties patiems sunkiausiems širdies ligomis sergantiems asmenims. Galime didžiuotis Lietuvos kardiologų, ortopedų, odontologų, veido žandikaulių chirurgų ir kitų specialistų pasiektais ir pasaulyje pripažintais rezultatais.

Tęsiamas sveikatos priežiūros įstaigų tobulinimas: daugiau paslaugų teikiama ambulatoriškai, plėtojamos dienos stacionarų, dienos chirurgijos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, bendrosios praktikos gydytojo institucija, privati praktika, modernizuojamos kaimo ambulatorijos.

Siekiama, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos, saugios, efektyvios, prieinamos, patenkintų visų Lietuvos gyventojų poreikius ir lūkesčius. Efektyviai naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšas, pertvarkomos sveikatos priežiūros įstaigos, atnaujinama medicinos įranga, diegiami pasaulinius standartus atitinkantys gydymo bei diagnostikos metodai. Visa tai suteikia galimybę pacientus ištirti
kokybiškai, savalaikiai išaiškinti ligas ir parinkti optimaliausius jų gydymo būdus bei siekti, kad sveikatos priežiūra Lietuvoje būtų lygiavertė sveikatos priežiūrai kitose ES šalyse.

Saugias ir kokybiškas sveikatos paslaugas teikia tinkamai tam pasirengę specialistai, kurių kvalifikacija atitinka Lietuvos ir ES reikalavimus. Nuolat vyksta sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas, ypatingas dėmesys skiriamas slaugos specialistų rengimui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Siekiame, kad medikų darbas būtų įvertintas pagal jų atsakomybę, išsilavinimą ir svarbą visuomenėje. Didinamas medikų darbo užmokestis, diegiamas papildomas apmokėjimas už darbo rezultatus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2532 žodžiai iš 8242 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.