ŽMOGAUS JUTIMO ORGANAI IR JŲ
VEIKLOS SUTRIKIMAI.
Žmogaus jutimo organai – tai regos, uoslės, pusiausvyros, raumenų,
odos, raumenų, skonio organai.
REGA:
————
Didžioji dalis mūsų žinių apie išorinį pasaulįyra susiję su rega.
Regėdami skiriame aplinkos daiktus, gyvų kūnų judėjima, negyvų kūnų
padėtį, grafinius ir šviesos signalus. Rega svarbi visų mūsų darbinei
veiklai.
Akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių saugo blakstienos,
antakiai, vokai. Asarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo
akis, išplauna į akį patekusius svetimkūnius.Akies obuolį dengia stam
bi odena, kuri saugojį nuo mechaninių pažeidimų, svetimkunių ir mikro
organizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri lengvai
praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė –
išraizgyta tankiu smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuo-
liui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies gyslainės prikinė da-
lis vadinama rainele.Jos spalva priklauso nuo figmentų kiekio ir jų
išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja švie
sos spindulių kiekį, kuris patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaid
rus išgaubtas lęšiukas. Visą vidinę obuolio dalį užpildo stiklakū-
nis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro
vidiniame akies obuolio dangale – tinklainėje. Joje yra regos recepto
riai – stiebeliai ir kūgeliai. Stiebeliai – prieblandos receptoriai.
Kūgeliai reguoja tik į ryškią šviesą.
Regos organų veikla dažnai gali sutrikti. Dažniausi regos organų
sutrikimai yra trumparegystė ir toleregystė. Toleregiai ir trumpare-
giai mato daiktus neryškiai. Trumpregiams neaiškus toli esančių daik-
tų vaizdas, o toleregiams arti esančių daiktų ar objektų. Trumparegys
tė gali būti įgimta. Įgimtos trumparegystės priežastis gali būti pail
gėjęs akies obuolys, o toliaregystės atveju akies obuolys yra sutrum-
pėjęs. Toliaregystės priežastis gali būti sumažėjusi lęšiuko galimybė
keisti išgaubtumą. KLAUSA
————–
Klausa padeda žmonėms bendrauti dirbant ir ilsintis.
Žmogaus klausos organas yra ausis. Ji yra sudaryta iš trijų dalių: išorinės,
vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinės klau
somosios angos. Ausies kaušelis garsinius oro virpesius nukreipia į išorinę klauso
mąją angą, krios gale yra tamprus būgnelis. Jis skiria išorinę ausį nuo vidurinės
ausies. Vidurinėje ausyje yra trimitas, kuris ertmę jungia su nosiarykle.
Vidurinėje ausyje yra 3 poros nuosekliai vienas su kitu sujungtų klausomųjų kaulelių.
Jie būgnelį jungia su elastinga plevele, aptraukiančia vidinės ausies apvalųjį langelį.
Vidinė ausis yra ertmių ir išsiraizgiusių kanalų sistema – kaulinis labirintas.
Jame glūdi plėvinis labirintas, pripildytas skysčio. Klausos funkciją šiame kanale
atlieka tik spirale susisukusi sraigė, kurioje yra klausos receptoriai. Visa labirinto
dalis yra sudaryta iš pusratinių kanalų.
Klausa silpnėja arba jos netenkama sutrikus garso virpesių perdavimui į vidinę ausį,
pažeidus vidinės ausies receptorius, taip pat sutrikus nervinių impulsų perdavimui
didžiųjų pusrutulių žievės klausos zonai. Klausa gali pablogėti susikaupus išorinėje