Zmogaus organizmas
5 (100%) 1 vote

Zmogaus organizmas

Organizmas – sąveikaujančių organų sistema

Žmogaus organizmas tai daugybės organų sistema. Visi organai tarpusavyje yra glaudžiai susyją. Pasikeitus vieno organo funkcijai neišvengiamai keičiasi viso organizmo veikla. Organizmas į daugybę išorinės ir vidinės aplinkos dirgiklių reaguoja kaip vientisas derinys. Mūsų organizmo funkcijos reguliuoja nervų sistema. Ir cheminės medžiagos, patenkančios į kraują ir limfą.

Visi organai yra vykdomieji, kiti reguliuojantieji. Vykdomieji organai tai širdis, plaučiai ir visi kiti vidaus organai, bei raumenys. Vykdomųjų organų veiklą derina ir reguliuoja nervų sistema ir vidaus sekrecijos liaukos.

Nors organų sistemos savo sandara bei funkcijomis yra nepanašios ir tam tikra prasme savarankiškos, bet jas visas jungia glaudi sąveika. Jei viena iš jų pradeda veikti silpniau arba stipriau, tai atitinkamai savo veiklą pakeičia ir kitos. Šiuos tarpusavio ryšius tvarko nervų sistema ir kraujas.

Dirbant bet kuriam organui, nervų sistemoje kyla dirginimas. Šį dirginimą nervų sistema perduoda kitiems organams, ir šie organai atitinkamai pakeičia savo darbą. Organizmo veikla prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, nervų sistemos dėka.

Galvos smegenys

Mūsų galvos smegenys yra kaukolės ertmėje. Žmogaus galvos smegenyse yra apie penkiolika milijardų ląstelių. Smegenys sudaro vieną penkioliktąją kūno masės. Suaugusio žmogaus smegenys sveria maždaug pusantro kilogramo. Jų didumą sudaro vanduo. Galvos smegenys susideda iš šių dalių: pailgųjų smegenų, tilto, smegenėlių, vidurinių smegenų, tarpinių smegenų ir didžiųjų pusrutulių. Išskyrus didžiuosius pusrutulius visos galvos smegenys vadinamos galvos smegenų kamienu. Geriausiai yra išsivystę didieji pusrutuliai. Kiekviena smegenų dalis susijusi su kitomis dalimis. Žemiau esančios smegenų dalys pavaldžios aukščiau esančioms smegenų dalims.

Pailgosios smegenys.

Nuo pailgųjų smegenų, žemyn yra nugaros smegenys, į viršų nuo tilto yra vidurinės smegenys. Pailgųjų smegenų ir tilto pilkoji medžiaga kaip ir nugaros smegenų yra viduje, o baltoji medžiaga yra išorėje. Pailgųjų smegenų ir tilto viršutinis paviršius sudaro rambinę duobę, kurioje yra 8 porų nervų branduoliai. Šių branduolių ląstelių ataugos išeina iš smegenų ir sudaro galvos nervus. Pailgosios smegenys atlieka refleksinę ir nervinių impulsų perdavimo funkcijas. Pailgose smegenys yra gyvybiškai svarbūs centrai: kvėpavimo, širdies veiklos, seilių, skrandžio, kasos. Taip pat apsauginių refleksų centrai: vėmimo, čiaudėjimo, kosėjimo. Todėl šių galvos smegenų dalių sužalojimas pavojingas gyvybei.

Smegenėlės randasi virš pailgųjų smegenų. Smegenėles dengia pilkoji medžiaga. Smegenėlių pagrindinė funkcija reguliuoti, koordinuoti judesius, raumenų tonusą, palaikyti pusiausvyrą. Kartais sutrinka žmonėms smegenėlių veikla, jie negali tiksliai koordinuoti savo judesių, taip pat išlaikyti pusiausvyros. Pavyzdžiui, jų eisena panaši į girto žmogaus eiseną.

Vidurinės smegenys randais priekyje pailgųjų smegenų. Jos susideda iš dviejų smegenų kojyčių ir keturkalnio. Keturkalnyje yra labai svarbūs orientacijos į šviesą ir garsą refleksų centrai. Šiose smegenyse susitelkę nervinių ląstelių grupės, kurios padeda reguliuoti raumenų tonusą.

Vidurinių smegenų priekyje yra tarpinės smegenys. Joms priskiriami regimieji gumburiai, pagumburio sritis. Šiomis smegenimis į didžiųjų pusrutulių žievę sklinda impulsai iš visų receptorių ( regos, klausos, odos, skonio ir kt. ). Daugelis sudėtingųjų judinamųjų refleksų, susiję su tarpinėmis smegenimis, tai yra, pavyzdžiui, bėgimas, ėjimas, plaukimas.

Vidaus organų veiklą tai pat derina tarpinių smegenų branduoliai. Šios smegenys reguliuoja medžiagų apykaitą, maisto ir vandens, bei kūno temperatūrą. Žmogaus galvos smegenų didieji pusrutuliai yra labai gerai išsivystę. Didieji pusrutuliai dengia vidurines ir tarpines smegenis. Didžiųjų pusrutulių žievę, sudaro pilkoji medžiaga. O po žieve yra baltoji medžiaga, kurios viduje yra išsidėstę požieviniai branduoliai. Didieji pusrutuliai yra du kairysis ir dešinysis. Pusrutulių paviršius yra raukšlėtas. Kiekviename pusrutulyje yra po keturias skiltis: kaktos, momens, smilkinio ir pakaušio. Šių pusrutulių branduoliai yra požieviniai judėjimo centrai, kartu su kitomis smegenų dalimis reguliuoja raumenų susitraukimus tam tikra eilės tvarka. Didžiųjų pusrutulių žievę sudaro keletas sluoksnių nervinių ląstelių ir skaidulų. Žievė yra svarbiausia nervų sistemos dalis. Ji daro įtaką organizmo funkcijoms. Didžiųjų pusrutulių dalys yra glaudžiai susiję, tačiau skiriasi sandara ir funkcijomis.

Iš regėjimo organų informacija eina į pakaušinę skiltį, iš klausos organų eina į smilkininę. Žievėje už centrinės vagos išsidėsčiusios odos ir raumenų jutimo zonos. Taip pat didžiųjų pusrutulių žievėje išsidėsčiusios skonio, uoslės jutimo zonos. Žievėje yra priimamosios zonos, čia patenka dirginimai, kurie analizuojami, todėl mes galime įsivaizduoti, suvokti. Su didžiųjų pusrutulių žieve susijusios specifinės psichinės funkcijos, tai mąstymas, atmintis, kalba.

Mūsų smegenų ląstelės žūsta kiekvieną
dieną ir daugiau nebeatsinaujina. Tačiau galima užsiauginti smegenyse naujų jungčių. Smegenų ląstelės, atmintyje laiko daugybę informacijos. Taigi vyresni žmonės sugeba geriau mąstyti ir kurti už jaunesnius, kadangi tarp jų smegenų ląstelių yra daugiau jungčių.

Naujagimio nervų sistema nėra gerai išsivysčiusi. Naujagimiui yra geriausiai išsivystę nugaros ir pailgosios smegenys. Mažiausiai yra išsivystę galvos smegenų žievė, taip pat, smegenėlės. Nervinių ląstelių vystymasis vyksta visą augimo ir brendimo laikotarpį. Iki gimimo subrendusios nugaros ir pailgosios smegenys naujagimiui garantuoja svarbias funkcijas, tai kvėpavimo, šlapinimosi, virškinimo, bei apsauginius refleksus. Naujagimio smegenys sveria 400g., dvejų metų vaiko galvos smegenys sveria maždaug apie vieną kilogramą, o penkių-šešių metų vaikų smegenys sveria pusantro kilogramo. Vaikui augant sparčiai vystosi smegenų žievė ir smegenėlės. Pirmais-ketvirtais gyvenimo metais sparčiai vystantis nervų sistemai ir smegenėlėms, greičiau vystosi psichika ir judesių koordinacija. Sparčiau vystosi signalinė sistema, žodis, kalba.

Nugaros smegenys

Nugaros smegenys yra kauliniame stuburo kanale, todėl yra gerai apsaugotas nuo sužalojimų. Jos yra maždaug mažojo piršto storio. Jeigu perpjautume ten, kur nugaros smegenys, pamatytume du skirtingų spalvų sluoksnius. Tai yra pilkoji ir baltoji medžiaga. Centrinėje dalyje yra pilkoji medžiaga, kuri yra peteliškės formos, o apie pilkąją medžiagą išsidėsčiusi baltoji. Pilkosios medžiagos priekiniai sparnai vadinami priekiniais ragais, o užpakaliniai sparnai vadinami užpakaliniais ragais. Pilkoji medžiaga sudaryta iš nervų ląstelės ir dalinai iš jų ataugų. Baltoji medžiaga sudaryta iš ataugų ir nervinių skaidulų. Iš priekinių ragų tarp slankstelių link angų eina pluoštai nervinių skaidulų tai yra priekinės šaknelės. Priekinės šaknelės yra judinamosios užpakalinės šaknelės yra juntamosios.

Tarpslankstelinėje angoje judinamoji ir juntamoji šaknelė susijungia ir sudaro nugaros nervą. Nugaros smegenų dalis atitinka vieną nugaros nervų porą, kuri vadinama segmentu. Segmentų yra: 7 – kaklo, 12 – krūtinės, 5 – juosmens, 5 – kryžmens, 4 – uodegos. Pagrindinis nugaros smegenų funkcijos refleksinė ir dirginimo perdavimo. Refleksinę veiklą nulemia smegenyse esantys refleksų centrai. Nugaros smegenys kakliniuose segmentuose yra kaklo, rankų, pečių, judinimo centrai. Krūtinės segmentuose yra liemens raumenų centrai. Juosmens ir kryžmenų segmentuose yra dubens ir kojų raumenų centrai. Kryžminėje dalyje yra šlapinimosi ir lytinių organų centrai. Nugaros smegenys perduoda impulsus į galvos smegenis arba iš galvos smegenų į kūno organus.

Nervų sistema

Reguliuojant organizmo funkcijas svarbiausią vaidmenį atlieka nervų sistema. Nervų sistema veikia ląstelių, audinių, organų ir jų sistemų darnią veiklą. Nervų sistemos dėka organizmas funkcionuoja kaip vieninga visuma.

Nervinės ląstelės-neuronai, sudaro nervų sistemą. Neuronai tai ląstelės, kurios tvarko nervų sistemos funkcijas. Neuronai turi kūną ir ataugas. Neurono dendritais impulsais sklinda į neurono kūną.

Aksomas tai ilga paprastai neišsišakojusi atauga. Aksomu impulsai sklinda iš neurono kūno. Vieni aksomai yra padengti mielinio dangalu ir vadinami mieliniais. Ir būna balti kiti yra nemieliniai. Sudaryti iš nemielinių nervinių skaidulų ir yra pilki. Juntamųjų neuronų, priimančių dirgiklį, ir judinamųjų neuronų siunčiančių impulsus į raumenis, veikla yra darni ir sukelia organizmo atsakomąją reakciją į dirgiklį automatiškai. Tokia reakcija vadinama refleksu. Pavyzdžiui, pridėjus ranką prie karšto paviršiaus tuojau pat atsitraukiame, net nesuspėjus to suvokti. Reflekso lankas sudarytas iš trijų dalių: iš kylančios į nugaras smegenis ir iš nugaros smegenų, nusileidžiančios į atsakomąjį organą. Refleksų yra dvi rūšys. Tai nesąlyginiai, arba įgimti. Ir sąlyginiai įgyti gyvenant. Nesąlyginiai refleksai, sąlygoje tuos pačius veiksmus ir išlieka visą gyvenimą. Pavyzdžiui išmokti rašyti, tai yra sąlyginis refleksas.

Mūsų nervų sistema yra skirstoma į centrinę ir periferinę. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferinė nervų sistema susideda iš nervų, jungiančių galvos ir nugaros smegenis, su visais audiniais ir organais.

Centrinės nervų sistemos pagrindinė užduotis, sujungti ląstelių grupes, integruoti jų veiklą, bei palaikyti jų ryšius su aplinka. Somatine nervų sistema vadinama, ta nervų sistemos dalis, kuri reguliuoja griaučių ir raumenų veiklą.

Ta nervų sistemos dalis, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, vadinama vegetacine nervų sistema. Vegetacinės nervų sistemos veikla nepaklūsta žmogaus valiai. Ji yra skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę dalis. Vegetacinės nervų sistemos centrai randasi galvos pailgose smegenyse, nugaros smegenyse, o mazgai vegetaciniuose mazguose.

Vegetacinė nervų sistema labai svarbi organizmui, ji reguliuoja vidaus organų, kraujagyslių, lygiųjų raumenų susitraukimą, širdies veiklą ir medžiagų apykaitą. Vegetacinės nervų sistemos simpatinis skyrius nejaudinamas, kai organizmas gausiai eikvoja energiją. Veikiant parasimpatiniam skyriui kaupiasi energijos atsargos. Parasimpatinė
nervų sistema veikia esant ramybėje ir miegui. Vaikų vegetacinė nervų sistema yra neblogai subrendusi. Atskirais amžiaus periodais vyrauja viena arba kita vegetacinės nervų sistemos dalis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1579 žodžiai iš 5176 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.