Zmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas
5 (100%) 1 vote

Zmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas

TURINYS

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………………………2

ŽMOGAUS PASAULIS IR EGZISTENCINIS MĄSTYMAS…………………………………………………..3

KAS YRA BŪTI ŽMOGUMI (pagal S.Kierkegaard’o “Laukų lelija ir padangių paukštis)……………4

AUTENTIŠKA IR NEAUTENTIŠKA EGZISTENCIJA…………………………………………………………..7

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………………8

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………….9

ĮVADAS

Ar mums yra tekę susimąstyti kodėl egzistuojame? Turbūt esame apie tai galvoję, svarstę, kam iš viso mums yra duotas šis gyvenimas, kokia jo prasmė. Ne kartą mąstėme apie save patį ir ne kartą esame pasijutę visiškai vieniši žmonių minioje, kuomet jautėmės nesuprasti ir ilgėjomės visai kitokio gyvenimo. Tai – egzistencinės būsenos ir problemos, kurioms daugiausiai dėmesio skyrė tie filosofai, kuriems, kaip sako pats žodis, rūpėjo žmogaus egzistencija, – ne daiktų, augalų ar gyvūnų buvimas, o būtent žmogaus, mano ir jūsų, būtis.

S. Kierkegaard’as, M.Heideggeris, J.P. Sartre’as – tai trys didieji filosofai egzistencialistai.

M. Heideggerio esminis klausimas: “ Kodėl iš viso kas nors egzistuoja, kodėl nėra taip, kad niekas neegzistuotų?” Įdomu tai, kad Heideggerį žmogiškoji egzistencija domino tik kaip vartai į egzistencijos kaip visumos pažinimą.

J.P. Sartre’as teigė, kad “egzistencija yra pirmesnė už esmę”. Paprasčiausiai žmogus iš pradžių egzistuoja, susipažįsta su aplinka, pasineria į jį supantį pasaulį, o tik paskui apibrėžia pats save.

Savo darbe plačiau apžvelgsiu S. Kiergegaard’o, egzistencializmo “tėvo”, požiūrį į tikrovę, religiją, žmogų ir jo būtį. Trumpai aptarsiu filosofo išskiriamas estetinę, etinę ir religinę egzistencijas. Tai darysiu remdamasi S.Kierkegaard’o knyga “Laukų lelija ir padangių paukštis”.

Taip pat naudosiuosi ir kitomis knygomis, kurios man padės geriau atskleisti nagrinėjamą temą (knygų sąrašas pateiktas referato pabaigoje).

ŽMOGAUS PASAULIS IR EGZISTENCINIS MĄSTYMAS

Visai kitaip, nei kitos filosofijų kryptys, egzistencializmas nebuvo atskira mokykla ar judėjimas. Egzistencinių pažiūrų mąstytojus vienijo tai, jog jie kėlė panašius klausimus, panašiai suprato žmonijos vietą pasaulyje. Galima teigti, kad egzistencializmas – maišto filosofija, kurios dėmesio centre – individo ir egzistencijos problemos.

Filosofai egzistencialistai teigė, kad žmogaus asmenybė, individualybė prieštarauja pasauliui, visuomenei bei jų mąstymo stereotipams: “S.Kierkegaard’as kritikavo savo meto Danijos valstybinę Bažnyčią. M.Heideggeris manė, kad didžioji Vakarų filosofijos dalis iki šiol kėlė visai ne tuos tikslus. J.P. Sartre’as troško išlipti iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių sukurdamas naują žmogaus ir jo galimybių sampratą.”1 Jie visi trys buvo savotiški maištininkai, savaip sprendžiantys egzistencijos problemas.

Egzistencialistai sprendė, pasak jų, aktualiausias žmonijos problemas. Jų tikslas buvo atskleisti gyvenimo iliuzijiškumą, raginti žmones pajusti atsakomybę už save patį ir pasaulį. Egzistenciniam mąstymui būdingos ne tik laisvės, individualybės, atsakomybės sąvokos, bet ir mirties, kaltės, nevilties bei susvetimėjimo. Kodėl? Žmogaus egzistencijos samprata niekada negali būti atskirta nuo mirties sampratos. Filosofai egzistencialistai nepabijojo išryškinti tragiškuosius žmogaus egzistencijos aspektus ir svarstyti tas temas, kurias kiti filosofai aplenkdavo.

Egzistencialistams būdinga tai, kad jie žiūri į pasaulį ne šaltu tyrinėtojo žvilgsniu – jie jį išgyvena, ieško prasmės, kelia būties klausimus: “Jei žmoguje nebūtų jokios amžinosios sąmonės, jei visko pagrindas būtų tik laukinė judinančioji galia, kuri raitydamasi tamsiose aistrose, sukurtų visa, kas didu ir kas nereikšminga, jei už visko slėptųsi bekraštė, niekad nepasotinama tuštuma, kas būtų gyvenimas, jei ne nusivylimas?”2

KAS YRA BŪTI ŽMOGUMI

(remiantis S.Kierkegaard’o Laukų lelija ir padangių paukštis)

Iš pradžių girdint klausimą “Kas yra būti žmogumi?” iš karto peršasi mintis, kad bus šnekama apie žmogų, kad šis yra antropologijos pradžia ir pagrindas. Šiandieniniam žmogui, manau, nė nekyla mintis dėti kirtį ne ant žodžio žmogus, o ant žodžio būti. S.Kierkegaard’as mąsto atvirkščiai. Šiame klausime jam yra visiškai nesvarbus žmogus, o tik jo buvimas. Filosofas neklausia “Kas yra žmogus?”, kaip klausė Kantas, jis klausia “Kas yra būti žmogumi?”, kaip egzistencinės filosofijos pradininkas.

S.Kierkegaard’as – išskirtinis filosofas visoje Vakarų filosofijos tradicijoje. Jei šią tradiciją suprasime kaip graikų – vokiečių
filosofiją, prasidedančią nuo Sokrato ir pasibaigiančią G.Hėgeliu, tai danų mąstytoją S.Kierkegaard’ą reikėtų vadinti priešingai – antifilosofu. Šio mąstytojo filosofija yra tam tikra prieštara tradicinei filosofijai, tam tikras iššūkis iki tol vyravusiam racionalistiniam mąstymui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 738 žodžiai iš 2345 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.