Zmogaus sauga darbe
5 (100%) 1 vote

Zmogaus sauga darbe

Energetikos įmonė – ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir nustatyta tvarka įsteigta elektros ir šilumos gamybos perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai. Energetikos įrenginiai, tai gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinis, generatoriai, transformatoriai, vamzdynai ir visi kiti pagalbiniai mechanizmai). Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių eksploatavimu. Visu tuo užsiima operatyvinis personalas. Eilėje padalinių, skyrių, cechų dirba žmonės. Jie atlieka tam tikras funkcijas, kad įmonės veikla vystytųsi. Darbuotojų kolektyvas, kurį sudaro visi darbuotojai darbo santykiais susiję su darbdaviu.

Chemijos tarnybos laborantės pareigose gali dirbti asmenys ne jaunesni kaip 18 metų, pasitikrinę sveikatą (sveikatos patikrinimai atliekami kas vieneri metai), išklausę įvadinį instruktažą, apmokyti pagal atitinkamą programą, išlaikę egzaminus ir atlikę dviejų savaičių stažuotę bei turintys nustatytos formos pažymėjimą. Žinių patikrinimai atliekami: periodiniai – ne rečiau kas du metai, papildomi – pažeidus darbų saugos reikalavimus. Periodinis instruktavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per dvylika mėnesių.

Cheminių analizių laborantė darbo vietoje turi turėti cheminių analizių laborantės pareiginę instrukciją, cheminių analizių laborantės saugos ir sveikatos instrukciją ir darbo su toksiškomis medžiagomis chemijos laboratorijoje saugos instrukciją. Atliekant analizes naudotis cheminių analizių metodikų instrukcijomis, nepasitraukti iš darbo vietos ir darbo zonos, apie tai neinformavus chemijos tarnybos vadovybės. Nesiimti darbų, kurie nesusiję su cheminių analizių laborantės pareigomis, neliesti įrenginių, kurie nesusiję su cheminių analizių laborantės darbu. Pastebėjus chemijos tarnyboje ar katilinės patalpose potencialiai pavojingą reiškinį (didelį garavimą, hidraulinius smūgius, nenormalų įrenginių darbą) skubiai pasišalinti iš šios zonos ir pranešti apie tai chemijos tarnybos viršininkui ar inžinieriui.

Cheminių analizių laborantė, atėjusi į darbą turi apžiūrėti savo darbo vietą, patikrinti ar yra elektros energija, ar veikia traukos spinta. Darbo vietai keliamos sąlygos. Jos gali būti normalios, kenksmingos ir labai kenksmingos. Patikrinti ar darbo vietoje yra tirpalai, reikalingi darbui. Laboratoriniai indai ar tvarkingi. O taip pat įsitikinti darbo saugos priemonių tvarkingumu, ar yra apsauginiai tirpalai. Įsitikinus priešgaisrinių saugos priemonių tvarkingumu, įsijungti traukos spintą likus 5 min. iki darbo pradžios.

Cheminių analizių laborantė darbo metu turi dirbti su chalatu ir kitomis saugos priemonėmis. Saugos priemonės yra bendros (kolektyvinės) ir individualios. Atskirais atvejais tai turėtų būtų apsauginiai akiniai, pirštinės nuo cheminių medžiagų ir drėgmės, darbiniais ar guminiais batais, ausinėmis, šalmu, vatinuku, gumine prijuoste, dujokauke ar respiratoriumi. Darbo chalatai, vatinukai, darbinė ar guminė avalynė laikomi rūbų spintoje, o šalmai, apsauginiai akiniai, ausinės, pirštinės nuo cheminių medžiagų ar drėgmės, laikomi laboratorijoje. Laboratorijoje turi būti vaistinėlė, kuri nuolat tikrinama ir papildoma.

Einant į katilinę ar turbinų salę būtina užsidėti šalmą. Cheminių analizių laborantė privalo žinoti saugos darbe taisykles imant vandens, garo, kondensato pavyzdžius. Nesilaikant taisyklių, galimi terminiai nudegimai. Payzdžių paėmimo vietos turi būti gerai apšviestos ir lengvai prieinamos. Vandens ir garo pavyzdžius galima imti tik įsitikinus, kad pavyzdžių paėmimo taškai tvarkingi. Esant defektams, apie tai pranešti chemijos tarnybos viršininkui ar inžinieriui. Vandens pavyzdžių temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40oC. Garuojant, esant hidrauliniams smūgiams, pavyzdžius imti draudžiama.

Laikytis saugaus darbo taisyklių dirbant su stikliniais indais, cheminiais reagentais, laboratoriniais prietaisais. Laboratorijoje stikliniai indai yra grūdinto ir negrūdinto stiklo. Labai svarbu naudoti laboratorinius indus pagal paskirtį, kad išvengtume traumų ir nelaimingų atsitikimų. Negalima dirbti su įskilusiais indais. Šildant, virinant ar gaminant tirpalus, jei išskiriama šiluma, reikia naudoti grūdinto stiklo indus. Indą su karštais skysčiais nedėti ant šalto paviršiaus. Visus laboratorinius indus, prietaisus, reagentus laikyti jiems skirtose vietose, neužstatyti praėjimo laboratorijoje.

Darbo vietai yra keliamos sąlygos. Jos gali būti nekenksmingos, kenksmingos ir labai kenksmingos.

Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai mažina organizmo atsparumą ir kitiems išorinės aplinkos poveikiams, todėl turi neabejotinos reikšmės ir neprofesinei patologijai. Is cheminių medžiagų, nors ir veikdamos mažomis koncentracijomis, sutrikdo organizmo fermentinių sistemų veiklą bei mažina organizmo imuninį reaktyvumą.

Prisilaisčius vandens, tuoj pat jį sušluostyti. Išsiliejus cheminiams reagentams, neutralizuoti atitinkamai pagal saugumo priemones. Pagrindinės chemijos laboratorijoje naudojamų cheminių reagentų grupės yra šios: ardančios (ėsdinančios), degios, toksiškos.

Pavojingų cheminių medžiagų etiketės privalo
būti su pavojaus simboliais ir turėti sutartinį klasifikacijos žymenį.

Ardančios (ėsdinančios) medžiagos, tai medžiagos, kurios sukelia cheminius nudegimus, veikia metalą, dėl sąveikos su medienos pjuvenomis, popieriumi, riebalais, tepalais gali užsiliepsnoti. Dažniausiai chemijos laboratorijoje naudojamos šios ardančios medžiagos, tai druskos rūgštis, sieros rūgštis, azoto rūgštis, kalio šarmas, Neslerio reagentas, amonio hidroksidas. Patekus sieros rūgščiai, natrio ar kalio šarmui ant odos, atsiranda sunkiai užgyjanti žaizda, o patekus į akis – gresia apakimas. Druskos ir sieros rūgštys gali sukelti cheminius nudegimus, o jų garai gali pažeisti kvėpavimo takus, akių gleivinę, apnuodyti organizmą. Patekus rūgštims ant odos ar į akis, reikia plauti dideliu vandens kiekiu ir neutralizuoti sodos tirpalu. Išsiliejusią rūgštį reikia užpilti smėliu, po to smėlį sušluoti medine ar plastmasine šluotele. Vietą, kurioje išsipylė rūgštis, užberti kalkėmis arba soda, po to paplauti vandeniu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 910 žodžiai iš 2990 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.