Zmogaus sauga darbe
5 (100%) 1 vote

Zmogaus sauga darbe

1121

Energetikos įmonė – ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir nustatyta tvarka įsteigta elektros ir šilumos gamybos perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai. Energetikos įrenginiai, tai gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinis, generatoriai, transformatoriai, vamzdynai ir visi kiti pagalbiniai mechanizmai). Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių eksploatavimu. Visu tuo užsiima operatyvinis personalas. Eilėje padalinių, skyrių, cechų dirba žmonės. Jie atlieka tam tikras funkcijas, kad įmonės veikla vystytųsi. Darbuotojų kolektyvas, kurį sudaro visi darbuotojai darbo santykiais susiję su darbdaviu.

Chemijos tarnybos laborantės pareigose gali dirbti asmenys ne jaunesni kaip 18 metų, pasitikrinę sveikatą (sveikatos patikrinimai atliekami kas vieneri metai), išklausę įvadinį instruktažą, apmokyti pagal atitinkamą programą, išlaikę egzaminus ir atlikę dviejų savaičių stažuotę bei turintys nustatytos formos pažymėjimą. Žinių patikrinimai atliekami: periodiniai – ne rečiau kas du metai, papildomi – pažeidus darbų saugos reikalavimus. Periodinis instruktavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per dvylika mėnesių.

Cheminių analizių laborantė darbo vietoje turi turėti cheminių analizių laborantės pareiginę instrukciją, cheminių analizių laborantės saugos ir sveikatos instrukciją ir darbo su toksiškomis medžiagomis chemijos laboratorijoje saugos instrukciją. Atliekant analizes naudotis cheminių analizių metodikų instrukcijomis, nepasitraukti iš darbo vietos ir darbo zonos, apie tai neinformavus chemijos tarnybos vadovybės. Nesiimti darbų, kurie nesusiję su cheminių analizių laborantės pareigomis, neliesti įrenginių, kurie nesusiję su cheminių analizių laborantės darbu. Pastebėjus chemijos tarnyboje ar katilinės patalpose potencialiai pavojingą reiškinį (didelį garavimą, hidraulinius smūgius, nenormalų įrenginių darbą) skubiai pasišalinti iš šios zonos ir pranešti apie tai chemijos tarnybos viršininkui ar inžinieriui.

Cheminių analizių laborantė, atėjusi į darbą turi apžiūrėti savo darbo vietą, patikrinti ar yra elektros energija, ar veikia traukos spinta. Darbo vietai keliamos sąlygos. Jos gali būti normalios, kenksmingos ir labai kenksmingos. Patikrinti ar darbo vietoje yra tirpalai, reikalingi darbui. Laboratoriniai indai ar tvarkingi. O taip pat įsitikinti darbo saugos priemonių tvarkingumu, ar yra apsauginiai tirpalai. Įsitikinus priešgaisrinių saugos priemonių tvarkingumu, įsijungti traukos spintą likus 5 min. iki darbo pradžios.

Cheminių analizių laborantė darbo metu turi dirbti su chalatu ir kitomis saugos priemonėmis. Saugos priemonės yra bendros (kolektyvinės) ir individualios. Atskirais atvejais tai turėtų būtų apsauginiai akiniai, pirštinės nuo cheminių medžiagų ir drėgmės, darbiniais ar guminiais batais, ausinėmis, šalmu, vatinuku, gumine prijuoste, dujokauke ar respiratoriumi. Darbo chalatai, vatinukai, darbinė ar guminė avalynė laikomi rūbų spintoje, o šalmai, apsauginiai akiniai, ausinės, pirštinės nuo cheminių medžiagų ar drėgmės, laikomi laboratorijoje. Laboratorijoje turi būti vaistinėlė, kuri nuolat tikrinama ir papildoma.

Einant į katilinę ar turbinų salę būtina užsidėti šalmą. Cheminių analizių laborantė privalo žinoti saugos darbe taisykles imant vandens, garo, kondensato pavyzdžius. Nesilaikant taisyklių, galimi terminiai nudegimai. Payzdžių paėmimo vietos turi būti gerai apšviestos ir lengvai prieinamos. Vandens ir garo pavyzdžius galima imti tik įsitikinus, kad pavyzdžių paėmimo taškai tvarkingi. Esant defektams, apie tai pranešti chemijos tarnybos viršininkui ar inžinieriui. Vandens pavyzdžių temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40oC. Garuojant, esant hidrauliniams smūgiams, pavyzdžius imti draudžiama.

Laikytis saugaus darbo taisyklių dirbant su stikliniais indais, cheminiais reagentais, laboratoriniais prietaisais. Laboratorijoje stikliniai indai yra grūdinto ir negrūdinto stiklo. Labai svarbu naudoti laboratorinius indus pagal paskirtį, kad išvengtume traumų ir nelaimingų atsitikimų. Negalima dirbti su įskilusiais indais. Šildant, virinant ar gaminant tirpalus, jei išskiriama šiluma, reikia naudoti grūdinto stiklo indus. Indą su karštais skysčiais nedėti ant šalto paviršiaus. Visus laboratorinius indus, prietaisus, reagentus laikyti jiems skirtose vietose, neužstatyti praėjimo laboratorijoje.

Darbo vietai yra keliamos sąlygos. Jos gali būti nekenksmingos, kenksmingos ir labai kenksmingos.

Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai mažina organizmo atsparumą ir kitiems išorinės aplinkos poveikiams, todėl turi neabejotinos reikšmės ir neprofesinei patologijai. Is cheminių medžiagų, nors ir veikdamos mažomis koncentracijomis, sutrikdo organizmo fermentinių sistemų veiklą bei mažina organizmo imuninį reaktyvumą.

Prisilaisčius vandens, tuoj pat jį sušluostyti. Išsiliejus cheminiams reagentams, neutralizuoti atitinkamai pagal saugumo priemones. Pagrindinės chemijos laboratorijoje naudojamų cheminių reagentų grupės yra šios: ardančios (ėsdinančios), degios, toksiškos.

Pavojingų cheminių medžiagų etiketės privalo
būti su pavojaus simboliais ir turėti sutartinį klasifikacijos žymenį.

Ardančios (ėsdinančios) medžiagos, tai medžiagos, kurios sukelia cheminius nudegimus, veikia metalą, dėl sąveikos su medienos pjuvenomis, popieriumi, riebalais, tepalais gali užsiliepsnoti. Dažniausiai chemijos laboratorijoje naudojamos šios ardančios medžiagos, tai druskos rūgštis, sieros rūgštis, azoto rūgštis, kalio šarmas, Neslerio reagentas, amonio hidroksidas. Patekus sieros rūgščiai, natrio ar kalio šarmui ant odos, atsiranda sunkiai užgyjanti žaizda, o patekus į akis – gresia apakimas. Druskos ir sieros rūgštys gali sukelti cheminius nudegimus, o jų garai gali pažeisti kvėpavimo takus, akių gleivinę, apnuodyti organizmą. Patekus rūgštims ant odos ar į akis, reikia plauti dideliu vandens kiekiu ir neutralizuoti sodos tirpalu. Išsiliejusią rūgštį reikia užpilti smėliu, po to smėlį sušluoti medine ar plastmasine šluotele. Vietą, kurioje išsipylė rūgštis, užberti kalkėmis arba soda, po to paplauti vandeniu.

Patekus šarmams (Neslerio reagentas yra 30% kalio šarmo ir gyvsidabrio jodido tirpalas) ant odos ar į akis, reikia plauti dideliu kiekiu vandens. Šarmai, patekę ant odos, neutralizuojami apsauginiu acto rūgšties tirpalu, o patekus į akis – naudoti apsauginį boro rūgšties tirpalą.

Reagentai laboratorijoje laikomi rakinamose spintose su nurodytu užrašu, su ardančiais reagentais galima dirbti tik traukos spintoje. Koncentruotų rūgščių stiklinėje taroje su pritrintais kamščiais laikyti ne daugiau kaip 3 kg, didelės talpos stiklinius indus su agresyviais skysčiais galima nešti specialiose medinėse ar metalinėse dėžėse. Gaminant sieros rūgšties tirpalus, reikia pilti rūgštį į vandenį. Naudoti grūdinto stiklo laboratorinius indus. Išsiliejus ardantiems skysčiams, juos sušluostyti galima tik prieš tai neutralizavus. Neutralizuojama su kalkėmis arba soda. Negalima ardančių reagentų į pipetę traukti su burna. Reikia tam naudoti guminę kriaušę ar specialią pipetę.

Degių medžiagų klasifikacijai priskiriamos skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra (didesnė nei 21oC ir mažesnė ar lygi 55oC). Jos gali sukelti gaisrą laboratorijoje, o taip pat termiškai nudeginti odą. Nudegusią odą reikia steriliai aprišti ir kreiptis į gydytoją. Dažniausiai chemijos laboratorijoje naudojamos šios degios medžiagos: etilo alkoholis, benzinas, heksanas, anglies tetrachloridas. Visos šios medžiagos, išskyrus etilo alkoholį, netirpsta vandenyje. Netirpstančių vandenyje degių medžiagų negalima gesinti vandeniu. Jos gesinamos naudojant angliarūgštinį gesintuvą. Išsipylus degioms medžiagoms, reikia užpilti smėliu ir susemti mediniu ar plastmasiniu semtuvėliu. Laboratorijoje, kurioje naudojamos degios medžiagos, turi būti gesintuvas, smėlio dėžė, nedegi antklodė. Degios medžiagos laboratorijoje turi būti laikomos nedegamose, rakinamose spintose ant kurių turi būti užrašas. Galima laikyti, iš viso, ne daugiau kaip 4 kg degių medžiagų ir ne daugiau kaip 1 kg vieno pavadinimo. Traukos spinta, kurioje dirbama su degiomis medžiagomis, turi būti išklota nedegia medžiaga.

Toksiškos medžiagos, tai tokios medžiagos, kurios mažais kiekiais patekusios į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą sukelia ūminius ar lėtinius sveikatos sutrikimus ar net mirtį. Laboratorijoje naudojamas bario chloridas, gyvsidabrio nitratas, fenolas, natrio sulfidas. Toksiški reagentai laboratorijoje laikomi rakinamose spintose, ant kurių uždėtas toksiškas medžiagas žymintis ženklinimas, nurodytas pavadinimas. Su toksiškomis medžiagomis būtina dirbti traukos spintoje. Jei reikia paimti nedidelį kiekį toksiškos medžiagos, naudojama pipetė su guminė kriauše. Negalima traukti toksiškų skysčių burna. Skystos medžiagos, iš didesnės talpos į mažesnę turi būti perpilamos traukos spintoje. Tam naudojami specialūs sifonai. Išsipylusią toksišką medžiagą reikia tuoj pat surinkti, panaudojant hidroskopišką medžiagą. Surinkus toksišką medžiagą, užterštą vietą reikia gerai išplauti parinktu tirpikliu, o po to vandeniu. Toksišką skystį sugėrusi medžiaga surenkama ir sudeginama traukos spintoje. Nepalikti nuodingų tirpalų ant laboratorinių stalų. Kaitinti toksiškas medžiagas galima tik apvalaus dugno kolbose. Tam tikslui negalima naudoti atviros ugnies. Išsipylus toksiškai medžiagai, reikia tuoj pat surinkti, o užterštą vietą gerai išplauti. Toksiškas medžiagas galima užpilti smėliu. Patekus nuodingoms medžiagoms ant drabužių, būtina juos tuoj pat pasikeisti. Išpilti toksiškas medžiagas galima tik jas neutralizavus. Neutralizavimo būdas nurodytas toksiškų medžiagų saugos lape.Saugos lapai gaunami kartu su reagentais. Juose turi būti nurodyta: cheminės medžiagos ir įmonės gamintojos identifikacija, sudėtis, informacija apie sudedamąsias dalis, pavojaus identifikacija, pirmosios pagalbos priemonės, priešgaisrinės priemonės, avarijos metu taikytinos priemonės, tvarkymas ir sandėliavimas, poveikio kontrolė ir asmeninė apsauga, fizikinės ir cheminės savybės, stabilumas ir reaktingumas, toksikologinė informacija, ekologinė informacija, atliekų naikinimas, gabenimas, teisinė informacija, kita informacija.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1550 žodžiai iš 2990 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.