Zmogaus saugos
5 (100%) 1 vote

Zmogaus saugos

1.Žmonių saugos kursas, sudetines dalys. Darbo apsaugos disciplina – tai kompleksinė socialinė techninė mokslo saka, nagrinėjanti teisines saugaus darbo organizavimo normas, darbo sąlygoms gerinti būdus, gamybinio traumatizmo, apsinuodijimų ir profesinių ligų profilaktikos klausimus, saugius technologinius procesus, apsaugos nuo elektros būdus, darbo higienos, gamybinės sanitarijos klausimus, statybos ir remonto saugaus darbo budus, apsaugos nuo gaisrų, sprogimų ir kitų avarijų būdus bei technikos priemones, įmonių projektavimui, planavimui ir atidavimui eksploatuoti keliamus reikalavimus

2. Darbų saugos valdymo sistema Lietuvoje.

3. Atsakomybė už darbų saugos normų pažeidimus.

Pareigūnai, neužtikrinantys reikiamų darbo sąlygų, nesilaikantys darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos normų, bei aisyklių, traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

4. Darbų saugos kontrolė. Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo nuolat kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi visų darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų.

5.Darbdavių pareigos ir atsakomybė Darbų saugos srityje

Pareigūnai, kalti dėl darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, įsiparigojimų pagal kolektyvines sutartis nevykdymo arba kliudymo profesinių sąjungų veiklai, atsako Lietuvos įstatymų nustatyta drausmine, administracine ir baudžiamąja tvarka.

6.Medicininis dirbančiųjų tikrinimas, profesinė atranka Darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems sunkius darbus ir darbus kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, taip pat darbus susijusius su transporto eismu, yra privalomos išankstinės, stojant į darbą, ir periodinės medicininės apžiūros siekiant nustatyti, ar jie tinka pavedamam darbui, ir užkirsti kelią profesinėms ligoms.

Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrengnių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams medicininės apžiūros vykdomos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.

7.Nelaimingi atsitikimai, jų rūšys, ištyrimo metodika. Nesilaikant gamyboje nustatyto darbo režimo, pažeidus saugumo technikos ar vidaus tvarkos taisykles, sutrikus technologiniams procesams, mechanizmams, gali įvykti įvairių nelaimingų atsitikimų: dirnbantieji gali būti sužalojami arba patys susižaloti, susirgti profesinėmis ligomis, o materialinės vertybės gali būti sugadintos arba sunaikintos.

Įvairūs kūno sužalojimai vadinami traumomis. Trauma – tai staigus žmogaus kūno audinių ir organų sužalojimas, įvykęs dėl kai kurių išorinių veiksnių (mechaninių, cheminių, terminių, elektrinių ir kt.) poveikio.

Traumų gali būti įvairių rūšių – žaizdos, kaulų lūžiai, sumušimas, ūmus apsinuojimas, nušalimas, šiluminis smūgis, akių sužalojimas, elektros smūgis, kontūzija (bendras organizmo paknkimas be matomo sužalojimo) ir kt.

Įvairių rūšių traumų, įvykusių per tam tikrą laiką darbe ir buityje, visuma vadinama traumatizmu. Skiriamas kelių rūšių traumatizmas. Gamybinis traumatizmas – tai toks traumatizmas, kai dirnbantieji sužalojami darbo metu, tai yra atliekant technologinius procesus, eksploatuojant įrenginius, mašinas ir kt. Buitinis traumatizmas – tai toks traumatizmas, kai žmogus susižeidžia atlikdamas namų apyvokos ir kitus darbus.

Nelaimingų atsistikimų gamyboje tyrimo ir apskaitos nuostatai.

Remiantis šiais nuostatais, turi būti tiriami ir apskaitomi nelaimingi atsitikimai, įvykę įmonės teritorijoje arba už jos ribų, jeigu nukentėjusysis tuo metu atliko įmonės administracijos užduotį arba įmonės transportu vyko į darba arba iš darbo.

Nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarka.

Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą gamyboje nukentėjusysis arba asmuo matęs nelaimingą atsitikimą tuojau pat turi pranešti darbų vadovui.

Įvykus nelaimingam atsitikimui gamyboje, įmonės administracija tuojau pat turi sudaryti komisija šiam atsitikimui tirti.

Nelaimingų atsikikimų gamyboje tyrimas ir apskaita.

Mirtinius, grupinius (jeigu nukenčia du ar daugiau darbuotojų) ir sunkius nelaimingus atsitikimus tiria specialiojo tyrimo komisija.

Nelaimingų atsitikimų tyrimo metodai.

Nelaimingi atsitikimai gamyboje tiriami trimis pagrindiniais metodais: statistiniu, monografiniu ir topografiniu.

Tiriant statistiniu metodu, nelaimingus atsitikimus galima grupuoti pagal gamybos šakas, profesijas, darbo pobūdį, sužeidimų aplinkybes ir priežastis, dirbančiųjų amžių, lytį, stažą, nedarbingumo trukmę ir kt.

Monografinio metodo esmę sudaro saugių darbo sąlygų, atskiruose darbo baruose tyrimai. Tiriami technologiniai procesai, gamybinės technikos priemonės, įrankiai, išaiškinamos aplinkybės ir galimos priežastys, del kurių galėtų įvykti neliamingi atsitikimai.

Topografiniam nelaimingų atsitikimų tyrimo metodui būdinga tai, kad, jį taikant, labai išsamiai ištiriamos, nelaimingų atsitikimų įvykio vietos, įmonės pastatu ir teritorijos planuose sutartiniais ženklais pažymimos vietos, kur įvyko nelaimingi atsitikimai.

Saugos mokymas įmonėje, žinių užtikrinimas, dokumentacija

Visose įmonėse privaloma mokyti ir instruktuoti dirbančiuosius. Saugaus darbo mokymo ir instruktavimo tvarka, programa, mokymo bei instruktavimo periodiškumas, registravimo tvarka yra
nustatyta atitinkamų žinybų, ministerijų, valdybų ir kt. nuostatuose.

Intruktažai. Kad dirbantieji sąmoningai laikytųsi saugumo technikos taisyklių visapusiškai įsigilintų į gamybinius procesus, susipažintų su įrenginiais, prietaisais ir įrankiais, reikai juos laikas nuo laiko supažindinti su saugumo technikos taisyklėmis, kartkartėmis instruktuoti ir propaguoti darbo apsaugą. Be saugumo technikos instruktažo neturi teisės dirbti nė vienas darbininkas.

Intruktažų būna įvadinių, pirminių darbo vietose, pakartotinų, neplaninių, nuolatinių. Visi instruktažai atliekami žodžiu, tai yra supažindinama su aukštesnių organizacijų ir vietinėmis paruoštomis saugaus darbo instrukcijomis, saugumo technikos taisyklemis. Dokumentacija. Visi pravesti intruktažai, išskyrus nuolatinius, turi būti registruojami specialiame žurnale arba individualaus instruktavimo kortelėse. Šiuose instruktavimo dokumentuose daromi įrašai, kuriais klausimais dirbantieji buvo instruktuoti ir kaip jie suprato instrukcijas. Dokumentuose būtinai turi būti vedusių insrtuktažą ir jį išklausiusių parašai ir data. Be žodinių instruktažų, kiekvienai darbo vietai paruošiamos trumpos ir aiškios darbo instrukcijos raštu ir pakabinamos atitinkamose darbo vietose.

9.Traumatizmo rodikliai Taikant statistinį metodą, galiam apskaięiuoti traumatizmo dažnio, sunkumo ir gamybos pavojingumo rodiklius.

Traumatizmo dažnio rodiklis paskaičiuojamas pagal šią formulę:

Kd = N 1000/P

Kd – traumatizmo dažnio rodiklis, rodantis, kiek neleimingų atsitikimų per skaičiuojamąjį laikotarpį tenka tūkstančiui dirbančiųjų.

N – nelaimingų atsitikimų sk. per skaičiuojamąjį laikotarpį.

P – vidutinis dirbančiųjų sk. per apskaitinį laikotarpį.

Traumatizmo sunkumo rodiklis Ks rodo vidutinį nedarbingumą dienomis, tenkanti vienam nelaimingam atsitikimui. Šis rodiklis apskaičiuojamas:

Ks = D/N

D – bendras nedarbingų dienų skaičius per apskaitinį laikotarpį.

N – nelaimingų atsitikimų skaičius per apskaitinį laikotarpį.

Tramatizmo dažnio ir sunkumo rodiklių sandauaga išreiškia gamybos pavojingumo rodiklį, kuris apskaičiuojamas:

Kgp = Kd Ks = N*1000/P * D/N = D*1000/P

Kgp – gamybos pavojingumo rodiklis, kuris rodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių, tenkantį 1000 darbininkų.

10.Elektrinės traumos. Visi sužalojimai elektros srove skirstomi į: elektors smūgius (vidinius sužalojimus)

ir elektros traumas (išorinius sužalojimus) Elektros traumoms priskiriami nudegimai, odos metalizacija, elektriniai randai.

Nudegimai gali būti keturių laipsnių:

I – parausta oda.

II – susidaro pūslės.

III – apmiršta odos audiniai per visą sluoksnį

VI – audiniai suanglėja.

Odos metalizacija esti tada, kai ant odos paviršiaus patenka elektros lanke ištirpusių smulkiausių metalo dalelių. Dažnai odos metalizacija susijusi su įvairaus laipsnio nudegimais.

Elektriniai randai – tai pilkos arba gelsvai balkšvos dėmės. Jos lieka odos paviršiuje, kai prateka elektros srovė. Elektriniai randai dažniausiai yra neskausmingi ir greitas sugyja.

11.Kintamos ir nuolatinės srovės poveikis žmogui

Tekėdama žmogaus kūnu, elektros srovė gali nudeginti, pažeisti organzmo audinius chemiškai (elektrolizuoti) ir sutrikdyti fiziologinius bei biologinius procesus. Biologiniam ir fiziologiniam elektoros srovės veikimui būdinga tai, kad elektros srovė tekedama žmogaus organizmu, sutrikdo jo ląstelių biosroves ir sukelia nevalingus raumenų judesius, susitraukimus.

12.Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės

Pirmiausia nukentėjusįjį reikia išlaisvinti nuo elektros srovės poveikio, tai yra kiek galima greičiau išjungti įtampą. Nukentęjusiajam išlaisvinti yra keletas būdų: galima išjungti jungiklius, išimti sauguklius, nukirsti laidus (įrankio kotas turi būti izoliuotas), padaryti trumpąjį jungimą, tai yra užmesti ant laidų vielą. Prieš užmetant vielą, jos vieną gala prieš tai reikia įžeminti (prijungti prie atramos metalinės dalies arba specialiai įkalto į žemę strypo)

Jeigu ant nukentėjusiojo užkritęs laidas, jį reikia numesti izoliacine priemone (pvz; medine lazda ar lenta)

Atitraukus nuo laidų su elektros srove, pirmiausia reikia įsitikinti ar nėra rimtų mechaninių sužalojimų, lūžimų. Po to reikia patikrinti kvėpavimą ir pulsą.

Jeigu nekentėjusysis nerodo gyvybės požymių: nekvėpuoja, neapčiuopamas pulsas, nereaguoja į dirgiklius tai vadinasi jį ištiko klinikinė mirtis ir reikia pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą ir masažuoti sirdį.

Atgaivintą nukentėjusįjį reikia atiduoti gydytojų priežiūrai.

13.Elektros srovės nutekijimas į žemę.

Apsauginis įžeminimas – tai numatytas įtampos neturinčių elektros įrenginio dalių, kuriose gali atsirasti įtampa, sugedus izoliacijai arba įvykus avarijai, sujungimas su žeme. Apsauginio įžeminino paskirtis – apsaugoti dirbančiuosisus, kad jų nesužalotų elektros srovė.

Paparastai įžeminami mašinų ir staklių korpusai, metaliniai karkasai ir gaubtai, apsauginiai kabelių apvalkalai ir kt. Įžeminimo kontūrą sudaro požeminiai ir antžeminiai konstrukciniai elementai. Požeminę dalį sudaro atskiri įžemikliai ir juos jungiančios šynos, kurios yra apie 0,6m nuo žemės paviršiaus. Antžeminę dalį sudaro įžeminimo magistralė ir ją su
įžeminamaisiais objektais jungiantieji laidai. Yra dviejų tipų įžemintuvai: sutelkti, arba ištęsti, ir konturiniai arba paskirstytieji.

14.Prisilietimo itampa-Upr yra elektros grandines dviejų tasku,prie kuriu liečiasi žmogus, potencialu skirtumas: Upr = Izm Rzm. (Izm-žmogumi pratekanti srove, kai sroves kelias ranka-koja, Rzm-žmogaus varža.

15. Žingsnio itampa- kojų potencialu skirtumas, kuris susidaro tuomet, kai žmogus yra netoli izemejimo vietos. Ji apskaičiuojama pagal: Uzm= Izm Rzm. Izm – srove tekanti žmogumi, kai sroves kelias koja-koja.

16.Elektros izoliacija, jos normavimas.Izoliuojancios priemones skirstomos – pagrindines, papildomas. Pagrindines izolioujancios priemones yra neribotai ilga laika atsparios įtampai ir, jas naudojant galima leisti įtampa turinčias dalis. (iki 1000V naudojamos dialektines gumines pirštines, darbo įrankiai su izoliuotomis rankenomis. 1000V- izoliacines lazdos, reples izoliacines, aukštos įtampos indikatoriai.) Papildomos apsaugines izoliacijos priemones- nepakankamai elektrikai atsparios ir atskirai naudojamos, neapsaugo įrenginio nuo sugadinimo elektros srove. Jos naudojamos su pagrindinėmis izolioujanciomis priemonėmis, papildo jas. (dialektiniai batai, kilimėliai, pirštines, tilteliai). Apvarines apsaugines priemones skirtos laikinai atitverti įtampa turinčioms dalims.( skydai, tvoreles, izoliaciniai tarpikliai, gaubtai). Pagalbines apsaugines priemones skirtos dirbančio individualiai apsaugai nuo šviesos, šilumos, mechaninio poveikio. (akiniai, dujokaukes, rankoves).

17.Periodine ir nuolatine izoliacijos kontrole. Instrukcijos skiriamos – operatyviniam personalui, remontininkam. Kiekvienas darbininkas dirbantis su elektros įrenginiais turi išlaikyti tam tikra egzaminą. Saugiam darbui turi buti numatytos reikalingos organizacines ir technines priemones. Kiekvienam įrenginiui turi buti paskirtas atsakingas asmuo prižiūrintis įrenginį. Kiekvienas elektros įrenginys turi turėti savo pasą, kad po tam tikro laiko butu galima nusakyt jo būklę ar jis tvarkingas, ar juo galime naudotis.

18.Pagrindiniai apsaugos nuo elektros budai- aptvaros, laidininko pakabinimas aukštai, laidininko izoliacija. Ypač svarbu jai turime trifazi tinklą, tai apsaugos – priklausymas nuo izoliacinio tipo, kur suskirstyta elektros srove( transformatorių pagalba), mažos įtampos tinklai, įžeminimas, inulinimas, apsauginis išjungimas, talpuminiu nuotėkių kompensavimas.

19.Izeminimas- pasyviuoju elektros įrenginio daliu, normalaus darbo metu neturinčiu įtampos, įžeminimas žmonėms apsaugoti nuo pavojingo elektros sroves poveikio.

20.Įžeminimai būna dviejų tipu: kontūrinis, išneštas. Jai kampas lygus 1 ir įtampa iki 1000V tai kontūrinis įžeminimas(jis brangesnis už išnešta). Jai izemiklis išvestas giliau po žeme tai išneštas įžeminimas.

22.Izemikliui keliami du reikalavimai: maža varža žemes atžvilgiu(R ižiam mažiau 10(Umaziau 1000V), R ižiam mažiau 0,5(U daugiau 1000V)) , didelis mechaninis patvarumas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1853 žodžiai iš 6090 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.