Zmogiškasis kapitalas ir jo vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje
5 (100%) 1 vote

Zmogiškasis kapitalas ir jo vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

Žmogiškasis kapitalas ir jo vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje

Darbą tikrino:

Akademija 2006

Turinys

Įvadas 3

1. Žmogiškojo kapitalo samprata ir jo formavimasis 4

1.1 Mokymo sistemos valdymas 5

1.2 Mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo poreikis 6

2. Intelektualių resursų vaidmuo ekonomikoje 6

2.1 Efektyvus intelektualiojo kapitalo valdymas 7

2.2 Žmogiškojo kapitalo ekonominė vertė 7

2.3 Intelektualaus kapitalo valdymas 8

Išvados 10

Literatūra 11

Pagrindinės sąvokos ……………………………………………………………………….12

Įvadas

200 metų ekonominė sėkmė buvo matuojama tik fizinio kapitalo efektyvumo kriterijais. Pradžioje tai buvo pelnas ir investicijų grąža, vėliau atsirado modernūs akcininkų vertės analizės, ekonominės pridėtinės vertės analizės metodai. Dabar, prasidėjus naujosios žinių ekonomikos epochai, iškilo poreikis matuoti neapčiuopiamą turtą – Intelektualų kapitalą (IK), kitaip sakant žmogiškąjį kapitalą.

Žmogiškasis kapitalas ir technologijos, visada buvo centrinė ekonominio augimo ašis. Spartėjantis technologinis progresas lemia tai, kad labai sutrumpėja gamybos ciklas ir išsivysčiusių šalių ekonomika ima vis labiau priklausyti nuo naujų žinių kūrimo, jų sklaidos ir panaudojimo greičio.

Žinios gali būti kokiu nors būdu užrašytos (ant popieriaus, magnetiniuose informacijos kaupėjuose ir t.t.). Tokios žinios vadinamos kodifikuotomis. Augantys kodifikuotų žinių kiekiai ir jų srautai kompiuterinių ir komunikacijų tinkluose formuoja taip vadinamą informacinę visuomenę. Darbo jėgai dirbančiai tuose tinkluose keliami nauji ir vis aukštesni reikalavimai. Norint sėkmingai dirbti, reikia pastoviai atnaujinti žinias ir įgūdžius. Tai formuoja besimokančią ekonomiką.

Lietuvoje žmogiškasis kapitalas yra pagrindinis, lemiantis socialinės, ekonominės raidos faktorius. Kvalifikuotos jėgos stygius jaučiamas jau dabar. Tačiau neįsisąmoninama, kad žmogiškųjų resursų plėtrą lemia kokybinis vartojimo, meninės saviraiškos, pasaulėjautos, kalbos ir žodynų įvairovės didėjimas. Spartesnę mūsų visuomenės raidą skatintų įvairiataučių, skirtingos rasės, lytinio identiteto žmonių bendruomenių, subkultūrų, keisčiausių NVO ir solidarumo grupių gausėjimas. Viltis, kad į užsienį išvažiavęs jaunimas grįš ir išgelbės Lietuvos pensininkus, yra mažų mažiausiai anachronistinė, šiuolaikinę visuomenę piešianti XX amžiaus pradžios nacionalizmo spalvomis.

Darbo tikslas – sužinoti, kas tai yra žmogiškasis kapitalas, apžvelgti jo reikšmę šiuolaikinėje ekonomikoje.

1. Žmogiškojo kapitalo samprata ir jo formavimasis

Šiuolaikiniai ekonomistai vis plačiau pradeda kalbėti apie žmogiškąjį kapitalą, kuris labai artimai susijęs su darbo jėgos ir verslumo veiksniais. Ši sąvoka suprantama kaip teorinis ir praktinis išsilavinimas, didinantis darbo pajėgumą. Žmogiškasis kapitalas turi dvi savybes, būdingas fiziniam kapitalui :

1. jis reikalauja kantriai laukti visą mokymosi laikotarpį, kol besimokantis negamina prekių ir paslaugų;

2. vėliau padidėja gamybinis jo pajėgumas, nes labiau išsilavinęs darbuotojas gamina daugiau ir kokybiškiau negu mažiau kvalifikuotas.

Žmogiškojo kapitalo sąvoka turi savo istoriją. Mokslinėje literatūroje jis apibūdinamas įvairiai. Kai kurių mokslininkų išskirtos žmogiškojo kapitalo sąvokos pateiktos 1 pav.

1 pav. Mokslininkų išskirtos žmogiškojo kapitalo sąvokos

1.1 Mokymo sistemos valdymas

Valstybinės mokymo sistemos veikla neatsiejama nuo valstybinio valdymo. Valstybė, skirdama pinigų, siekia, kad jie optimaliai būtų panaudoti, tenkinant valstybės interesus.

Išskiriami štai tokie mokymosi srities interesai:

• Valstybės interesai. Valstybė siekia, plačiąja prasme, turėti aukštos kvalifikacijos – aukšto išsimokslinimo gyventojus; siaurąja prasme, – aprūpinti šalies ūkį, viešąsias organizacijas reikiamos kvalifikacijos specialistais.

• Gyventojų interesai. Gyventojams būdingas suinteresuotumas kuo pigiau įgyti aukštą kvalifikaciją, garantuojančią jiems konkurencingumą darbo rinkoje.

• Mokymosi sistemos interesai. Viena vertus, siekia užtikrinti aukštą mokymo kokybę, antra vertus, siekia savo siaurų interesų išlaikyti stabilią pedagoginio personalo struktūrą, vykdomų tyrimų sritis ir pan.

Aiškiai matomi šių interesų prieštaravimai, ypač taikant valstybinio mokymo sistemą. Valstybė, mokėdama už mokslą pinigus, yra suinteresuota, kad jie būtų panaudoti „savo“ ūkio interesams įgyvendinti. Įgijęs išsimokslinimą asmuo gali panaudoti savo žinias ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. Tai visai atitinka jo interesus, bet ne visada sutampa su išsimokslinimą suteikusios valstybės interesais. Mokymo sistema labai dažnai siekia siaurų tikslų ir nelanksčiai reaguoja į aplinkos poreikius. Ji dažnai nori išlaikyti savo profesūrą, orientuodamasi į tradicines tyrimo ir studijų kryptis. Kiekviename siekyje esama racionalaus grūdo, kuris turi būti įvertintas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 717 žodžiai iš 2193 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.