Zmogiškųjų išteklių valdymas australijoje
5 (100%) 1 vote

Zmogiškųjų išteklių valdymas australijoje

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS AUSTRALIJOJE

Referatas

2004

TURINYS

ĮVADAS 3

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS (ŽIV) AUSTRALIJOJE 3

Aplinkos pokyčiai 3

Darbo jėgos charakteristikos: demografiniai ypatumai ir įvairovė 4

Gamybos technologija ir darbo organizavimas 5

Organizacinė strategija 5

Organizacinė kultūra 6

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ (ŽI) PRAKTIKOS TENDENCIJOS 8

Įmonės strategijos ir žmogiškųjų išteklių valdymo (ŽIV) strategijos suderinimas 8

Lanksčių darbo sąlygų sudarymas ir į šeimą orientuoto valdymo praktika 9

Komandinės struktūros 11

Investicijos į žmogiškųjų išteklių valdymo sistemas 11

Padidėjusi teisinių paslaugų paklausa 12

Padidėjęs dėmesys veiklos vertinimui: jo išmatavimui bei atlygių sistemai 12

Ateities iššūkiai 13

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 15

ĮVADAS

Australijos geografinė teritorija prilygsta Jungtinių Valstijų dydžiui. 9.1 mln. Australijos populiacijos, kurią sudaro 18.9 mln. gyventojų, yra dirbantieji, sukuriantys šiek tiek mažiau nei 600 bilijonų BVP (JAV – 3.2 billijonus).

“The Economist” atliktas tyrimas skelbia, jog Australija šiuo metu yra tarp 15 įtakingiausių šalių pasaulyje, dėka ekonominio restruktūrizavimo ir iš to sekančių pokyčių užimtumo srityje, paskutiniaisiais dešimtmečiais. Darbo jėgos produktyvumo augimo vidurkis sudarė apie 2.3 proc. per metus nuo 1990 iki 1997. Nuo 1960 metų užimtumas gamybos sektoriuje smuko nuo 27 proc. BVP iki 14 proc. šiai dienai, o gamybos apimtis BVP – nuo 22 proc. iki 15 proc. (Meredith ir Dyster, 1999). Paslaugų sektorius išaugo maždaug iki 70 proc. grynosios pridėtinės vertės (ABS, 2000) ir šiuo metu suteikia darbo vietas apytiksliai 70 proc. darbo jėgos. Ypatingai išaugo turizmo sektorius.

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS (ŽIV) AUSTRALIJOJE

Australijoje, dėl globalizacijos bei ekonomikos ir politikos vystymosi įtakos šaliai, pasikeitė ankstesnė nuostatomis paremta pramoninių santykių sistema. Darbo jėga šiuo metu yra žymiai labiau kvalifikuota, atsitiktinė ir įvairiapusė nei bet kada anksčiau. Žmogiškųjų išteklių (ŽI) praktikai dėl įvardintų pokyčių ėmė daugiau dėmesio skirti ŽI strategijos susiejimui su bendra organizacijos strategija, elgsenos valdymui ir lankstaus darbo atlikimo naujų būdų, didinant jų teisinio įvertinimo patikimumą, paieškoms, bei gerinant jų adaptaciją kompiuterizuotoms ŽI valdymo sistemoms.

Aplinkos pokyčiai

Paskutiniuosius du dešimtmečius pasaulinės finansinės institucijos ir didesnės multinacionalinės kompanijos tapo pagrindiniais veikėjais šalies viduje. Šiandieninis šių pokyčių atspindys yra Australijos dolerio vertės nuosmukis nuo 0,85 JAV dolerių 1990 iki 0,54 JAV dolerių vertės 2000 rugsėjį. Australijos dolerio vertės nuosmukis sąlygojo didesnį poreikį išskirtinių gebėjimų vietinei paieškai ir išsaugojimui. Daugelis CEO`s patobulino darbo užmokesčio diferenciaciją, remdamiesi tuo, jog darbuotojai yra paklausūs išskirtinių gebėjimų turėtojai visame pasaulyje (O’Neill, 1999), bet darbuotojų, atliekančių mažiau kvalifikuotą darbą, pasiūla viršija paklausą, dėl ko jų atlyginimai didžiąją dalimi nepakito. Prekių ir paslaugų mokesčio taikymas vietoj kitų netiesioginių mokesčių nuo 2000 m. liepos, tikėtina dar labiau padidins ryškėjantį skirtumą tarp turtingojo ir neturtingojo sluoksnio (Samson, 2000), bet norint pilnai įvertinti daromą poveikį, dar reikalinga tolesnė analizė.

Nuo 1983 m. buvo vykdomos pramoninės reformos, siekiant pertvarkyti pramoninius santykius ir darbo užmokesčio nustatymą. Iki to laiko Australijos darbo jėgos sistema buvo valdoma centralizuotai veikiančių taikomosios komisijos ir arbitro, įskaitant pastoviuosius kvazi teisinius tribunolus, darbdavių tribunolus ir darbuotojų atstovų sąjungą. Dabar tik apie 30 proc. darbo jėgos yra taikoma premijų sistema (Hawke ir Wooden, 1997). Australijos santykių darbo vietoje aktas (1996 m.) riboja premijų tipus iki 20. Šiuo aktu buvo decentralizuotos teisinės ar įstatymų numatytos atsakomybės, kurios padeda apibrėžti darbuotojų teises, priimtinas įdarbinimo formas, reguliuoti profesinę sveikatą ir saugumą, remti lygias galimybes ir mažinti diskriminaciją. Dėl sąjungos narių sumažėjimo iki 57 proc. ir sąjungos įtakos mažėjimo (Deery ir Walsh, 1999), mažėjo sąjungų ir didėjo darbuotojų galia, nustatant įdarbinimo sąlygas.

Įmonės sutartyje dabar yra suteikiama teisė darbuotojams lanksčiai diskutuoti dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio priedų. Daugelis darbų iš ilgalaikių buvo pakeisti į trumpalaikius ir trumpalaikio darbo pasiūlos spartesnis didėjimas, lyginant su ilgalaikio darbo pasiūla, aplenkė ilgalaikio darbo pasiūlos apimtis (Campbell ir Brosnan, 1999). Atsitiktinio/ trumpalaikio darbo paplitimas buvo lydimas padidėjusio darbo laiko suskaidymo. Be to, daugelis pilnos darbo dienos darbuotojų dabar dirba reikšmingai didesnį valandų skaičių, o nepilnos darbo dienos darbuotojų darbo valandų skaičius neturi neigiamos įtakos atlyginimo lygiui.

Darbo jėgos charakteristikos: demografiniai ypatumai ir įvairovė

Kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių Australijoje darbo jėgos ištekliai yra senstantys. 1998 m. 12 proc. populiacijos sudarė žmonės virš 65 metų, o 2051
metais prognozuojama, jog sudarys 25 proc. (ABS, 1999). Pagal gimstamumą pasiskirstymas yra toks: 75 vyrai ir 81 moteris. Vyrai, dalyvaujantys darbo rinkoje, sudaro 70 proc., o moterys – 54 proc. Didžiausia moterų koncentracija yra sveikatos, mokslo, mažmeninės prekybos ir administraciniuose sektoriuose. Moterų dalyvavimas aukštesniajame valdyme yra palyginti žemas, palyginimui sudaro mažiau nei 1 proc. kompanijos direktorių pareigose.

Darbo jėgos etninis pasiskirstymas taip pat yra gana įvairus. 40 proc. australų yra arba imigrantai patys, arba imigrantų vaikai ir beveik šeštadalis namuose kalba kita nei anglų kalba. 46 proc. imigrantų yra iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Šiaurės Amerikos, likę – iš daugiau kaip 160 skirtingų šalių. 17 proc. priskiria save neturintiems jokios religijos, 70 proc. yra krikščionys (ABS, 1999). Vietiniai australai sudaro 2 proc. nacionalinės populiacijos ir susiduria su tokiomis kliūtimis kaip žemesnis dalyvavimo lygis viešojo mokslo sistemoje, dėl ko jie turi palyginti mažesnius įgūdžius ir žemesnę kvalifikaciją.

Gamybos technologija ir darbo organizavimas

Darbai, kuriems atlikti reikalingas minimalus išsilavinimas, pamažu nyksta ir jų vietoje atsiranda darbai, reikalaujantys darbo su technologija įgūdžių, kas reikalauja vykdantįjį pareigas žmogų nuolat gilinti savo žinias ir tobulinti turimus įgūdžius.

Individai mažina savo pažeidžiamumą dėl darbo rinkos paklausos pokyčių dalyvaudami tolesniame mokymesi. Paskutinieji tyrimai mokymosi ir apmokymų srityje (Australian Bureau of Statistics, 1997) atskleidė, jog 54 proc. visų gaunančiųjų atlyginimą turi įgiję vidurinį išsilavinimą, 28 proc. turi aukštąjį išsilavinimą ir 24 proc. buvo apmokyti darbo vietoje. 25 proc. populiacijos arba baigė, arba šiuo metu studijuoja aukštosiose mokslo įstaigose (ABS, 1999). Kredito sistema tapo galingu įrankiu, įgalinančiu žmones investuoti į intelektualinį kapitalą ir plėsti savo pasirinkimo ribas. Apie 60 proc. darbo jėgos yra įsitraukę į dalinio mokymosi programas.

Organizacinė strategija

Australijoje 1990 metais išryškėjo keletas valdymo strategijų, siekiančių plėtoti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą.

Pirmoji strategija yra racionalizuoti vietines operacijas, didinant produktyvumą, mažinant kaštus ir intensyvinant darbą (Allan, 2000). Racionalizavimas, kaštų mažinimo atžvilgiu, didžiąja dalimi buvo siekiamas per darbo jėgos kaštų mažinimą kaip, kad personalo mažinimas ar lankstesnis darbo jėgos panaudojimas (Kane, 2000).

Antroji strategija yra siekis įsitvirtinti užsienio rinkose, kur pagrinde savo veiklą vysto paslaugas teikiančios kompanijos. Pasak Marsh (2000), šiuo metu didžioji dalis verslo dalyvių yra susikoncentravę ir vykdo savo operacijas Azijos regione.

Organizacinė kultūra

Australijos organizacinę kultūrą yra gana sudėtinga apibūdinti, tačiau galima pabrėžti, jog pagrindinės vertybės yra artimos angliškai kalbančių Anglo – Celtic šalių grupių, tokių kaip Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, vertybėms. Šalis didžiuojasi gyvenimo būdu, suteikiančiu galimybių asmeniniam vystymuisi be tam tikros asmeninės aukos charakteristikos, kuri yra būdinga JAV. Australija suvokia save kaip dalį Azijos ekonomikos ir telkia didžiules pastangas partnerystės vystymui šiame regione. Australijos organizacijų vertybių tyrimai nuo 1980 m. vidurio iki 1990 m. atskleidžia vykstančius nežymius pokyčius vertybėse, išskyrus ryškius pasikeitimus, susijusius su personalo lojalumo užtikrinimo poreikiu.

Pagal G. Hofstede, kuris nagrinėjo nacionalinės kultūros įtaką individualiam elgesiui, tam tikros dimensijos reprezentuoja pagrindines bet kurios kultūros vertybių orientacijas, o vertybių skirtumai parodo, kad atskiros kultūros turi skirtingus bendrų visiems žmonėms problemų sprendimo variantus. Pagal Hofstede kultūros modelį pasauliniu mastu atliktus tyrimus, Australija apibūdinama šiais rodikliais:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1299 žodžiai iš 4177 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.