Zmogus ir aplinka
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir aplinka

Turinys

TURINYS 1

ĮVADAS 2

1.REGĖJIMAS IR APŠVIETIMAS 2

1.1.ŽMOGAUS REGOS JAUTRUMAS. AKIES SANDARA. 2

1.2.REGOS FUNKCIJOS 3

1.3. RIZIKOS VEIKSNIAI 4

1.4. APŠVIETIMAS. ŠVIESOS PASISKIRSTYMAS 5

2. ŽMOGAUS GIRDĖJIMO JAUTRUMAS 6

2.1. AUSIES ANATOMIJA 6

2.2. AUSIES JAUTRUMAS 7

2.3. TRIUKŠMO POVEIKIS 8

3. VIBRACIJŲ ĮTAKA ŽMOGAUS ORGANIZMUI 9

3.1. FIZIOLOGINĖS PASEKMĖS 10

4. ŽMOGAUS JUDESIŲ FIZIOLOGINĖS IR MECHANINĖS CHARAKTERISTIKOS. 11

4.1. RAUMENŲ FIZIOLOGIJA. 11

4.2. JUDESIŲ KONTROLĖ 11

4.3. KŪNO JUDESIŲ TIPAI 11

5. VIDAUS ORGANŲ FUNKCIJOS DARBO METU. 12

5.1. DARBO FIZIOLOGIJA 12

5.2. KVĖPAVIMO SISTEMOS BEI KRAUJO APYTAKOS POKYČIAI DARBO METU. 13

6. KENKSMINGŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS ŽMOGUI. 13

Įvadas

Žmogus yra tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje jis dirba. Norint pasiekti kuo aukštesnių rezultatų darbe, žmogui turi būti sudaromos kuo geresnės darbo sąlygos. Kuriant optimalias darbo sąlygas, didinančias darbo našumą, užtikrinančias saugą darbe, tausojančias žmogaus sveikatą, mažinančias įtampą ir nuovargį – remiamasi ergonominių tyrimų išvadomis.

Ergonomika – tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių grupių psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese, naudojant įvairias technines priemones. Ergonomika remiasi technikos, fiziologijos, psichologijos, higienos, anatomijos biomechanikos, biofizikos ir kitų mokslų duomenimis. Ergonomika padeda ištirti žmogaus elgseną, galimybes bei kitas savybes ir panaudoti jas ne tik kuriant žmogiškųjų faktorių įvertinimo metodus, skirtus esamai ir naujai technikai ir technologijai kurti ar tobulinti, bet ir naujai, saugiai ir patogiai veiklos ir darbo aplinkai projektuoti.

Ergonomikos tyrimų objektą sudaro labai daug elementų, vienas iš jų, tai žmogaus fiziologinės ir psichinės savybės (rega, klausa, judesiai, reakcija, budrumas, mąstymas, nuovargis ir taip toliau). Nemažiau svarbu yra darbo priemonės bei darbo sąlygos.

Žmogaus sveikatą bei gerovę įtakoja trys esminiai veiksniai: paveldėjimas, išorės įtaka, senėjimo procesas. Labai svarbu yra antroji veiksnių grupė – išorės įtaka. Tačiau žmogų supanti aplinka ir sveikata turi būti suvokiama, kaip vientisa sistema, įskaitant ir psichologinius bei socialinius aspektus. Net sukūrus “idealią” fizinę darbo aplinką, tai yra turint ergonominius reikalavimus atitinkančią įrangą, tinkamą apšvietimą, oro drėgnumą ir taip toliau, darbuotojus gali kankinti depresija ir panašiai. Tai įrodo, kad vienpusis požiūris į žmogaus ir aplinkos sąveiką yra netinkamas. Įvairios aplinkybės gali įtakoti žmogaus sveikatą tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Darbas, mokykla, šeima, poilsis – visos šios skirtingos aplinkos įtakoja viena kitą. Problemos šeimoje atsispindi darbe, o monotoniškas ar varginantis darbas trikdo žmonių santykius šeimoje bei visuomenėje. Žmonės į visa tai gali reaguoti labai jautriai – nuolatos atrodyti susirūpinę, apatiški, nuvargę, sumišę, bejėgiai ir prislėgti.

1.Regėjimas ir apšvietimas

1.1.Žmogaus regos jautrumas. Akies sandara.

Rega – daikto dydžio, formos, spalvos, daiktų tarpusavio padėties, judėjimo ir atstumo iki jų suvokimas. Ją vykdo regos analizatorius, kurio periferinė dalis – akys – junta 380 – 750 nm bangos ilgio šviesą.

Akis – regos analizatoriaus dalis, priimanti kūnų spinduliuojamą arba atspindėtą šviesą. Akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą iki kūnų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos.

Žmogaus akis sudaryta iš akies obuolio, regimuoju nervu sujungto su galvos smegenimis ir pagalbinių organų: vokų, ašarų prietaiso, junginės ir akį judinančių raumenų. Akies obuolio išorinio dangalo priekinė dalis yra ragena, o likusioji dalis vadinama odena (akies baltymu). Matomąją (priekinę) odenos dalį dengia skaidri gleivinga plėvelė – junginė. Išorinis akie obuolio dangalas saugo akį nuo aplinkos poveikio. Per rageną į akį patenka šviesos spinduliai. Už ragenos yra priekinė akies kamera. Kraujagyslinį dangalą sudaro rainelė, krumplynas ir gyslainė. Rainelė – disko formos plokštelė. Joje yra pigmento, nuo kurio priklauso akių spalva, ir du raumenys, susiaurinantys ar išplečiantys rainelės centre esančią 4mm skersmens angą – vyzdį, pro kurį praeina šviesos spinduliai. Už rainelės yra užpakalinė akies kamera. Rainelė pereina į krumplyną, prie kurio ataugų pritvirtintos lęšiuko pasaito skaidulos. Susitraukus ir atsipalaidavus krumplyno raumeniui, lęšiukas išsigaubia arba suplokštėja, keisdamas akies optinės sistemos laužiamąją gebą. Krumplyno užpakalinė plokščioji dalis jungiasi su gyslaine – didžiausia kraujagyslinio dangalo dalimi, sudaryta iš nervų ir kraujagyslių. Iš išorės ją dengia odena. Vidinis akies obuolio dangalas – tinklainė. Ji dengia visą akies obuolio vidų nuo vyzdžio krašto iki regimojo nervo išėjimo vietos ir turi dešimt sluoksnių, iš kurių svarbiausia – šviesai jautrių kolbelių ir lazdelių sluoksnis. Jautriausia tinklainės vieta – geltonoji dėmė, sudaryta tik iš kolbelių. Šiek tiek į vidų nuo geltonosios dėmės yra regos nervo diskas, kuriame nėra šviesai jautrių ląstelių, o tik nervinės skaidulos. Tai nejautri šviesai
akloji dėmė. Akies viduje yra lęšiukas, stiklakūnis ir kamerų skystis, kurie kartu su ragena sudaro šviesą laužiantį aparatą. Šviesos spinduliai, patekę į akį pro rageną, lūžta ir surenkami tinklainėje. Joje šviesos energija sužadina nervinius impulsus, kurie regos nervu ir takais sklinda į požievio ir smegenų žievės pakaušinės srities centrus. Čia formuojasi daikto vaizdo pojūčiai.

Šviesos receptoriai:

Lazdelės: 1) funkcionuoja esant silpnam apšvietimui, pvz.: nakties šviesoje;

2) skiria juodos ir baltos spalvos šešėlius;

3) išsidėstę periferijoje;

4) 130 milijonų;

5) silpnas regėjimo aštrumas.

Kolbelės: 1) funkcionuoja, esant stipriam apšvietimui, pvz.: dienos šviesoje;

2) skiria spalvas ( raudoną, violetinę ir žalią, kurių deriniai sudaro spalvų gamą);

3) susikoncentravę aplink geltonąją dėmę;

4) 6 milijonai;

5) puikus regėjimo aštrumas.

1.2.Regos funkcijos

Yra penkios regėjimo funkcijos:

• Centrinis regėjimas (formos juslė) – ~30 – 35° į visas puses nuo fiksuojamo taško;

• Spalvų jutimas, manoma, kad tinklainėje yra trys spalvoms jautrių kolbelių tipai, kurie, veikiami skirtingo bangų ilgio šviesa, yra jaudinami skirtingu laipsniu;ilgų bangų šviesos spinduliai sukelia raudonos spalvos įspūdį, trumpų bangų – violetinės, o vidutinių – žalios; įvairūs šių trijų spalvų deriniai sudaro akyje daugeriopą spalvų suvokimo gamą;

• Periferinis regėjimas (akiračio praplėtimas) – sugebėjimas matyti aplink; sveiko žmogaus kiekvienos akies matymo ribos: ~50-60° į viršų, ~70-75° į apačią, ~60° į vidų, ~90° į išorę; periferinis regėjimas padeda žmogui orientuotis erdvėje;

• Šviesos jutimas; šviesos spinduliai, patekę į akį pro rageną, lūžta ir yra surenkami tinklainėje, kurios periferinėje dalyje yra šviesai jautrūs receptoriai; šviesos energija sužadina nervinius impulsus, kurie sklinda į galvos smegenų regos centrą;

• Abiakis (erdvinis) regėjimas; žiūrint abiem akimis, dalis jų akipločio (akiplotis – regimasis plotas, kurį žmogus mato nejudindamas akių) sutampa, tuomet matomas plotas nuo fiksuojamojo taško į abi puses yra apie 60°; toks binokulinis (abiakis) regėjimas padeda geriau suvokti stereoskopinį stebimo objekto vaizdą ir jo padėtį erdvėje.

Pagal atitinkamas regos funkcijas įvertinamos jos galimybės:

1) Akomodacija (prisitaikymas) – akies gebėjimas aiškiai matyti įvairiai nutolusius daiktus, keičiant optinės sistemos laužiamąją gebą. Žiūrint į tolį (5m ir toliau), sveikai žmogaus akiai nereikia akomoduotis; elastingos gyslainės ištemptas (suplokštėjas) lęšiukas suglaudžia lygiagrečius spindulius tinklainėje. Akies lęšiukas sufokusuoja vaizdą tik tam tikrose ribose, tai yra tarp artimojo ir tolimojo taško. Artimasis taškas – tai mažiausias atstumas, kuriam esant akis dar gali fokusuoti, tolimasis taškas – tai didžiausias atstumas už kurio akis jau nebegali aiškiai fokusuoti.

Fokuso taškai (taškai, kuriuose surenkami optinę sistemą perėję lygiagretūs spinduliai) ir atstumai išreiškiami dioptrijomis (D). Dioptrija – optinės sistemos laužiamosios gebos tarptautinės vienetų sistemos vienetas, lygus laužiamajai gebai tokio lęšio arba sferinio veidrodžio, kurio židinio nuotolis yra 1 m 1D = 1m-1

Skirtingų žmonių akių sugebėjimas prisitaikyti yra nevienodas, tai yra galimi toliaregystės arba trumparegystės atvejai.

Trumparegystė – akies refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę (akies laužiamoji geba per silpna, palyginus su akies ašies ilgiu, todėl lygiagretūs spinduliai susikerta prieš tinklainę).

Toliaregystė – akies refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato artimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro už tinklainės ( akies laužiamoji geba per silpna, palyginus su akies ašies ilgiu, todėl lygiagretūs spinduliai susikerta už tinklainės).

2) Regėjimo aštrumas – tai akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru atstumu. Jei taškai yra šviesiame fone, tai tarp jų yra šviesus tarpas ir šie taškai matyti atskirai. Regos aštrumas įvertinamas minimaliu atstumu tarp dviejų taškų, esančiu toliausiai nuo akies arba mažiausiu akies kampu. Regos kampas – tai kampas, kurį sudaro objekto, į kurį žiūrime, kraštiniai taškai ir mazginis akies taškas. Jis matuojamas lanko minutėmis arba sekundėmis.

3) Adaptacija tamsoje. Adaptacija – akies prisitaikymas prie įvairaus stiprumo šviesos. Įėjus į kino teatro salę, pradžioje matyti tik tai, kas yra ekrane. Tačiau, praėjus kelioms minutėms, jau įmanoma pastebėti tuščias vietas ir netgi pamatyti draugo veidą. Tokiu būdu akis prisitaiko prie labai mažo šviesos stiprumo. Adaptacijos procesas vyksta dviem etapais. Pirmojo etapo metu prisitaiko kolbelės ir tai trunka 5 minutes. Antrojo etapo metu prisitaiko lazdelės, tačiau tai trunka ilgiau – 30-35 minutes. Kadangi kolbelės sąlygoja spalvoto vaizdo matymą, tai tamsoje yra lengviau išskirti spalvas nei juodą-baltą vaizdą. Išėjus iš tamsos į šviesą akis vėl turi prisitaikyti prie naujos šviesos stiprumo. Prie didelio šviesos stiprumo akis prisitaiko daug greičiau, negu prie
– per kelias minutes.

4) Spalvotų vaizdų jutimas. Baltos šviesos pluoštas, sklisdamas per siaurą plyšelį arba prizmę, suskyla į sudėtines dalis ir sudaro spalvų spektrą, kuris skirstomas į septynias pagrindines sritis, atitinkančias tokio ilgio šviesos bangas: violetinė – 400-430 nm, mėlyna – 430-470 nm, žydra – 470-500 nm, žalia – 500-560 nm, oranžinė – 590-620 nm, raudona – 620-760 nm. Ribos tarp spalvotų sričių neryškios; vienos sritys pereina į kitas, sudarydamos tarpines spalvas.

Spalvotą vaizdą sukelia akies tinklainėje esančios kolbelės, o juodai- baltą vaizdą – lazdelės. Žmonės, matantys normalų spalvotą vaizdą, gali skirti tūkstančius skirtingų spalvų. Atvejai, kai žmonės visai nemato spalvotų vaizdų, yra ypač reti. Dažniau pasitaiko atvejis, vieno ar kelių tipų kolbelių nebuvimas. Viena spalvinio aklumo atmainų, įgimta spalvinio regėjimo yda yra daltonizmas. Daltonikų akių dugno jutimo elementai (tinklainės kolbelės) yra nepilnaverčiai: neskiria pagrindinių spalvų dažniausiai žalios ir raudonos.

1.3. Rizikos veiksniai

Akys yra lengvai pažeidžiamas organas. Be įgimtų ar bendrų organizmo ligų sukeltų regos sutrikimų, yra daug netinkamos darbo aplinkos įtakojamų sutrikimų ar net ligų. Išskiriamos kelios rizikos veiksnių grupės.

1. Mechaniniai sužalojimai (metalo, stiklo skriejančios dalelės, dulkės). Esant tokiam pavojui, pavyzdžiui gręžiant, pjaustant, šlifuojant, malant, sijojant, lituojant ir taip toliau būtina nešioti apsauginius akinius. Jie neturi mažinti regos aštrumo ir siaurinti akipločio.

2. Akių nuovargis (įtampa). Akių nuovargį darbo aplinkoje sukelia įvairūs faktoriai. Pirmasis – blogas apšvietimas, tai yra per silpnas, per stiprus arba netolygus. Antrasis – blogos darbo sąlygos, tai yra ilgalaikis įtemptas darbas (pvz., prie mikroskopo), monotoniškas darbas arba nepatogi darbinė poza ir padėtis. Tinkamas darbo vietos suprojektavimas ir darbo organizavimas gali išspręsti šias problemas. Akių nuovargį gali sukelti ir regėjimo sutrikimai.

3. Cheminių medžiagų – šarmų, rūgščių, tirpiklių – sukelti sužalojimai. Pavojingiausi akiai yra šarmai. Dirbant su šiomis medžiagomis arba aplinkoje, kur jų yra, būtina dėvėti apsauginius akinius.

4. Spinduliavimo sukelti pažeidimai. Dėl ultravioletinio spinduliavimo(pvz., atliekant suvirinimo darbus) ragenoje gali atsirasti mažų žaizdelių. Ilgalaikis, intensyvus infraraudonasis spinduliavimas (800 – 1400 nm) veikia lęšiuką ir gali sukelti kataraktą. Dažniausiai nukenčia lydyklose, metalo liejyklose dirbantys žmonės bei stiklo pūtėjai. Kartais garai pasiekia lęšiuką ne tiesiogiai per rageną, bet per kraują. Rageną neigiamai veikia ir optinis spinduliavimas, o 450 nm šviesa yra pati pavojingiausia.

1.4. Apšvietimas. Šviesos pasiskirstymas

Šviesa – tai spinduliuojanti energija, kuri veikia akies tinklainę ir sukuria vaizdą. Elektromagnetinių bangų spektro ribos yra nuo ~10-15 iki ~104 m Matomų bangų ilgis -380 -780 nm.

Matomumas – ši sąvoka priklauso nuo žmogaus suvokimo, kadangi nėra prietaisų tiesioginiams matavimams atlikti. Matomumo nustatyme visuomet dalyvauja žmogus.objekto matomumą įtakoja šie faktoriai:

1) Apšvieta. Matomumas, tai yra sugebėjimas išskirti objektą iš aplinkos, gerėja didėjant apšvietai arba fono skaičiui. Kuo daugiau šviesos, tuo labiau yra sužadinamos kolbelės, o tuo pačiu padidėja ir regos aštrumas ir jautrumas. Tačiau svarbu, kad nebūtų akinimo.

2) Kontrastas. Jei kontrastas tarp objekto ir jo pagrindo yra labai nedidelis, tada šis objektas turi būti šiek tiek didesnis už tą, kuris sudaro didesnį kontrastą su pagrindu.

Jeigu šviesos skaistis (šviesos skaistis – paviršiaus ploto vieneto atspindimas ar išspinduliuojamas šviesos kiekis) įvairiuose darbo aplinkos vietose stipriai skiriasi, kiekvieną kartą, kai tik žvilgsnis nukrypsta iš vienos vietos į kitą, akys turi prisiderinti prie naujo skaisčio. Toks trumpalaikis prisitaikymas trumpam susilpnina žmogaus regą, sukelia diskomfortą bei gali būti apakinimo priežastis.

Šviesos pasiskirstymas patalpoje taip pat priklauso nuo lubų, sienų, grindų bei kitų paviršių atspindimos šviesos intensyvumo.

Akinanti šviesa. Akinančia šviesa vadinamas regos lauko ryškumas, žymiai didesnis už tą skaistį, prie kurio akis gali prisitaikyti. Jis gali sukelti susierzinimą, nepatogumą, laikiną nedarbingumą. Tiesioginį akinimą sukelia šviesos šaltinis, esantis regos lauke, o atspindėtą akinimą – šviesą, kurią atspindėjo regos lauke esantis paviršius. Atspindėta šviesa gali būti:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2159 žodžiai iš 7051 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.