Zmogus ir aplinka konspekatai
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir aplinka konspekatai

1 Planeta

Žemė nutolusi nuo Saulės _150mln.km, 3-oji planeta nuo Saulės. Amžius 4,6mlrd.m. Prieš 4,2mlrd.m. Žemė pradėjo vystytis geologine raida. Prieš 3,5mlrd.m atsirado gyvybė. Iš Žemės atmosferos į kosminę erdvę gali patekti kai kurios lengvesnės dujos (kitos sulaikomos atmosferoje). 365000km nuo žemės skrieja Mėnulis.Žemės skriejimo orbita – elipsė. Žemės sukimasis lėtėja (50 000m –1s). Žemė skrieja 30km/s. Padėtis saulės atžvilgiu kinta. Žemės forma –geoidas Uolinis Žemės kevalasŽemės struktūra sudėtinga. Žemės branduolyje aukšta temperatūra, jis yra skystas. Virš branduolio mantija. Žemės pluta vvadinama uoliniu kevalu (storis iki 80km). Kai kur mažiau nei 10km. Žemės plutą sudaro bazaltinis apvalkalas. Žemynuose yar apildomas granitinis sluoksnis (300-2 000m).Cheminė žemės sudėtis Pagr žemės plutos elementai: O –46%; Si –26%; Al –8%; Fe –6%. Labai paplitę oksidai, kurie yra pakankamaistabilūs. Be oksidų sutinkamai sudėtingieji deguonies junginiai. Jei dalis SiAl, tokie mineralai vadinami aliumosilikatais. Silikatai ir aliumosilikatai –80%. Didesnė dalis sausumos yra šiaurės pusrutulyje.

2 Saulės radiacija

Saulės radiacija – visa iš saulės sklindanti šviesos energija. Šios bangos turi elektromagnetinę prigimtį. Saulė – termobranduolinis reaktorius. Žemę pasiekia 1/mlrd šviesos srauto dalis. Jeigu visą saulės energijos spinduliavimą, kuris pasiekia žemės atmosferą priimti kaip 100%, tai jį galime suskirstyti į: 1.Apie 50% nepasiekia Žemės paviršiaus (30 atsispindi, o 20 šildo viršutinius atmosferos sluoksnius). 2.Apie 14% atsispindi nuo žemės paviršiaus; 3.apie 8% virsta šiluma ir sušildo atmosferą 4.Žemei tenka tik 28% šis šviesos srautas turi nevienalytę prigimtį, t.y. galime išskitit dalis, tam tikrą energiją: a)apie 49% matomos šviesos energija; b)apie 42% infraraudonieji spinduliai; c)apie 9% ultravioletiniai spinduliai ir GAMA spinduliai. Didžiausias energijos energijos kiekis tenka pusiaujui (Lietuvai 50% šio kiekio). Daudiausia saulės energijos sunaudojama vandens garinimui (82%) orui šildyti–17. likusi dalis tenka gyviems organizmams.

3 Okeanosfera

Okeanosfera – pasaulinis vandenynas. Ji užima apie 71$ paviršiaus ploto. Jūrų ir vandenynų vanduo sudaro 97% viso vandens kiekio. Okeanosfera pasižymi intensyvia medžiagų ir energijos apykaiat. Ji yra intensyvesnė negu sausumoje, nes kontaktuoja ne tik su atmosfera, bet ir su sausuma. Nuo okeanosferos priklauso ir oro cirkuliacija ir klimatas. Ji yra gyvybės lopšys. Užpildo visus įdubimus žemės paviršiuje. Didžiausias gylis siekia 11000m. 77% tenka atviram vandenynui, o 23% sekliajai jo daliai, esančiai arti žemynų pakrančių. Vidutinis gylis 4000m, o atmetus sekliąją dalį 5000m. Yra 4 vandenynai: 1.Ramusis 2.Atlanto 3.Indijos 4.Arkties. Okeanosfera – pagrindinis klimato reguliatirius, nes ji sukaupia 4x daugiau saulės energijos negu sausuma. Vidutinė okeanosferos temperatūra– 17.5C, o svyruoja tarp 27C– -1C. Žemynų vid temp apie 14.5C. okeanosferos dėka Žemėje nėra didelių temp svyravimų.

4 Biologinės organizacijos lygiai

Pagr gyvybę formuojantis elementas – anglis. Galime išskirti šiuos biologinės organizacijos lygius, einant nuo paprastesnio link sudėtingesnio: 1genas; 2ląstelė;3organas 4organizmas 5populiacija 6bendrija 7ekosistema 8biosfera(ekosfera). Kiekvienas lygis yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis. Bendra yra tai, kad jie keičiasi su negyvąja aplinka medžiagomis ir energija. Pirmieji lygiai yra biologijos mokslo šaknų objektu (genus tyrinėja genetika, ląsteles – citologija). Nuo organizmų ir populiacijų prasideda ekologijos mokslas. Ekologijai priklauso ir organizmas, kai jis yra suprantamas kaip atskiras tam tikros rūšies atstovas, nagrinėjant šio individo santykį su aplinka. Kiekvienas individas priklauso tam tikrai rūšiai.

5 Organinių medžiagų susidarymas

Org medžiagų susidarymui sunaudojama iki 1% saulės energijos. Daugiau nei 99% org medžiagų susintetinama fotosintezes metu: angliavandeniai, riebalai, baltymai, nukleino rūgštys. Mažiau nei 1% org medžiagos pasigamina biosferoje ne saulės o cheminių reakcijų enegijos pagalba (bakterijos). Skaidymas:Org medžiaga yra skaidoma ląstelėse ,edž apykaitos (metabolizmo) metu. Ląstelėse vyksta biocheminės reakcijos ir energijos virsmai. Svarb org medžiago skaidymo reiškinys, kai atpalaiduojama energija yra kvėpavimas (aerobinis ir anaerobinis). Org medž skaidymas gali būti abotinis (pvz gaisro metu). Pagr vaidmuo org medž skaidyme tenka reducentams, kurie valo biosferą nuo mirusių organizmų. Skaidymo metu org medž per daugelį stadijų paverč neorg (CO2; H2O ir kt). Šios medžiagos toliau vėl dalyvauja organinės medžiagos susidaryme.

6 Organizmų raidos ypatybės

Organizmas – tai gyvabūtybė ryškiai besiskirianti nuo kitų gamtinių kūnų. Pagr chem elem. Įeinantis į org medž sudėtį yra C. Organizmas turi ląstelinę struktūrą. Jame vyksta medž apyk. Pagr vaidmuo jos metu tenka baltymams ir nukleino rūgštims. Medž apyk dėka org palaiko vidinę pusiausvyrą – homeostazę. Organizmams būdingos savybės: judrumas; dirglumas; augimas; vystymasis; dauginimasis; paveldimumas; geba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų (adaptacija). Sąveikaudami su aplinka org funkcionuoja kaip
biologinė sistema. Ją sudaro kiti biol organizacijos lygiai – ikiorganizaciniai (genai, ląst, org). Medž apyk pvz yra fotosint, kvėp, virškinias. Jos metu vyksta biocheminės reakcijos. Konlrečią reakc kontr spec medž – biokratal(fermentas). Šio fermento veilą reguliuja genas. Jam pakitus, pakinta ferm. Ir pati biochem reakc. Ji gali net ir visiškai išnykti. Medž apyk svarbus vaidmuo tenka hormonams ir vitaminams. Jų stygius gali sutrikdyti medž apyk. Org vystymasis nuo gimimo iki mirties vadin ontogeneze. Žmogaus ontogen galima išskirti 3 stad: 1.Embrioninis laikotarpis 2.Augimo ir brendimo 3.Suaugusio organizmo. Org ontogen gali būti įvairi. Labiausiai įprastas ontogen tipas – palikuonis panašus į tėvus. Dažnai ontogen vyksta su metamorfoze (pvz varlių vystymasis).

7 Gyvųjų organizmų klasifikacija

Kiekvienas org priklauso tam tikrai rūšiai, kurios pav yra binarinis, ty jį sudaro 2 lotymiški žodžiai: 1-asis–gentiespavad, 2-ais–rūšį (pvz Homo Sapiens). Aukštesni už rūšį sist vienetai yra šeima, gentis, klasė ir tipas. Šiuo metu gyv pasaulis yra skirstomas į 2 imperijas: 1.Ikiląsteliniai org (virusai); 2.Ląsteliniai org. II-ojoje imperijoje išskiriamos 2 antkaralystės, 4 karalystės ir pokaralystės. I-ajai karalystei priklauso branduolio neturintys org (prokariotai). Jiems priklauso viena karalystė –monerų (ciano bakterijos ir melsvadumbliai). II-ajai antkaralystei prikl org, turintys branduolį ir DNR. Ją galima suskirstyti į 3 karalystes: gyvūnų, augalų, grybų. Gyvūnai būna: vienaląsčiai, daugialąsčiai. Prokariotų 5000 rūšių; augalų 300 000; grybų 100 000, o gyvūnų 1.7mln. Viso _2.2mln rūšių. 92% org gyvena sausumoje. Konkrečios ter gyvūnijos rūšių visuma vad fauna, o augalijos – flora.

8 Organizmų gyvenamoji aplinka

1.Vandens aplinka; 2.sausuma, oras; 3.Dirvožemis; 4.Kitas organizmas. Vandens aplinkai būdinga tai, kad temp yra palyginti pastovi. Pasiekus tam tikrą gylį, ji praktiškai yra vienoda. Kas 10m slėgis padidėja 1atm. Vandens paviršiuje pasyviai plaukiojantys org yra vadinami bentosu. Aktyviai jud org vad nektonu. Sausumos ir oro aplinka yra nepaprastai įvairi, nes joje palyg plač veiksnių intervale svyruoja temperatūros, drėgmės, vandens bei slėgio reikšmės. Ji, skirtingai nuo vandens, yra maks apšviesta saulės šviesos. Org turi daugybę adaptacijos prie aplinkos sąlygų lygmenų. Dirvožemis yra pereinamoji apl tarp sausumos ir vandens. Didž dalį joje sudaro plika akimi neregimi mikroskop org. Jie gyvena dirvožemyje lyg gyventų vand terpėje. Makroskop org gyvena dirv lyg sausumoje. Prie dirv pav oro sudėtis yra artima atmosf oro sudėčiai. Einant gilyn mažėja deguonies kiekis, CO2-didėja. Kito organizmo aplinkoje pasireiškia parazitizmas. Paraz sąv su šeim jam kenkdamas. Jie skirstomi į vidinius ir išorinius. Vid paraz gyv šeimininko kraujyje. Prie išor paraz galima priskirti tuos, kurie sąv su šeim trumpą laiką (uodai). Paraz būdinga tai, kad jie negali išnaikinti šeimininkų.

9. Ekologiniai veiksniai

Aplinkos komponentai,su kuriais nors trumpą laiką ontogenezės proceso metu kontaktavo organizmas,vadinami ekologiniais veiksniais.Šiuos ekologinius veiksnius galima suskirstyti į: 1)abijotiniai; 2)bijotiniai; 3)antropogeniniai veiksniai. Abijotiniams veiksniams prisklauso visų negyvosios aplinkos veiksnių visuma,kuriuos patiria organizmas.Dažnai juos skirstome į dvi grupes: 1.Fiziniai veiksniai;2.Cheminiai veiksniai. Abijotinių veiksnių tarpe svarbus vaidmuo tenka klimatiniams veiksniams: šviesa, krituliai,vėjogreitis,temperatūra.Geografiniai:vietos;Hidrologiniai: 1)Vandens srovės,

2)Bangavimas;Dirvožeminiai: dirvožemio savybės.Bijotiniai veiksniai – organizmų tarpusavio sąveikos visuma. Jie skirstomi į: 1)antogonistinius(priešiškus), 2)neantogonistinius.Antagonistiniai sąntykiai-kai dviejų skirtingų skirtingų rūšių organizmai kenkia vienas kitam. Vienos rūšies organizmai be žalos sau turi niaigiamą kitam organizmui:pvz.:poveikis kitai pušiai (parazitizmas). Atskiras atvejis tarp plėšrūno ir aukos.Taip pat gali pasireikšti konkurencija. Sąveika tarp organizmų yra vidrūšinė arba tarprūšinė. Neontogonistiniai sąntykiai skirstomi: 1)Neutralūs, 2)Abipusiai naudingi, 3)Naudingi vienai rūšiai ir nežalingi kitai. Kai žmogus savo poveikiu gamtai turi vienokios ar kitokios įtakos gamtai:urbanizacija,žemės ūkis.

10. Ekologinis plastiškumas

Aplinkoje vienu metu veikia daugybė skirtingų ekologinių veiksnių.Tačiau atskirų individų rūšių ir individų prisitaikymas yra skirtingas,skirtingas adaptacijos laipsnis.

Pesima – išgyvenimo ribos. 1-orgasnizmai su mažesniu gyvibingumu (stenobijontai); 2-organizmai su didesniu gyvibingumu (kurobijontai).

Limituojantys (ribojantys) veiksniai. Dažnai vienam organizmui vieno ar dviejų veiksnių poveikis turi daugiau įtakos negu kitų veiksnių poveikis.Šie veiksniai vadinami ribojančiais arba limituojančiais.Augalų derlius priklauso nuo maisto medžiagų ,kurių dirvožemyje yra mažiausiai.Jaigu dirvožemyje trūksta fosforo arba boro,augalai nesivysto,o jei iš viso nėra,jie žūva.Organizmo gyvybingumas visų pirma priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių intensyvumas artėja prie ekologinio minimumo.Ribojančių veiksnių sąveiką papildo tolerancijos dėsnis.Intervalas tarp
ekologinio max ir min vadinamas tolerancijos riba.(galima suformuoti ir :Organizmo gyvibingumas pirmiausia priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių reikšmės artėja prie ekologinio min. ar max.

11. Fizikiniai ir cheminiai aplinkos veiksniai

Labai svarbus veiksnys yra tenperatūra ir šviesa. Skirtingos augalų rūšys fotosinteziai naudoja skirtingo bangos ilgio (λ) šviesą.Kai kurie augalai auga saulėja,kiti pavėsyje. Taip pat svarbus veiksnys yra drėgmė.Turi įtakos ir vandens druskingumas: gėlas vanduo-iki 1gr.druskų/1litre.Vandens druskingumas dažnai yra ribojantis veiksnys organizmams. Pakitęs druskingumas dažnai yra gėlavandenių organizmų žūties priežastis. Svarbus yra O2 kiekis vandenyje.Didėjant vandens temperatūrai O2 kiekis mažėja.

12. Globalinė medžiagų apykaita

Šios apytakos reguliatorius-Saulės energija.Globalinė medžiagų apykaita skirstoma į du ciklus:1)didysis(geologinis),2)bijotinis. Didžiojo ciklo esmė yra neorganinių cheminių medžiagų pernešimas iš vienos planetos vietos į kita vietą.Šiame pernešime pagrindinis vaidmuo tenka vandens apykaitai,o šalutinis-oro judėjimui. Vandens apytakos metu,vanduo iš skysčio pereina į dujinę,kai kada ir į kietą fazę.Ciklo pabaigoje jis vėl virsta skysčiu. Šis ciklas prasideda garavimu.Atmosferoje garai kondensuojasi ir kritulių pavidalu grįžta į žemę.Ypatynga yra tai,kad iš jūros išgaravęs vanduo yra gėlas.Pagrindinė kritulių formavimosi šaltinisyra Okeano sfera.Yra žinoma,kad vandens išgaruoja daugiau negu kritulių pavidalu sugrįžta į žemę.Šį skirtumą padengia upės. Svrbus vaidmuo vandens apykaitoje tenka ir augalams,kurie šaknimis siurbia maisto medžiagas ir beveik visą vandenį išgarina į orą. Masžojo ciklo esmė-organinių medžiasgų sintezė(susidarymas ir skaidymas).Šių procesų meetu cheminiai elementai patenka į gyvuosius organizmus, o vėliau vėl į bijjotinę aplinką mirus organizmui. Cheminių elementų ciklai yra daugiau ar maiau uždari vadinami – biogeocheminiais. Organizmui reikia apie 30-40 cheminių elementų.Tie elementai,kurių organizmui reikia daugiausiai-makroelementai, o kurių reikia mažiau – mikroelementais. Makroelementai yra 8. Cheminių elementų apytakos rate išskiriams dvi dalys: 1.Atsargų fondas-tai mažai judri medžiabų dalis, dažniausiai abijotinėje aplinkoje, 2.Kaitos fondas – tai judri,chemiškai aktyvi medžiagų dalis,cirkuliuojanti tarp organizmų ir negyvosios aplinkos. Biocheminiai cikjai gali būti suskirstyti į dvi dalis: 1.Kuomet atsargų fondas yradujiniame pavidale:ore arba vandenyje (pvz.:anglies cikle fondu yra CO2). 2.Kai atsargų fondas yra Žemės plutoje. Tokie ciklai vadinami sudėtiniais (pvz.:fosforo cikleatsargos yra Žemės plutoje.

13. Atmosfera,jos struktura.

Atmosfera sudaro sios pagr.dujos:Azotas 78,08%,deguonis 20,94%,argonas 0,93%,kriptonas 0,00011%,helis 0,00052%,neonas 0,00018%.Sioro sudetis atitinka iki 100km. atmosfer.sluoksnio.Pagal temp.kitima ,galima suskaldytii sferas:apatinie-troposfera(11km),jai budinga tai,kad temp kylanti auksti mazeja,kas 100m T sumazes 0,50C.Sioje sferoje yra vandens garu iki 4% nuo visu duju mases.Saules spinduliai reguliuoja ir paskirsto dregme,suformuoja debesis,cia susidaro stiprios oro mases,kuriu greitis sieka iki 250-300km/h.Tropopauze-joje kylant i virsu temp islieka pastovi,nes joje mazai vandens garu.Startosfera-joje kylant oro temp.dideja,nes cia yra storiausias oro sluoksnis.0,280C per 100m,40-45 aukstyje ozono sluoksnis mazeja.Stratopauzej prasidejus temp mazeja.Mezosfera-Joje temp.mazeja 0,350C/100m.Sermosfera-joje temp kyla ir 200km aukstyje pasiekia 3200C.

14. Atmosferos tarsos saltiniai,ju kontrole bei apsauga.

Atmosfera yra tersiama zmogaus veiklos pasekoje,norint pagerint gyvenimo salygas ir i aplinka ismeta kitas medziagas,kurios atmosfera negali perdirbti arba ju perdirbimo laiaks ilgas.Ypatinga pavoju aplinkai sukelia tarsa plasmasemis ,skalbimo milteliais,dazu tirpikliais…Kagangi oro tarsa veikia skirtingai,isskiriamos 4 pavojingiausios klases:1)Ypatingai pavojingos(Hg,Pb,O3),2)Labai pavojingos(I,S,Cl),3)Pavojingos (Actas,fenolis,boro rugstis) 4)Nelabai pavojingos(NH4,Benzinas).Tersalai skirstomi i mechaniius ir cheminius.Cheminiai susidaro degant medzigoms,del turiu susidaro rugstus lietus,del to zusta vandens gyvunija.Jai tersimo tempai liks nezabojami,tei po 50m temp.pakils 4-50C.Norint apsaugoti atmosfera,reik naudoti filtrus(slapio ir sauso valymo).

15. Pagrindiniai oro teršalai

Ore pagrinde yra sutinkami kieti ir dujiniai teršalai. Tai pagrinde yra dulkės į kurių sudėtį įeina keitieji metalai. Atmosferą sudaro ne dujos o aerozolis kurie skirstomi į kietuosius ir skystuosius (dūmai prie kietųjų, o rūkas prie skystųjų). Pagrinde oro teršalai yra dujiniai teršalai kuriems priskiriami dujiniai oksidai: CO; CO2; angliavandeniliai, freonai, taip pat azoto ir sieros junginiai, amoniakas, SO2,SO3,NO ir kt.Arti žemės paviršiaus, pavojingiausiu teršalu laikomas o zonas, kuris reaguodamas su azoto oksidais ir angliavan veikiant saulės spinduliams virsta antriniais teršalais kurie vadinami fotooksidantais. Pagrindinis vaidmuo,šios reakcijos metu tenka azoto junginiui vadinamam – peroksiacetilnitrolis. Teršalų poveikis atmosferai pasireiškia skirtingai: vieni teršalai sukelia ozono sluoksnio plonėjimą, kiti sukelia rūgščius lietus o treti skatina šiltnamio
Smogas

Žodis smogas kilęs iš anglų kalbos ir reiškia rūkimą arba dūmai. Smogas yra tam tikra prasme rūko forma sutinkama miestuose bei pramonės centruose. Smogas yra mišinys kurį sudaro rūko lašeliuose ištirpę įvairūs cheminiai junginiai. Toks oras yra kenksmingas. Smogui susidaryti reikia tam tikrų sąlygų: ilgalaikio be vėjo oro (kai nėra teršalų išsisklaidymo), aukštos teršalų koncentracijos. Smogas gali būti ir drėgnas ir sausas. Drėgnasis smogas yra būdingas Londonui jis pasireiškia tuom, kad kylant nuo žemės temperatūra mažėja ir teršalai kildami į viršų išsisklaido. Tačiau pasitaiko atvejų kai smogas nusėda ant žemės paviršiaus o tam tikrame aukštyje susidaro ėiltesnio oro sluoksnis kuris trukdo išsisklaidyti teršalams ir spaudžia juos prie žemės paviršiaus. Pirmi ypač pavojingi atvejai buvo Londone 1950m. kur dėl smogo žuvo apie 4000 žmonių bei 10000 – apsinuodijo (per vieną kartą). Smogas sąlygoja įvairias plaučių bei širdies ligų atsiradimo priežastis. Tačiau pastaruoju metu smogas nesukelia tokių didelių pasekmių nes pramonė yra iškeliama iš miesto. Smogo metu vyksta fotocheminės reakcijos susidarant antriniams teršalams, kenksmingiausia smogo dalis yra ozonas. Smogo metu, paprastai 200-300 metrų aukštyje susidaro mažiau ar daugiau permatomas rūkas. Beje, kenksmingiausiai šis smogas veikia Tokijuje kur jo metu nukentėjo apie 30000 žmonių. Kovai su smogu yra ara reguliaujamos transporto srovės. Prieš keletą metų smogas buvo ir Paryžiuje tačiau pradėjus reguliuoti tarnsporto sroves jis nebepasikartojo. Smogui išsisklaidyti reikia vėjo.

17. Šiltnamio efektas

Dėl CO2 ir vandens molekulių sluoksnio susidaro savotiškas sluoksnis saugantis žemę nuo katastrofinių temperatūrų svyravimų. Dėl tos pačios priežasties yra tokie maži svyravimai tarp dienos ir nakties bei atrp metų laikų. Dalis mokslininkų klimato šiltųjimą susieja su CO2 kiekio atmosferoje didėjimu. Per pastaruosius 40m. CO2 kiekio didėjimo tempai buvo ypač dideli, jo didėjimą sukelia organinių kūnų deginimas bei tropinių miškų kirtimas. Be CO2 šiltnamio efektą gali sukelti ir kitos dujos pvz: vandens garai, azoto oksidai, frionai, metanas. Tačiau pagrindinis vaidmuo tenka CO2 (_60%), metanui apie20% frionams apie 8% azoto oksidams apie 5% likusi procentinė dalis- dujoms. Dujų molekulės skiriasi pagal savo aktyvumą pvz azoto oksido molekulė yra 160kartų aktyvesnė už CO2 . Pasaulio valstybės siekia sumažinti CO2 išsiskyrimą į aplinką. Praktiškai pasiekti sumažinimą yra nelabai realu nes tai yra susiję su gamybos mažėjimu. Todėl stangiamasi išlaikyti esamą lygį. Dalis mokslininkų nelaiko kad klimatas šiltėja o paprasčiausiai šiltesniai laikotarpiai keičia saltesnius ir atvirkščiai. Tačiau antropogeninio poveikio šiltnamio ef. Paneigti negalima.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2734 žodžiai iš 9054 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.