Zmogus ir aplinka konspekatai
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir aplinka konspekatai

11213141516171

1 Planeta

Žemė nutolusi nuo Saulės _150mln.km, 3-oji planeta nuo Saulės. Amžius 4,6mlrd.m. Prieš 4,2mlrd.m. Žemė pradėjo vystytis geologine raida. Prieš 3,5mlrd.m atsirado gyvybė. Iš Žemės atmosferos į kosminę erdvę gali patekti kai kurios lengvesnės dujos (kitos sulaikomos atmosferoje). 365000km nuo žemės skrieja Mėnulis.Žemės skriejimo orbita – elipsė. Žemės sukimasis lėtėja (50 000m –1s). Žemė skrieja 30km/s. Padėtis saulės atžvilgiu kinta. Žemės forma –geoidas Uolinis Žemės kevalasŽemės struktūra sudėtinga. Žemės branduolyje aukšta temperatūra, jis yra skystas. Virš branduolio mantija. Žemės pluta vvadinama uoliniu kevalu (storis iki 80km). Kai kur mažiau nei 10km. Žemės plutą sudaro bazaltinis apvalkalas. Žemynuose yar apildomas granitinis sluoksnis (300-2 000m).Cheminė žemės sudėtis Pagr žemės plutos elementai: O –46%; Si –26%; Al –8%; Fe –6%. Labai paplitę oksidai, kurie yra pakankamaistabilūs. Be oksidų sutinkamai sudėtingieji deguonies junginiai. Jei dalis SiAl, tokie mineralai vadinami aliumosilikatais. Silikatai ir aliumosilikatai –80%. Didesnė dalis sausumos yra šiaurės pusrutulyje.

2 Saulės radiacija

Saulės radiacija – visa iš saulės sklindanti šviesos energija. Šios bangos turi elektromagnetinę prigimtį. Saulė – termobranduolinis reaktorius. Žemę pasiekia 1/mlrd šviesos srauto dalis. Jeigu visą saulės energijos spinduliavimą, kuris pasiekia žemės atmosferą priimti kaip 100%, tai jį galime suskirstyti į: 1.Apie 50% nepasiekia Žemės paviršiaus (30 atsispindi, o 20 šildo viršutinius atmosferos sluoksnius). 2.Apie 14% atsispindi nuo žemės paviršiaus; 3.apie 8% virsta šiluma ir sušildo atmosferą 4.Žemei tenka tik 28% šis šviesos srautas turi nevienalytę prigimtį, t.y. galime išskitit dalis, tam tikrą energiją: a)apie 49% matomos šviesos energija; b)apie 42% infraraudonieji spinduliai; c)apie 9% ultravioletiniai spinduliai ir GAMA spinduliai. Didžiausias energijos energijos kiekis tenka pusiaujui (Lietuvai 50% šio kiekio). Daudiausia saulės energijos sunaudojama vandens garinimui (82%) orui šildyti–17. likusi dalis tenka gyviems organizmams.

3 Okeanosfera

Okeanosfera – pasaulinis vandenynas. Ji užima apie 71$ paviršiaus ploto. Jūrų ir vandenynų vanduo sudaro 97% viso vandens kiekio. Okeanosfera pasižymi intensyvia medžiagų ir energijos apykaiat. Ji yra intensyvesnė negu sausumoje, nes kontaktuoja ne tik su atmosfera, bet ir su sausuma. Nuo okeanosferos priklauso ir oro cirkuliacija ir klimatas. Ji yra gyvybės lopšys. Užpildo visus įdubimus žemės paviršiuje. Didžiausias gylis siekia 11000m. 77% tenka atviram vandenynui, o 23% sekliajai jo daliai, esančiai arti žemynų pakrančių. Vidutinis gylis 4000m, o atmetus sekliąją dalį 5000m. Yra 4 vandenynai: 1.Ramusis 2.Atlanto 3.Indijos 4.Arkties. Okeanosfera – pagrindinis klimato reguliatirius, nes ji sukaupia 4x daugiau saulės energijos negu sausuma. Vidutinė okeanosferos temperatūra– 17.5C, o svyruoja tarp 27C– -1C. Žemynų vid temp apie 14.5C. okeanosferos dėka Žemėje nėra didelių temp svyravimų.

4 Biologinės organizacijos lygiai

Pagr gyvybę formuojantis elementas – anglis. Galime išskirti šiuos biologinės organizacijos lygius, einant nuo paprastesnio link sudėtingesnio: 1genas; 2ląstelė;3organas 4organizmas 5populiacija 6bendrija 7ekosistema 8biosfera(ekosfera). Kiekvienas lygis yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis. Bendra yra tai, kad jie keičiasi su negyvąja aplinka medžiagomis ir energija. Pirmieji lygiai yra biologijos mokslo šaknų objektu (genus tyrinėja genetika, ląsteles – citologija). Nuo organizmų ir populiacijų prasideda ekologijos mokslas. Ekologijai priklauso ir organizmas, kai jis yra suprantamas kaip atskiras tam tikros rūšies atstovas, nagrinėjant šio individo santykį su aplinka. Kiekvienas individas priklauso tam tikrai rūšiai.

5 Organinių medžiagų susidarymas

Org medžiagų susidarymui sunaudojama iki 1% saulės energijos. Daugiau nei 99% org medžiagų susintetinama fotosintezes metu: angliavandeniai, riebalai, baltymai, nukleino rūgštys. Mažiau nei 1% org medžiagos pasigamina biosferoje ne saulės o cheminių reakcijų enegijos pagalba (bakterijos). Skaidymas:Org medžiaga yra skaidoma ląstelėse ,edž apykaitos (metabolizmo) metu. Ląstelėse vyksta biocheminės reakcijos ir energijos virsmai. Svarb org medžiago skaidymo reiškinys, kai atpalaiduojama energija yra kvėpavimas (aerobinis ir anaerobinis). Org medž skaidymas gali būti abotinis (pvz gaisro metu). Pagr vaidmuo org medž skaidyme tenka reducentams, kurie valo biosferą nuo mirusių organizmų. Skaidymo metu org medž per daugelį stadijų paverč neorg (CO2; H2O ir kt). Šios medžiagos toliau vėl dalyvauja organinės medžiagos susidaryme.

6 Organizmų raidos ypatybės

Organizmas – tai gyvabūtybė ryškiai besiskirianti nuo kitų gamtinių kūnų. Pagr chem elem. Įeinantis į org medž sudėtį yra C. Organizmas turi ląstelinę struktūrą. Jame vyksta medž apyk. Pagr vaidmuo jos metu tenka baltymams ir nukleino rūgštims. Medž apyk dėka org palaiko vidinę pusiausvyrą – homeostazę. Organizmams būdingos savybės: judrumas; dirglumas; augimas; vystymasis; dauginimasis; paveldimumas; geba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų (adaptacija). Sąveikaudami su aplinka org funkcionuoja kaip
biologinė sistema. Ją sudaro kiti biol organizacijos lygiai – ikiorganizaciniai (genai, ląst, org). Medž apyk pvz yra fotosint, kvėp, virškinias. Jos metu vyksta biocheminės reakcijos. Konlrečią reakc kontr spec medž – biokratal(fermentas). Šio fermento veilą reguliuja genas. Jam pakitus, pakinta ferm. Ir pati biochem reakc. Ji gali net ir visiškai išnykti. Medž apyk svarbus vaidmuo tenka hormonams ir vitaminams. Jų stygius gali sutrikdyti medž apyk. Org vystymasis nuo gimimo iki mirties vadin ontogeneze. Žmogaus ontogen galima išskirti 3 stad: 1.Embrioninis laikotarpis 2.Augimo ir brendimo 3.Suaugusio organizmo. Org ontogen gali būti įvairi. Labiausiai įprastas ontogen tipas – palikuonis panašus į tėvus. Dažnai ontogen vyksta su metamorfoze (pvz varlių vystymasis).

7 Gyvųjų organizmų klasifikacija

Kiekvienas org priklauso tam tikrai rūšiai, kurios pav yra binarinis, ty jį sudaro 2 lotymiški žodžiai: 1-asis–gentiespavad, 2-ais–rūšį (pvz Homo Sapiens). Aukštesni už rūšį sist vienetai yra šeima, gentis, klasė ir tipas. Šiuo metu gyv pasaulis yra skirstomas į 2 imperijas: 1.Ikiląsteliniai org (virusai); 2.Ląsteliniai org. II-ojoje imperijoje išskiriamos 2 antkaralystės, 4 karalystės ir pokaralystės. I-ajai karalystei priklauso branduolio neturintys org (prokariotai). Jiems priklauso viena karalystė –monerų (ciano bakterijos ir melsvadumbliai). II-ajai antkaralystei prikl org, turintys branduolį ir DNR. Ją galima suskirstyti į 3 karalystes: gyvūnų, augalų, grybų. Gyvūnai būna: vienaląsčiai, daugialąsčiai. Prokariotų 5000 rūšių; augalų 300 000; grybų 100 000, o gyvūnų 1.7mln. Viso _2.2mln rūšių. 92% org gyvena sausumoje. Konkrečios ter gyvūnijos rūšių visuma vad fauna, o augalijos – flora.

8 Organizmų gyvenamoji aplinka

1.Vandens aplinka; 2.sausuma, oras; 3.Dirvožemis; 4.Kitas organizmas. Vandens aplinkai būdinga tai, kad temp yra palyginti pastovi. Pasiekus tam tikrą gylį, ji praktiškai yra vienoda. Kas 10m slėgis padidėja 1atm. Vandens paviršiuje pasyviai plaukiojantys org yra vadinami bentosu. Aktyviai jud org vad nektonu. Sausumos ir oro aplinka yra nepaprastai įvairi, nes joje palyg plač veiksnių intervale svyruoja temperatūros, drėgmės, vandens bei slėgio reikšmės. Ji, skirtingai nuo vandens, yra maks apšviesta saulės šviesos. Org turi daugybę adaptacijos prie aplinkos sąlygų lygmenų. Dirvožemis yra pereinamoji apl tarp sausumos ir vandens. Didž dalį joje sudaro plika akimi neregimi mikroskop org. Jie gyvena dirvožemyje lyg gyventų vand terpėje. Makroskop org gyvena dirv lyg sausumoje. Prie dirv pav oro sudėtis yra artima atmosf oro sudėčiai. Einant gilyn mažėja deguonies kiekis, CO2-didėja. Kito organizmo aplinkoje pasireiškia parazitizmas. Paraz sąv su šeim jam kenkdamas. Jie skirstomi į vidinius ir išorinius. Vid paraz gyv šeimininko kraujyje. Prie išor paraz galima priskirti tuos, kurie sąv su šeim trumpą laiką (uodai). Paraz būdinga tai, kad jie negali išnaikinti šeimininkų.

9. Ekologiniai veiksniai

Aplinkos komponentai,su kuriais nors trumpą laiką ontogenezės proceso metu kontaktavo organizmas,vadinami ekologiniais veiksniais.Šiuos ekologinius veiksnius galima suskirstyti į: 1)abijotiniai; 2)bijotiniai; 3)antropogeniniai veiksniai. Abijotiniams veiksniams prisklauso visų negyvosios aplinkos veiksnių visuma,kuriuos patiria organizmas.Dažnai juos skirstome į dvi grupes: 1.Fiziniai veiksniai;2.Cheminiai veiksniai. Abijotinių veiksnių tarpe svarbus vaidmuo tenka klimatiniams veiksniams: šviesa, krituliai,vėjogreitis,temperatūra.Geografiniai:vietos;Hidrologiniai: 1)Vandens srovės,

2)Bangavimas;Dirvožeminiai: dirvožemio savybės.Bijotiniai veiksniai – organizmų tarpusavio sąveikos visuma. Jie skirstomi į: 1)antogonistinius(priešiškus), 2)neantogonistinius.Antagonistiniai sąntykiai-kai dviejų skirtingų skirtingų rūšių organizmai kenkia vienas kitam. Vienos rūšies organizmai be žalos sau turi niaigiamą kitam organizmui:pvz.:poveikis kitai pušiai (parazitizmas). Atskiras atvejis tarp plėšrūno ir aukos.Taip pat gali pasireikšti konkurencija. Sąveika tarp organizmų yra vidrūšinė arba tarprūšinė. Neontogonistiniai sąntykiai skirstomi: 1)Neutralūs, 2)Abipusiai naudingi, 3)Naudingi vienai rūšiai ir nežalingi kitai. Kai žmogus savo poveikiu gamtai turi vienokios ar kitokios įtakos gamtai:urbanizacija,žemės ūkis.

10. Ekologinis plastiškumas

Aplinkoje vienu metu veikia daugybė skirtingų ekologinių veiksnių.Tačiau atskirų individų rūšių ir individų prisitaikymas yra skirtingas,skirtingas adaptacijos laipsnis.

Pesima – išgyvenimo ribos. 1-orgasnizmai su mažesniu gyvibingumu (stenobijontai); 2-organizmai su didesniu gyvibingumu (kurobijontai).

Limituojantys (ribojantys) veiksniai. Dažnai vienam organizmui vieno ar dviejų veiksnių poveikis turi daugiau įtakos negu kitų veiksnių poveikis.Šie veiksniai vadinami ribojančiais arba limituojančiais.Augalų derlius priklauso nuo maisto medžiagų ,kurių dirvožemyje yra mažiausiai.Jaigu dirvožemyje trūksta fosforo arba boro,augalai nesivysto,o jei iš viso nėra,jie žūva.Organizmo gyvybingumas visų pirma priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių intensyvumas artėja prie ekologinio minimumo.Ribojančių veiksnių sąveiką papildo tolerancijos dėsnis.Intervalas tarp
ekologinio max ir min vadinamas tolerancijos riba.(galima suformuoti ir :Organizmo gyvibingumas pirmiausia priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių reikšmės artėja prie ekologinio min. ar max.

11. Fizikiniai ir cheminiai aplinkos veiksniai

Labai svarbus veiksnys yra tenperatūra ir šviesa. Skirtingos augalų rūšys fotosinteziai naudoja skirtingo bangos ilgio (λ) šviesą.Kai kurie augalai auga saulėja,kiti pavėsyje. Taip pat svarbus veiksnys yra drėgmė.Turi įtakos ir vandens druskingumas: gėlas vanduo-iki 1gr.druskų/1litre.Vandens druskingumas dažnai yra ribojantis veiksnys organizmams. Pakitęs druskingumas dažnai yra gėlavandenių organizmų žūties priežastis. Svarbus yra O2 kiekis vandenyje.Didėjant vandens temperatūrai O2 kiekis mažėja.

12. Globalinė medžiagų apykaita

Šios apytakos reguliatorius-Saulės energija.Globalinė medžiagų apykaita skirstoma į du ciklus:1)didysis(geologinis),2)bijotinis. Didžiojo ciklo esmė yra neorganinių cheminių medžiagų pernešimas iš vienos planetos vietos į kita vietą.Šiame pernešime pagrindinis vaidmuo tenka vandens apykaitai,o šalutinis-oro judėjimui. Vandens apytakos metu,vanduo iš skysčio pereina į dujinę,kai kada ir į kietą fazę.Ciklo pabaigoje jis vėl virsta skysčiu. Šis ciklas prasideda garavimu.Atmosferoje garai kondensuojasi ir kritulių pavidalu grįžta į žemę.Ypatynga yra tai,kad iš jūros išgaravęs vanduo yra gėlas.Pagrindinė kritulių formavimosi šaltinisyra Okeano sfera.Yra žinoma,kad vandens išgaruoja daugiau negu kritulių pavidalu sugrįžta į žemę.Šį skirtumą padengia upės. Svrbus vaidmuo vandens apykaitoje tenka ir augalams,kurie šaknimis siurbia maisto medžiagas ir beveik visą vandenį išgarina į orą. Masžojo ciklo esmė-organinių medžiasgų sintezė(susidarymas ir skaidymas).Šių procesų meetu cheminiai elementai patenka į gyvuosius organizmus, o vėliau vėl į bijjotinę aplinką mirus organizmui. Cheminių elementų ciklai yra daugiau ar maiau uždari vadinami – biogeocheminiais. Organizmui reikia apie 30-40 cheminių elementų.Tie elementai,kurių organizmui reikia daugiausiai-makroelementai, o kurių reikia mažiau – mikroelementais. Makroelementai yra 8. Cheminių elementų apytakos rate išskiriams dvi dalys: 1.Atsargų fondas-tai mažai judri medžiabų dalis, dažniausiai abijotinėje aplinkoje, 2.Kaitos fondas – tai judri,chemiškai aktyvi medžiagų dalis,cirkuliuojanti tarp organizmų ir negyvosios aplinkos. Biocheminiai cikjai gali būti suskirstyti į dvi dalis: 1.Kuomet atsargų fondas yradujiniame pavidale:ore arba vandenyje (pvz.:anglies cikle fondu yra CO2). 2.Kai atsargų fondas yra Žemės plutoje. Tokie ciklai vadinami sudėtiniais (pvz.:fosforo cikleatsargos yra Žemės plutoje.

13. Atmosfera,jos struktura.

Atmosfera sudaro sios pagr.dujos:Azotas 78,08%,deguonis 20,94%,argonas 0,93%,kriptonas 0,00011%,helis 0,00052%,neonas 0,00018%.Sioro sudetis atitinka iki 100km. atmosfer.sluoksnio.Pagal temp.kitima ,galima suskaldytii sferas:apatinie-troposfera(11km),jai budinga tai,kad temp kylanti auksti mazeja,kas 100m T sumazes 0,50C.Sioje sferoje yra vandens garu iki 4% nuo visu duju mases.Saules spinduliai reguliuoja ir paskirsto dregme,suformuoja debesis,cia susidaro stiprios oro mases,kuriu greitis sieka iki 250-300km/h.Tropopauze-joje kylant i virsu temp islieka pastovi,nes joje mazai vandens garu.Startosfera-joje kylant oro temp.dideja,nes cia yra storiausias oro sluoksnis.0,280C per 100m,40-45 aukstyje ozono sluoksnis mazeja.Stratopauzej prasidejus temp mazeja.Mezosfera-Joje temp.mazeja 0,350C/100m.Sermosfera-joje temp kyla ir 200km aukstyje pasiekia 3200C.

14. Atmosferos tarsos saltiniai,ju kontrole bei apsauga.

Atmosfera yra tersiama zmogaus veiklos pasekoje,norint pagerint gyvenimo salygas ir i aplinka ismeta kitas medziagas,kurios atmosfera negali perdirbti arba ju perdirbimo laiaks ilgas.Ypatinga pavoju aplinkai sukelia tarsa plasmasemis ,skalbimo milteliais,dazu tirpikliais…Kagangi oro tarsa veikia skirtingai,isskiriamos 4 pavojingiausios klases:1)Ypatingai pavojingos(Hg,Pb,O3),2)Labai pavojingos(I,S,Cl),3)Pavojingos (Actas,fenolis,boro rugstis) 4)Nelabai pavojingos(NH4,Benzinas).Tersalai skirstomi i mechaniius ir cheminius.Cheminiai susidaro degant medzigoms,del turiu susidaro rugstus lietus,del to zusta vandens gyvunija.Jai tersimo tempai liks nezabojami,tei po 50m temp.pakils 4-50C.Norint apsaugoti atmosfera,reik naudoti filtrus(slapio ir sauso valymo).

15. Pagrindiniai oro teršalai

Ore pagrinde yra sutinkami kieti ir dujiniai teršalai. Tai pagrinde yra dulkės į kurių sudėtį įeina keitieji metalai. Atmosferą sudaro ne dujos o aerozolis kurie skirstomi į kietuosius ir skystuosius (dūmai prie kietųjų, o rūkas prie skystųjų). Pagrinde oro teršalai yra dujiniai teršalai kuriems priskiriami dujiniai oksidai: CO; CO2; angliavandeniliai, freonai, taip pat azoto ir sieros junginiai, amoniakas, SO2,SO3,NO ir kt.Arti žemės paviršiaus, pavojingiausiu teršalu laikomas o zonas, kuris reaguodamas su azoto oksidais ir angliavan veikiant saulės spinduliams virsta antriniais teršalais kurie vadinami fotooksidantais. Pagrindinis vaidmuo,šios reakcijos metu tenka azoto junginiui vadinamam – peroksiacetilnitrolis. Teršalų poveikis atmosferai pasireiškia skirtingai: vieni teršalai sukelia ozono sluoksnio plonėjimą, kiti sukelia rūgščius lietus o treti skatina šiltnamio
Smogas

Žodis smogas kilęs iš anglų kalbos ir reiškia rūkimą arba dūmai. Smogas yra tam tikra prasme rūko forma sutinkama miestuose bei pramonės centruose. Smogas yra mišinys kurį sudaro rūko lašeliuose ištirpę įvairūs cheminiai junginiai. Toks oras yra kenksmingas. Smogui susidaryti reikia tam tikrų sąlygų: ilgalaikio be vėjo oro (kai nėra teršalų išsisklaidymo), aukštos teršalų koncentracijos. Smogas gali būti ir drėgnas ir sausas. Drėgnasis smogas yra būdingas Londonui jis pasireiškia tuom, kad kylant nuo žemės temperatūra mažėja ir teršalai kildami į viršų išsisklaido. Tačiau pasitaiko atvejų kai smogas nusėda ant žemės paviršiaus o tam tikrame aukštyje susidaro ėiltesnio oro sluoksnis kuris trukdo išsisklaidyti teršalams ir spaudžia juos prie žemės paviršiaus. Pirmi ypač pavojingi atvejai buvo Londone 1950m. kur dėl smogo žuvo apie 4000 žmonių bei 10000 – apsinuodijo (per vieną kartą). Smogas sąlygoja įvairias plaučių bei širdies ligų atsiradimo priežastis. Tačiau pastaruoju metu smogas nesukelia tokių didelių pasekmių nes pramonė yra iškeliama iš miesto. Smogo metu vyksta fotocheminės reakcijos susidarant antriniams teršalams, kenksmingiausia smogo dalis yra ozonas. Smogo metu, paprastai 200-300 metrų aukštyje susidaro mažiau ar daugiau permatomas rūkas. Beje, kenksmingiausiai šis smogas veikia Tokijuje kur jo metu nukentėjo apie 30000 žmonių. Kovai su smogu yra ara reguliaujamos transporto srovės. Prieš keletą metų smogas buvo ir Paryžiuje tačiau pradėjus reguliuoti tarnsporto sroves jis nebepasikartojo. Smogui išsisklaidyti reikia vėjo.

17. Šiltnamio efektas

Dėl CO2 ir vandens molekulių sluoksnio susidaro savotiškas sluoksnis saugantis žemę nuo katastrofinių temperatūrų svyravimų. Dėl tos pačios priežasties yra tokie maži svyravimai tarp dienos ir nakties bei atrp metų laikų. Dalis mokslininkų klimato šiltųjimą susieja su CO2 kiekio atmosferoje didėjimu. Per pastaruosius 40m. CO2 kiekio didėjimo tempai buvo ypač dideli, jo didėjimą sukelia organinių kūnų deginimas bei tropinių miškų kirtimas. Be CO2 šiltnamio efektą gali sukelti ir kitos dujos pvz: vandens garai, azoto oksidai, frionai, metanas. Tačiau pagrindinis vaidmuo tenka CO2 (_60%), metanui apie20% frionams apie 8% azoto oksidams apie 5% likusi procentinė dalis- dujoms. Dujų molekulės skiriasi pagal savo aktyvumą pvz azoto oksido molekulė yra 160kartų aktyvesnė už CO2 . Pasaulio valstybės siekia sumažinti CO2 išsiskyrimą į aplinką. Praktiškai pasiekti sumažinimą yra nelabai realu nes tai yra susiję su gamybos mažėjimu. Todėl stangiamasi išlaikyti esamą lygį. Dalis mokslininkų nelaiko kad klimatas šiltėja o paprasčiausiai šiltesniai laikotarpiai keičia saltesnius ir atvirkščiai. Tačiau antropogeninio poveikio šiltnamio ef. Paneigti negalima.

18. Ozono sluoksnio problema:

Stratosferoje esantis ozono sluoksnis apsaugo žemė nuo biologiniams būtybėms pavojingu ultravioletinių spindulių. Reikia pažymėti,kad žmogus yra vienas iš jautriausių(kaip biologinė rūšis) ultravioletinių spindulių poveikiui.jai stratosferoje esanti ozono sluoksnį suspaustume,tai ozono sluoksnio storis siektų _3..5mm.Ozono kiekį ore apibudinti yra naudojama ‘dobsono’ sąvoka .Normalus ozono sluoksnio storis yra_300..500 dobsonų. Pirma karta ozono sluoksnio sumažėjimas pastebėtas 1980m. Jeigu ozono sl .storis sumažėja _10%-atsiranda ozono skyle.Max.sumažėjimas gali siekti _40%.Šiaurės pusrutulyje dėl palankių klimato sąlygų atsiradusi ozono skylė greitai užsitraukia .Tuo tarpu virš pietų Australijos ir Amerikos,norint kad neatsirastu ozono skyles reikia imtis papildomų priemonių.Pagrindinis ozono sluoksnio naikintojas yra freonai.Jie anksčiau plačiai buvo naudojami aerozoliniuose balionėliuose bei kaip šaldymo agentai Patys freonai yra nepapratai chemiškai atsparūs,todėl nepakitę pasiekia stratosferą.Šio metų freonai naudojami nedaug ir jie yra pakeičiami kitais junginiais kurie yra maždaug 1000 kartų mažiau pavojingi ozono sluoksniui.Jeigu padaugėja ultravioletinių spindulių,tai jie gali sukelti odos vėžį bei pakenkti regėjimui.19. RŪGŠTIEJI KRITULIAI :

Vandenį visada yra H+ ir OH jonų.Jeigu H+ jonų koncentracija padidėja,tai pH pasidaro < 7 ir vanduo tampa rūgštimi.Paprastai kritulių pH= 5.6 nes jose yra ištirpę CO2.Yra užfiksuota atvejų kad kritulių pH siekia 2.2..2.4. Jeigu pH pasikeičia vienų vienetų H+ koncentracija pasikeičia10,o jai atitinkamai 3,tai 1000kartų. Pagrindinis rūgščiu lietų sukėlėjas yra SO2 (SO3).Jiems tenka _70% nuo visų rūgščių lietų.Likusi dalis_30% tenka azoto oksidams.Rūgštus lietus labai kenkia spygliuočių miškams.

20. VANDENS REIKŠMĖ

Žemėja yra milžiniškos vandens atsargos ,tačiau pagrinde ji yra sūraus vandens pavidalų .Žmogų vanduo sudaro _60% ,o limfai tenka_95%,smegenims _85%,kraujui_80%,mažiausiai vandens yra kauluose ir riebaliniame audinyje.Lietuvoje gėlo vandens šaltinis yra požeminis vanduo.

21.Oro valymui naudojama yranga ir priemonės

Dulkiu ir duju koncetracijos nustatymuiore, gali buti panaudoti sie prietaisai: 1.Indukciniai,2. optiniai,3.talpuminiai,4.izotopiniai ir kiti. Oro valymui gali buti panaudota si iranga: Sausi oro valymo irenginiai, slapi oro valimo irenginiai:1.nusodinimo kameros, 2.kameros su
pertvaromis, 3.madziatginiai irenginiai, 4.ciklonai 5.grudeti filtrai,6.elektrostatiniai tiltai,7.adsorberaiai Oro valymui naudojami pirmi 6 filtrai. Oro valymui nuo duju ir aerozoliu naudojami 6 ir 7 filtrai. Nusodinimo kameros naudojamos valymui nuo dideliu delkiu(kuriu skersmuo siekia 50 mikrometru), Kameros su pertvaromis- naudojamos 30-40 mikrometru diametro dulkems. Efektyvumas 50-60% RANKOVINIS TILTAS. Ore panaudojama medziaga, kurios pagr. charakteristikos yra poringumas, akuciu dydis, atsparumas temperaturai. Jie naudojami zymai smulkesniu daleliu valimui. CIKLONAI. Jose susidaro sukurinia oro sarautai. ELEKTROSTATINIAI. naudojami smulkioms dalelems bei alyvos rukui ABSORBERIAI. Absorberiuose naudojami ivairus absorbentai(silikohelis , cinko helis). Absorberiai turi buti mechaniskai patvarus, selektivus nustatomam tirsalui.Pagrinde naudojami oro duju valymui.Absorbenta po tam tikro laiko reikia regeneruoti arba keisti kitu. SLAPI ORO VALYMO IRENGINIAI.-priskiriami sie irenginiai: absorberiai, skruberiai , jonitiniai filtrai biologiniai oro valymo irenginiai. 1.Absorberiai naudojami jai turime tirpalus gerai tirpstancius vandenyje:acetonas , azot, sieros rugstis.Kartis vanduo gali buti pakeistas kiti skysciu arba vandeniniu tirpalu.Absorbciniu irenginiu oro valymo efektyvumas, priklouso nuo valomo oro srauto greicio, tersalo koncentracijos.Valimo efektyvumas paprastai siekia 50-60%.SKRUBERIAI- skirtomi i dvi grupes:su putu sluoksniu ir be putu sluoksnio. Skruberiai yra naudojami nuo duju bei dilkiu ypatingai dideliam dulkiu kiekiui valyti naudojami vienturiai skruberiai. Jie naudoja daug el. energijos. EFEKTYVUMAS:dulkems 80-90%, dujoms 50-70% 3.JONITINIAI FILTRAI.-Turi medziagu vadinamu jonitoriais Sios medziagos pavirsiuje turi aktyvias grupes. Priklausomai nuo to dujos yra rugstines, yra naudojami anijonitai arba katijonitai. Jie naudojami oro valymui nuo ivairiu rugsciu, amoniako ir kitu duju. Sis jonitas yra pastovai drekinamas. Valymo efektyvumas siekia 80%. 4.BIOLOGINIAI oro valymo irenginiai- naudojamas aktyvusis dumblas. Siu valymo irenginiu darbo metu yra butina islaikyti: vandens PH , drusku koncentracija, istirpusi deguones kieki vandenyje, oro ir vandens temperatura, valomo oro srauto greitis, is dalie tersalo koncentracija. Keiciantis PH pasikeicia aktyvus dumbla sudaranciu sudetis. Norint islaikyti tam tikra deguones kieki, vanduo yra aerojamas. Naudojama oro valymui K2O tirpu organiniu medziagu. Acetono acto rugsties aldekido visokiu alkoholiu ir kitu medziagu.

22. Aplinkos kontrolei naudojami būdai.

Taršos kontrolei galima panaudoti šiuos metodus:

1. Akustinis. 2. Indukcinis. 3. Talpuminis. 4. Izotopinis. 5. Šviesos absorbcijos ir t.t. Oro valymui naudojama įranga skirstoma į dvi grupes: 1)sausi oro valymo įrengimai. 2)Šlapi oro valymo įrengimai. Sausi oro valymo įrenginiai skirstomi į grupes: 1)nusodinimo kameros. 2)kameros su pertvaromis. 3)medžiaginiai filtrai. 4)ciklonai. 5)elektrostatiniai filtrai. 6)Grūdėtieji filtrai. 7)absorbciniai filtrai.

1.Nusodinimo kameros naudojamos didelių dulkių dalelių valymui iš oro. Valymo efektyvumas 40-50%. 2.Kameros su pertvaromis naudojamos d=20-30m dulkių dalelių dalelių šalinimui iš oro. Valymo efektyvumas 50-60%. 3.Medžiaginių filtrų pvz.: – rankovinis filtras. Juose naudojama medžiaga pasižymi tam tikromis savybėmis: atsparumu temperatūrai, tam tikrų akučių diametru ir poringumu. Jie naudojami nedidelių dulkių dalelių (d<10m) šalinimui iš oro. Poringumas: S1/S2. Valymo efektyvumas – aukštas: apie 100%. 4.Ciklonų valymo efektyvumas priklauso nuo dulkių dydžio: jei turime medienos drožles, tai valymo efektyvumas _ 100%. Jei dalelės mažesnės (d<10m), tai valymo efektyvumas 70-80%. 5.Prieš naudojant elektrostatiny filtrą, statomi kiti filtrai, valantys nuo didelių dulkių. Efektyvumas _ 100%. Jie naudojami orui valyti, ne tik nuo dulkių, bet ir nuo kai kurių aerozolių (pvz.: suvirinimo aeroz.). Šių filtrų ypatumas – aukšta įtampa (10-15 tūkst. V). Kai filtro viduje teka didelė srovė, oro sraute įelektrinamas ir dulkių dalelės įgauna krūvį ir nusėda ant priešingų ženklų įelektrintų plokštelių. 6.Grūdėtiesiems filtrams būdinga tai, kad jie užpildyti sluoksniu iš tam tikros rūšies grūdelių. 1-as sluoksnis oro jud. krypt. užpildytos didžiausio d grūdeliais, 2as mažesnio, o 3-čias mažiausio d grūdeliais. Šie grūdeliai yra iš inertinės medžiagos – stiklo arba plasmasės. Šie filtari naudojami valymui nuo vidutinio dydžio dulkių (d _ 19m). Valymo efektyvumas _ 80%. 7. Absorciniai filtrai naudojami valymui nuo dujinių teršalų (org. medž.). naudojami absorbentai. Žinomos šios pagrindinės absorbentų grupės: 1) aktyvintos anglys, 2) silikageliai, 3) ceolitai. Ceolitams būdinga tai, kad jie pasižymis labai panašaus d poromis. Absorbentams keliami pagrindiniai reikalavimai: 1. atsparumas temperatūrai. 2. Mechaninis patvarumas. 3. Didelis savitasis paviršiaus plotas. 4. Hidrofobiškumas. Prieš valant orą nuo dujų turi būti pašalintos dulkės. Absorbentams būdinga tai, kad jie gali regeneruotis. Panaud. absorb. Keičiami naujais absorb. arba regener. Absorb. Sugeria teršalus paviršiuje, arba tūryje. Šlapius oro valymo filtrus galima suskirstyti į: 1) Skruberius; 2) Absorberius; 3) Jonitinius filtrus; 4) Biologinius oro valymo įrenginius. Skruberius galima skirstyti į dvi
su putų sluoksniu ir be putų sluoksnių. Tinklelis reikalingas dėl oro maišymosi su skysčiu pagerinimo, kontakto laiko pailgėjimui. Skruberiui naudojami oro valymai nuo dulkių ir dujų (jei jos tirpios vandenyje). Vietoj vandens galima naudoti kitus skysčius. Pvz.: tos dujos gali būti druskos vandenilis, azotas, sieros rūgštis, acetonas ir t.t. Absorberberiai yra panašūs į skruberius. Daugiausia naudojami dujoms valyti. 3. jinitiniuose filtruose yra naudojami jonitai: katijonai ir anijonai. Priklauso nuo jonitų prigimties. Naudojami rūgštinių arba šarminių dujų valymui iš oro. Šie jonitai paviršiuje turi chem. Akt. Grupių, kurios sąveikauja su valomomis dujomis. Jonitai laikas nuo laiko yra drėkinami. 4. Biologiniai oro valymo yrenginiai naudoja dumblą, kuris sudarytas iš skirtingų mikro organizmų rūšių. Biologiniams oro valymo įrenginiams būdinga tai, kad: 1) valomo oro ir įrenginyje naud vandens temperatūra turi nesvyruoti. 2) Turi būti išlaikomas pastovus vandens pH. 3) Norint išlaikyti dumblą aktyviu, reikia jį pamaitinti tam tikru medžiagų tirpalais. Jeigu pasikeistų vandens pH, pasikeistų mikroorg. sudėtis. Šie įrenginiai pagrinde naudojami vandenyje tirpiems org. junginiams valyti. Metodo privalumas – naudojant įrenginius neteršiama aplinka.

23.HIDROSFEROS TARSA

Vandenynu tarsos atveju pasikeicia vandens fizine bei chemines savybes, o tai pat pasikeicia jo kaip org. gy venamosios aplinkos savybes. Gali pasikeisti vandens spalva, skonis, kvapas, atsirasti radioaktivumas. Taip pat gali atsirasti lygos plisti mikroorgnizmai sukelentis lygas. Vandens tarsos atveju gali isnykti org. populiacijos. Yra isskyriamas bakterinis vandens uzterstumas.Ir tai nusako Koli indeksas.Kai vandenyje yra nemazi virsyjantis mikroorganizmai, kiekvienas toks vanduo tampa pavajingas zmogaus sveikatai. Yra iskyriama MECHANINE vandens tarsa, kai i vendeni patenka smelis zvyras, dirvozemis. SPECIFINE vandens tarsa – jai i vandens tekinius patenka silatas vanduo, vad. silumine tarsa. Sitarsa pasireiskia Druksiu ezere, del Ignalinos atomines elektrines. Stengiamasi kad vasara nepakiltu t. iki 3 laipsniu , oziema iki 8 . AE isleidzia 36 laipsniu temperaturos vandeni. Lbiausiai vandenstelkiniams pavojinga CHEMINE tarsa. Vanduo yra tersamas naftos produktais. Del to susidaro plevele, del jos blogai vyksta deguo nes mainai, tarp vandens ir oro. Taip pat tersiamas buitiniais nuotekais. Kiekvienai pramones rusiai yra skirtingas buities nuotekos. Nutekamieji vandenys labiausiai uztersa upes, o galiniam etape juras , vandenynus bie pakrantes. Tersalai dazniausiai yr isleidziami uz keliu km nuo kranto i jura. Pasaulio juros ir vandenynai tapo pavojongu atlieku saugojimo vietomis…KOMENTARAS : pagaliu parasiau, bet kad jus zynotumet kaip tai mane uzpiso!!!

24.Ekologines vandenu tarshos pasekmes

Tarshams vanduo yra jautresne,nes gelo vandens ekosistemos savivalos galimybes yra zymiai menkesnes,lyginant su pirminemis.Didele zala padaro ivairus cheminiai junginiai,del kuriu ishnyksta dalis gyvuju organizmu ir pasikeicia bendruju rushiu sudetis.Vandens telkiniams yra pavojingi biogeniniai elementai:azotas ir fosforas. Jie sukelia vandens telkiniu eutrofikacija .Del to padaugeja fotoplanktona sudaranciu bakteriju ir dumbliu skaicius.Shis padaugejimas sukelia vandens “zydejima”,taciau neuzilgo susidares gyvosios medziagos kiekis atsirishta ir panasiai prasideda organines madziagos irimas.Jeigu shios madziagos kiekiai buvo dideli,tampa nebeimanoma vandens savivala ir pasireishkia tik daline vandens savivala.Dazniausiai anaerobiniese salygose vandenyje pradeda trukti ishtirpusios deguones ir nakties metu gali zuti vandens gyvunai.Shie vandens telkiniai pradeda pilketi,jie apauga pelkems budinga augalija.Tokie pakeitimai vandens telkiniuose tampa nebetinkami buities reikmenims,maudimuisi bei gamybai.Jurinese sistemose eutrofikacija pasireishkia zymiai silpniau.Jurai yra ypac pavojinga naftos plevele  .Ji yra pavojinga vandens gyvunams bei pauksciams.Taip pat gyvunams,gyvenantiems prie kranto. (na ir ,aisku, studentams…jobanaja “plievele” ).

25.Nuoteku valymas

Pramoneje ir butyje panaudoti vandenys yra vadinami nuotekomis.Shie vandenys labai tershia vandens telkinius ir sukelia eutrofikacija.Yra zinoma gana daug valymo budu,taciau dazniausiai yra naudojami kompleksiniai valymo budai.Kiekviena pramones shaka tershia vandeni skirtingai.Yra isskyriamas pirminis nuoteku valymas,kitaip jis dar yra vadinamas mechaniniu vandens valymu.Shio valymo metu yra panaudojami ivairus valymo irenginiai.Mechanines groteles,riebalu ir naftos pleveles ,nusodintuvai, smeliogaudes. Shio valymo metu vanduo yra ishvalomas nuo vandenyje neishtirpusiu daleliu. Jomis gali buti smelis,zvyras,shiukshles, naftos produktai.Yra ishskiriamas ir fizikinis-cheminis nuoteku valymas. Nuo vandenyje ishtirpusiu organiniu medziagu yra naudojamas antrinis nuoteku valymas . Nedideli nuoteku kiekiai gali buti valomi irenginiuose,kuriuose vyksta naturalus gamtiniai savivalos procesai.Tai gali buti atliekama biologiniuose tvenkiniuose ir pan. Nedideli nuoteku kiekiai gali buti valomi irenginiuose, turinciuose uzkrova (uzpilda). Juo gali buti smelis, zviras, skalda,arba keramikos gabaleliai. Shios uzkrovos pavirshiuje susiformuoja plevele, kuriuoje apsigyvena mikroorganizmai. Jie atlieka biologini vandens valyma. Dideli nuoteku kiekiai gali buti valomi irenginiuose, kurie
aerotankais. I shiuos val. ireng. yra pilomas aktyvus dumblas. Reikalavimas yra toks,kad vandenyje butu kuo daugiau ishtirpusios deguones.Tuo tikslu vandeni prapucia oru ir mechanishkai maisho.Mikroorganimai shias medziagas naudoja kaip maista ir energijos shaltini. Jeigu vandenyje yra labai daug ishtirpusiu org. medziagu,tampa nebeimanomas enerobinis valymas. Shiuo atveju pasitelkiamas anerobinis valymas. Ji atlieka anerobiniai organizmai. Valymo metu uzdarame irenginyje vyksta buvimo bei rugimo procesai. Valymo metu ishsiskyria biodujos  i kuriu sudeti be kitu duju ieina metanas ir CO2.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4596 žodžiai iš 9054 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.