Zmogus ir darbas
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir darbas

1121

Įvadas

Benokraitis (1999) rašo, kad darbas suteikia žmogaus gyvenimui prasmės. Galimybė, sugebėjimas tinkamai atlikti veiklos užduotis ir teigiamas kompetencijos įvertinimas pakelia savigarbą, o tai padidina žmogaus gerovę. Trimakas (1997) teigia, kad darbas ir vedybinis gyvenimas – tai du elementai, iš kurių susideda suaugusiojo gyvenimo struktūra. Tiek dėl darbo, tiek dėl santuokos turi apsispręsti kiekvienas beįžengiąs į suaugystės kelią. Jei pasiseka pasirinkti darbą pagal savo gyvenimo svajonę, atsiveria galimybė daugiau ar mažiau pilnutinai save “atrasti” – save realizuoti. Ir Freudo nuomone, vienas svarbiausių suaugusių žmonių pasiekimų, nuo kurių priklauso gyvenimo sėkmė, yra meilė ir darbas (Žukauskienė, 2002, p. 50).

Socialinė situacija turi tiesioginį ryšį su profesija, darbu, kurį dirba žmogus. Nuo profesijos pasirinkimo priklauso darbo pobūdis, kuris įtakoja ekonominę situaciją, pajamas. Žmogaus socialinis statusas visuomenėje taip pat priklauso nuo jo darbo.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvoje vyksta socialiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai, kurie sąlygoja ir darbo rinkos kitimą. Pastaraisiais metais ryškėja Vakarų pasauliui būdingų bruožų Lietuvoje plitimo tendencijos. Darbo rinkoje aktyviai dalyvauja tiek vyrai, tiek moterys. Nebelieka tradicinei šeimai būdingo modelio, kurioje tik vyras išlaiko šeimą. Daugelis šeimų šiandien vadinamos „dviejų karjerų“ šeimomis, kur profesinėje veikloje dalyvauja abu sutuoktiniai (Pranešimas apie žmogaus socialinę raida 2001, 2001). Moteris priversta grįžti į darbą ir kartu su vyru rūpintis ekonomine šeimos gerove. Nedarbas yra viena iš rimčiausių šių dienų socialinių problemų, kuri turi reikšmės žmogaus funkcionavimui. Nedarbo lygis neretai priklauso nuo šalies ekonominės situacijos (Macionis, 1997). Darbo neturėjimas paliečia skirtingo amžiaus, profesijos, lyties žmones, kas sutrikdo jų socialinį ir psichologinį funkcionavimą.

Nuo profesijos pasirinkimo priklauso darbo pobūdis. Darbas yra vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo aplinkybių nuo kurio priklauso ekonominis gerovė, savirealizacija ir daugelis kitų veiksnių. Darbo neturėjimas yra viena skaudžiausių problemų, lemiančių ir kitų svarbių problemų atsiradimą, kurių pasėkoje gali sutrikti žmogaus funkcionavimas.

Profesijos pasirinkimas

Lemme (2003) teigia, kad svarbiausia paauglystės pabaigos ir jaunystės raidos užduotis – pasirinkti profesiją, nes šis sprendimas lemia visą mūsų gyvenimą. Tačiau galima teigti, kad profesinė raida – visą gyvenimą trunkantis procesas, nes ne vienas autorius, tarp jų Kimmel (1980) ir Lemme (2003) teigia, kad dauguma individų per gyvenimą keletą kartų pakeičia savo profesiją. Bet, žinoma pirmos profesijos pasirinkimas yra labai reikšmingas ir jis gali lemti kitus pasirinkimus. Profesijos pasirinkimą įtakoja ne vienas veiksnys pagal Kimmel (1980):

· Žmogaus pagrindo veiksniai, tokie, kaip socioekonominė padėtis, etniškumas, intelektas, lytis, rasė. Šie veiksniai padidina arba apriboja individo profesijos pasirinkimo galimybes;

· Vaidmenų modelis. Dažniausiai individas renkasi savo profesiją, remdamasis kito asmens pavyzdžiu toje profesijoje. Dažnai šis vaidmens modelis yra giminaitis: tėvas, dėdė ar kt., tačiau kartais tai gali būti ir kitas žmogus;

· Patirtis. Individas gali pasirinkti darbą, remdamasis patirtimi. Individas gali pasirinkti gaisrininko profesiją, dėl to, kad jo senelės namas sudegė;

· Susidomėjimas, interesas. Individo prioritetai, interesai ir vertybės vaidina svarbų vaidmenį renkantis profesiją. Žmogus, norėdamas geriau pažinti juos ir pasirinkti profesiją, atitinkančią jo talentus ir galimybes, turėtų pasiremti praeities, jausmų apie dabartį bei ateities planų reflektavimu;

· Asmenybė. Profesijos pasirinkimas dažnai susijęs su asmenybės ir profesijos atitikimu. Atitikimas lemia didesnį pasitenkinimą darbu. Holland (1973) išskyrė asmenybės orientacijas ir jų ryšį su profesija.

Kimmel (1980) teigia, kad labai naudinga individui, jei jis turi galimybę, prieš pasirenkant profesiją, įgyti patirties joje, pavyzdžiui, savanoriaujant. Tai gali leisti pamatyti individo atitikimą pasirinktai profesijai ir suteikti galimybę gauti žinių iš žmonių, kurie dirba šioje srityje.

Dabar pasaulyje yra daugiau kaip 30 tūkstančių profesijų ir šis skaičius nuolatos kinta. Šiandien žmogaus profesiją apibūdina šios charakteristikos:

· Teorinės žinios. Dauguma profesijų šalia techninio jų atlikimo reikalauja ir tam tikrų teorinių žinių (pvz. gydytojo profesija šalia atlikimo įgūdžių reikalauja ir teorinio supratimo apie žmogaus sveikatą ir ligas);

· Save reguliuojantis treniravimasis ir praktika. Dauguma žmonių darbo vietoje yra pavaldūs aukštesniems vadovams, tačiau šalia to yra ir tokių, kurie verčiasi privačia praktika. Šalia profesinio dalyvavimo darbo rinkoje, nepamirštamas ir etikos kodeksas.

· Autoritetas prieš klientus. Dauguma darbų (pvz. paslaugų darbai) reikalauja klientų norų išpildymo, tačiau profesionalai tikisi, kad klientai seks jų nurodymus ir klausys patarimų.

· Orientacija į bendruomenę, o ne į savo interesus. Dauguma profesijų pirmenybę teikia klientų poreikiams, o ne savo interesams. Yra
tokių organizacijų, kurių pagrindinis tikslas- ne pelno siekimas, o pagalbos teikimas besikreipiantiems žmonėms (Macionis, 1997).

Ne kiekviena darbuotojų kategorija siekia vadovautis šiomis profesijos charakteristikomis. Vis dažniau atsiranda taip vadinamų paraprofesionalų( pvz. besiverčiančių nelegalia praktika), kurie nors ir turi tam tikrų specifinių įgūdžių, bet stokoja teorinio pasiruošimo, kuris reikalingas profesionaliam darbuotojui. Nuo darbo turinio priklauso, kokių žinių reikia darbuotojui. Norint būti profesionalu reikia nuolatos rūpintis savo kvalifikacijos kėlimu. Kvalifikacijos sąvoka apima keturis pagrindinius elementus:

1. Technines žinias;

2. Prestižą;

3. Savybių ir ypatingumų retumą;

4. Atsakomybę darbo metu (Matulionis, 2001). Visi šie elementai reikalingi

norint pasiekti reikiamą kvalifikacijos laipsnį.

Darbas žmogaus gyvenime

Pradedant dirbti pagal pasirinktą profesiją, yra tam tikras “įėjimas“ į ją. Kimmel (1980) teigia, kad individas, pradėjęs dirbti, išgyvena konfliktą tarp savo idealizmo, lūkesčių ir darbo realybės. Per pirmus keletą darbo mėnesių jis gali pamatyti, kad jo įgūdžiai, žinios ir organizacijos ištekliai yra mažesni, nei idealiai suvokiami ir siekti radikalių pokyčių. Taigi daugelis individų turi prisitaikyti prie naujo darbo reikalavimų ir išgyventi prisitaikymo periodą bei galimą emocinį nusivylimą per pirmas savaites ar mėnesius.

Kimmel (1980) teigia, kad profesijos (karjeros) ciklas yra individualus, tačiau kiekvienam jis prasideda profesijos pasirinkimu, o baigiasi išėjimu į pensiją. Daugelis dirbančių žmonių, būdami 40 metų, nusprendžia, kad pats laikas gauti aukštesnes pareigas, didesnį atlyginimą (Žukauskienė, 2002, p. 339). Kimmel (1980) taip pat kalba apie Levinsono ir kitų autorių aprašytą žmogaus viduramžio krizę. Ši patirtis panaši į profesijos pasirinkimo etapą, nes apmąstomi tikslai ir siekiai. Tačiau ši krizė skiriasi nuo profesijos pasirinkimo etapo, nes apima tai, ką galima vadinti karjeros laikrodžiu. Tai yra panašu į Neugarten (1968) socialinį laikrodį. Tai yra subjektyvus individo jausmas ar jis suspėja laike ar ne, siekiant savo karjeros. Savo viduramžyje žmogus suvokia, kad artėja išėjimas į pensiją ir jis gali nesuspėti pasiekti savo tikslų. Jei žmogus suvokia, kad jis nespėja laike, siekiant karjeros ar jo tikslai yra nerealistiški, tai būtent šiame amžiaus tarpsnyje jis gali daryti tikslus lankstesniais ar net nuspręsti pakeisti darbą.

Šiais laikais vis svarbesnis tampa išsilavinimas ir žinių atnaujinimas, tiek siekiant įsidarbinti, tiek išlaikyti aukštą kompetencijos lygį. Lemme (2003) teigia, kad darbininkus keičia naujos technologijos ir auga aukštesnį išsilavinimą ir patirtį turinčių darbuotojų poreikis. Pikūnas ir Palujanskienė (2001) teigia, kad mokymosi procesas turėtų tęstis per visą suaugusiojo gyvenimą, mokslo ir technikos pažangai spartėjant maždaug geometrine progresija, legva tapti neišmanėliu net ir savojo darbo srityje. Papildomų sugebėjimų ir kompetencijų įgijimas ir jų stiprinimas neturi ribų.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1165 žodžiai iš 2190 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.