Vilniaus „Sietuvos“ vid. m-klos
Žmogaus poveikis aplinkai
Parengė Xa kl. mok.
Justas Butkus
2003-04-10
Trumpai
Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai
santykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai
nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko
ekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą
jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo
įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje
teritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai,
intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikos
pažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos.
Žmogus glaudžiais abipusiais ryšiais susijęs su aplinka, kurioje
gyvena. Ir natūraliose, ir dirbtinai, paties žmogaus, sukurtose
ekosistemose veikia grįžtamieji ryšiai, versdami brangiai mokėti už
neapgalvotus veiksmus, juolab kad ryšiai tarp atskirų sistemos elementų yra
sudėtingi todėl pasekmės ne visada nuspėjamos.
Mes gyvename Žemėje, ir kol kas dar neturime galimybės pasitraukti iš
jos ir išsikelti gyventi į kitas planetas. Mūsų Žemėje yra riboti gamtinių
išteklių kiekiai, taip pat riboti švaraus, tinkamo vartojimui, vandens, ar
oro kiekiai, bet dauguma žmonių, gyvena šia diena, ir nesusimąsto, apie jų
veiksmų poveikį aplinkai, kuris galbūt pasijaus tik ateityje, jie rūpinasi
tik savimi, savo asmenine gerove. Anot Čarlzo Kingslio (Charles Kingsley,
“Miesto geologija”, 1877 m.): “Man keista, švelniai tariant, kad žmonės,
kuriems lemta gyventi nors tik kelis trumpus metus šioje planetoje,
vadinamoje Žeme, ir kurie neketina gyventi tarsi atsiskyrėliai, užsisklendę
celėse (……) gali būti visiškai abejingi Žemės sandarai, dėsniams ir
faktams, nuo kurių priklauso ne tik paprasčiausiai jų ištaiga ir gerovė,
bet ir jų sveikata ir netgi gyvybė, taip pat sveikata ir gyvybė jų vaikų
bei visų kitų jų palikuonių.”.
Žmogus – didžiausias žvėris visoje planetoje. Nors atskiras individas,
džiunglėse susidūręs su liūtų kovą pralaimėtų, bet visa žmonija, su visomis
savo technologijomis, paprastai apie tai net nesusimastydama naikina visą
aplinkoje esančią gyvybę. Taip elgiamasi nesusimąstant, apie tai, kas gali
atsitikti vėliau. Bet dar nevėlu pradėti tvarkyti savo aplinką, saugant
savo planetą. Tereikia kiekvienam žmogui pagalvoti apie tai, kaip jo
veiksmai gali atsiliepti aplinkai, ir stengtis išvengti to, kas gali būti
žalinga.
Įvadas
Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai
santykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai
nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko
ekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą
jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo
įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje
teritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai,
intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikos
pažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos.
Sparčiai plėtojantis pramonei, transportui, energetikai ir kitoms ūkio
šakoms, didėjo ir šios veiklos poveikis aplinkai. Todėl aplinkos kokybė,
racionalus gamtos išteklių naudojimas ir apsauga tampa vienu svarbiausių
valstybės politikos uždavinių. Daugiau nei 150 valstybių atstovai pasirašė
Rio de Žaneiro deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros ir darbotvarkę XXI a. –
tarptautinę strategiją siekiant subalansuotos plėtros.Žemė – mūsų vieninteliai namai
Mano požiūriu, geriausia tai apibūdina astronauto Edgar Mitchell
žodžiai: “Nepaprastas įspūdis, kai, žvelgdamas į mūsų planetą iš kosmoso,
aiškiai supranti, kad tai uždara sistema, kad mes neturime begalinių
išteklių, kad yra tik tam tikras kiekis oro ir tam tikras kiekis vandens.
(……) Tai vieninteliai namai, kuriuos mes turime, ir vieninteliai,
kuriuos dar ilgai turėsime. Mes turime geriau jais rūpintis, nes neturėsime
kitos galimybės”.
Paprasta, aiški, neabejotina tiesa – žmogus glaudžiais abipusiais
ryšiais susijęs su aplinka, kurioje gyvena. Ir natūraliose, ir dirbtinai,