Zmogus ir gamta2
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir gamta2

Žmogus ir gamta

Toks juokingai mažytis šio beribio, protu neaprėpiamo pasaulio sutvėrimas – žmogus… Jis gimsta iš niekingos kelio dulkelės, kad savo pranašumu nustebintų didžiausius galiūnus – deja, niekingas jis lieka visą savo gyvenimą ir nepajėgia pasinaudoti net maža dalele to didžiojo jam suteikto stebuklo – proto. Žmogus, taip sunkiai pakilęs iš bespalvių kelio dulkių, žengia per gyvenimą neapdairiai, sutrypdamas tokias pat niekingas dulkeles kaip ir jis pats, taip niekad ir nepakildamas į aukštesnę dvasinės pasąmonės plotmę…

„Kas turi daug proto, tam reikia dar daugiau proto jam valdyti“. Tai sena anglų liaudies patarlė, bene geriausiai atspindinti problemą, su kuria nuolat tenka susidurti šiuolaikiniam žmogui. Protas, net iš pirmo žvilgsnio atrodantis tokiu sudėtingu ir kartu nepakartojamu mechanizmu, yra per daug laikinas, – kaip ir pats žmogus, – kad pajėgtų aprėpti ilgesnį laiko tarpą negu pačio gyvavimas. Galbūt būtent dėl šios priežasties žmogus per visą savo egzistavimą šioje žemėje naudoja savo protą tik kaip gana patikimą ir savo gyvenimui palengvinti tinkamą įrankį, siekdamas jam vienam težinomų tikslų ir taip sunaikindamas paskutines niekada jam nesugebėjusias prilygti, bet kartu ir tokias nepriekaištingai darnias jį supančios gyvybės formas.

Pažinimas – štai ko siekia šiuolaikinis žmogus! Argi mūsų nuostabusis pasaulis neprilygsta biblijiniam rojui?.. Iš tiesų žmogus kartą nusiskynęs taip gražiai atrodančių pažinimo vaisių, atvedė žmoniją į pragaištį. Deja, ši lemtinga klaida, netapusi gera pamoka ateinančioms kartoms, neužkirto kelio ateities beprasmybėms. Tik šiandien erdvė – jau nebe toks mažytis, kadais žadėjęs nuostabų gyvenimą rojus – šįkart tai didelis pasaulis. Deja, nors ir nesąmoningai, bet žmogus vis tiek visą savo gyvenimą siekia pažinimo. Jam jau nebeužtenka pasaulio, jo žvilgsnis vis gilyn skverbiasi į dar nepasiektus visatos tolius. O kad būtų teisus tas, kuris mano, kad pažinimas žmogui šį kartą nepasiekiamas! Žemė – uždara, rojui prilygstanti erdvė, ir žmogui galbūt uždrausta peržengti jos ribas. Kas tai bebūtų: ar saulėje blizgantis vaisius ar prabangoje skęstantis gyvenimas – tai vis tiek neišvengiamai veda į pražūtį. Ozono skylės… Gal tai ir yra vartai į dar mums nepažįstamą erdvę, kelias į pažinimą! Bet niekada nepamirškime vieno svarbaus dalyko: rojaus vartai, atsivėrę pirmiesiems žmonėms į vargą bei sunkumus, jau neįsileido norinčių sugrįžti atgal. Žmogus įstengė susidoroti su visais jam metamais sunkumais, prisitaikyti prie laukinės gamtos ir netgi pajungti ją savo reikmėms, bet kelių tūkstantmečių kaina? Žmogus taip niekada tinkamai ir nepasimokys – jis siekia naujo vaisiaus nuo naujo pažinimo medžio…

Žemė – tai motina, išleidusi į pasaulį žmones – vaikus, bet tuo pačiu ir savo pačios žudikus. Kaip vaikai, turį būti be galo dėkingi savajai gimdytojai už gyvastį, mes užkrauname sunkią, tiesiog nepakeliamą naštą ant pavargusios Žemės krūtinės. Keliai, gamyklos, betoninės tvoros, daugiaaukščiai namai – visa tai taip palengvina mūsų būtį… Tik kam tenka už tai mokėti?

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 510 žodžiai iš 888 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.