Zmogus ir geologinė aplinka
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir geologinė aplinka

Žmogus ir geologinė aplinka Pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo geologų dėmesys ekologiniams, tiksliau pasakius, žmogaus gyvenamosios aplinkos tyrimams. Tai nulėmė dvi priežastys, suformavusios dvi aplinkos geologijos tyrimų kryptis. Pirmosios dėmesio centre globaliniai procesai: klimato šiltėjimas, ozono sluoksnio nykimas, jūros lygio kilimas. Pagrįstai teigiama, kad šių procesų vyksmui turi įtakos žmogus, tapęs realia geologine jėga. Bet taip pat aišku, kad tokie procesai vyko ir ankstesnėje Žemės istorijoje, kai dar nebuvo žmogaus: maždaug kas 26 mln. metų pasikartojantys staigūs ištisų gyvūnų ir augalų rūšių išnykimai (beje, šiuo metu gyvename maždaug viduryje tarp tokio pobūdžio kataklizmų, maždaug 12 mln. metų iki įprastinės katastrofos), ledynmečių eros, jūros lygio ir žemynų apybraižų kitimas ir kiti, Žemės veidą nuolat keičiantys, natūralūs procesai. Jų priežastys yra kosminės kilmės – tai atstumas nuo Saul&e ml;s, Žemės orbitos parametrai, susidūrimas su kosminiais kūnais ir kt. Tačiau reiškiasi ir galingos vidinės Žemės jėgos, kurių mechanizmą tapo įmanoma suprasti septintojo dešimtmečio pradžioje atsiradus plokščių tektonikos teorijai. Žemės gelmės yra savotiškas metraštis, užfiksavęs globalius ir lokalius gamtinės aplinkos pakitimus. Geologinio metraščio šifravimas ir skaitymas leidžia rekonstruoti praeities sąlygas, jų kaitą, prognozuoti tolesnes gamtinės aplinkos raidos tendencijas. Šios krypties tyrimai dažniausiai atliekami tarptautiniu mastu ir turi globalinę reikšmę….. Antra aplinkos geologijos tyrimų kryptis daugiau orientuota į praktinių, kasdienių, lokalių uždavinių sprendimą. Jos tyrimų objektas – žmogaus ir geologinės aplinkos santykis, ypač pabrėžiant gamtosaugos ir racionalios gamtonaudos principus. Šiai aplinkos geologijos krypčiai skirtas straipsnis.

Žmogaus priklausomybė nuo geologinės aplinkos

Nors Lietuva nepasižymi įspūdingais gelmių turtais, žmogus savo poreikiams tenkinti naudoja Žemės gelmes, keisdamas jų natūralią būklę nemažuose gyliuose. Jau 1884 m. Ericho Byskės akcinė bendrovė iš Karaliaučiaus išgręžė daugiau nei 100 m gylio gręžinį Klaipėdoje, o prieš 100 metų, 1889 m. ten pat išgręžtas beveik 280 m gylio pirmasis miesto vandentiekio gręžinys. Nafta vakarinėje Lietuvos dalyje eksploatuojama iš didesnio kaip 2 km gylio. Jeigu būtų nutarta kasti granitą, geležies rūdą ar anhidritą, tektų įrengti 150-400 m gylio šachtas. Taigi Žemės gelmės Lietuvos teritorijoje jau naudojamos, vadinasi, ir keičiamos nemažuose gyliuose. Daug intensyviau naudojamas ir keičiamas Žemės paviršius kasant naudingąsias iškasenas, tiesiant komunikacijas, statant miestus ir pan. Kaune 1994 m. pavasarinis polaidis sukėlė nemažai nuošliaužų, kartais su sunkiomis pasekmėmis (nugriuvę namai ar pavojus, kad tai gali įvykti ateityje). Paskutinė nuošliauža, užgriuvusi nebaigtą statyti mūrinį dviejų aukštų namą, įvyko 1996 m. balandžio 4 dieną. Tačiau gamtos jėgos dažniausiai nekaltos, jos tik pabaigia žmogaus pradėtus “darbus“. Pagrindinės nuošliauža susidarymo priežastys yra šlaito profilio pakeitimas siekiant padidinti žemės valdą ir nukasant apatinę ar užpilant viršutinę šlaito dalį, medžio iškirtimas šlaite norint turėti gražų vaizdą į slėnį bei nutekėjimai iš vamzdyno. Todėl pagrindinė priemonė išvengti nuošliaužų yra š aitų užstatymo reglamentavimas, atsižvelgiant į jų geologines-geomorfologines ypatybes bei esamą urbanistinę situaciją. Nemaži nuostoliai susiję ir su kitais geologiniais procesais: erozija, defliacija, abrazija. Nepasižymėdami dideliu intensyvumu, jie apima didelius plotus ir vyksta visą laiką. Jeigu pasirenkant žemėnaudą į juos atsižvelgiama, didesnių problemų nekyla. Tačiau jei gamtinės sąlygos ignoruojamos, pasekmės būna nemalonios, kaip aukščiau minėtais atvejais. Geologiniai paminklai yra Lietuvos kultūrinio ir istorinio paveldo dalis. Ne veltui iš 99 geologinių paminklų – riedulių, 28 kartu yra ir archeologiniai paminklai. Bet dar svarbiau, kad, kaip jau minėta, Žemės gelmės yra planetos raidos metraštis.

Geologinė informacija kraštotvarkoje

Planuojant ūkinę veiklą, gamtinė aplinka išnaudojama efektyviausiai, jeigu planuotojas atsižvelgia į kraštovaizdį sudarančių reljefo formų visumą, taip pat į keičiančius jį procesus. Be to, planuotojas turi suvokti procesus ir reiškinius,
galinčius veikti planavimą. Ir pagaliau jis turi žinoti, kokiais atvejais reljefo elementus reikia vertinti kaip išteklius ar kaip pavojų. Arthur D. Howard, Irwin Remon, Geologija ir gamtosauginis planavimas, 1978 Sudėtingas ir kompleksiškas gamtinių ir žmogiškų veiksnių susipynimas daro antropoekosistemas ypač sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas.

Sėkmingai valdyti tokias sistemas ir išvengti neigiamų, nepageidautinų ūkinės veiklos pasekmių padeda teritorijų planavimas, arba kraštotvarka. Greta socialinių, ekonominių veiksnių vertinami ir gamtiniai, taigi ir geologiniai veiksniai. Geologinės informacijos diegimas į kraštotvarkos procesą ilgai nebuvo pakankamas. Tai priklausė nuo kelių priežasčių. Be jau aukščiau minėto neteisingo požiūrio į geologinę aplinką kaip stabilią ir nekintančią, geologinės informacijos naudojimą ribojo jos sudėtingumas. Svarbiausias geologinės informacijos šaltinis – geologiniai žemėlapiai – yra labai sudėtingi, terminija speciali. Neturintiems geologinio išsilavinimo kraštotvarkos, aplinkos apsaugos ar valdymo specialistams jie lieka nebylūs. Be to, iš geologų bu o reikalaujama kuo daugiau išžvalgyti naudingųjų iškasenų, orientuojant į tai pagrindinę veiklą, o aplinkos apsaugai skirti tyrimai buvo antraeiliai. Ir vis dėlto jau nuo šeštojo dešimtmečio pradžios Lietuvos geologai daug nuveikė aplinkosaugos srityje, ypač požeminio vandens apsaugos ir aplinkos geochemijos kryptyse.1988 m. Geologijos institute įkūrus Ekogeologijos skyrių vienas iš pagrindinių jam keliamų tikslų buvo surasti būdus, kaip efektyviai panaudoti esamus didelės apimties ir kokybiškus geologinius duomenis sprendžiant kraštotvarkos ir aplinkos apsaugos problemas. Tam reikėjo išspręsti du uždavinius, pažvelgus į geologinę informaciją iš potencialių vartotojų pozicijų. Pirmiausia buvo išskirti planuojant teritoriją svarbiausi geologiniai veiksniai: 1) ištekliai (ir požeminis vanduo), jų apsauga ir gamtinis apsaugotumas; 2) geologiniai pavojai ir neigiami reiškiniai; 3) plotai, pasižymintys specifiniu savybių kompleksu, tinkami pavojingiems objektams lokalizuoti; 4) geologiniai paminklai ir draustiniai. Antrasis uždavinys – atrinktą informaciją pateikti optimalia forma, kad ji būtų suprantama planuotojams, gamtosaugininkams bei valdininkams ir drauge per daug jos nesupaprastinti, kad ribota informacija neskatintų klaidingų sprendimų.

Šiuo metu Jūs matote 43% šio straipsnio.
Matomi 1012 žodžiai iš 2354 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.