Zmogus ir menas
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir menas

Moderniosios technologijos

ir menas

Trumpai

Postmodernizmas yra XX a. pabaigos postindustrinės visuomenės meno tendencijų ir krypčių visuma. Šioje meno rūšyje buvo vertinamas ne originalumas, o kartojimas; ne kūrinys, o kūrybos procesas; ir svarbiausia įvairių meno krypčių susiliejimas (multimedia).

Menas ir Internetas yra panašūs savo prigimtimi, kadangi abu jie yra komunikacijos priemonė, kuriai tik sąlyginai egzistuoja kalbiniai, kultūriniai, erdviniai ar kiti barjerai. Menas – tai ypatingai individuali saviraiškos bei komunikacijos su aplinka forma ir priemonė: asmuo, materializuodamas savo idėjas medžiagoje, dalinasi su kitais jį supančio pasaulio, o kartu ir pačio savęs suvokimu. Internetas šiam bendravimui leidžia įgyti atsakomąjį ryšį bei padaryti jį vaisingu tiek dvasine, tiek materialia prasme.

Po fotoaparato išradimo kompiuteris tapo antruoju įrankiu žmogaus rankose, įgalinusiu realybę atvaizduoti ir išsaugoti kokybiškai naujame lygmenyje. Tačiau kompiuterinės technologijos vystosi ne išsiskyrimo ir fiksavimo linkme, o greičiau priešingai – kaupimo ir sintezės. Kitaip sakant, specifikos reikia ieškoti ne tradicinėje, o kitoje kultūros nišoje, susijusioje su pokyčiais visuomenėje.

Po II-jo pasaulinio karo vaizduojamajame mene išryškėja naujos tendencijos – vidiniam menininko pasauliui suteikiama pirmenybė ir atmetamos tradicinio meno pretenzijos būti nuoseklesniam, organizuotesniam ir vientisesniam nei “nemenas” arba “realybė” – šie principai tampa ateities kelrodžiais. Informacijos gausa teikia milžinišką pasirinkimą, įvairovę, informuotumą ir lengvesnę progreso galimybę.

Naujoji – elektroninė kultūra ir menas – akivaizdžiai įtakota paties naujojo kibernetinio pasaulio, užgimsta, yra kuriama ir generuojama ne kažkokiam “kultūriniam epicentre” ar “megapolyje”, kaip buvo anksčiau (New York – London – Paris, – net ant kvepalų įpakavimo ar cigarečių pakelių aptinkami tokie “kelrodiniai” kodai), o difuzijos būdu pasklinda po visą pasaulį – į kiekvieną žemės kampelį.

Naujų erdvės suvokimo būdų techninės prielaidos plėtojasi vis sparčiau. Informacinės technologijos smarkiai keičia ne tik gyvenamuosius pasaulius, bet ir suvokimo būdus. Dabar visoje Žemėje vienu metu suvokiamos įvairios erdvės. Visame pasaulyje videotechnika ir palydovais atkuriami ir kuriami erdvės vaizdai. Kinematografija eksploatuoja trimatį erdvės artefaktą ir daro jį ekvivalentišku mūsų realios erdvės suvokimui. Taip vadinamoji High-Definition televizija, holografijomis, kvapais ir erdviniais garsiniais pasauliais praturtinta virtualioji realybė leidžia žmogui nugrimzti imitacijoje, kuri jį įgalina tapti imitacijos objektu.

Menas, nebegalintis būti statišku ir tarpstantis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, įgyja vis naujas “judrumo” formas. Didelę reikšmę šiame procese įgyja ne tik kūrybos procesas, tačiau ir aplinkos ir publikos dalyvavimas jame. Informacinės technologijos meno paradigmose pasėja naują sąvoką – interaktyvumas. Jis leidžia dalyvauti procese, o ne tik stebėti ar sekti jį, taigi stebėtojo pasyvumą keičia jo aktyvumas (interaktyvumas), arba komunikacija.

Pažvelgus į postmodernųjį meno būvį ir technologijų skverbimąsi ne tik į mus supantį fizinį pasaulį, tačiau ir į žmogaus mąstymo ir pasaulio percepcijos paradigmas, kyla fundamentalus klausimas – ar žmoniją ir meną užgoš technologijos?

Technologijos siekia susidoroti su mūsų nerimu kalbant apie mirtį, bandydamos prisijaukinti laiką ir įgalindamos numatyti ateitį. Tuo pačiu instrumentiškasis technologijų tikslas yra pasiekti tam tikrą pabaigą.

Moderniosios technologijos ir menas

“Tik natūralus imlumas minties objektui be išansktinio proto parengimo gali būti

vadinamas tikru mąstymu.” J.-F. Lyotard

Informacinės technologijos keičia pasaulį ir meną

Postmodernizmas yra XX a. pabaigos postindustrinės visuomenės meno tendencijų ir krypčių visuma. Šioje meno rūšyje buvo vertinamas ne originalumas, o kartojimas; ne kūrinys, o kūrybos procesas; ir svarbiausia įvairių meno krypčių susiliejimas (multimedia).

Menas ir Internetas yra panašūs savo prigimtimi, kadangi abu jie yra komunikacijos priemonė, kuriai tik sąlyginai egzistuoja kalbiniai, kultūriniai, erdviniai ar kiti barjerai. Be savirealizacijos ir bendravimo, suvokiamo kaip mainų, kiekvieno iš mūsų gyvenimas gali prarasti tikslą bei prasmę. Menas – tai ypatingai individuali saviraiškos bei komunikacijos su aplinka forma ir priemonė: asmuo, materializuodamas savo idėjas medžiagoje, dalinasi su kitais jį supančio pasaulio, o kartu ir pačio savęs suvokimu. Internetas šiam bendravimui leidžia įgyti atsakomąjį ryšį bei padaryti jį vaisingu tiek dvasine, tiek materialia prasme.

Trečiajame tūkstantmetyje, atrodo, bet kokios ideologinės opozicijos ima galutinai nykti, o visuomenėje dominuoja Vakarų gyvenimo modelio pasiekimai – mokslas ir technologijos, visos sistemos tampa suderinamomis – visada įmanoma kiekvienai opozicijai surasti reikalingą pritaikymą, o kiekvieną netaisyklingumą ištaiso technologijos. Šiandien visuotinai pripažįstama, kad liberali kapitalistinė demokratija yra bent kol kas tinkamiausia santvarka, o mokslui klestint, technologijos jau ima modeliuoti realybę. Už mūsų fizinės
realybės ribų ir toji realybė absorbuoja viską ir nuolat. Žmogus vargu ar dar gali užimti pašalinio kritiko poziciją ir vertinti virtualiąją technologijų kuriamą realybę iš šono – jis pats prisideda prie naujos realybės kūrimo. Kol nauja tikrovė galutinai neabsorbavo žmogaus dar įmanoma kritiškai žvelgti į visus šiuos procesus. Tačiau žmogaus realybės suvokimas be abejonės jau keičiasi.

Per paskutiniuosius 20 metų, mūsų gyvenamoji (darbo, poilsio, kūrybos) erdvė palaipsniui prisipildė informacijos perdavimo priemonėmis – televizoriais, faksais, vaizdo ir garso technika, kompiuteriais, prijungtais prie interneto ir pan. Šie daiktai tapo mūsų kasdienio gyvenimo, darbo bei poilsio dalimi ir be jokios abejonės – šiuolaikinio meno dalimi. Įrengimai, skirti dauginti ir per didelius atstumus greitai perduoti informaciją (vaizdinę ar garsinę), smarkiai pakeitė visuomenę. Postindustrinė visuomenė, jau išgyvenusi ir informacinę revoliuciją, tampa vis labiau ir labiau dinamiška. Anksčiau menas rėmėsi iš priešindustrinio laikotarpio atėjusiomis vertėmis ir standartais, kuomet pasaulį visuomenė įsivaizdavo kaip statišką vaizdinį. Pasauliui vis dinamiškėjant, menas taip pat tampa dinamišku, judriu, nuolat kintančiu. Kitaip jis negali, nes bus neaktualus ir atmestas.

Daug kas ir ne be pagrindo mano, kad visa menui anksčiau naudota terpė šiuolaikiniam menui jau neaktuali. Ilgus amžius žmogui įprastas formas, išmatavimus, medžiagas bei perdavimo priemones keičia kompiuteris. Kompiuteriu ne tik apdirbamas, bet ir generuojamas menas, paverčiamas “nuliukais ir vienetukais”, perduodamas kitam kompiuteriui kitame pasaulio krašte. Technologijos patvirtina žmogaus smegenų jėgą, talentą ir galimybes, tačiau taip pat svarbu pastebėti, kad jos kartu mus subordinuoja, verčia prie jų prisitaikyti patiems.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1038 žodžiai iš 3457 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.