Zmogus – mašina – aplinka
5 (100%) 1 vote

Zmogus – mašina – aplinka



Turinys

Įvadas 3

1. Ergonominis sistemos įvertinimas:

1.1. Darbo vietos charakteristika 4

1.2. Sistemos „žmogus-mašina-aplinka“ valdymas 4

1.3. Sistemos „žmogus-mašina“ suderinamumas 6

1.4. Darbo vietų projektavimas 8

1.5. Objektų išdėstymas darbo erdvėje 8

1.6. Apšvietimas 10

1.7. Rekomenduojami apšvietimo lygiai patalpose 10

1.8. Triukšmas 12

2. Sistemos projektavimas:

2.1.Ergonomikos principų taikymas projektuojant sistemą 14

2.2. Sistemos projektavimo etapai 14

2.3. Sąveikos terpės projektavimas 17

2.4. Darbo vietų tikrinimo klausimynas 18

Išvados 21

Literatūros sąrašas 22

ĮVADAS

Ergonomika – tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių grupių psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese, naudojant įvairias technines priemones. Remiantis ergonominių tyrimų išvadomis, kuriamos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą, užtikrinančios saugą darbe, tausojančios žmogaus sveikatą, mažinančios įtampą ir nuovargį. Ji remiasi technikos, fiziologijos, psichologijos, higienos, anatomijos, biomechanikos, biofizikos ir kitų mokslų duomenimis.

Ergonomikoje žmogus, mašina ir aplinka nagrinėjami kaip vientisa sistema, kurioje pagrindinis dėmesys yra skiriamas žmogui. Ergonomika padeda ištirti žmogaus elgseną, galimybes bei kitas savybes ir panaudoti jas ne tik kuriant žmogiškųjų faktorių įvertinimo metodus, skirtus esamai ir naujai technikai ir technologijai kurti ar tobulinti, bet ir naujai, saugiai ir patogiai veiklos ir darbo aplinkai projektuoti.

Ergonomika kompleksiškai tiria ir projektuoja tikslingą žmogaus veiklą, siekia optimizuoti darbo priemones, darbo sąlygas ir darbo procesą. Ergonomikos tyrimų objektą sudaro labai daug elementų: žmogaus fiziologinės ir psichinės savybės (rega, kalba, klausa, uoslė, judesiai, reakcija, budrumas, mąstymas, atmintis, dėmesys, nuovargis, biologiniai ritmai ir t.t), darbo priemonės (darbo erdvė, įrenginių konstrukcija, garsiniai ir vizualiniai signalizavimo įtaisai, valdymo įtaisai ir t.t.), darbo sąlygos (apšviestumas, temperatūra, drėgmė, oro užterštumas, virpesiai, triukšmas ir t.t.), tikslingos žmogaus veiklos projektavimas (funkcijų tarp žmogaus ir mašinos paskirstymas, darbuotojų mokymas, profesinės atrankos metodai, darbo procesų modeliavimas, statistinis duomenų apdorojimas ir kt.).

1. Ergonominis sistemos įvertinimas

1.1. Darbo vietos charakteristika

Šiame darbe išnagrinėta AB”Mažeikų nafta” transporto cecho, remonto baro padalinio dispečerinės darbo vietą. Dispečerinėje trys vienatipės darbo vietos, čia dirba 4 darbuotojai, tarp jų 4 moterys. Dirbančiųjų profesijos: baro viršininkas, dispečerė, apskaitos technikas. Vertinant šią darbo vietą atsižvelgta į eilę darbo aplinkos veiksnių t.y. kenksmingi cheminiai veiksniai, kenksmingi fizikiniai veiksniai iš jų apšvietimas, šiluminė aplinka, darbo sunkumas ir įtampa. Šios darbo vietos yra kompiuterizuotos. Išsamiau apie šiuos ir kitus veiksnius, sąlygojančius darbo aplinką ir apžvelgsiu darbe.

1.2. Sistemos „žmogus-mašina-aplinka“ valdymas

Žmogus, gavęs informaciją, ją apdoroja ir tam tikru būdu į ją reaguoja, atsako. Motorinis (fiziol. – judinamasis) atsakas ir motoriniai sugebėjimai nusako kur kas daugiau, nei tik sąnarių lankstumą. Ypatingas dėmesys skiriamas judesių tikslumui, greičiui ir kontrolei.

Žmogaus kūno judesius tiria biomechanika. Kūnui atliekant judesį, dalyvauja skeletas, raumenys ir visa nervų sistema. Todėl žmogus gali atlikti labai sudėtingus judesius (pvz.: salto atgal su pilnu apsisukimu). Judesys atliekamas sąnario dėka. Sąnarys – tai paslanki kaulų jungtis su ertme tarp kaulų sąnarinių paviršių. Sąnarių rūšys skiriamos pagal veikimą ir formą. Yra vienašių, dviašių ir triašių (daugiaašių) sąnarių. Vienašiai sąnariai (pvz.: pirštų) turi ritinio arba skridinio pavidalo paviršių. Jie leidžia lenkti ir tiesti. Dviašiai sąnariai (pvz.: stipininis riešo sąnarys), turintys elipsės arba balno pavidalo paviršių, padeda lenkti ir liesti, atitraukti ir pritraukli, atlikti kūginį judesį – apvedimą. Daugiaašių sąnarių (pvz.: peties, klubo sąnariai) paviršius yra rutuliškas. Tie sąnariai leidžia atlikti judesius į visas puses.

Kūno judesių tipai:

Lenkimas – kūno dalies judesys, kuomet sumažėja kampas sąnaryje, lenkimas į šonus vadinamas šoniniu lenkimu.

Tiesimas (tempimas)- kūno dalies judėjimas priešinga lenkimui kryptimi.

Abdukcija – galūnės atitraukimas nuo kūno vidurinės ploktšumos

Adukcija- galūnės pritraukimas prie kūno vidurinės plokštumos (pvz.: rankų nuleidimas).

Sukimas – kūno dalies sukimas apie jos išilginę ašį. Rankos sukamajam judesiui naudojami keli specialūs terminai: pronacija – nusukimas (pvz.: delnas žemyn), supinacija – atsukimas (pvz.: delnas į viršų).

Sukimas aplink- žiedinis arba kūginis kūno dalies judesys (pvz.: rankos sukimas apie petį).

Judesio riba – judesio, kurį leidžia atlikti sąnarys tam tikroje plokštumoje, kampas (išreiškiamas laipsniais).

Kūno judesiai, kuriais yra reaguojama į gautą informaciją, yra skirstomi taip:

• pavieniai judesiai-vienas judesys
siekiant stacionaraus objekto (pvz.: paspausti mygtuką);

• pasikartojantys judesiai – pasikartojantys pavieniai judesiai (pvz.: įkalti vinį);

• judesių seka – nuolatinis judėjimas link stacionarių objektų (pvz.: spausdinimas);

• besitęsiantys judesiai – judesiai, reikalaujantys nuolatinės raumenų kontrolės (pvz.: vairo valdymas vairuojant automobilį);

• statiška padėtis – laikina statiška kūno dalių padėtis (pvz.: adatos laikymas kol įveriamas siūlas).

Laiką, per kurį yra atsakoma į gautą informaciją (dirgiklį), sudaro dvi komponentės: reakcijos laikas ir judesio trukmė.

Reakcijos laikas – tai laikas nuo informacijos pasirodymo iki atsako pradžios. Reakcijos laikas priklauso nuo užduoties (gautos informacijos) sudėtingumo. Danų psichologas Donders’as 1800-aisiais metais ištyrė individo apsisprendimo galimybes. Jis nustatė tris pagrindinius reakcijos trukmės tipus, kurie yra vadinami Donders’o A, B, C reakcijomis. A – gaunamas vienas dirgiklis ir galimas tik vienas atsakymas; B – galimi keli dirgikliai, kuriuos reikia atpažinti, ir keli atsakymai, iš kurių reikia pasirinkti tinkamą; C – galimi keli dirgikliai, kuriuos reikia atpažinti, ir tik vienas atsakymas (reikia nuspręsti, ar reaguoti, ar ne).

Judesio trukmė – tai laikas, per kurį perduodamas fizinis atsakas, sužadintas dirgiklio (nuo judesio pradžios iki jo pabaigos). Judesio trukmė priklauso nuo judesio krypties, atstumo ir pageidaujamo tikslumo. Yra nustatyta, kad judesiai dėl fizinės kūno sandaros vienomis kryptimis yra atliekami greičiau nei kitomis.

Kuo didesnis atstumas arba/ir kuo mažesnis objektas, tuo ilgiau bus atliekamas judesys.

1.3. Sistemos „žmogus-mašina“ suderinamumas

Suderinamumas nustato ryšį tarp dirgiklio ir tikėtinos žmogaus reakcijos. Yra trys tradiciniai suderinamumo tipai:

• abstraktusis;

• judesio;

• erdvinis.

Šiuos tipus papildo ketvirtasis, atsiradęs pradėjus tirti informacijos apdorojimo procesą, -modalusis suderinamumas.

Abstraktusis suderinamumas remiasi tuo, kaip kodai ir simboliai atitinka žmogaus abstrakčiąsias asociacijas. Pavyzdžiui, oro uosto vieta žemėlapyje pažymėta orlaivio simboliu turės didesnį abstraktųjį suderinamumą, nei ta pati vieta, pažymėta žaliu kvadratu.

Judesio suderinamumas nurodo ryšį tarp skalės parodymų arba valdymo priemonės judesio ir kontroliuojamos sistemos atsako. Pavyzdžiui, sukant valdymo rankenėlę pagal laikrodžio rodyklę, didėja kontroliuojamo rodiklio reikšmės.

Erdvinis suderinamumas – tai ryšys tarp valdymo priemonių ir jas atitinkančių skalių išdėstymo erdvėje. Pavyzdžiui, geras erdvinis suderinamumas yra tada, kai valdymo rankenėlės išdėstomos horizontalioje eilutėje po parodymų skalėmis.

Modalusis suderinamumas remiasi faktu, kad tam tikros dirgiklio – reakcijos modaliosios kombinacijos geriau atitinka vieną arba kitą užduotį.

Valdymo ir informacijos atvaizdavimo priemonių tarpusavio ryšys yra susijęs tik su erdviniu ir judesio suderinamumu. Įdiegus priemonių tarpusavio suderinamumo principą, sutrumpėja reakcijos laikas, daroma mažiau klaidų, lengviau suprasti sistemos funkcionavimą, padidėja vartotojų pasitenkinimas.

Erdvinis suderinamumas. Dažniausiai yra išskiriamas informacijos atvaizdavimo ir valdymo priemonių fizinis panašumas ir jų išdėstymas.

Sakykim, kad funkcinių klavišų eilutė ir klaviatūroje, ir ekrane yra išdėstyta panašiai, t.y. horizontaliai arba vertikaliai; funkcinių klavišų reikšmės taip pat atitinka. Šiuo atveju atsako laikas bus du kartus trumpesnis nei išdėsčius funkcinę eilutę skirtingomis kryptimis (ekrane -horizontaliai, o klaviatūroje – vertikaliai ir atvirkščiai).

Judesio suderinamumo principą įtakoja valdymo ir informacijos atvaizdavimo priemonių savybės bei jų išdėstymas vartotojo atžvilgiu (ar jos yra toje pačioje, ar skirtingose plokštumose).

Duomenų įvedimo priemonės.

Informacijos saugojimui, apdorojimui, perdavimui ir analizei yra naudojamos įvairios priemonės: spausdinimo mašinėlės, telefonai, kompiuteriai, skaičiavimo mašinėlės, įvairios rankenėlės, svertai ir t.t. Visos šios priemonės naudojamos raidinės, skaitmeninės ar raidinės-skaitmeninės informacijos įvedimui. Daugeliu atveju klaviatūra yra tinkamiausia duomenų įvedimo priemonė. Duomenų įvedimo greitis ir tikslumas priklauso nuo operatoriui pateikiamos informacijos kiekio, jos aiškumo bei pateikimo būdų, o taip pat ir duomenų įvedimo priemonės.

Duomenų įvedimo greitis ir rankos raumenų nuovargis naudojant klaviatūras priklauso ir nuo kitų faktoriu: klavišų judesio bei pasipriešinimo, pirštų padėties ir t.t. Dirbant klaviatūra, kurioje klavišai išdėstyti tiesiomis lygiagirečiomis eilėmis, riešas yra nuolatos pasuktas, tai gali sukelti nuovargj, skausmą ar net tendosinovitą. Todėl buvo pasiūlytos naujo tipo suskaidytos ir 25-30°kampu pasuktos klaviatūros.

Vien kompiuteryje yra begalės įvairių kontrolės bei duomenų įvedimo priemonių: linijiniai redaktoriai (anglų kalbos, automatinis komandų užbaigimas), ekrano redaktoriai (komandų eilutė, ikonos), pagalba vartotojui (pagalba darbo metu, priminimai, rašybos/stiliaus tikrinimas), kitos pagalbinės priemonės (grafikai, kokybiškas spausdinimas, programavimas, modalumas, aiškus pranešimai apie klaidas) ir t.t.

Tobulėjant kompiuterinei technikai ėmė
populiarėti ir duomenų įvedimas žymeklio (kursoriaus) pagalba.

Keletą iš jų išvardinsim be smulkesnio aptarimo:

1) Sensoriniai ekranai;

2) Šviesos pieštukas;

3) Vairalazdė;

4) Pelė;

5) Valdymo rutulys;

6) Grafinė lenta (digitalizatorius).

1.4. Darbo vietų projektavimas

Didžiausią laiko dalį žmogus praleidžia sėdėdamas. Neteisingai suprojektuotos kėdės ir vietos gali turėti įtakos atliekamam darbui, sukelti nugaros skausmus.

Pagrindiniai sėdimų vietų projektavimo principai:

• Išlaikyti stuburo juosmens dalies įdubimą. Stovint tiesiai, stuburo juosmens dalis paprastai būna išlenkta į priekį, o atsisėdus – išsitiesina ar net išlinksta į priešingą pusę. 4 cm storio stuburo juosmens dalies atrama gali padėti išlaikyti stuburo įlenkimą netgi tada, kai žmogaus sėdėjimo kampas yra 90°.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1596 žodžiai iš 5207 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.