Zmogus niokojo gamtą ir senais laikais
5 (100%) 1 vote

Zmogus niokojo gamtą ir senais laikais

Žmogus niokojo gamtą ir senais laikais

Manoma, kad senais laikais prieš kokius 40 tūkst. metų žmonių Žemėje nebuvo daug — galbūt keli milijonai, tad kurį laiką jie mažai trikdė gamtos pusiausvyrą. Slenkant šimtmečiams jų vis daugėjo. Iš pradžių jie gyveno šiltuose kraštuose, vėliau išplito ir kitur. Tobulėjo jų ginklai ir įrankiai. Žmonės gebėjo vis geriau apsiginti nuo didelių plėšrūnų, vis sėkmingiau medžioti. Tad stambūs žvėrys ėmė sparčiai nykti. Prieš 10 — 20 tūkstančių metų Europoje ir kituose kraštuose visiškai išnyko mamutai, didieji elniai, gauruotieji raganosiai, europiniai bizonai, urviniai lokiai ir daugelis kitų rūšių žvėrių.

Manoma, kad prie 1 tūkstančių metų žmonės ėmė verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste. Išdegintuose miško plotuose, pelenais patręštoje žemėje, buvo auginami kultūriniai augalai. Gausėjant gyventojų, laisvos žemės lydimams vis trūkdavo, ir miškai buvo be atodairos kertami. Šis miškų naikinimas nesiliauja iki šiol.

Maždaug prieš šešetą — septynetą tūstančių metų susikūrė pirmieji mistai Mesopotamijoje, Egipte, Indijoje. Itin dideliuose aplinka būdavo teršiama ir niokojama beveik taip pat, kaip ir dabar. Daugelis vietovių liko taip nualintos, kad virto pusdykumėmis.

Tačiau tais laikais Žemėje buvo nepalyginamai daugiau laukinės gamtos, nei dabar. Lietuvoje tuo metu augo gūdūs miškai, tekėjo skaidrios kaip krištolas upės. Giriose vaikštinėjo taurai, stumbrai, meškos, upėse neršė gausybė žuvų.

Ypač smarkiai žmogus aplinką ėmė keisti prieš 200 — 250 metų, kai atsirado pramonė. Pradėtos naudoti mašinos, iškastinis kuras, vėliau — elektra. Pramonei reikėjo vis daugiau darbo rankų, tad miestai augo neregėtai greitai. Orą ir vandenį imta teršti be jokio saiko ir atodairos. Miestus nuolat gaubdavo dūmai, upėse aplink pramonės centrus nyko gyvybė. Oro tarša ypač padidėjo atsiradus traukiniams bei automobiliams.

Naikindami miškus, sausindami pelkes, teršdamas gamtą nuodingomis atliekomis, neprotingai švaistydamas jos atsargas žmogus smarkiai pakeitė pirmykštį Žemės veidą, daug kur neatpažįstamai jį subjaurojo.

Oro teršimas

Oras ne visuomet būdavo švarus ir tada, kai Žemėje žmogaus dar negyventa. Juk nuolat kildavo didžiuliai savaiminiai gaisrai, išsiverždavo ugnikalniai.

Tada dangų aptemdydavo tiršti debesys, pritvinkę aitrių dūmų ir sieros junginių. Tačiau nuo jų nukentėdavo tik nelaimės vietoje gyvenantys organizmai. Be to, galta greitai atitaisydavo patirtą žalą. Ir dabar atmosferą tebeteršia kosminės dulkės, ugnikalnių išsiveržimai, vėjo pakeltų dulkių debesys, miškų gaisrai, jūrų druskos, tačiau didžioji dalis teršalų atsiranda dėl žmogaus veiklos.

Tai, kas mūsų planetoje vyksta šiuo metu, kelia kur kas didesnę grėsmę žmogui ir gamtai. Mat aplinka vis daugiau teršiam junginiais, kurių Žemėje iki šiol nebuvo. Organizmai nėra prie jų prisitaikę, taigi daugelis žūva.

Žinoma šimtai kenksmingų medžiagų, teršiančių orą. Svarbiausios jų suodžiai, dulkės, sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, švino junginiai, angliavandeniliai, radioaktyviosios dulkės.

Didesnė sieros dioksido koncentracija ore sukelia ligas. Vis daugiau žmonių suserga plaučių vėžiu. Jį stimuliuoja tabako dūmai, ne visai sudegusio kuro liekanos, švino junginiai. Pastarieji kenkia nervų sistemai.

Labiausiai orą teršia automobiliai. Iš jų į orą patenka smalkės, anglies ir azoto dioksidai, švinas bei kitos itin pavojingos medžiagos.

Be automobilių, orą teršia traukiniai, laivai, lėktuvai, raketos.

Daug žalos gamtai padaro pramonės įmonės. Pro jų kaminus į orą kyla suodžiai, smalkės, anglies ir sieros dioksidai, amoniakas, klintys bei cemento dulkės ir daugybė kitų teršalų.

Gyvenvietėse, kur būstai kūrenamo anglimi, durpėmis ar malkomis, į aplinką pro kaminus taip pat patenka nemažai kenksmingų medžiagų.

Paprastai gamyklos turi aukštus kaminus, tad šalia jų aplinka būna daug švaresnė nei už keleto kilometrų, kur teršalai nusėda. Vėjas teršalus nešioja visomis kryptimis, visai nepaisydamas valstybių sienų.

Lietuvoje vyrauja pietvakarių ir vakarų vėjai, todėl mums ypač svarbu koks oras yra virš Lenkijos, Kaliningrado srities, Danijos ar Švedijos.

Ką gi daryti kad oras liktų kiek įmanoma švaresnis ? Galima imtis paprastų, bet gan veiksmingų priemonių:

Labiau teršiantį kurą (anglį, naftos produktus) keisti mažiau orą teršiančiai energijos šaltiniais (dujomis, saulės spindulių energija, vėjo ir krintančio vandens energija)

Kaminuose įtaisyti teršalus sulaikančius filtrus.

Skatinti gyventojus tausoti energiją.

Eiliuotą (turintį švino) benziną keisti neeiliuotu ( be švino), tobulinti variklius kad juose kuras kuo geriau sudegtų.

Oro teršalai kenkia sveikatai

1952 metais Londone nuo užteršto oro mirė beveik 4000 žmonių. Lietuva niekada nebuvo pramonės šalis. Automobilių irgi ne per daugiausia. Tad nuo oro taršos žmonės dar nemiršta. Tačiau neretai ir mūsų miestuose būna dienų, kai jų gyventojai, ypač ligoniai, jaučiasi nekaip. Taip atsitinka karštomis, be vėjo dienomis. Gerai įsižiūrėjus, virš miesto tuomet galima pamatyti kybantį melsvą rūkelį. Tai — smogas. Jame be jau minėtų
orą teršiančių medžiagų dar yra azoto rūgšties bei ozono. Pastebėjus tokį rūkelį, geriausia būtų iš miesto laikinai išvykti arba bent aklinai uždaryti landus.

Patartina:

nevartoti maistui ar pašarui augalų, kurie auga šalia judrių kelių;

kuo mažiau būti šalia judraus eismo kelių bei netoli stambių pramonės įmonių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 905 žodžiai iš 2988 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.