TURINYS
Turinys 2
Įvadas 3
1. Radiacijos atradimo istorija 4
2. Kas yra radiacija? 4
3. Kas gali atsitikti įvykus avarijai? 5
4. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui 6
5. Gyventojų perspėjimas ir informavimas 6
6. Gyventojų apsaugos priemonės 7
7. Maisto atsargų paruošimas 8
8. Simptomai pasireiškiantys po radiacinės apšvitos 8
9. Jodo profilaktika 9
Išvados 10
Literatūros sąrašas 11
Priedai 12
ĮVADAS
Radiacinė avarija – tai įvykis, kai, eksploatuojant įrengimus ar šaltinius, dėl įvairių priežasčių galima nenumatyta žmonių apšvita, viršijanti didžiausias jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) leistinas apšvitos dozes, bei aplinkos užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.
Žmogų nuolat veikia gamtinė jonizuojanti spinduliuotė (radiacija). Radiacijos poveikio mes nejaučiame, negirdime, neužuodžiame, bet jos poveikis gyviems organizmams yra labai didelis. Gamtinės radiacijos poveikis gyviems organizmams laikomas nekenksmingu, bet dėl žmogaus veiklos bei avarijų į aplinką gali patekti daugiau radioaktyvių medžiagų. Radiacijos pavojus gali kilti įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, kaimyninių šalių atominėse elektrinėse bei įvykus avarijai pervežant radioaktyvias medžiagas. Maži jonizuojančiųjų spindulių kiekiai skatina vėžines ligas, dideli – suardo ląsteles, pažeidžia organizmo audinius ir sukelia greitą mirtį . Didelių kiekių poveikis pajuntamas greitai – per keletą valandų ar dienų, o mažų kiekių poveikio rezultatai išryškėja ne anksčiau kaip per keletą metų ar net per vieną du dešimtmečius. Genetiniai pokyčiai įvyksta tik kitoje kartoje arba tolesnėse kartose. Jeigu žmogus gauna didelę apšvitos dozę (apie 10 000 rentgenų ), jis miršta per keletą valandų ar dienų dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo.
1. Radiacijos atradimo istorija
Radiacija (jonizuojantysis spinduliavimas) buvo visuomet: ji buvo prieš daugelį amžių, yra dabar ir bus ateityje, norime mes to ar nenorime, nors nuo jos atsiradimo dar nepraėjo nei 100 metų. 1886 m. prancūzų mokslininkas A. A. Bekerelis pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė fotoplokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad uranas spinduliuodamas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Vieną tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei – poloniu, kitą – radžiu (spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 metais.
A. A. Bekerelis pirmasis susidūrė su nauja ir nemalonia radioaktyviojo spinduliavimo savybe – jo poveikiu gyviesiems organizmams. Jis apsidegino odą radžiu nešiodamas jį ampulėje, kišenėje. Marija Kiuri tikriausiai mirė nuo kraujo vėžio, nes buvo ne kartą apšvitinta. Iš viso pasaulyje nuo radioaktyviojo spinduliavimo mirė ne mažiau kaip 336 mokslininkai. Tačiau radioaktyvusis spinduliavimas buvo tiriamas toliau ir talentingų mokslininkų pastangomis buvo sukurta atominė bomba, kuri 1945 metais buvo išbandyta ant Hirosimos ir Nagasakio miestų ir padarė labai daug žalos. Ir tik 1954 metais atominė energija buvo panaudota taikiems tikslams: buvo paleista pirmoji atominė elektrinė Obninske. Tyrimai tęsiami ir dabar, jų metu taip pat esti aukų. Atomo paslaptis dar iki galo neišaiškinta.
2. Kas yra radiacija?
Mes gyvename pasaulyje, kuris yra kupinas įvairių banginių spinduliuočių, todėl girdime, matome, jaučiame. Yra dvi spinduliuotės rūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui, kai energijos srautai intensyvūs, yra šiluminis, o kai laukų intensyvumas mažesnis, – nešiluminis. Esant šiluminiam poveikiui, kyla kūno temperatūra, kinta baltyminės medžiagos. Žinoma, kad tam tikro ilgio elektromagnetinė spinduliuotė yra nervų, širdies ir kraujagyslių bei kažkurių kitų žmogaus kūno organų ligų priežastis. Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų kvantų srautas, kuriam veikiant gali pakisti atomų, molekulių ir gyvų organizmų ląstelių struktūra. Kiekvienos sąveikos metu tam tikra energijos dalis perduodama medžiagai. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui priklauso nuo sugertosios apšvitos dydžio. Jonizuojančiosios radiacijos poveikis gali būti pirminis, sukeliantis fizinius ir cheminius pokyčius, ir antrinis, sukeliantis biologinius pokyčius. Jonizuojančiosios spinduliuotės žala žmogui išreiškiama dozėmis. Dėl tam tikrų procesų vykstančių pirminės jonizacijos metu susidarant pašaliniams cheminiams junginiams sutrinka organizmo medžiagų apykaita. Antrinis jonizuojančiosios radiacijos poveikis trunka ilgiau nei pirmasis. Žmogaus kūno organų ir jų sistemų funkcijų pokyčiai trunka įvairiai: nuo kelių minučių iki kelių mėnesių ar dar ilgiau. Tai priklauso nuo sugerto energijos kiekio, apšvitinto paviršiaus ploto, sveikatos būklės ir kitų priežasčių.
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui priklauso nuo sugertosios apšvitos dozės. Apšvita gali būti dvejopa:
• išorinė, kai radionuklidai, esantys ore arba nusėdę ant įvairių paviršių, veikia žmogų iš išorės;
• vidinė, kai radioaktyviosios medžiagos
patenka į žmogaus organizmą su maistu, kvėpuojant arba tiesiog per kūno odą.
Svarbiausia išorinės apšvitos ypatybė yra ta, kad ją galima nutraukti bet kuriuo metu, pavyzdžiui persikėlus gyventi į kitą vietą, tuo tarpu vidinė apšvita vyksta tol, kol radioaktyviosios medžiagos yra žmogaus organizme.
Laisvieji radikalai ir kiti naujai susidarę cheminiai junginiai gali ypač neigiamai paveikti imuninę žmogaus organizmo sistemą. Šios sistemos paskirtis – apsaugoti žmogų nuo virusų, bakterijų, įvairių kitų mikroorganizmų, alergenų, įvairių toksinų, taip pat ir kancerogeninių medžiagų. Imuninę sistemą sudaro: blužnis, užkrūčio liauka, kaulų čiulpai, limfmazgiai ir kai kurios sudėtinės kraujo dalys. Dėl jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos susidarę laisvieji radikalai imuninės sistemos priskiriami svetimų medžiagų kategorijai. Nedidelį jų kiekį imuninė sistema yra pajėgi sunaikinti. Tačiau jei laisvųjų radikalų yra daug, tai imuninės sistemos apkrova gali viršyti savivalos galimybes. Tuomet visi imuninės sistemos ištekliai išeikvojami kovai su laisvaisiais radikalais, dėl to virusai, bakterijos, vėžinės ląstelės gali laisvai daugintis apšvitinto žmogaus organizme, t. y. žmogaus organizmas praranda atsparumą infekcinėms, onkologinėms, alerginėms ir kitokioms ligoms.