Zmoniu sauga
5 (100%) 1 vote

Zmoniu sauga

1. Energijos ir medžiagų judėjimas aplinkoje ir žmo-guje.

2. Negyvoji gamta, jos tarša ir taršos įtaka gyvajai gamtai.

3. Šviesa, šviesos charakteris-tikos, šviesos suvokimas.

4. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

5. Meteorologinių sąlygų parametrai, jų charakteristi-ka, poveikis žmogaus orga-nizmui, matavimas ir norma-vimas.

6. Natūralus ir dirbtinis vėdinimas.

7. Triukšmas, jo charakteris-tika. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui, mata-vimas ir normavimas. Triukšmo mažinimas.

8. Virpesiai, jų charakteristi-ka. Virpesių poveikis žmo-gaus organizmui. Virpesių mažinimas.

9. Kenksmingos medžiagos, jų charakteristika, poveikis žmogaus organizmui. Kenksmingųjų medžiagų naudojimas.

10. Jonizuojančioji spindu-liuotė, jos charakteristikos, poveikis žmogaus organizmui, normavimas. Apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės.

11. Elektromagnetinė spindu-liuotė, jos charakteristika, poveikis žmogaus organizmui, apsauga nuo elektromagneti-nės spinduliuotės.

12. Elektros srovės poveikis žmogaus organizmui ir jį nulemiantys faktoriai. Ap-saugos nuo elektros srovės būdai ir priemonės.

1.Medžiagų ir energijos judėjimas aplinkoje ir žmo-guje.

Augalija – gamintojai, gyvūnija – vartotojai, mikroorganizmai, bakterijos – destruktoriai (sugražina vėl į pradinį būvį). Gyvybei palaikyti bei tinkamai veiklai ir gyvybiniams proce-sams reikalinga skirtinga energija. Energiją žmogus gali gauti keliais budais: su maistu ir iš aplinkos. Angliavandeniai sudaryti iš anglies ir vandeni-lio. Jiems „degant“ gaunam energiją. Dar dalį energijos gaunam su „gyvu“ maistu (tai augalinis maistas). Iš maisto gaunam energiją fiziniam kūnui, dvasiniam kūnui energi-ja gaunama iš gyvo maisto. Kad energija gaunama iš aplinkos mums yra netradiciš-ka. Be energijos su maistu žmogui reikia būtinų medžiagų (makro ir mikro elementų, vitaminų), todėl labai svarbu, kad be energijos maiste dar būtų ir būtinos medžiagos. Žmonių pagaminti produktai turi ne tik teigiamą, bet ir pašalinį poveikį. O iš gamtos – tik teigiamą. Maiste turi būti tinkamas energijos kiekis, atitinkantis žmogaus veiklą. Energijos kiekis maiste yra žinomas. Svarbu organizmo sugebėjimas paimti kalorijas, esančias maiste. Energetiniu požiūriu reikia vartoti lengvai virškinamą maistą, turintį daug energijos: sėklos, grūdai, riešutai, razinos ir pan. Labai svarbu kramtymas, kad maistas būtų lengvai suvirškinamas. Bekramtant išsiskiria seilės, kurios neša informaciją skrandžiui, be to dar burnoje pradeda virškinimo procesą. Kramtant išsivalo kraujas. Taip pat kramtant žmogus pasisavina kalcį. Dantys genda dėl to, kad žmogus nekramto.

2.Negyvoji gamta, jos tarša ir poveikis gyvajai gamtai.

Negyva gamta: ugnis, saulė, vanduo, žemė, oras.Kiekviena saulės spinduliuotė turi skirtingą poveikį. Infrarau-donieji spinduliai – šiluminiai spinduliai, jie yra nematomi ir žemėje suteikia šiluminį efektą. Šių spindulių kiekį (kiek patenka žemę) reguliuoja CO2. CO2 reguliuoja temperatūrą žemėje. Šiltnamio efektas susidaro todėl, kad didėja CO2 kiekis. Šį efektą sukelia matomi spinduliai. matoma šviesa, atsispindėjimas nuo žemės paviršiaus tampa šiluma ir nedingsta iš atmosferos. Apskritai jau didėja žemės temperatūra. Žemės temp. padidėjimas sukelia atvirkšti-nes reikšmes, nes šilumos padidėjimas keičia vandenyno srovių kryptis, o nuo jų pri-klauso vėjo kryptys ir krituliai. Ultravioletiniai spinduliai – jie žudantys/dezinfekuojantys spinduliai. Jie padeda gamintis tam tikroms medžiagoms (vit. D) augaluose ir žmogaus kūne. Dėl žmonių veiklos į aplinką išmetamos tam tikros medžia-gos, nuo to priklauso ozono sluoksnio storis. Jei nebūtų O3, maždaug per 2 savaites viskas žūtų nuo pražūtingų UV spindulių. Dėl žmonių veiklos kaupiamos medžiagos turi panašias savybes kaip O3, bet jos nesulaiko UV spindulių. Jos kaupiasi O3 vietoje ir taip atsiranda O3 skylės. Šios skylės atsidūrė ties ašigaliu, bet net mokslininkai nežino, kodėl būtent ten. Viena iš teorijų: žemė, pati būdama kaip sąmoningas kūnas, nukreipia ten, kur UV spinduliai padarytų mažiausiai žalos (žemė pati save apsaugo nuo kenksmingo poveikio).

3.Šviesa, šviesos charakteris-tika, šviesos suvokimas.

Šviesa – tam tikro ilgio ir dažnio elektromagnetinės bangos. Fiziškai šviesa charak-terizuojama šviesos srautu, šviesos stiprumu, apšviestumu, šviesos greičiu (300000km/h). Apšviestumas , [lx] – šviesos srautas tenkantis ploto vienetui. 1lx=1lm/1m2. Skir-tingo bangos ilgio šviesą žmogaus akis mato skirtinga spalva. Šviesa yra nematoma, ji tampa matoma tik atsispindėjusi nuo daiktų. Esant tam pačiam apšviestumui spalvos yra matomos skirtingai. Geriausiai matoma 344 nm ilgio banga (geltonai žalia). Visos spalvos skirstomos į 3 dalis: mėlyno spektro; raudono spektro; žaliojo spektro. Mėlyno spektro spalvos – šaltosios spalvos. Jos žmogui sukelia šaltumo, sustingimo, ramybės pojūtį, nepriklausomai nuo to, žmogus nori ar ne. Raudono spektro spalvos asocijuojasi su ugnim, saule. T.y. spalvos gerinančios jausmus, audrinančios. Žaliojo spektro spalvos vadinamos neutraliomis. Jos atveda į ramybės ir pusiausvyros būseną, neutralizuoja jutimus ir emocinius išgyvenimus. Spalvos naud. ir informacinei sistemai: raudona – draudžiama ir
pan., geltona – įspėjamoji, mėlyna – informuoja, kad kažkas kažkur bus, balta – foninė spalva, žalia – leidžiamoji spalva.

4. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

Tam, kad žmogus galėtų užsiimti tam tikra veikla reikalingas apšvietimas. Galimas natūralus apšvietimas saulės arba debesų išsklaidyta šviesa. Natūraliame apšvietime geriau matomos spalvos. Natūralus apšvietimas gali būti šoninis, viršutinis ir mišrus. Natūralus apšvietimas vertina-mas kuri dalis šviesos yra tam tikrame taške. Natūralaus apšvietimo koefic. normuojamas nustatant mini-malią koefic reikšmę.tam tikro tikslumo darbam atlikti. Darbo tikslumas vertinamas pagal mažiausio objekto su kuriuo tenka dirbti matmenimis. Labai tiksliems darbams atlikti kai kai apšvietimas šoninis e3,5%; El5000lx – su tokia sąlyga.

Dirbtinis apšvietimas priklauso nuo lempučių išdėstymo:

bendras kai patalpa apšviečia-ma iš viršaus;

mišrus kai šviestuvai išdėstyti įvairiomis kryptimis.

Dirbtiniam apšvietimui sukurti naudojamos lemputės.

Kaitiminės lemputės – kolboje patalpintas volframinis siūlelis, kuris įkaites švyti. Šio tipo lemputes tik 3 % energijos verčia šviesa likusi dalis šiluma.

Dujų lempos – stiklinėje kolboje užpildytoje dujomis tekant srovei jos švyti. Priva-lumai: NKM 20%, ilgas tarnavimo laikas. Trukumai prastesnis apšvietimas, šviesa pulsuojanti.

Halogeninės lemputės – sandara primena kaitiminės tik viduje yra halogenai. NKM iki 35%. Artima saulės šviesai.

Spec.šviesos šaltiniai – bakte-rinės lempos, kurių šviesioje vyrauja ultravioletiniai spindu-liai. Skirtos patalpų dezinfekci-jai. Pvz soliariumuose, spec halogenai.

5.Meteorologinės sąlygos.

Sąlygas sudaro: temp.; drėgmė; oro judėjimas; atmosferinis slėgis. Pirmų trijų sąlygų parametrų poveikis yra komp-leksinis, veikia kaip visuma. Temperatūra: kūno energijos masė. Žmogaus organizme yra termoreguliacinė sistema, kuri, nepaisant aplinkos sąlygų ir terpės, kurioje yra žmogus, palaiko pastovią temperatūrą – 36,6 C. Jei aplinkoj temperatū-ra yra per didelė ar per maža, termoreguliacinė sistema dirba, todėl aplinkos temperatūra turi turėti tam tikras ribas. Kai temp. didesnė nei normali, žmogaus orga-nizmas stengiasi atšalti (išsiskiria prakaitas ir jam garuojant yra atšąlama). Ilgą laiką būnant per didelėj temp., organizmas betenka daug skysčių, dėl to tirštėja kraujas, apkraunama širdis bei padidėja krešėjimo tikimybė ir dėl to padidėja insulto rizika. Kai temperatūra per žema, organizmas stengiasi sušilti, o pagr. šilumos nešėjas – kraujas, širdis apkraunama, nes reikia pravaryti daugiau kraujo, pradedamos naudoti rezervinės atsargos, kurias žmogus turi, mažiau įsisavinamas deguonis, blogiau maitinamos smegenys (5-7 laipsnių C vandeny žmogus gali išbūti 15min). Todėl normaliam žmogaus darbui ar poilsiui, aplinkos temp. turi turėti tam tikras ribas, o tai priklauso nuo darbo pobūdžio, intensyvumo (sunkumo). Lengvam darbui temp. 20-25 C, optimali temp. – 20-22 C. Drėgmė: vandens garų kiekis, esantis ore. Drėgmė būna absoliutinė ( ), t.y. vandens garų kiekis ore tam tikroje temp. . Maksimali – maksimali kon-densavimosi temp. ( ). Šių drėgmių santykis, išreikštas procentais, vadinamas santyki-ne drėgme: . Aplinka, kurioje būna žmogus, turi būti tam tikras kiekis drėgmės. Kai per sausa (žiemą), išdžiūvus gleivinei, joje negali gyventi mikroorganizmai, kurie apsaugo nuo virusų, bakterijų ir pan. Jie turi gyventi ten, kur daug drėgmės. Ir kai sausa, Tai žmogus tampa mažiau atsparus. Be to labai intensyviai netenka skysčių (garavimas). Kai yra drėgna ir karšta, žmogaus organizmas negali atvėsti, nes prakaitas negali garuoti drėgnoje aplin-koje, todėl žmogaus organiz-mas lengvai perkaista, o kai drėgna ir šalta, lengviau peršąlama. Subjektyvus temp. pojūtis labai priklauso nuo aplinkos drėgmės ir temp., kurią žmogus jaučia esant tam tikrai drėgmei, vadinamai efektyvia temp. Oro judėjimas (vėjas): jei oras nejuda, tai jame sumažėja deguonies, padidėja CO2. Jis turi keistis, o keičiasi tik judėdamas. Kai oro judėjimas per didelis, žmogus greičiau atšąla, nes intensyviau garuoja prakaitas, tačiau jei oro temp. >40C, oro judėjimas neatšaldo, o kaitina. Subjekty-vus temp. pojūtis taip pat priklauso ir nuo oro judėjimo. Temp., kurią jaučia žmogus judant orui ir esant tam tikrai drėgmei, vadinama ekvivalen-tiškai efektyvia temp. Optima-lus oro judėjimo greitis – 0,2m/s. Atmosferinis slėgis: jį sudaro oro stulpo slėgis , [Pa]. h – stulpo aukštis. Jūros lygyje atmosf. slėgis yra apie 760mm/Hg arba 101,3 kPa/ Tačiau slėgis pastoviai keičiasi dėl aukščio pokyčio ir dėl vandens garų kiekio ore (5km aukštyje atmosf. slėgis 3 kartus mažes-nis, nei jūros lygyje). Didėjant garų kiekiui ore mažėja oro tankis, oras darosi lengvesnis. Normalus slėgio pokytis žmogui įtakos neturi. Esant pastoviai temp.: pv=const. Jei p mažėja, v didėja. Kylant aukštyn slėgis sumažėja, o dujų tūris padidėja. Deguonies pasisavinimas – kitas pokytis susijęs su slėgio keitimu. Kylant aukštyn labai sunku pasisavinti iš mažesnio slėgio oro (jis tankesnis). Po tam tikro laiko organizmas adaptuojasi ir pasisavinamas oras. Matavi-mai: temp. – termometrais; drėgmė – hidrometrais; slėgis –
lus ir dirbtinis vėdinimas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1622 žodžiai iš 4875 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.