1.l.Žmonių saugos samprata, reikšmė ir uždaviniai.
Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę
laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas saugias ir sveikas
darbo sąlygas. Šias teises garantuoja LR konstitucija. Lietuva yra
prisijungusi prie tarptautinės Žmogaus teisių chartijos dokumentų, taip pat
yra tarptautinių organizacijų narė. Tai ją įpareigoja laikytis visuotinės
žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, įvyko esminė pertvarka darbų saugos ir
darbo medicinos srityje. LR žmonių saugos darbe įstatymas – pagrindinis
teisinis dokumentas, kuriuo valstybė nustatė darbuotojų darbingumo,
sveikatos ir gyvybės išsaugojimo principus. LR valstybinė darbų saugos ir
darbo medicinos programa numato esmines priemones nelaimingiems
atsitikimams ir profesiniams susirgimams darbe išvengti, gerinti darbo
aplinkos sąlygas, realizuojant žmonių saugos darbe įstatymo nuostatas ir
laikantis tarptautinių įsipareigojimų.
Žmonių saugos darbe valstybės politika pagrįsta šiais principais:
-darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas,
palyginti su darbo ar gamybos rezultatais; -trišalis valstybės darbuotojų
ir darbdavių bendradarbiavimas; -saugos darbe mokslo plėtojimas; -saugių
darbo priemonių gamybos skatinimas; -vienodų saugos darbe reikalavimų
įmonėms nustatymas; -darbdavių ir darbuotojų atsakomybė už saugos darbe
norminių aktų pažeidimus; -saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų
steigimas; -ekonominių svertų skatinančių saugų darbą nustatymas;
-valstybinė saugos darbe kontrolė; -saugos darbe specialistų rengimo,
nelaimingų atsitikimų profesinių ligų priežasčių tyrimo tvarkos nustatymas.
Darbų sauga yra organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, higienos,
gydymo, profilaktinių priemonių, skirtų žmonių sveikatai, gyvybei ir
darbingumui išsaugoti visuma.
Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos
priemonės: -darbų saugos ir gamybinės buitinės buities gerinimas; -darbo
vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu;-darbuotojų sveikatos
gerinimas; -darbų saugos (karo tarnybos) ir darbo medicinos teisinio
reguliavimo, mokymo, valdymo sistemos kūrimas; -darbų saugos mokslo
sistemos kūrimas; -darbų saugos valdymo sistemos kūrimas.
Šių priemonių įgyvendinimas jau dabar sumažino nelaimingų atsitikimų darbe
skaičių ir sergamumą profesinėmis ligomis.
1.2.Teisiniai darbų saugos dokumentai
Yra 3 grupės teisinių darbų saugos dokumentų: 1)LR Konstitucija; 2)LR
Žmonių saugos darbe įst; 3)Visi priimti poįstatyminiai norminiai aktai.
Kiekvienas žmogus turi, teisę į saugų darbą ir sveikas darbo sąlygas.
Vadovaujantis LR Konstitucija ir tarptautinės darbo organizacijos
konvencijomis yra priimtas LR žmonių saugos darbe įstatymas
reglamentuojantis žmonių saugą įmonėse, įstaigose, organizacijose,
neatsižvelgiant į jų nuosavybių formas ir pavaldumą. Šis įstatymas teigia,
kad darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas yra
prioritetinis. Darbuotojai turi teisę saugiai dirbti nepriklausomai nuo
įmonių veiklos rūšių, rentabilumo, darbo vietos, darbo aplinkos,
pilietybės, rasės, amžiaus, politinių ar religinių, įsitikinimų. Saugos
darbe norminiais aktais įvardijami įstatymai, LRS ir LRV nutarimai,
valstybiniai arba žmonių standartai, nuostatai, normos, taisyklės,
instrukcijos reglamentuojančios veiksmų, techninių priemonių privalumą
įdiegimą ir naudojimą.
Darbuotojų priėmimo į darbą tvarką, darbo sąl, darbo ir poilsio laiką,
darbo sutarties nutraukimo sąl reglamentuoja LR Darbo sutarties įst.
Svarbiausi teisės darbe aktai – valstybinės darbo inspekcijos įstatymas,
potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, privalomojo draudimo
nuo nelaimingų atsitikimų darbe įst. Veikia LR saugos darbe komisija
sudaryta iš darbuotojų, darbdavių ir vykdomosios valdžios atstovų.
Žmonių saugos darbe įstatymas numato, kad saugos darbe specialistus rengia
LR aukštosios mokyklos. Aukštųjų mokyklų studentai privalo būti apmokyti,
saugos darbe reikalavimų pagal įgyjamas specialybes.
1.3.Darbų saugos normatyvinių dokumentų rengimo tvarka
Siekiant užtikrinti vienodą darbų saugos standartizacijos politiką
Lietuvoje, buvo įsteigtas Standartizacijos technikos komitetas „Darbų
sauga“, numeris TK 35. Šio komiteto veikla – terminų ir metodų
standartizavimas, standartų bei kitų normatyvinių dokumentų rengimas ir
įgyvendinimas. Standartizacijos technikos komitetas „Darbų sauga“ (toliau
TK35) nuostatai parengti vadovaujantis laikinaisiais tipiniais
standartizacijos nuostatais, kurie nusako TK35 steigimo tvarką,
pagrindinius uždavinius, struktūrą ir funkcijas. TK35 steigėjas – Lietuvos
standartizacijos departamentas, kuris jam ir vadovauja. TK35 vadovaujasi LR
įstatymais vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, tarptautinio
standartizacijos komiteto –
ISO ir Europos standartizacijos komiteto – CEN
reikalavimais. TK35 paskirtis rengti Lietuvos standartų ir kitų
normatyvinių dokumentų darbų saugos klausimais projektus. Normatyviniai
dokumentai rengiami darbo grupėse, įtraukiant ministerijų, vyriausybės
įstaigų specialistus, mokslininkus. Darbo grupė, parengusi norminio akto
projektą, pateikia ją įvertinti suinteresuotoms ministerijoms, vyriausybės
įstaigoms, darbdavių, ir profsąjungų organizacijoms. TK35 atsakingas, kad
patvirtinti standartai būtu tikrinami ne rečiau kaip kas 5 m. Be to jis
informuoja apie naujus standartus, kitus normatyvinius dokumentus darbų
saugos klausimais ir jų pakeitimus masinėse informacijos priemonėse. Pačių
standartų apskaitą ir registravimą vykdo Lietuvos standartizacijos
departamentas. Darbo higienos normų darbo medicinos nuostatų registravimą
ir apskaitą vykdo LR Sveikatos apsaugos ministerija. Saugos darbe nuostatų,
taisyklių, instrukcijų registravimą, ir apskaitą vykdo valstybinė darbo
inspekcija ir ministerijos, vyriausybės įstaigos pagal jų kompetencijai
priskirtas valdymo sritis. Valstybinė darbo inspekcija turi teisę
sustabdyti įmonių. saugos darbe instrukcijų galiojimą jei jos neatitinka
reikalavimų.
1.4.Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje.
Darbdavys privalo laikytis saugos darbe norminių aktų reikalavimų, sudaryti
darbuotojui sveikas darbo sąlygas,o darbuotojas – saugoti savo ir kitų
sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos darbe taisyklėmis ir jas
vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką.
Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti,
aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuoti
medicinines paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, apdrausti
darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, tvirtinti saugos
darbe ir pareigines instrukcijas. Darbdavys ir jo įgaliotas asmuo turi ne
rečiau kaip kas 5m. valstybinei darbo inspekcijai pateikti pranešimą apie
jų atestavimą saugos darbe klausimais.
Darbuotojai negali pradėti dirbti neišklausę saugaus darbo instruktažo.
Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojui darbo drabužius, avalynę ir
asmenines saugos darbe priemones. Darbdavys privalo organizuoti darbo
drabužių, avalynės ir asmeninių saugos priemonių laikymą, džiovinimą,
skalbimą. Nelaimingų atsitikimų, susirgimų darbe atvejais darbdaviai
privalo užtikrinti darbuotojams skubią med. pagalbą.
Darbuotojai privalo dirbti su spec drabužiais, naudotis asmeninėmis ir
kolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis, jei to reikalauja taisyklės.
Darbuotojai pagal savo galimybes ir kompetencijas privalo imtis priemonių
pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas ar avarijas, ir apie tai
privalo informuoti darbdavį. Jie privalo vykdyti darbdavių bei jo įgaliotų
asmenų teisėtus nurodymus.
1.5. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai. Pavojingų darbų
atlikimas.
Potencialiai pavojingi įrenginiai yra tokie, kurie gali ūmiai pakenkti
žmonių sveikatai, sukelti pavojų gyvybei, aplinkai dėl sukauptos energijos
ar juose vykstančių procesų. Potencialiai pavojingiems įrenginiams
priskiriami: garo katilai, vandens šildymo katilai, slėginiai indai, įranga
dujoms, kėlimo kranai, keltuvai, elektros įrenginiai, branduolinės
energijos ar radioaktyvių medž panaudojimo įrenginiai ir kt. Visų šių
įrenginių kaip ir pavojingų darbų sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės.
Visi šie įrenginiai projektuojami, gaminami, montuojami ar išmontuojami,
remontuojami, laikomi ir naudojami pagal potencialiai pavojingų įrenginių
būtinosios ir specialiosios priežiūros taisykles.
Pavojingu darbu laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas
atsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu,
arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis. Šių darbų
kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais,
darbai su kenksmingomis medžiagomis, užsiliepsnojančiomis dujomis, darbai
šuliniuose, tuneliuose, darbai atliekami aukščiau kaip 5 m. nuo žemės,
darbai po vandeniu ir t.t. Įmonių vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti
įmonėse eksploatuojamų įrenginių ir darbų sąrašus. Pavojingus darbus
atliekančių darbuotojų ir vadovų apmokymui ir atestavimui yra keliami spec
reikalavimai. Pavojingiems darbams atlikti yra išrašoma paskyra-leidimas 2
egzemplioriais: vienas iš jų lieka administracijai, kt įteikiamas darbo
vadovui. Paskyrų –leidimų išdavimas registruojamas atskirame žurnale. Darbų
vadovas, gavęs paskyrą-leidimą privalo: -patikrinti darbo vietą ir numatyti
visas reikiamas priemones darbo saugumui užtikrinti; -aprūpinti darbuotojus
reikalingais darbo įrankiais ir asmeninėmis saugos priemonėmis; -privalo
surengti darbuotojams spec instruktavimą.
Pasikeitus darbų atlikimo sąl, naikinamas paskyros-leidimo galiojimas. Už
darbą pavojingomis sąlygomis kas mėn privalo būti primokama ne mažiau 30(
minimalios mėnesinės algos.
1.6.Darbų saugos kontrolės formos.
Darbų saugos būklei įmonėse tikrinti įvesta
valstybinė, visuomeninė ir
vietinė kontrolė.
Valstybinė darbų saugos kontrolė.Valstybinė darbo inspekcija prie
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybinę darbų saugos
politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų prevencija. Taip pat kontroliuoja, ar laikomasi
darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančių
norminių aktų. Kontrolę vykdo per valstybinius darbo inspektorius.
Valstybinė higienos inspekcija prie valstybinės visuomeninės sveikatos
priežiūros tarnybos gina gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę ir psichinę
sveikatą, ugdo piliečio ir pareigūno pareigą skatinti sveiko gyvenimo,
sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo poreikį teisinėmis, socialinėmis
priemonėmis. Kontroliuoja, kad užbaigtos statybos atitiktų, patvirtintus
projektus, normas, kad, būtų sudarytos sveikos darbo ir buities sąlygos
darbuotojams. Kontroliuoja kaip įgyvendinamos sanitarinės priešepideminės
priemonės, kad būtų išvengta profesinių ir infekcinių susirgimų.
Valstybinė atominės energetikos inspekcija yra LR vykdomosios valdžios
institucija, užtikrinanti saugų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų ir
atominės energijos naudojimą ir priežiūrą.
Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą LR vykdo priešgaisrinės apsaugos
departamentas prie vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžios
priešgaisrinės apsaugos daliniai ir tarnybos. Pagrindiniai uždaviniai –
vykdyti gaisrų prevenciją ir užtikrinti technines bei organizacines
priemones gaisrams gesinti ir atlikti gelbėjimo darbus. Kontroliuoja kaip
vykdomi gaisrinės saugos normų ir taisyklių reikalavimai projektuojant,
statant ir eksploatuojant pastatus.
Valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos pagrindinis
tikslas – vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, energetikos
įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą,
saugų energijos išteklių, energijos tiekimą ir vartojimą.
Visuomeninė darbų saugos kontrolė. Visuomeninę darbų saugos kontrolę vykdo:
-LR saugos darbe komisija valstybės, darbuotojų, darbdavių tarpusavio
interesams ir santykiams reguliuoti, formuojant ir įgyvendinant saugos
darbe politiką, trišaliu principu įsteigta LR saugos darbe komisija;
-Įmonių profesinės sąjungos. Jos gina savo narių sveikatos ir gyvybės
išsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi LR profesinių sąjungų įstatymu.
Profesinių sąjungų atstovai dalyvauja tiriant lengvus, sunkius ir mirtinus
nelaimingus atsitikimus; -Įmonės saugos darbe komitetas.
Vietinė darbų saugos kontrolė. Darbdavys saugos darbe darbo higienos ir
gaisrinės saugos profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei, konsultavimui
steigia įmonės saugos darbe ir darbo medicinos tarnybą arba šioms
funkcijoms vykdyti, samdo kitą organizaciją. Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi
darbdaviui. Ši tarnyba tikrina kaip vykdomi norminiai aktai saugos darbe
klausimais, aprūpinant darbuotojus asmeninėmis ir kolektyvinėmis saugos
priemonėmis. Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats
darbdavys.
1.7.Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas.
Įmonės naujai skiriamas vadovas turi būti atestuojamas saugos darbe
klausimais. Yra išlyga: jei darbdavys yra atestuotas kaip saugos darbe
tarnybos specialistas, jis yra atleidžiamas nuo atestavimo.
Atestavimas kartojamas kas 5 m. Darbdavius, jų įgaliotus asmenis atestuoja
darbų saugos mokymo institucijos. Komisijose dalyvauja ne mažiau kaip 3
žmonės, turintys ne mažesnį kaip 3 m. darbo stažą valstybinės darbo
inspekcijos pareigose. Saugos darbe tarnybų specialistai privalo turėti
aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Komisijoje būtinai turi būti
valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Teigiamai įvertinus žinias,
gaunamas pažymėjimas. Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe
klausimais gali perduoti tik atestuotam padalinio vadovui.
Atestuotis privalo ir padalinių vadovai. Jie atestuojami: ne rečiau kaip
kas 5 m.; pasikeitus gamybos technologiniams procesams, pakeitus darbo
pobūdį. Pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų vadovai taip pat
privalo turėti saugos darbe norminiuose aktuose nustatytą išsilavinimą ir
darbo stažą. Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo turi
būti instruktuojami darbų saugos klausimais. Yra 5 privalomi darbų saugos
instruktavimai: 1)įvadinis; 2)priminis darbo vietoje; 3)periodinis darbo
vietoje; 4)papildomas darbo vietoje; 5)specialus. 1)Įvadinį instruktavimą,
sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti visi darbuotojai. Instruktuoja
darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atestavimo pažymėjimą.
2)Pirminiai instruktavimą darbo vietoje privalo išklausyti darbuotojai,
gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su kenksmingais ir
pavojingais veiksniais. Instruktuoja padalinio vadovas. 3)Periodinis
instruktavimas atliekamas ne mažiau kaip kas 12 mėn. 4)papildomas darbo
vietoje instruktavimas vykdomas pasikeitus
technologiniams
procesams, patvirtinus naujas saugos darbe instrukcijas, kai darbuotojų
žinios saugos darbe klausimais yra nepakankamos, taip pat įvykus
nelaimingam atsitikimui. 5)Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti
dirbantys pagal paskiras – leidimus ar rašytinius nurodymus. Šis
instruktavimas apiforminamas paskyroje-leidime.
Visi kiti instruktavimai įforminami registravimo žurnaluose. Šie žurnalai
saugomi nustatytais terminais (50 metų, 45 metai ir pan).
Instruktuojama pagal įmonėje patvirtintas instrukcijas.
1.8.Atsakomybės formos pažeidus darbų saugos reikalavimus.
Neįvykdžius darbų saugos norminio akto reikalavimų, vadovai traukiami
drausminėn, administracinėn, materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn
įstatymų nustatyta tvarka.
Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos norminių aktų pažeidimus, kurie
juridiškai traktuotini kaip darbo drausmės pažeidimai, vadovas gali skirti
šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, atleidimą
iš darbo.
Jeigu darbuotojas sąmoningai pažeidė darbų saugos norminių aktų
reikalavimus ir prieš tai jam buvo taikyta nors viena per 12 mėn drausminė
nuobauda, jis gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be jokių
pašalpų ir t.t. Drausminė nuobauda darbdavio įsakymu skiriama ne vėliau
kaip po mėnesio ir per tris dienas pranešama darbuotojui. Darbuotojas,
gavęs nuobaudą, turi pasirašyti ant įsakymo. Dar yra svarbu tai, kad
drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus 6 mėn nuo nusižengimo
padarymo datos. Už kiekvieną pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę
nuobaudą.
Premijos neskyrimas ar materialinės žalos išieškojimas nėra drausminės
nuobaudos.
Administracinė atsakomybė. Už šios atsakomybės pažeidimą bausti darbuotojus
piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijų
inspektoriai. Baudos dydis gali būti nuo 200 iki 10 000 Lt. Nelaimingų
atsitikimų darbe nuslėpimas gali kainuoti nuo 100 iki 10 000 Lt. Piniginė
bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymo
dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui.
Materialinė atsakomybė. Už šios atsakomybės pažeidimą gali būti taikoma
pilnutinė ir ribota materialinė atsakomybė. Pilnutinė taikoma kai
veiksmuose randama kriminalinio nusikaltimo faktų. Ribota taikoma už
darbuotojo sveikatai padarytą žalą. Darbuotojui žuvus darbe įmonė jo
įpėdiniams išmoka vienkartinę pašalpą ne mažesnę kaip 100 minimalių
mėnesinių algų. Visus nesutarimus sprendžia tik teismas.
Baudžiamoji atsakomybė. Pagal baudžiamą kodeksą numatoma, kad pažeidus šios
rūšies atsakomybę kaltininkas gali būti baudžiamas pataisos darbais iki 1
m. arba bauda; arba laisvės atėmimu iki 5 m. arba bauda.
1.9. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija. Nelaimingas
atsitikimas- ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo
aplinkos pavojingo, kenksmingo poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo
nors vienai dienai arba miršta. Būtent pavojingos, kenksmingos situacijos
trumpalaikiškumu, momentine išraiška nelaimingi atsitikimai skiriasi nuo
profesinių ligų. Profesinė liga- darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo
aplinkos ilgalaikio kenksmingo poveikio. Kenksmingi veiksniai gali būti:
virpesiai, triukšmas, dulkės, cheminės medžiagos, ergonominiai nepatogumai
ir kiti žalingi veiksniai.
Kenksmingas veiksnys- darbo aplinkos veiksnys, dėl kurio susidarius tam
tikroms atsitiktinėms aplinkybėms darbuotojas gali būti traumuotas arba
blogėti jo sveikata. Būna atvejų, kai žalingi poveikiai yra ilgalaikiai,
tačiau jų pasekmės įvertinamos kaip nelaimingi atsitikimai (Pvz.: saulės
smūgiai, nušalimai, apsinuodijimai lakiosiomis medžiagomis ir pan).
Profesines ligas sukelia tik kenksmingas veiksnys (veiksniai), o
nelaimingus atsitikimus- pavojingi ir kenksmingi veiksniai. Nelaimingi
atsitikimai: a)lengvas- tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei
nepavojingą kūno sužalojimą arba sveikatos sutrikimą ir dėl to netenka
darbingumo nors vienai dienai. Po tam tikro laikotarpio nukentėjęs
pasveiksta be liekamųjų pasekmių. b) sunkus- tai įvykis, kurio metu
darbuotojas patiria gyvybei pavojinga arba sunkų kūno sužalojimą (traumą)