Zmonių saugos
5 (100%) 1 vote

Zmonių saugos

1.l.Žmonių saugos samprata, reikšmė ir uždaviniai.

Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę

laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas saugias ir sveikas

darbo sąlygas. Šias teises garantuoja LR konstitucija. Lietuva yra

prisijungusi prie tarptautinės Žmogaus teisių chartijos dokumentų, taip pat

yra tarptautinių organizacijų narė. Tai ją įpareigoja laikytis visuotinės

žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, įvyko esminė pertvarka darbų saugos ir

darbo medicinos srityje. LR žmonių saugos darbe įstatymas – pagrindinis

teisinis dokumentas, kuriuo valstybė nustatė darbuotojų darbingumo,

sveikatos ir gyvybės išsaugojimo principus. LR valstybinė darbų saugos ir

darbo medicinos programa numato esmines priemones nelaimingiems

atsitikimams ir profesiniams susirgimams darbe išvengti, gerinti darbo

aplinkos sąlygas, realizuojant žmonių saugos darbe įstatymo nuostatas ir

laikantis tarptautinių įsipareigojimų.

Žmonių saugos darbe valstybės politika pagrįsta šiais principais:

-darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas,

palyginti su darbo ar gamybos rezultatais; -trišalis valstybės darbuotojų

ir darbdavių bendradarbiavimas; -saugos darbe mokslo plėtojimas; -saugių

darbo priemonių gamybos skatinimas; -vienodų saugos darbe reikalavimų

įmonėms nustatymas; -darbdavių ir darbuotojų atsakomybė už saugos darbe

norminių aktų pažeidimus; -saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų

steigimas; -ekonominių svertų skatinančių saugų darbą nustatymas;

-valstybinė saugos darbe kontrolė; -saugos darbe specialistų rengimo,

nelaimingų atsitikimų profesinių ligų priežasčių tyrimo tvarkos nustatymas.

Darbų sauga yra organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, higienos,

gydymo, profilaktinių priemonių, skirtų žmonių sveikatai, gyvybei ir

darbingumui išsaugoti visuma.

Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos

priemonės: -darbų saugos ir gamybinės buitinės buities gerinimas; -darbo

vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu;-darbuotojų sveikatos

gerinimas; -darbų saugos (karo tarnybos) ir darbo medicinos teisinio

reguliavimo, mokymo, valdymo sistemos kūrimas; -darbų saugos mokslo

sistemos kūrimas; -darbų saugos valdymo sistemos kūrimas.

Šių priemonių įgyvendinimas jau dabar sumažino nelaimingų atsitikimų darbe

skaičių ir sergamumą profesinėmis ligomis.

1.2.Teisiniai darbų saugos dokumentai

Yra 3 grupės teisinių darbų saugos dokumentų: 1)LR Konstitucija; 2)LR

Žmonių saugos darbe įst; 3)Visi priimti poįstatyminiai norminiai aktai.

Kiekvienas žmogus turi, teisę į saugų darbą ir sveikas darbo sąlygas.

Vadovaujantis LR Konstitucija ir tarptautinės darbo organizacijos

konvencijomis yra priimtas LR žmonių saugos darbe įstatymas

reglamentuojantis žmonių saugą įmonėse, įstaigose, organizacijose,

neatsižvelgiant į jų nuosavybių formas ir pavaldumą. Šis įstatymas teigia,

kad darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas yra

prioritetinis. Darbuotojai turi teisę saugiai dirbti nepriklausomai nuo

įmonių veiklos rūšių, rentabilumo, darbo vietos, darbo aplinkos,

pilietybės, rasės, amžiaus, politinių ar religinių, įsitikinimų. Saugos

darbe norminiais aktais įvardijami įstatymai, LRS ir LRV nutarimai,

valstybiniai arba žmonių standartai, nuostatai, normos, taisyklės,

instrukcijos reglamentuojančios veiksmų, techninių priemonių privalumą

įdiegimą ir naudojimą.

Darbuotojų priėmimo į darbą tvarką, darbo sąl, darbo ir poilsio laiką,

darbo sutarties nutraukimo sąl reglamentuoja LR Darbo sutarties įst.

Svarbiausi teisės darbe aktai – valstybinės darbo inspekcijos įstatymas,

potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, privalomojo draudimo

nuo nelaimingų atsitikimų darbe įst. Veikia LR saugos darbe komisija

sudaryta iš darbuotojų, darbdavių ir vykdomosios valdžios atstovų.

Žmonių saugos darbe įstatymas numato, kad saugos darbe specialistus rengia

LR aukštosios mokyklos. Aukštųjų mokyklų studentai privalo būti apmokyti,

saugos darbe reikalavimų pagal įgyjamas specialybes.

1.3.Darbų saugos normatyvinių dokumentų rengimo tvarka

Siekiant užtikrinti vienodą darbų saugos standartizacijos politiką

Lietuvoje, buvo įsteigtas Standartizacijos technikos komitetas „Darbų

sauga“, numeris TK 35. Šio komiteto veikla – terminų ir metodų

standartizavimas, standartų bei kitų normatyvinių dokumentų rengimas ir

įgyvendinimas. Standartizacijos technikos komitetas „Darbų sauga“ (toliau

TK35) nuostatai parengti vadovaujantis laikinaisiais tipiniais

standartizacijos nuostatais, kurie nusako TK35 steigimo tvarką,

pagrindinius uždavinius, struktūrą ir funkcijas. TK35 steigėjas – Lietuvos

standartizacijos departamentas, kuris jam ir vadovauja. TK35 vadovaujasi LR

įstatymais vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, tarptautinio

standartizacijos komiteto –
ISO ir Europos standartizacijos komiteto – CEN

reikalavimais. TK35 paskirtis rengti Lietuvos standartų ir kitų

normatyvinių dokumentų darbų saugos klausimais projektus. Normatyviniai

dokumentai rengiami darbo grupėse, įtraukiant ministerijų, vyriausybės

įstaigų specialistus, mokslininkus. Darbo grupė, parengusi norminio akto

projektą, pateikia ją įvertinti suinteresuotoms ministerijoms, vyriausybės

įstaigoms, darbdavių, ir profsąjungų organizacijoms. TK35 atsakingas, kad

patvirtinti standartai būtu tikrinami ne rečiau kaip kas 5 m. Be to jis

informuoja apie naujus standartus, kitus normatyvinius dokumentus darbų

saugos klausimais ir jų pakeitimus masinėse informacijos priemonėse. Pačių

standartų apskaitą ir registravimą vykdo Lietuvos standartizacijos

departamentas. Darbo higienos normų darbo medicinos nuostatų registravimą

ir apskaitą vykdo LR Sveikatos apsaugos ministerija. Saugos darbe nuostatų,

taisyklių, instrukcijų registravimą, ir apskaitą vykdo valstybinė darbo

inspekcija ir ministerijos, vyriausybės įstaigos pagal jų kompetencijai

priskirtas valdymo sritis. Valstybinė darbo inspekcija turi teisę

sustabdyti įmonių. saugos darbe instrukcijų galiojimą jei jos neatitinka

reikalavimų.

1.4.Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje.

Darbdavys privalo laikytis saugos darbe norminių aktų reikalavimų, sudaryti

darbuotojui sveikas darbo sąlygas,o darbuotojas – saugoti savo ir kitų

sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos darbe taisyklėmis ir jas

vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką.

Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti,

aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuoti

medicinines paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, apdrausti

darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, tvirtinti saugos

darbe ir pareigines instrukcijas. Darbdavys ir jo įgaliotas asmuo turi ne

rečiau kaip kas 5m. valstybinei darbo inspekcijai pateikti pranešimą apie

jų atestavimą saugos darbe klausimais.

Darbuotojai negali pradėti dirbti neišklausę saugaus darbo instruktažo.

Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojui darbo drabužius, avalynę ir

asmenines saugos darbe priemones. Darbdavys privalo organizuoti darbo

drabužių, avalynės ir asmeninių saugos priemonių laikymą, džiovinimą,

skalbimą. Nelaimingų atsitikimų, susirgimų darbe atvejais darbdaviai

privalo užtikrinti darbuotojams skubią med. pagalbą.

Darbuotojai privalo dirbti su spec drabužiais, naudotis asmeninėmis ir

kolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis, jei to reikalauja taisyklės.

Darbuotojai pagal savo galimybes ir kompetencijas privalo imtis priemonių

pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas ar avarijas, ir apie tai

privalo informuoti darbdavį. Jie privalo vykdyti darbdavių bei jo įgaliotų

asmenų teisėtus nurodymus.

1.5. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai. Pavojingų darbų

atlikimas.

Potencialiai pavojingi įrenginiai yra tokie, kurie gali ūmiai pakenkti

žmonių sveikatai, sukelti pavojų gyvybei, aplinkai dėl sukauptos energijos

ar juose vykstančių procesų. Potencialiai pavojingiems įrenginiams

priskiriami: garo katilai, vandens šildymo katilai, slėginiai indai, įranga

dujoms, kėlimo kranai, keltuvai, elektros įrenginiai, branduolinės

energijos ar radioaktyvių medž panaudojimo įrenginiai ir kt. Visų šių

įrenginių kaip ir pavojingų darbų sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės.

Visi šie įrenginiai projektuojami, gaminami, montuojami ar išmontuojami,

remontuojami, laikomi ir naudojami pagal potencialiai pavojingų įrenginių

būtinosios ir specialiosios priežiūros taisykles.

Pavojingu darbu laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas

atsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu,

arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis. Šių darbų

kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais,

darbai su kenksmingomis medžiagomis, užsiliepsnojančiomis dujomis, darbai

šuliniuose, tuneliuose, darbai atliekami aukščiau kaip 5 m. nuo žemės,

darbai po vandeniu ir t.t. Įmonių vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti

įmonėse eksploatuojamų įrenginių ir darbų sąrašus. Pavojingus darbus

atliekančių darbuotojų ir vadovų apmokymui ir atestavimui yra keliami spec

reikalavimai. Pavojingiems darbams atlikti yra išrašoma paskyra-leidimas 2

egzemplioriais: vienas iš jų lieka administracijai, kt įteikiamas darbo

vadovui. Paskyrų –leidimų išdavimas registruojamas atskirame žurnale. Darbų

vadovas, gavęs paskyrą-leidimą privalo: -patikrinti darbo vietą ir numatyti

visas reikiamas priemones darbo saugumui užtikrinti; -aprūpinti darbuotojus

reikalingais darbo įrankiais ir asmeninėmis saugos priemonėmis; -privalo

surengti darbuotojams spec instruktavimą.

Pasikeitus darbų atlikimo sąl, naikinamas paskyros-leidimo galiojimas. Už

darbą pavojingomis sąlygomis kas mėn privalo būti primokama ne mažiau 30(

minimalios mėnesinės algos.

1.6.Darbų saugos kontrolės formos.

Darbų saugos būklei įmonėse tikrinti įvesta
valstybinė, visuomeninė ir

vietinė kontrolė.

Valstybinė darbų saugos kontrolė.Valstybinė darbo inspekcija prie

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybinę darbų saugos

politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų prevencija. Taip pat kontroliuoja, ar laikomasi

darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančių

norminių aktų. Kontrolę vykdo per valstybinius darbo inspektorius.

Valstybinė higienos inspekcija prie valstybinės visuomeninės sveikatos

priežiūros tarnybos gina gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę ir psichinę

sveikatą, ugdo piliečio ir pareigūno pareigą skatinti sveiko gyvenimo,

sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo poreikį teisinėmis, socialinėmis

priemonėmis. Kontroliuoja, kad užbaigtos statybos atitiktų, patvirtintus

projektus, normas, kad, būtų sudarytos sveikos darbo ir buities sąlygos

darbuotojams. Kontroliuoja kaip įgyvendinamos sanitarinės priešepideminės

priemonės, kad būtų išvengta profesinių ir infekcinių susirgimų.

Valstybinė atominės energetikos inspekcija yra LR vykdomosios valdžios

institucija, užtikrinanti saugų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų ir

atominės energijos naudojimą ir priežiūrą.

Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą LR vykdo priešgaisrinės apsaugos

departamentas prie vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžios

priešgaisrinės apsaugos daliniai ir tarnybos. Pagrindiniai uždaviniai –

vykdyti gaisrų prevenciją ir užtikrinti technines bei organizacines

priemones gaisrams gesinti ir atlikti gelbėjimo darbus. Kontroliuoja kaip

vykdomi gaisrinės saugos normų ir taisyklių reikalavimai projektuojant,

statant ir eksploatuojant pastatus.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos pagrindinis

tikslas – vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, energetikos

įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą,

saugų energijos išteklių, energijos tiekimą ir vartojimą.

Visuomeninė darbų saugos kontrolė. Visuomeninę darbų saugos kontrolę vykdo:

-LR saugos darbe komisija valstybės, darbuotojų, darbdavių tarpusavio

interesams ir santykiams reguliuoti, formuojant ir įgyvendinant saugos

darbe politiką, trišaliu principu įsteigta LR saugos darbe komisija;

-Įmonių profesinės sąjungos. Jos gina savo narių sveikatos ir gyvybės

išsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi LR profesinių sąjungų įstatymu.

Profesinių sąjungų atstovai dalyvauja tiriant lengvus, sunkius ir mirtinus

nelaimingus atsitikimus; -Įmonės saugos darbe komitetas.

Vietinė darbų saugos kontrolė. Darbdavys saugos darbe darbo higienos ir

gaisrinės saugos profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei, konsultavimui

steigia įmonės saugos darbe ir darbo medicinos tarnybą arba šioms

funkcijoms vykdyti, samdo kitą organizaciją. Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi

darbdaviui. Ši tarnyba tikrina kaip vykdomi norminiai aktai saugos darbe

klausimais, aprūpinant darbuotojus asmeninėmis ir kolektyvinėmis saugos

priemonėmis. Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats

darbdavys.

1.7.Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas.

Įmonės naujai skiriamas vadovas turi būti atestuojamas saugos darbe

klausimais. Yra išlyga: jei darbdavys yra atestuotas kaip saugos darbe

tarnybos specialistas, jis yra atleidžiamas nuo atestavimo.

Atestavimas kartojamas kas 5 m. Darbdavius, jų įgaliotus asmenis atestuoja

darbų saugos mokymo institucijos. Komisijose dalyvauja ne mažiau kaip 3

žmonės, turintys ne mažesnį kaip 3 m. darbo stažą valstybinės darbo

inspekcijos pareigose. Saugos darbe tarnybų specialistai privalo turėti

aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Komisijoje būtinai turi būti

valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Teigiamai įvertinus žinias,

gaunamas pažymėjimas. Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe

klausimais gali perduoti tik atestuotam padalinio vadovui.

Atestuotis privalo ir padalinių vadovai. Jie atestuojami: ne rečiau kaip

kas 5 m.; pasikeitus gamybos technologiniams procesams, pakeitus darbo

pobūdį. Pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų vadovai taip pat

privalo turėti saugos darbe norminiuose aktuose nustatytą išsilavinimą ir

darbo stažą. Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo turi

būti instruktuojami darbų saugos klausimais. Yra 5 privalomi darbų saugos

instruktavimai: 1)įvadinis; 2)priminis darbo vietoje; 3)periodinis darbo

vietoje; 4)papildomas darbo vietoje; 5)specialus. 1)Įvadinį instruktavimą,

sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti visi darbuotojai. Instruktuoja

darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atestavimo pažymėjimą.

2)Pirminiai instruktavimą darbo vietoje privalo išklausyti darbuotojai,

gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su kenksmingais ir

pavojingais veiksniais. Instruktuoja padalinio vadovas. 3)Periodinis

instruktavimas atliekamas ne mažiau kaip kas 12 mėn. 4)papildomas darbo

vietoje instruktavimas vykdomas pasikeitus
technologiniams

procesams, patvirtinus naujas saugos darbe instrukcijas, kai darbuotojų

žinios saugos darbe klausimais yra nepakankamos, taip pat įvykus

nelaimingam atsitikimui. 5)Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti

dirbantys pagal paskiras – leidimus ar rašytinius nurodymus. Šis

instruktavimas apiforminamas paskyroje-leidime.

Visi kiti instruktavimai įforminami registravimo žurnaluose. Šie žurnalai

saugomi nustatytais terminais (50 metų, 45 metai ir pan).

Instruktuojama pagal įmonėje patvirtintas instrukcijas.

1.8.Atsakomybės formos pažeidus darbų saugos reikalavimus.

Neįvykdžius darbų saugos norminio akto reikalavimų, vadovai traukiami

drausminėn, administracinėn, materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos norminių aktų pažeidimus, kurie

juridiškai traktuotini kaip darbo drausmės pažeidimai, vadovas gali skirti

šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, atleidimą

iš darbo.

Jeigu darbuotojas sąmoningai pažeidė darbų saugos norminių aktų

reikalavimus ir prieš tai jam buvo taikyta nors viena per 12 mėn drausminė

nuobauda, jis gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be jokių

pašalpų ir t.t. Drausminė nuobauda darbdavio įsakymu skiriama ne vėliau

kaip po mėnesio ir per tris dienas pranešama darbuotojui. Darbuotojas,

gavęs nuobaudą, turi pasirašyti ant įsakymo. Dar yra svarbu tai, kad

drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus 6 mėn nuo nusižengimo

padarymo datos. Už kiekvieną pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę

nuobaudą.

Premijos neskyrimas ar materialinės žalos išieškojimas nėra drausminės

nuobaudos.

Administracinė atsakomybė. Už šios atsakomybės pažeidimą bausti darbuotojus

piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijų

inspektoriai. Baudos dydis gali būti nuo 200 iki 10 000 Lt. Nelaimingų

atsitikimų darbe nuslėpimas gali kainuoti nuo 100 iki 10 000 Lt. Piniginė

bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymo

dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui.

Materialinė atsakomybė. Už šios atsakomybės pažeidimą gali būti taikoma

pilnutinė ir ribota materialinė atsakomybė. Pilnutinė taikoma kai

veiksmuose randama kriminalinio nusikaltimo faktų. Ribota taikoma už

darbuotojo sveikatai padarytą žalą. Darbuotojui žuvus darbe įmonė jo

įpėdiniams išmoka vienkartinę pašalpą ne mažesnę kaip 100 minimalių

mėnesinių algų. Visus nesutarimus sprendžia tik teismas.

Baudžiamoji atsakomybė. Pagal baudžiamą kodeksą numatoma, kad pažeidus šios

rūšies atsakomybę kaltininkas gali būti baudžiamas pataisos darbais iki 1

m. arba bauda; arba laisvės atėmimu iki 5 m. arba bauda.

1.9. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija. Nelaimingas

atsitikimas- ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo

aplinkos pavojingo, kenksmingo poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo

nors vienai dienai arba miršta. Būtent pavojingos, kenksmingos situacijos

trumpalaikiškumu, momentine išraiška nelaimingi atsitikimai skiriasi nuo

profesinių ligų. Profesinė liga- darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo

aplinkos ilgalaikio kenksmingo poveikio. Kenksmingi veiksniai gali būti:

virpesiai, triukšmas, dulkės, cheminės medžiagos, ergonominiai nepatogumai

ir kiti žalingi veiksniai.

Kenksmingas veiksnys- darbo aplinkos veiksnys, dėl kurio susidarius tam

tikroms atsitiktinėms aplinkybėms darbuotojas gali būti traumuotas arba

blogėti jo sveikata. Būna atvejų, kai žalingi poveikiai yra ilgalaikiai,

tačiau jų pasekmės įvertinamos kaip nelaimingi atsitikimai (Pvz.: saulės

smūgiai, nušalimai, apsinuodijimai lakiosiomis medžiagomis ir pan).

Profesines ligas sukelia tik kenksmingas veiksnys (veiksniai), o

nelaimingus atsitikimus- pavojingi ir kenksmingi veiksniai. Nelaimingi

atsitikimai: a)lengvas- tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei

nepavojingą kūno sužalojimą arba sveikatos sutrikimą ir dėl to netenka

darbingumo nors vienai dienai. Po tam tikro laikotarpio nukentėjęs

pasveiksta be liekamųjų pasekmių. b) sunkus- tai įvykis, kurio metu

darbuotojas patiria gyvybei pavojinga arba sunkų kūno sužalojimą (traumą)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2579 žodžiai iš 8596 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.