Zudimo menas
5 (100%) 1 vote

Zudimo menas

1.

Sulaukęs dvylikos, Ranžis jau žinojo, kad jam patinka žudyti. Tėvai, suprantama, skatino jo troškimą.

Priartėjus Išbandymų laikui, jis tapo aukštesnis, įgijo jėgos, tvirtumo, šias savybes sustiprino keturi patirties, išsilavinimo, vyriškėjimo metai. Sykiu atėjo ir neabejojimas savo gabumais, ramus pasitikėjimas, kurį taip gerbė ir vertino kiti jo amžiaus grupės kursantai.

Jie nepavydėjo Ranžiui, šis jausmas būdingas vien tai gausybei pabaisų, kurių galutinis tikslas – sunaikinti civilizaciją. Dėl ko, tiesą sakant, jie turėtų jam pavydėti? Argi jie nesiekia vieno ir to paties, netrokšta įgyvendinti bendrą tikslą? Kitų pasiekimais reikia žavėtis. Juk kiekvienas nori, kad greta jo kautųsi dar mitresnis karys, patikimai saugantis flangą.

Todėl kiekvienas stengėsi pranokti savo draugą, nes tai vertė ir jį siekti pačių aukščiausių rezultatų.

Prieš pasirodant monstrams, civilizacija be paliovos plėtėsi, suteikdama tvarką ir drausmę toms kosmoso sritims, kuriose anksčiau viešpatavo haosas. Slinktis buvo lėta, bet, laimė, neišvengiama. Pavienės kliūtys ir nesėkmės buvo priimamos be panikos ir skubiai įveikiamos; tai, kas prarasta, vienaip ar kitaip būdavo susigrąžinama.

Po to, maždaug prieš tūkstantį metų, civilizacija susidūrė su pabaisų aljansu, ir viskas pasikeitė.

Daugelis jų sužadindavo nemalonius pojūčius ne tik fizine, bet ir intelektualine prasme, tačiau kai kurie iš išorės buvo ganėtinai panašūs į Ranžį ir jo tėvynainius. Patys pavojingiausi monstrai pasižymėjo tuo, kad buvo visiškai nenuspėjami, be galo klastingi ir tikri laukiniai, tačiau tuo pat metu jie buvo ir velniškai gudrūs, todėl mūšio lauke virsdavo siaubą keliančiais priešininkais.

Panaudodamas šiuos piktadarius kaip avangardo jėgą, pabaisų aljansas gerokai pakenkė progreso plėtrai. Vėliau priešo puolimą pavyko sustabdyti, padėtis stabilizavosi. Netrukus civilizuotos tautos perėjo į kontrpuolimą, vydamos grobikus ir išlais vindamos tuos nelaimingus vargšus, kurie ilgus amžius kentė monstrų jungą.

Ranžis ir jo draugai žinojo, kad to išvengti neįmanoma. Šitai įrodė ir jų asmeninis pasiruošimas būti tiek kareiviais, tiek civilizuotais piliečiais. Kad ir kokios stiprios būtų chaoso ordos, jos neįveiks civilizacijos armijos. Juolab kad į priekines progreso pozicijas tuojau išeis ryžtingi kariai – Ranžis ir jo draugai.

Taip, šiuolaikinėje visuomenėje nelieka vietos pavydui, nors teisėtas išdidumas vis dėlto leidžiamas. Tarp penkiolikos-septyniolikos metų jaunuolių Ranžis ir jo komanda laimėdavo aukščiausias arba prizines vietas. Tiesą sakant, visame Kosute tik viena komanda pasiekdavo rezultatus analogiškus Ranžio grupės rezultatams. Tai buvo Kizmato komanda – miesto, esančio už Masmariano kalnų, prie Nersės ir Džutulo upių santakos. Žiniasklaida jau skelbė apie draugišką, nors ir neakivaizdinį komandų rungtyniavimą. Sėkmingai vykdydamos baigiamąsias užduotis, abi komandos lengvai pasiekė savo amžiaus grupių finalą.

Mama ir tėvas didžiavosi Ranžio ir jo draugų laimėjimais, kurie būdavo pasiekiami be ypatingos įtampos. Galbūt tėvų džiaugsmą lėmė faktas, kad jiedu nebuvo kareiviai. Ranžio tėvas dirbo nanotropinių komponentų fabrike, o mama dėstė mokykloje. Jos pedagoginiai sugebėjimai, be abejo, padėjo Ranžiui pasiekti tokių puikių rezultatų, be to, turėjo įtakos jo jaunesniojo brolio Sagio ir sesers Cinsos išsilavinimui.

Vis dėlto tai, kad Ranžis pirmavo ne visados, teigiamai veikė grupės nuotaikas. Jo draugas Biračijus buvo fiziškai stipresnis, Kosinza – greitesnė. Tačiau visas kario savybes Ranžis suderino geriausiai, tai buvo akivaizdu ir iš pažymių. Be to, jis buvo pats nuovokiausias.

Kai Ranžiui sukako šešiolika, jį paskyrė svarbesnių užduočių grupės vadu. Tai buvo išskirtinis atvejis. Paprastai vadus skirdavo iš vyresnių kursantų, sulaukusių septyniolikos ar aštuoniolikos metų. Suprasdamas jam parodytą pagarbą, Ranžis visados puikiai atlikdavo visas užduotis. Neeiliniai organizaciniai gabumai, ryžtas ir veržlumas padėdavo Ranžiui nenuvilti tų, kurie juo tikėjo. Asmenines jo savybes pripažino ir aukštai vertino bendraamžiai.

Laimėjimai teikėjam malonumo, nes Ranžis žinojo, kaip jais didžiuojasi tėvai. Tačiau jam pačiam puikūs rezultatai mažai ką reiškė. Ranžį domino vien pavestas darbas, kurį jis stengėsi atlikti kuo geriau. Štai kodėl jaunuolis nekantriai laukė netrukus prasidėsiančių baigiamųjų varžybų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 2398 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.