Zurnalistikos funkcijos
5 (100%) 1 vote

Zurnalistikos funkcijos

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………1

Informacinė funkcija…………………………………………………………………………2

Aiškinamoji funkcija ………………………………………………………………………..4

Auklėjamoji funkcija…………………………………………………………………………6

Kultūrinė funkcija …………………………………………………………………………….7

Pramoginė funkcija……………………………………………………………………………9

Išvados…………………………………………………………………………………………….10

Literatūra ………………………………………………………………………………………..12

Įvadas

Šiandien, mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be laikraščių, žurnalų, radijo, televizijos. Tai tapo mūsų kasdieninio gyvenimo poreikiu. Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį visuomenė įprato į žurnalistų pateiktą medžiagą žiūrėti, kaip į laisvos informacijos, minčių, idėjų skleidėją. Visuomenės informavimo priemonių pagalba nusakomi įvairūs procesai bei įvykiai, vykstantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, atskleidžiami jų trūkumai ir parodomos teigiamos savybės, kartu skatinama ieškoti teigiamų pokyčių ir problemų sprendimo būdų. Būtent žurnalistikos dėka galima sužinoti apie gyvenimo skaudulius, trūkumus, piktnaudžiavimą valdžia. Šių problemų mūsų gyvenime yra pakankamai ir dažnai visuomenės informavimo priemonės būna vieninteliai tokios informacijos skleidėjai ir analizatoriai. Tikriausiai tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje labai pasitiki žiniasklaida –atlikus visuomenės nuomonės tyrimus išaiškėjo, kad jos reitingai aukščiausi ir siekia net iki 70 %. Kartu žiniasklaida pabrėžiama kaip šalies demokratizavimo kriterijus, kuriuo vertinama pilietinė visuomenės branda.

Taigi žurnalistikos tikslas – operatyviai ir tiksliai informuoti visuomenę apie realios tikrovės įvykius, reiškinius, juos nuolat atspindėti visuomenės informavimo priemonėse, kryptingai veikti visuomeninį gyvenimą, siekti pažangių permainų; taip pat tai – viešosios nuomonės išreiškimas ir aktyvus jos formavimas aktualiausias žmonių gyvenimo ir veiklos klausimais bei kultūrinis ir dorovinis žmonių auklėjimas. Kad realizuotų šiuos tikslus žurnalistika atlieka įvairias funkcijas. Siekiant realizuoti žurnalistikos funkcijas, visuomenės informavimo priemonės platina įvairios tematikos, skirtingų žanrų žurnalistikos kūrinius, kurie turi tam tikrą paskirtį, konkrečias užduotis.

Šios funkcijos labai įvairios, jų pagalba sprendžiami visuomenei aktualūs uždaviniai. Funkcijų pobūdis priklauso nuo daugelio veiksnių: visuomenės išsivystymo, demokratijos laimėjimų, socialinių – kultūrinių sąlygų, tradicijų, istorijos.

Žurnalistikos teorijoje jos funkcijoms teikiama didelė reikšmė. Tai susiformavo neatsitiktinai. Bet kokios veiklos sistemos funkcijų apžvalga ir analizė yra bene svarbiausi jos teorijos momentai.

Pirmiesiems Lietuvos laikraščiams buvo būdinga kultūrinė funkcija. Pati visuomenės kultūra ugdoma auklėjant ir mokant, o žurnalistai – visuomenės informatoriai, auklėtojai, mokytojai. Taigi tokie buvo žurnalistikos uždaviniai.

Šių dienų žurnalistikoje, atsižvelgiant į istorijos raidą, susiformavo 5 žurnalistikos funkcijos: informacinė, aiškinamoji, auklėjamoji, kultūrinė ir vis daugiau ir daugiau vietos užimanti komercinė – pramoginė funkcija.

Informacinė funkcija. Pati pirmoji žurnalistikos pareiga – pateikti visuomenei informaciją apie vykstančius politinius, ekonominius, socialinius reiškinius. Ši žurnalistikos funkcija yra viena iš svarbiausių. ,,Žurnalistika, atspindėdama tikrovę, savo kūriniuose vaizduoja konkrečius įvykius, procesus, dėsnius, poelgius, būdingus tai tikrovei ir padedančius visai auditorijai tiksliau orientuotis socialinio gyvenimo kasdienybėje ir tendencijose.”(1. p 72) Visuomeninėse informacinėse priemonėse nuolat pateikiama aktuali informacija įvairiais klausimais: moksliniais, politiniais, ekonominiais, socialiniais, visuomeniniais, kultūriniais ir kt., taip pat plečiamas visuomenės žinių akiratis, naudojantis patyrimu, naujomis idėjomis sprendžiamos problemos. Atlikdama informacinę funkciją žurnalistika užima labai svarbią vietą visuomenėje, nes žmonės nuolat siekia gauti teisingas ir objektyvias ir nešališkas žinias apie įvykius politiniame – ekonominiame, socialiniame – kultūriniame gyvenime.

Reikalavimai informacijos pateikimui pakankamai griežti – ji turi būti operatyvi, objektyvi, problemos tikslios, detaliai išanalizuotos, atitinkančios žmonių poreikius, turi būti operuojama tiksliais faktais.

Informacija visuomenės informacinėse priemonėse, pateikiama atsižvelgiant į konkrečią skaitytojų auditoriją, nes žmogus paprastai iš gausaus informacijos srauto atsirenka tai, kas jam svarbu, aktualu, kas tenkina jo interesus, be to informacijos srautai tokie dideli, kad žmonės ne visada gali viską aprėpti. Taigi informacija pateikiama, atsižvelgiant į įvairius
visuomenės sluoksnius.

Aišku, norint įsitikinti kaip žurnalistikos teorija atsispindi realiuose leidiniuose, kartu bus pateikiama ir nepriklausomo savaitraščio “Dialogas” analizė.

Savaitraštis ,,Dialogas”, yra specifinis, skirtas pedagogų auditorijai. Jame pateikiama informacija apie švietimą Lietuvoje, nagrinėjama švietimo pokyčių analizė, pateikiamos skirtingos nuomonės, įvairiopa patirtis. Informacija aktuali daugiausia dirbantiems Švietimo įstaigose. Informacinei funkcijai “Dialoge” skirtos rubrikos: ,,Naujienos”, “Informuoja ministerija”, “Statistika”, “Dėmesio”, ,,Tyrimai”, ,,Mokyklose”, ,,Švietimas šalies žiniasklaidoje”. Naujienoms skirtas antras puslapis, jame trumpai apžvelgiami šalies įvykiai susiję su švietimo problematika, naujovėmis, renginiais. Kitose rubrikose taip pat trumpai komentuojami švietimo politikos klausimai, švietimo institucijų gyvenimo aspektai. Pateikiamos žinios šiose rubrikose dažniausiai objektyviai atspindi didžiausias švietimo sistemos negeroves, klaidas, trūkumus. Informacija pateikiama trumpai, tiksliai, tačiau kadangi tai yra savaitraštis, tai dažnai ji nėra pakankamai operatyvi. Nors iš kitos pusės čia pateikiama informacija retai yra sensacinga ir sensta ne taip greitai.

Aiškinamoji funkcija. Šiuo metu nėra tikslinga vien tik atskleisti įvairius faktus, įvykius, reiškinius, procesus. Žmones paprastai domina platesnis, išsamesnis jų paaiškinimas, pateikimas su žurnalistų ar specialistų komentarais. Kadangi žurnalistikos tikslas – padėti geriau orientuotis sudėtingame šiandieniniame pasaulyje taigi svarbi tampa ir aiškinamoji funkcija.

Žurnalistai, žinių patikimumui patikrinti, siūlo žmonėms įvairias nuomones, pateikia faktus iš įvairių šaltinių, trumpai nušviečia klausimo istoriją, pateikia ekspertų atliktą faktinę analizę ir interpretaciją, be to ir pačiam žmogui paliekama laisvė išsisakyti, rinktis, analizuoti, daryti savo išvadas. Ypač ši funkcija išryškėjo nepriklausomybės laikotarpiu. Analizuojamų reiškinių tematika labai įvairi, apimanti politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius, teisinius, mokslinius, techninius – gamybinius ir kt. klausimus.

Aišku, analizuojamos problemos yra aktualios tam laikotarpiui, dominančios visuomenę ir reikalaujančios konkrečių sprendimų ar veiksmų galimybių. Nagrinėjami dokumentai, įstatyminiai aktai, projektai, kultūrinės veiklos programos padeda visuomenei geriau pažinti ir kritiškai įvertinti reiškinius, vykstančius šalyje, taip pat pastebėti trūkumus, klaidas, kompetencijos stoką, moralės pažeidimus tarp valdančių institucijų, kontroliuoti ar jos sąžiningai atlieka pareigas, kurias uždeda visuomenė.

Šios funkcijos sėkmingas integravimas į visuomenės informavimo priemonę priklauso nuo to, ar pateikiama žurnalistinė medžiaga yra objektyvi, principinga, sąžiningai atlieka savo pareigas – aiškina, analizuoja, ar atsižvelgia į visuomenės ir jos grupės poreikius, interesus, motyvus, siekius. Svarbu, kad visuomenės informavimo priemonėse atsispindėtų reikšmingiausios šalies problemos, tokios, kurios kelia visuomenės susidomėjimą ir skatina visuomenę ieškoti sprendimo būdų.

Savaitraštyje ,,Dialogas” aiškinamoji žiniasklaidos funkcija atsispindi jų siekyje: – skatinti minčių apykaitą, provokuoti tikrą dialogą tarp valdininkų ir mokytojų, tarp mokytojų ir mokinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp tavęs ir manęs. Iš tiesų savaitraštyje daug vietos skirta įvairių minčių, nuomonių pareiškimui, komentavimui, analizei. Skaitytojams pateikiama medžiaga apie ruošiamus svarstyti švietimo įstatymų projektus, taip pat komentuojami jau galiojančių įstatymų, įsakymų, nutarimų trūkumai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1105 žodžiai iš 3484 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.