Zurnalistikos vaidmuo politikoje
5 (100%) 1 vote

Zurnalistikos vaidmuo politikoje

1121

TURINYS

I. Įžanga ……………………………………………………………………………………….. 2

II. Žurnalistikos, kaip ketvirtosios valdžios įtaka politinės nuomonės formavimuisi …………………………………………………………………………………………. 3

III. Žiniasklaidos priemonių ir politikų bendradarbiavimas……………….. 3

Prezidentas ir žiniasklaida…………………………………………………………… 5

Žurnalistinės veiklos laisvės principai ………………………………………….. 6

Propaganda…………………………………………………………………………………..7

IV. Išvados ………………………………………………………………………………………. 9

Naudotos literatūros sarašas………………………………………………………… 10

IŽANGA

Žurnalistika ir politika- du skirtingi mokslai, dvi skirtingos specialybės, du skirtingi darbai , kuriuos dirba iš pažiūros skirtingi žmonės.

Žurnalistika – tai mokslo disciplina , nagrinėjanti viešosios informacijos esmę, visuomenės informavimo priemones, jų paskirtį, funkcionavimo principus , žurnalistinės veiklos teisines ir dorovines normas.

Politika – tai visuomenės veikla , nukreipta į klasinių interesų gynimą, valdžios išsikovojimą, išsaugojimą ir sustiprinimą. Politika tai politinių partijų ir valstybinės valdžios veiklos kryptys ir metodai.

Tai du skirtingi terminai, turintys savo apibrėžimus, nurodančius šių dviejų sričių veiklą ir specifiką. Tačiau šiame darbe bus stengiamasi ne pabrėžti šių sričių skirtumus, o priešingai – įrodyti , kad mūsų laikais politika ir žurnalistika yra neatsiejami vienas nuo kito dalykai, kurie sąveikauja kartu ir netgi yra vienas nuo kito priklausomi.

Šiame darbe žurnalistikos ir politikos santykiai bus nagrinėjami keliais aspektais :

· Žurnalistikos, kaip ketvirtosios valdžios įtaka politinės nuomonės formavimuisi

· Politinė propaganda

· Žiniasklaidos priemonių ir politikų bendradarbiavimas

· Prezidento ir žiniasklaidos santykiai

· Ir kt.

I. Žurnalistikos, kaip ketvirtosios valdžios įtaka politinės nuomonės formavimuisi

Dalyvaudama valstybės valdyme , žurnalistika daro tiesioginį poveikį visuomenei , padeda keisti tikrovę ir socialines institucijas, atnaujinti gamybinius ir visuomeninius santykius. Žurnalistika taip pat formuoja viešają nuomonę, yra nuolatinė tarpininkė tarp visuomenės narių ir visų trijų demokratinių valdžių – įstatymų leidžiamosios (parlamento) , vykdomosios( vyriausybės, ministrų kabineto) ir valstybės priežiūros ( prokuratūros, teismų) . Todėl žurnalistika ir laikoma ketvirtąja valdžia. Ji visuomenę supažindina su kiekvienos rinktosios vadžios atstovų funkcijomis ir veikimo būdais bei metodais, nuolat skelbia informaciją apie jų kasdieninię veiklą. Žiniasklaidos priemonės praktiškai tampa vieša visuomenės kontrolės valodžia. Aukščiausia valdžia paprastai laikomas parlamentas ( Lietuvoje Seimas) . Tačiau ir žurnalistika , kaip visuomenės informavimo priemonių visuma , demokratinėje valstybėje yra gana galinga ir įtakinga valdžia. Pirmiausia todėl, kad ji gali kontroliuoti ir parlamento, ir vyriausybės, ir teisinių institucijų veiklą. Be to žiniasklaidos priemonės yra tarsi visos demokratinės visuomenės tribūna, iš kurios kiekvienas valstybės pilietis turi teisę pareikšti savo pastabas, pasiūlymus, viešai kritikuoti visas keturias valdžias. Teisa su bet kurios valdžios kritika labai glaudžaiai susijusi žurnalistikos atsakomybė . Žiniasklaidos priemonėse pareikšta kritika turi būti pagrįsta, konstruktyvi, faktai tikri, duomenys neginčytini.Kitaip žiniasklaidos priemonės bus priverstos nuolat tikslinti jau paskelbtus faktus , viešai teisintis , atsiprašinėti, bylinėtis teismuose. ( Kas labai dažnai pasitaiko musų dienomis) O dėl to krinta visuomenės informavimo priemonių autoritetas, kompromituojama žurnalistika kaip ketvirtoji valdžia.

II. Žiniasklaidos priemonių ir politikų bendradarbiavimas

Žiniasklaidos ir politinės žiniasklaidos procesus mūsų dienomis galima pavadinti visuomenės politikų ir žurnalistų sandėriu . Spauda, radijas ir televizija privalo operatyviai ir tiksliai informuoti visuomenę apie politinius įvykius bei reiškinius, juos nuolat analizuoti ir tokiu būdu kryptingai veikti visuomeninį gyvenimą .Žurnalistika, būdama viešosios nuomonės reiškėja, turi patarti kaip tobulinti visuomenės ir valstybės valdymą,

3.

įvairių institucijų ar jų narių darbą ir taipogi turi teisę jų veiksmus arba kritikuoti, arba

girti, taip priversdama nemažą dalį auditorijos susidaryti atitinkamą nuomonę apie vieną ar kitą politinį reiškinį. Tokia žiniasklaidos jėga yra vertingas dalykas vyriausybei ir atskiroms, savo idėjas visuomenei peršančioms partijoms. Dabar, kai žiniasklaida užima tokią svarbią vietą mūsų gyvenime, manau dažnai pastebime, kad priešingai nei prieš 5 metus mūsų laikraščiuose, televizoriaus ekranuose ir radijuje politinių įvykių komentavimas ir analizė, politikų pasirodymas ir
pareiškimai ir netgi aktyvus politikų dalyvavimas pramoginiame pasaulyje yra labai dažnas. Kodėl taip yra? Politikų pagrindinis tikslas yra ne tik padaryti kažką, kad valstybė ir joje gyvenantys žmonės gyventų geriau, bet ir pelnyti visų tų žmonių simpatijas ir pasitikėjimą. Siekdami šio tikslo politikai į pagalbą stengiasi pasitelkti vieną iš galingiausių ir svarbiausių visuomenės nuomonių formuotojų- t.y. žurnalistus. Juk jeigu nebūtų žiniasklaidos, nei vienas viešas politiko pareiškimas ar geras darbas nepasiektų paprastų žmonių ir politikas paprasčiausiai nebūtų pastebėtas.Ir ne tik tai, žmonės taip pat nesužinotų politinės situacijos, todėl negalėtų objektyviai vertinti šalies įvykių.Vienas iš JAV politikos mokslo tyrynėtojų Lewis Powell yra pasakęs : „Daugeliui piliečių, viltis asmeniškai pažinti naujausius politinius įvykius beviltiška. Todėl žiniasklaida dirba kaip žmonijos agentas. Tik taip žmonės gauna informaciją ir idėjas“.

Anksčiau politinės informacijos ir šalies valdymo klausimais žmonės nebuvo informuojami taip kaip dabar. Kaip pavyzdį galime pasitelkti JAV, kur žiniasklaida yra labai stipri institucija. 1800 metais buvo išleistas laikraštis ,pranešantis apie politinį gyvenimą JAV , šį laikraštį leido labai mažu tiražu, todėl vienas žmogus spėdavęs jį įsygyti, sukviesdavo visus miestelio gyventojus į smuklę, kur būdavo skaitomos politinės naujienos iš laikraščio, o po to smuklėse užvirdavo karšta diskusija politikos klausimais.

Tačiau šitoks naujienų plitimo būdas buvo lėtas ir neveiksmingas. Geriausia pagalba tiek žiniasklaidai tiek politikai buvo technologijos progresas. Kai laikraščiai buvo vienintelis šaltinis politinei informacijai, piliečiai balsuodami galėjo tik paskaityti apie politikų idėjas ir nuomones. Išradus televiziją ir radiją žmonės galėjo pamatyti ir išgirsti šalies lyderius. Toks vaizdinių ir garsinių priemonių atsiradimas politikams darė tiek teigiamą, tiek

4.

neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, kandidatas į prezidentus šneka vyriausiajai publikai per

televiziją. Jis jaunas, palyginti gražus ir patrauklus. Jo priešininkas, kuris taip pat rodimas per televiziją yra senesnis džentelmenas su šiurkščiu balsu ir pražilusiais plaukais. Aišku, kad jaunesnis yra „žmonėms malonesnis“.

Prezidentas ir žiniasklaida

Franklinas D. Rooselveltas- pirmasis prezidentas, kuris savo politines idėjas paskelbė per radiją. Kaikurie laikraščiai nepalaikė jo, televizijos transliacija neegzistavo, taigi jis pranešdavo savo nuomones per radiją, šitaip pelnydamas daug didesnį pasitikėjimą, nei spausdindamas savo pareiškimus spaudoje.

Prezidentas ir žiniasklaida turi abipusiškus naudingus ryšius. Prezidentas yra puikus nujienų šaltinis žiniasklaidai ir žiniasklaida yra geras būdas prezidentui skleisti savo idėjas žmonėms.

Beveik 80 % visų Jungtinių Valstijų televizijų dėmesio skiriama prezidentui. Jungtinių Valstijų prezidentas yra vienas iš galingiausių vyriausybės pareigūnų ir publika nori būti informuota apie visas smulkmenas susijusias su juo. Abipusiški ryšiai tarp žiniasklaidos ir prezidento turi pozityvius rezultatus abiem pusėm. Kartais, kaip bebūtų, ryšys tarp spaudos ir prezidento tampa nuostolingu vienai pusei. Naujausias skandalas yra prazidentas Klintonas. Žinaisklaida praneša istoriją po istorijos kiekvienam leidiny, kol Klintono charakteris ir moralė pamažu blogėja. Taigi, ne visada toks žiniasklaidos dėmesys išeina prezidentui į naudą, tačiau vengdamas prarasti savo pasitikėjimą ir populiarumą jis vengia konfliktuoti su žurnalistais. Šiuo atveju prezidentas Bilas Klintonas labai vengė žiniasklaidos dėmesio, kai šis skandalas pasiekė visuomenę, tačiau vėlaiu jis suprato, kad žmonės nusisuks nuo jo ir papasakojo visą tiesą .

Lietuvoje žiniasklaida taip pat prezidentui skiria nemažai dėmesio. Ir tikrai manau, tie kurie žiūri televiziją, pastebi, jog mūsų prezidentas Valdas Adamkus nevengia pasirodyti netgi pramoginėse laidose. Iš pažiūros koncervatyvus žmogus, turintis visą savo dėmesį skirti tik šalies valdymui, televizijoje spaudžia ranką pramogų verslo atstovui Algirdui Ramanauskui ( ZBTV, Orbita ) , priima jį savo rezidencijoje ir netgi pats parašo frazę i

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1272 žodžiai iš 2452 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.