Zuvų ir jų produktų vet san ekspertizė
5 (100%) 1 vote

Zuvų ir jų produktų vet san ekspertizė

Žuvų ir jų produktų vet. san. ekspertizė

Žuvų mėsa yra svarbus maisto produktas. Žvejybai natūraliuose vandenyse ir žuvivaisai dirbtiniuose bei natūraliuose vandens telkiniuose skiriama nemažai dėmesio. Lietuvoje yra daug nemažai vandens telkinių: 2900 upelių, ilgesnių kaip ¼ km 963.7 tūkst. km bendro ilgio, iš jų 722 upės, siekiančios daugiau kaip 9000 ha, 2834 ežerų didesnių kaip 9.5 ha (bendras plotas 877km2.), 13 ežerų didesnių kaip 1000 ha: Alaušas, Aviliai,, Sartai, Dusia, Žuvintas, Metelys, Lukštas. Stambūs vandens telkiniai: Kauno, Elektrėnų ir Antalieptės marios, (9,5 tūkst. ha ,1/4 Kuršių marių (41300 ha, ir Baltijos jūros pakrantės ruožas (1.5 proc. –7000km2).

Be to žvejojama įvairiuose jūrose ir vandenynuose, yra nemažai tvenkiniuose, kuriuose auginami karpiai, karosai, lydekos, upėtakiai, peledės, amūrai, plačiakakčiai (aklimatizuojami ir kt.) žuvys. Rūpinamasi praeivių žuvų ir ežerų žuvų ištekliais. Tam tikslui yra žuvų veislynai, kuriuose dirbtinai naršinamos lašišinės žuvys, lydekos ir kitos lervos, o užaugęs mailius išleidžiamas į upes ir ežerus, aklimatizuojamos naujos žuvų rūšys, užsiima žuvų selekcija.

Siekiant išsaugoti jūrų žuvų išteklius, reguliuojamas jų gaudymas (skiriamas kvotos, numatomas leidžiamų gaudyti žuvų dydis ir pan., tarpvalstybiniais susitarimais).

Užtvankose įrengiamos pralaidos neršiančioms žuvims.

Pagal savo gyvenimo būdą žuvys skirstomos į šias grupes:

1. Jūrų žuvys – visą gyvenimą praleidžia Juruose ir vandenynuose (plekšės, jūrų ešerys, menkė, skumbrė tunai ir kt. )

2. Praeivės žuvys – didžiausią gyvenimo dalį praleidžia jūrose ir vandenynuose, bet neršti plaukia į upes. Prieš srovę nuplaukia šimtus km išneršusios arba žūsta arba grįžta atgal. Tų žuvų mailius išplaukia pasroviui į jūras, kur auga, subręsta.

3. Pusiaupraeivės žuvys – gyvena arti upių žiočių ir neršti plaukia į upių deltas (starkis, sazanas, karšis)

4. Gėlavandenės žuvys – gyvena tik gėlame vandenyje.

2. kl. Pramonimės žuvys

Žuvų mėsa yra vienas iš svarbiausių ir vertingiausių žmonių maisto produktų. Žuvų yra apie 21000 rūšių. Apie 1500 žuvų turi pramoninę reikšmę – gaudomos maistui ar techniškiems tikslams: riebalų išskyrimui, pašarams ar tręšimui. Lietuvoje priskaičiuojama 99 rūšys. Pramoninę reikšmę turi ne visos, bet turint omenyje, kad jos visos valgomos, tai bent meškeriotojų meniu papaildo. Skiriami du antklasiai:

Bežandžiai (agnatha) ir žuvys (Pisces)

Antklasis bežandžiai Agnatha

Šeima Nėginės (Petromyzonidae)

Kūnas ilgas, panašus į ungurio, gleivėtas, krūtininio, pilvinių ir analinio peleko neturi. Be to vietoj kaulų tik kremzlės. Minta kitų žuvų ir žinduolių krauju. Mažosios nėgės dažnai būna nuodingos. Mėsa riebi 9 iki 34 proc. riebalų , skani.

Antklasis žuvys Pisces

Klasė. kremzlinės žuvys (chondrichthyes)

Būrys Rykliai (Selamorpha) apie 300 rūšių. Kai kurių (mėlynojo, pilkojo, Katrano) mėsa naudojama maistui ir jie žvejojami. Rykliai Katranai gaudomi Norvegijoje, Anglijoje, Švedijoje. Katrano nėsa neturi specifinio skonio ir riebi, ypač garsėja ryklių pelekų sriuba.

Būrys Rajos (Batomorpha)

Jų galva ir krūtinės pelekai suploti iš viršaus (dorzoventraliai). Todėl visas kūnas plokščias, rombo formos, kosmopolitai. Rajų mėsoje yra iki 1,25 proc. oksitrimetilamino ir iki 2 proc. šlapalo, dėl to ji turi nemalonų specifinį kvapą ir prieskonį, todėl vartojma ne visur. Naudojamos pašarams. Iš kepenų gaunami vitamininiai riebalai, o iš odos – odos gaminiai.

Antklasis Pisces Klasė kaulinės žuvys

Šeima eršketinės (acipenseridae) 24 rūšys

Eršketai (didysis, daurinis, Sibiro) sturys, sevriuga. Kūnas pailgas, verpstės formos, be žvynų, bet išilgai jo eina 5 eilės stambių rombiškų kaulinių plokštelių: po dvi šonines ir 1 ant nugaros. Galvos priekyje ilgas šnipas, o burnos priekyje 4 ūsiukai. Žuvyse yra apie 10-15 proc. riebalų, mėsa gero skonio, be kaulų, apie 90 proc. valgoma. Realizuojama šaldyta, karšto rūkymo, konservai. Gaunami juodieji ikrai. Mėsa dėl savo vertingumo vadinama raudonąja žuvimi. Iš plaukiojamosios pūslės gaminami klijai, kurie naudojami vyno skaidrinimui ir kitiems tikslams.

Šeima: silkinės (23 rūšys ) Clupeidae

Pagal sugavimo rajonus skirstomos: į 1. šiaurines (Atlanto, Ramiojo vandenyno, Baltosios jūros) ir pietines (Kaspijos, Azovo, Juodosios jūros) Šiai šeimai priklauso ne tik silkės bet ir kilkės, strimelės sardinelės, perpelė.

Vertikaliai kūnas į apačią kylio formos, padengtas cikloidiniais žvynais Šoninės linijos neturi, nugaros pelekas vienas. Didelė pramoninė reikšmė. Jos sudaro apie40 proc. (daugiau kaip 6 mln tonų) viso pasaulio sugaunamų žuvų. Mėsa balta švelni, riebi, (iki 35 proc.) ir skani. Dažniausiai sūdoma.

Šeima Ančiuvinės (Engraulidae) nedidelės žuvys 10-15 g. Artimos silkinėms. Žvynai cikloidinai ploni, šoninės linijos neturi. Skirstoma Japonų, Juodosios jūros. Sūdo gamina konservus, paštetus ir kt.

Šeima lašišinės (salmonidae)

Lašišos, šlakiai, upėtakiai, kuprė, keta sykai, peledės, stintos, kiršliai.

Kūnas ilgas, verpsto formos, plokščias iš šonų. Galva nedidelė, pilvas apvalus. turi du nugaros pelekus: ties viduriu nugaros ir ties
analiniu peleku – riebalinį peleką. dauguma praeivės žuvys, mėgsta šaltą vandenį. Mėsa svelni, riebi, rausva, be atšakų. Sykų mėsa žalsvai balta. Be to gaunamai raudonieji ikrai (iš ketos, kuprės. Mėsa sūdoma, rūkoma, gaminami konservai.

Šeima stintinės (Osmeridae)

Stinta iki 75 g svorio. Amerikoniškoji, Europinė, moiva ir kt.

Jos nuo lašišinių skiriasi tuo, kad turi išsikišusį apatinį žandikaulį, neturi skaidrių vokių, nugarinis pelekas trumpas, o už jo yra riebalinis pelekas. Sugaunamos Baltijos, Barenco, Tolimųjų Rytų. Realizuojamos šviežios, sūdytos , šaldytos, vytintos, džiovintos. Daugelio stintinių mėsa turi specifinį agurkų kvapą.

Šeima Lydekinės (Esocidae)

Kūnas ilgas, žemas, plokščiais šonais. Galva ir snukis ilgi ir plokšti iš viršaus. žiotys su daugeliu smulkių aštrių dantų, palinkusių į ryklės pusę.

Realizuojamos gyvos, atšaldytos ir šaldytos, gaminami konservai ir kulinarinaiai ganiminai. Mėsa liesa, kartais turi dumblo kvapą.

Šeima unguriai (Anguillidae) 0.3-0.5 kg iki 4 kg

Kūnas panašus į gyvatės, ilgas, cilindriškas, oda stora ir gleivėta. Žvynai smulkūs, giliai įaugę į odą, auginami ir tvenkiniuose. Nugarinis ir analinis pelekai ilgi, suaugę su uodegos peleku. Paplitę Baltijos ir Juodosios jūros baseinų upėse. Jie riebūs (20-25 proc.). Mėsa malonaus skonio labai skanūs karšto rūkymo. Gali būti gaminami konservai.

Šeima Jūrinai unguriai (Congridae)

Ilgesni už upinius ungurius. Paplitę Šiaurės Atlante, Viduržemio, Juodojoje ir Baltijos jūrose. Gyvena urvuose, tarp rifų. Mėsos skaidulos stambios, mėsa neriebi (1-7 riebalų). Raumenyse gausu ašakų. Mėsa neskani.

Šeima karpinės (Cyprinidae) 118 rūšių

Tai gausiausiai ir labiausia paplitusi žuvų šeima. Jai priklauso sazanai, karpiai, karšiai, kuojos, lynai, karosai, ūsoriai, žiobriai, šapalai. Kūnas plokščias iš šonų suplotas, aukštas. Padengtas cikloidinais žvynais. Žandai be dantų, bet yra ryklėdančiai. Kai kurių nuodingi ikrai, o mėsa vartojama maistui. Karpinės žuvys dažniausiai realizuojamos gyvos, atšaldytos, šaldytos, rūkytos, gaminami konservai, vyt inama. Mėsoje daug atšakų.

Šeima bizonžuvinės. (Catostomidae)

Bufalas užauga iki 40kg. Lietuvoje aklinamatizuotas VRE tvenkiniuose.

Vijūninėsšaminių katžuvinės (Ictaluridae )

Amerikinis ir kanalinis šamas pasižymi gero skonio žuviene. aklimatizyuoti VRE telkiniuose.

Šeima menkinės (Gadidae ) 22 rūšys.

Turi didelė reikšmę. Pasaulio prekyboje užima antrą vietą po silkių (4mln) ton . Mėsa liesa (apie 0.5 proc. riebalų) be atšakų. Valgomoji dalis sudaro 55 proc. (raumenys, ikrai, kepeys) iš kepenų gaunami žuvų taukai, konservai. Menkių kepenys užima 5-7 proc. kūno masės. Žuvis realizuojama be galvos vidurių, dažniausiai šaldyta, konservų gamybai, sūdoma, rūkoma. Lietuvoje 3 rūšys :

Baltijos menkė iki 40 kg

Juodašonė 9 pikša iki 19kg

Ledjūrio( saida) iki 10 kg.

Šeima merlūzos (Merluccidae)

Kartais priskiriama menkinių šeimai. Nuo menkių skiriasi tik tuo, kad smakro nėra ūselio. Jūrų lydekos sidabrinio cheko) dažniausiai naudojama kepta.

Šeima skumbrinės (scombridae) makreles užauga iki 1.6 kg.

Kūnas verpstės formos, uodegos stiebelis plonas ir aptakus skumbrinių šeimos žuvys (tunai , pelamidės) po sugavimo turi būti nedelsiant atšaldomi. Šiltai laikant susidaro nuodingos medžiagos. Skumbrių mėsa švelni bei riebi.

Mėsa švelni (riebalų 7,5-24 proc). vartojama atšaldyta , rūkyta, konservai.

Gentis tunai (svoris 45-600 kg)

Kadangi tunų gerai išsivysčiusi kraujagyslių sistema, kuri jungiasi su šoninių raumenų kraujagyslių sistema, todėl žuvis gali reguliuoti savo tempeartūrą. Daromi aukštos kokybės konservai alyvų aliejuje, kepta virta.

Šeima uotinės (Bothidae)

Kūnas asimetriškas, panašus į plekšnės, aukštas, gan storas iš šonų, be žvynų, gelsvas ar rudas, demėtas, padengtas aštriais raginais dygleliais. Galva didelė.

Šeima plekšninės (pleuronectidae) 44 rūšys.

Šiai šeimai priklauso įvairios plekšnės (gelsvapelekė, Baltijos, poliarinė, upinė 04-7 kg. Kūnas asimetriškas, plokščias, akys spalvotoje pusėje.

Mėsa gan riebi iki 5 proc. riebalų. Kvapo pašalinimui nulupama oda nuo paviršinės nudažytosios pusės. Realizuojama atšaldytos, šaldytos karšto rūkymo, gaunami konservai. Daugelis jūrų ir vandenynų žuvų rūšių dar nepanaudojamos maistui. Arba jos negaudomos arba neturi paklausos. Trūksta informacijos, įpratimo ir t.t.

Kiti maistui naudojami jūrų gyvūnai

1. valgomoji austrė Ostrea edulis. iki 10cm ilgio. Kairioji, apatinė geldelė yra iškilesnė. Ja austrė prisitvirtina prie sustrato.

2. Midija. Mitilus edulis (Dvigeldis, juodos ar rudos spalvos. 5-8cm ilgio. Valgomas visas kūnas.

3. Jūrų šukutės š. Pectinidae. Paplitę. Dvigeldis. apatinė pusė iškili, viršutinė plokščia. Valgoma raumuo ir mantija. 12-13cm ilgio. 200-210g.

4. Upiniai vėžiai.

Plačiažnyplis (Astacus, astatus )Sveria apie 300g

Siauražnyplis (Astacus leptodactylus)

Omaras (omarus vulgaris) ,panašūs į vėžius, bet stambesni, 40-75 cm ilgio, 4-15 kg. Valgoma žnyplių ir uodegos (kaklelio mėsa). Išleidžiami šaldyti.

Langustas. Polinurus vulgaris. Neturi žnyplių. Paplitę Ramiajam ir Atlando vandenyne .Užauga 40cm iki 4 kg svorio.

Krevetė
–Pandulus boraelis. Maistui naudojama kaklelio mėsa.

Norvegiškas omaras . Nephrops norvegicus. Užauga iki 30cm ilgio. Žnyplės plonos, ilgos.

Krabai

Kamčiatkos krabas, krabas Eriphia verrucosa, Krabas atsiskyrėlis (Pagurus bernihardus )

Tipas dygiaodžiai. Jūrų agurkai.

Galvakojai moliuskai kalmarai 40-60 cm ilgio. pašalina galvą , čiuptuvus ir vidurius.

Nuodingos žuvys

Galima suskirstyti į dvi grupes :

1. natūraliai nuodingos

2. turinčios savyje nuodingų medžiagų

Nuodingos gali būti pačios žuvys, pav, Japonijoje labai populiari žuvis Fugu, kurios vienos žuvies užtektų nužudyti 30 žmonių.

Taip pat pasitaiko ciguatera, skumbroidinis (histamino), Paralitinis moliuskų apsinuodijimas, neurotoksinis moliuskų apsinuodijimas.

Žuvų mėsos cheminė sudėtis ir maistinė vertė

Žuvų mėsos cheminė sudėtis yra panaši į šiltakraujių gyvūnų mėsos cheminę sudėtį. Įvairių rūšių žuvų mėsos cheminė sudėtis labai nevienoda. Tos pačios rūšies mėsos cheminė sudėtis yra pastovi , nors jai turi įtakos žuvies amžius, fiziologinė ir mitybos būklė bei kt.

Vandens kiekis įvairių žuvų mėsoje svyruoja nuo 52 iki 85 proc. Santykis tarp sujungto (adsorbcinio) ir laisvo vandens įvairių žuvų yra skirtingas (menkių laisvas vanduo sudaro 75, o sujungtas -5.7 proc. žuvų masės).

Keičiantis žuvyje vandens kiekiui, kinta ir žuvies kokybė, pvz. žuviai netekus 3-5 proc. drėgmės žymiai pablogėja jos skoninės savybės apdorojant žuvis per aukšta temperatūra, denatūruojami baltymai, jie netenka hidratinių apvalkalų ir sutrinka proceso grįžtamumas: sušaldyta mėsa dėl šaldymo metu sujungto vandens virtimo ledo kristalais ir tuo suardžius žuvų audinių dispersinę sistemą praranda galimumą sugerti vandenį atgal.

Azotinės medžiagos :

Kaulinių žuvų azotinių medžiagų apie 85 proc. sudaro baltymai ir tik 15 proc. tenka nebaltyminiam azotui. Kremzlinių žuvų baltymai sudaro tik 55-65, o likusius 35-45 proc. sudaro nebaltyminis azotas.

Baltymai. Žuvų mėsoje baltymų yra nuo 6 iki 27.5 proc. (vid. 16). Viso pasaulio žmonių suvartojamų baltymų apie 12 proc. sudaro žuvų baltymai. Baltymai skirstomi į fibrinių, sarkoplazmos ir stromos (sarkoleminiai) Tai pilnaverčiai baltymai dar vadinami proteinais. Yra ir sudėtingų

(nukleoproteidai, gliukoproteidai, lipoproteidai).

Fibrilių baltymai Tai globulinai; miozinas, tropomiozinas, aktinas. Miozinas pasižymi savybe prisijungti įvairius jonus, ypač kalcio ir magnio, pasižymi fermentinėnis savybėmis. Žuvų raumenyse miozino denatūracija prasideda jau 37 oC temperatūroje. Aktinas su miozinu sudaro kompleksinį baltymą -aktomioziną.

Sarkoplazmos baltymai (albuminas, miogenas, mioalbuminas, globulinas X)

Sarkoplazmoje yra keletas baltymų fermentų, kurie yra reikšmingi audinių medžiagų apykaitoje. Tai glikolizės fermentai , kreatinfosfokinazė, miokinazė ir kt.

Proteidai Nukleo ir fosfoproteidai yra svarbiausia raumenų skaidulų branduolių baltymai; jų sudėtyje yra fosforo.

Gliukoproteidai – tai mucinai ir mukoidai. Vykstant hidrolizei nuo šių baltymų atskyla gliukozė, kuri suteikia mėsai saldoką skonį.

Lipoprotedai baltymai sujungti su riebalais. Į jų sudėtį įeina lecitinas, turtingas fosforo. Žuvies baltymuose fosforo kiekis kai kuriuose žuvų mėsoje siekia 0,26-0,63 proc.

Stromos baltymai- tai jungiamojo audinio baltymai kolagenas ir elastinas.

Kolagenas verdant virsta glitinu, nuo jo atsiskiria didelė dalis polisacharidų, kurie pereina į tirpalą. Gliutiną skaido proteolitiniai fermentai, jis pasižymi hidrofiliškumu. Tuo paaiškinama, kad verdama arba kepama žuvis praranda mažai vandens, o pati mėsa būna švelnios struktūros ir sultinga. Žuvys, kuriose yra daug kolageno, tinka gaminiams drebučiuose be želatinos priedo. Žuvų raumenyse kolageno yra nuo 1,7 iki 5,1 proc. (lašiša). Elastino proteolitiniai fermentai neskaldo. Mėsos baltymuose yra daug amino rūgščių, lengvai prarandančių karboksilinę grupę (COOH) dėl to mėsa yra šarmiškesnė, negu šiltakraujų gyvūnų, todėl susidaro geresnės sąlygos puvimo bakterijoms daugintis. Proteinuose yra visos būtinos amino rūgštys ir lizinas, triptofanas ir kt. .

Azotinės ekstrakcinės medžiagos

Šios azotinės medžiagos žuvies mėsoje susikaupia baltymų apykaitos procese gyvoje žuvyje ir vykstant žuvies audinių autolizei po žuvies gaišimo.

Jų yra kaulinių ir eršketinių nuo 1,5-3,9, o kremzlinių – iki 10proc. žalios mėsos svorio. Nuo šių medžiagų priklauso žuvies skonis, o nuo to virškinamo sulčių susidarymas. Kita vertus šios medžiagos yra geras substratas mikrobų vystymuisi. Tas priklauso nuo azotinių ekstrakcinių medžiagų kiekio. Pvz. skumbrė genda greičiau nei kitos rūšys. Šioms medžiagoms priklauso lakūs baziniai junginiai (mono, di. ir trimetil aminai, amoniakas, trimetilamonio bazės) trimetilamino oksidas (CH3)NO, arginimas, kreatininas, hipoksantinas, ksantinas, adeninas. Jie vaidina nemažą vaidmenį ir žuvų autolizės procesuose. Dar žuvies mėsoje aptinkama šlapalo (ypač kremzlinių jūrų žuvų mėsoje), amino rūgščių, karnozino, ir kt

Riebalai

Žuvų riebalai vertingi tuo, kad juose yra žymiai daugiau skystų nesočių riebiųjų rūgščių negu augaliniuose aliejuose. Todėl netgi esant žemesnei kaip O0C temperatūrai, jie išlieka skysti. Juose yra
ir arachido rūgščių, kurių derinys vadinamas vit. F. Šis kompleksas normalizuoja riebalų ir cholesterolio apykaitą. Nustatyta, kad 30g. žuvų taukų cholesterolio kiekį sumažina 7 proc.. Žuvų nesočios riebalų rūgštys sudaro 84 proc., o sočiosios – tik 16 procentus.

Pagal riebalų kiekį žuvis galima suskirstyti į į 4 grupes:

1. Liesos iki 2 proc. (menkė, ešerinės žuvys, lydeka)

2. Vidutinio riebumo nuo 2-6 proc. riebalų (karpinės, kai kurios lašišinės, šamas)

3. Riebios nuo 6-20 proc. riebalų (daugiausia eršketinių, lašišinių ir kt.)

4. Labai riebios – daugiau kaip 20proc. riebalų (ungurys, nėgės, stambios silkės).

Riebalai yra pasiskirstę įvairių žuvų kūne nevienodai; ešerinių koncentruojasi vidaus organuose, sykinių ir jūros ešerių – keteros srityje, silkių poodyje, šamo uodegos srityje, eršketų raumenyse, menkių kepenyse. Žalsva riebalų spalva priklauso nuo chlorofilo.

Angliavandeniai (ekstrakcinės beazotinės medžiagos)

Angliavandenių žuvų raumenyse būna 0.5-1 proc. Didžiausią jo dalį sudaro glikogenas . Šviežioje žuvyje būna nedaug glikogeno hidrolizės produktų: gliukozės, pyrovynuogių, pieno rūgšties. Žuvies mėsa saldoka. ypač žuvies buljonas. Tai paaiškinama tuo, kad hidrolitiniu būdu skyla glikogenas iki gliukozės, kurios kiekis pasiekia 0,75 proc. Nors angliavandenių maistinė reikšmė nedidelė, vienok jie reikšmingi žuvies autolizės procese, o taip pat žuvies spalvos, skonio ir kvapo formavimosi procese, dėl savo redukuojančių savybių.

Mineralinės medžiagos Mėsoje yra 1.2-1.5 proc.

Makroelementai (kai kiekis didesnis kaip 0.5 mg 100g mėsos)

ir mikroelementai. Didžiausią reikšmę turi fosforas, kalcis, magnis, geležis, kalis, natris, chloras, siera o iš mikroelementų -jodas, varis, arsenas, kobaltas, manganas, cinkas, švinas, fluoras. Į žuvies kūną didele dalimi min. medžiagos patenka iš vandens osmozės būdu. Todėl gėlavandenėse žuvyse mineralinių medžiagų žymiai mažiau, o mikroelementų beveik nėra. O jūrų žuvyse yra ir mikroelementų. Kalcio ir fosforo santykis yra optimalus (lašišinių žuvų mėsoje yra gana daug geležies ir vario druskų)

Vitaminai

Jų yra beveik visuose audiniuose. Randama tirpstančių riebaluose A.D.E. ir beveik visi B grupės vitaminai. Daugiausiai randama kepenų riebaluose. Pvz. menkių kepenyse yra 91 proc. nuo bendro kiekio. Vit. D daugiau randama ungurių, nėgių, lašišų skumbrių, o riebaluose tirpstančių vitaminų vidaus organuose (kepenyse, blužnyje, inkstuose). Vit. C beveik visoje žuvų mėsoje būna 1-5 mg.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2813 žodžiai iš 9272 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.