Turinys1. Įvadas 3
2. Tiriamoji dalis 4
3. Išvados 6
4. Literatūros sąrašas 7
Žuvų miltai – tai birus krovinys, kuris dėl savo savybių
dažniausiai yra gabenamas maišuose. Žuvų miltai labai dulka, o taip pat
negali sudrėkti, nes sudrėkus pradeda kaisti ir gali užsidegti, ar net
sprogti.
Šiais laikais pašarinių žuvies miltų gamyba greitai vystosi
beveik visose valstybėse. Daugumoje jų pašarinių žuvies miltų gamybai
naudojamos ne tik liekanos, bet visa žuvis. Pavyzdžiui, Norvegijoje į
miltus perdirbama apytikriai 80 proc. visos sugaunamos žuvies (silkės), JAV
– apie 40 proc., o žuvies miltų poreikis sudaro apie 480 tūkst. tonų.
Šiais laikais žuvies pramonė keičia principus naudodama valgomąją
žuvies dalį, o taip pat įvairias žuvies liekanas ir mažavertę žuvį,
siekdama pagaminti pašarus ir techninę produkciją. 1
pav.
Iš nevalgomos ir mažavertės žuvų dalies galima pagaminti
skirtingus produkciją, kuria naudojasi lengvoji pramonė ir žemės ūkis,
ypatingai gyvulininkystė. Tai tokia produkcija kaip žuvies pašarų miltai,
taukai, klijai ir kita.
Gausūs moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis parodė, kad žuvies
miltai teikia teigiama poveikį įsisavinant augalinį maistą. Dėl to gerėja
gyvulių jauniklių ir paukščių išgyvenimas, padidėja jų gyvos masės
vidutinis paros prieaugis, didėja paukščių dėslumas, o pašarų sąnaudos
vienam vienetui sumažėja.
Žuvies miltai yra gausūs gyvulinės kilmės baltymais (55 – 75 %),
miltuose laikosi mineralinės medžiagos (12 – 35 %), riebalai (2 – 12 %), o
taip pat vanduo (8 – 10 %). Be to, žuvies miltai turi savyje didžiulį kiekį
įvairių mikroelementų (jodo, mangano, kobalto ir kt.), o taip pat vitaminų
(A, D, B grupės ir kt.).
Jei ilgai laikomi per drėgni ( > 15 % ) juose suaktyvėja
mikroorganizmai ( pelija, kaista ), per sausi (< 12 % ) arba per daug
šiltai laikomi apkarsta ( oksiduojasi riebalai ).
Laikomi maišuose sausuose, gerai vėdinamose sandėliuose ( maišai
kraunami į rietuves ant medinių grotų 6 – 8 eilėmis ) arba be taros