Zuvų pralaidų projektavimas
5 (100%) 2 votes

Zuvų pralaidų projektavimas

ĮVADAS

Darbo tikslas:

1. Turint individualius duomenis reikia atlikti žuvų pralaidos hidraulinius skaičiavimus ir pagal jų duomenis suprojektuoti žuvitakį pasirinktai žuviai (šlakis 1pav.).

2. Reikia išdėstyti problemą, kodėl ir kam yra reikalingos žuvų pralaidos.

Pastaruoju metu Aplinkos ministerija (AM) parengė teisės aktus varžančius hidrotechninę statybą, ketina visiškai uždrausti bet kokių užtvankų statybą 146 šalies upėse. Šiame sąraše visos didelės, vidutinės ir didelė dalis mažesnių upių. Pretekstas – saugoti vertingas žuvis (ypač migruojančias – laukinę lašišą, šlakį ir kt.), atsižvelgiant į įvairias ES gamtinės aplinkos direktyvas, tarptautinius susitarimus, rekomendacijas. Šis draudimas – kilpa upių vandens verslui. Upių užtvankos, sudarančios tvenkinius leidžia vystyti ta pačią žuvininkystę, drėkinti žemes, aprūpinti pramonę pigiu vandeniu, laivuoti upes, sportuoti, ilsėtis ir gaminti elektros energiją. Pastaroji energijos ir vandens ūkio šaka- hidroenergetika pasaulyje, laikoma viena iš švariausių elektros gamybos būdų, šiuo metu šalyje yra pakilime. Aplinkos sergėtojai ir užtvankų statytojai – hidrotechnikai daugiau kaip metus ieško abipusio kompromiso, kuris atsidūrė aklavietėje. Pastarieji įrodinėja, kad pažeidžiamas subalansuotos plėtros principas, reikalaujantis atsižvelgti į ekonominius, socialinius, kultūrinius, regioninius ir kt. poreikius. Kita vertus yra analogiški ES teisės aktai, skatinantys plėsti atsinaujinančios energijos šaltinius. Hidroenergetikai, upių barjerams – užtvankoms įveikti siūlosi pastatyti žuvų pralaidas, įvairius apvadus, tačiau gamtos sergėtojai, priešingai nei visame civilizuotame pasaulyje, netiki jų efektyvumu. Tad žuvų apsaugos priemonių efektyvumo pagrindimas HE yra vienas iš esminių jas toliau plėtojant.

Iš tikro, pastačius užtvankas, kurios būtinos sudaryti patvanką HE įrengti, natūrali žuvų migracija, jų reprodukcija sutrinka. Pirmiausia žuvys negali įveikti dirbtino barjero – užtvankų aukščio, kildamos prieš srovę link aukštupio. Antra, grįždamos atgal pasroviui jos rizikuoja patekti į turbinas, taip pat susižaloti praeidamos potvynių pralaidas. Būtina taip pat akcentuoti užtvankų, o tiksliau tvenkinių pradinę įtaka žuvų populiacijoms, kuomet patvenktas vanduo užlieja jų nerštavietes ir tuo pačiu jas sunaikina. Šis paskutinis aspektas yra praktiškai neišvengiamas statant tvenkinius, jį galima tik sušvelninti parenkant tvenkinio vietą žuvisaugos požiūriu mažiau jautriose teritorijose ar įrengus dirbtines nerštavietes aukščiau tvenkinio patvankos zonos. Šių tyrimų objektas apsiriboja pirmaisiais dviems aspektais.

Kuomet užtvankos aukštis 1-2 m jos įtaka žuvų migracijai yra praktiškai nulinė. Štai, prieš karą buvusių šalies malūnų, lentpjūvių ar kitų hidrojėgainių mažos užtvankos visiškai nekliudydavo žuvų migracijai. Potvynių metu vandens lygiai abipus užtvankos susilygindavo, užtvankos buvo atidaromos ar pralaužtos ir žuvys lengvai jas įveikdavo.

Apibendrinti žuvų pralaidų statybos dabartines tendencijas, perimant geriausią patirtį iš kitų šalių, pasiūlyti racionaliausius žuvų pralaidų konstrukcijų tipus. Tyrimo rezultatai realizuojami praktikoje.

Žuvų apsaugos statinius/įrenginius hidroelektrinėse sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:

Žuvų pralaidos (dažnai siejamas su terminu “žuvitakiai”), kurios sudaro sąlygas žuvims migruoti pro hidromazgus iš žemutinio upės ruožo (užtvankos papėdės) į aukštutinį, ir atvirkščiai.

Apsauginiai tinklai, ekranai, grotos, įvairios garso, elektros, šviesos ir kitos spinduliuotės užkertančios kelią žuvims patekti į turbinas, nubaidančios nuo jų ar palydinčio jas link saugių vietų – žuvų pralaidų.

Tiek vienos tiek kitos žuvų apsaugos priemonių grupės yra labai svarbios, neatskiriamos vienos nuo kitų hidroelektrinėje. Šio tyrimo etape labiau akcentuojamos žuvų pralaidos, kurios gali žymiai sumažinti neigiamą užtvankų įtaką žuvų ūkiui.

Pačios vertingiausios ir tuo pačiu jautriausios upių nuotėkio režimo reguliavimui – praeivės (migruojančios) žuvys. T.y. žuvys kurios gyvena jūroje, pakrančių ar tarpiniuose vandenyse, o reprodukuojasi upėse (anadrominiai migrantai). Todėl statant HE pagrindinis dėmesys skiriamas joms: praeivės žuvys (lašiša, šlakis) gali pasiekti savo įprastines nerštavietes, o tų žuvų jaunikliai grįžti į savo įprastines augimvietes. Be abejo, likusios žuvų rūšys taip pat yra svarbios. Tačiau jos mažiau jautrios tvenkinių įrengimui, hidroelektrinių eksploataciniam režimui [1].

Šiame kursiniame darbe bus projektuojamas latakinis (baseininis) žuvitakis, skirtas

šlakiui (1 pav.).

1 pav. Šlakis (Salmo trutta) Šlakį galima vadinti jūriniu upėtakiu. Tai keliaujanti žuvis. Ji geba prisitaikyti prie labai įvairių sąlygų. Upeliuose šlakių palikuonys virsta margaisiais upėtakiais, patekusios į ežerus – ežeriniais upėtakiais. Šlakis yra labai panašus i Baltijos lašišą, nuo kurios skiriasi juodų dėmėlių išsidėstymu kūno šonuose ir kai kuriomis skeleto ypatybėmis. Šlakio šonuose gausu juodų dėmelių žemiau ir aukščiau šoninės linijos. Jo
uodegos stiebelis aukštesnis ir uodeginio peleko iškarpa mažesnė negu lašišos. Šios žuvies žandikauliai neršto metu išlinksta mažiau negu lašišos. Skirtingai nuo lašišų, šlakiai maitinasi ir gėluose vandenyse, yra geriau už lašišas čia prisitaikę gyventi.

Atkeliavę iš jūros, šlakiai neršia Neries, Žeimenos, Šventosios, Jūros, Minijos upių šaltiniuotuose intakuose. Šlakiai, kaip ir margieji upėtakiai, neršia netgi visai menkuose upokšniuose (Pvz.: Šalnaitėje prie Buivydiškių). Šaltinių upokšniuose, kartu su šlakių jaunikliais, aptinkami ir margųjų upėtakių , kurie yra nuolatiniai jų gyventojai. Šlakio jaunikliai išvaizda net nesiskiria nuo margojo upėtakio jauniklių. Šlakių nerštas vyksta spalio – lapkričio mėnesiais, o nerštinė migracija jau prasideda rugsėjo mėnesį [4].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 887 žodžiai iš 2891 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.