Zuvys
5 (100%) 1 vote

Zuvys

Žuvys

Žuvys (lot. pisces), stuburinių gyvūnų antklasis. 2 klasės: kremzlinės žuvys ir kaulinės žuvys; ~50 būrių, ~21000 rūšių. paplitusios visame pasaulyje. Gyvena vandenyje, kvėpuoja žiaunomis, turi kaulinį arba kremzlinį skeletą, nepastovią kūno temperatūrą. Kūnas nuo 1 cm ( pvz. Filipinų salose gyvenančios grundulo Pandaka pygmaea) iki 15 m (pvz., gigantinio ryklio) ilgio, iki 4 t masės. Kūno forma prisitaikiusi plaukioti, be to, ji priklauso nuo gyvensenos. Greitai plaukiojančių žuvų kūnas dažniausiai verbstiškas ( pvz., ryklio, lašišos), kai kurių – strėliškas ( pvz.,lydekos, daugumos karpinių žuvų), pasyviai plaukiojančių – rutuliškas ( pvz., mėnulžuvės), judančių smėlėtame arba dumblėtame dugne – gyvatiškas ( pvz., ungurio), pasyviai gulinčių ant dugno – asimetriškas, labai plokščias ( pvz., plekšnės). Žuvų spalva labai įvairi. Tropinėse juostuose gyvenančios žuvys ( pvz., murenos) būna ryškių spalvų. Beveik visų žuvų nugara tamsesnė negu šonai ir pilvas. Gilumų žuvys dažniausiai neryškių spalvų. Kūną dengia žvynai, dygliai, kaulinės plokštelės. Kai kurios žuvys ( pvz., šamai) žvynų neturi, arba jie labai maži ( pvz., vėgėlės, ungurio). Odoje daug liaukų, išskiriančių gleives, kurios mažina kūno trintį į vandenį. Griaučius sudaro kaukolės, stuburo su šonkauliais, galūnių porinių ir neporinių pelekų kaulai. Kaukolė visa kremzlinė (kremzlinių žuvų) arba iš dalies kremzlinė, apaugusi odos kilmės kaulais (kaulinių žuvų). Stuburas susideda iš amficelinių slankstelių (išskyrus šarvuotasias lydekas, yurinčias opistocelinius slankstelius), tarp kurių yra chordos liekanų. Žuvų šonkauliai būna apatiniai ir viršutiniai (ašakos). Galūnės susideda iš porinių (krūtinės ir pilvo) ir neporinių (nugaros, uodegos ir analinio) pelekų. Lašišinės ir stintinės žuvys dar turi riebalinį peleką. Žuvų burna būna apatinė, galinė ir viršutinė. Žiotyse yra įv. formos ir dydžio dantų, kuriais žuvis sulaiko grobį; karpinės žuvys ant žiauninio lanko turi ryklėdančius. Žuvys neturi seilių liaukų. Iš ryklės maistas per stemplę patenka į skrandį. Plėšriųjų žuvų ( pvz., lydekos, šamo) skrandis labai talpus. Žarnyno vidinį paviršių didina spiralinė (pvz., ryklių, erškėtų) arba piliorinės ataugos ( pvz., vėgėlės, ešerio). Daugumos žuvų (išskyrus ryklius, skumbres) pilvo ertmėje yra plaukiojamoji pūslė. Iš skrandžio maistas patenka į plonąją, storąją ir tiesiąją žarną, o iš ten nesuvirškinti maisto likučiai per klaoką (ryklių) arba analinę angą (kaulinių žuvų) pašalinami. Širdis susideda iš veninio sinuso, 2 prieširdžių, skilvelio ir arterinio kūgio. Yra 1 kraujo apytakos ratas. Kai kurios žuvys (pvz., dvikvapės) kvėpuoja dar ir plaukiojamąja pūsle. Daugumos žuvų labiausiai išsivysčiusios vidurinės smegenys ir smegenėlės, kai kurių (pvz., ryklių) – priekinės smegenys ir smegenėlės. Iš galvos smegenų išeina iki 10 porų galvos nervų. Žuvų klausos organas – vidinė ausis; jos labirinte yra otolitai, padedantys palaikyti kūno pusiausvyrą. Karpinėms žuvims ir šamams garsus justi dar padeda Vėberio aparatas. Akys prisitaikiusios žiūrėti vandenyje (turi apvalų lešiuką, plokščią rageną). Gilumų ir požeminiuose vandenyse gyvenančių žuvų akys readukuotos arba teleskopinės.

Žuvys gyvena sūriuose, apysūriuose ir gėluosiuose vandenyse; jų yra šaltose ir srauniose upėse ir upeliuose (pvz.,upėtakiai, kiršliai), karštuose (~500C) geizeriuose (pvz. Cyprinodon macularius), sekliuose ir užšąlančiuose gėluosiuose vandenyse (pvz., dalija), jūrose iki 8000m gylio (pvz., Bassogigas profundissima). Vienos žuvys nuolat gyvena tam tikroje vietoje (pvz., jūroje – jūrinės, gėlame vandenyje – gėlavandenės), kitos (praeivės žuvys), ieškodamos maisto ar plaukdamos neršti, migruoja iš jūrų į upes arba atvirkščiai (žuvų migracija). Minta planktonu (pvz., silkės, daugumos žuvų jaunikliai), augalais (pvz., baltasis amūras, raudė), bentosu (pvz., karšis, kuoja), kitomis mažomis žuvimis (pvz., ešerys, lydeka). Dauguma žuvų žiemą ir per nerštą nesimaitina; šamas, ungurys, vėgėlė minta tik naktį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 669 žodžiai iš 2067 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.