ŽUVŲ PLAUKIMAS
1. Kai kurios žuvys gali šliaužioti paviršiumi – dugnu ar sausuma (Anabas, Periopthalmus, Boleopthalmus, Trigla, Clarias etc.). Tai specializuotas šliaužiojimas varantis krūtininiais pelekais ar specializuotais jų stipinais.
2. Plaukiojimo rūšys:
a) Bangavimas liemeniu (horizontalioje plokštumoje)
b) Varymasis pelekais:
b1) Neunduliuojantis – varomasi krūtininiais pelekais,
b2) Unduliuojantis – varomasi banguojant pelekais.
3. Bet neretai plaukimo būdas yra kombinuotas..
4. Kuo trumpesnis žuvies korpusas, kuo mažiau jis turi miotomų, tuo mažiau lankstus ir tuo daugiau bangavimas apribotas užpakaline kūno dalimi. Link uodegos amplitudė didėja.
5. Lanksčiųjų žuvų (unguriai) bangos amplitudė didelė, išlieka tokia pati bet kurioje kūno dalyje, tik link uodegos kiek didėja.
6. Ilgųjų žuvų judėjimo greitis ir lokomotorinių bangų greitis mažiausias.
7. Žuvies „ilginis žingsnis“ – vT/L, kur v – kelias, nuplaukiamas per lokomotorinės bangos periodą T, o L – žuvies ilgis. Jis susijęs su žuvies varytuvo naudingumo koeficientu *.
žuvis *
„ilginis žingsnis“
ungurys 0.83 0.57
skumbrė 0.65 0.445
8. Didžiausias skersinio bangavimo dažnis būdingas greičiausioms žuvims.
9. Žuvies (skumbrės) galus veikia parazitinės skersinės jėgos, priverčia žuvies kūną judėti į šonus. Tai sudaro sūkurius, eikvoja energiją. Sūkuriai matyti fotografijose [90 psl.].
10. Skumbriškų žuvų * mažas, nežiūrint į gerą aptakumą. To priežastis – parazitinės skersinės jėgos. Didelį greitį užtikrina ne didelis žingsnis vT/L, o didelis lokomotorinės bangos greitis.
11. Unguriškų žuvų kūno aptakumas prastas, nes kūnas banguoja sinusoide. Tačiau bangavimo amplitudės priekuje ir užpakalyje praktiškai nesiskiria, todėl * kur kas didesnis.
12. Skumbriškų žuvų * mažas ir todėl, kad jų varytuvo ilginis darbinis plotas (x0.5/L, kur x – varytuvo plotas [čia cm2]) mažas. Ungurio jis 0.27, murenos – 0.29, o skumbrės – 0.10.
13. Maksimalus vandens gyvūno greitis tiesiogiai netiesiškai koreliuoja su kūno ilgiu.
14. Žuvies kūnas turi būti:
a) pakankamai lankstus, kad galėtų lateraliai banguoti,
b) turėtų pakankamą šoninį paviršių, kad galėtų jų atsispirti į vandenį.
15. Lokomotorinės funkcijos kaupimasis kūno gale susijęs su:
a) maskuote – priekinės kūno dalies suplokštėjimas padugnės žuvims,
b) keliamosios jėgos sudarymu – ryklių ir eršketų priekinės dalies suplokštėjimas,
c) ir t.t.
16. Žuvų korpuso lokomotorinė funkcija priklauso nuo gyvenimo būdo:
a) didina * arba
b) didina greitį.
17. Unguriškumas. Kai svarbus kuo didesnis *, tai lokomocijoje dalyvauja visas kūnas. Jis būna vienodai lankstus, vienodo aukščio visame ilgyje. Neretai kūno viršuje ir apačioje eina vienodo aukščio nugarinis ir analinis pelekai, kurie didina darbinį paviršių.
18. Maksimalus * reikalingas:
a) gyvenant labai giliai,
b) mintant planktonu,
c) prisitaikius šliaužioti, užsikasti ir landžioti grunte.
19. Giliavandenių žuvų tarpe unguriškų žuvų dalis didesnė, negu paviršinių ar kontinentinių žuvų tarpe. To priežastis – taupus maisto vartojimas. Tai rodo ir didžiulis, dantytas burnos aparatas, plati gerklė ir talpus skrandis. (devizas „nepraleisk nė vieno“).
20. Ideali giliavandenė žuvis – Eurypharynx [99 psl.].
21. Daugelio giliavandenių žuvų kūnas unguriškas lervos stadijoje. Be to, jų lervos stambios (Macruridae ir Regalecidae – 90-100 mm, Argentidae – 40-50 mm).
22. Kūnas neunguriškas, jei giliavandenė žuvis medžioja iš pasalų.
23. Dauguma unguriškų giliavandenių žuvų yra „senovinės giliavandenės“ – jos senai labai prisitaikiusios gilumoms.
24. Planktonėdės žuvys turi nuolat judėti, bet negreitai. Jų varytuvas turi būti pritaikytas ne greičiui, bet taupumui. Todėl planktonėdžių Clupeidae ir Engraulidae liemuo maždaug vienodai lankstus.
25. Unguriškos dažnai būna seklumų ir rifų žuvys, neretai atoslūgių metu atsiduriančios sekliose balose ar sausumoje.
26. Užsikasančios žuvys būna unguriškos, jei kasasi banguodamas visu kūnu.
27. Skumbriškumas. Kai svarbus didelis greitis, didėja lokomocinės bangos greitis, mažėja jos amplitudė. Tam reikia tvirto skeleto, mažiau lankstaus kūno.
28. Liemuo trumpėja, kompaktiškėja, storėja, darosi aptakesnis. Lokomocija užsiima beveik vien ar vien užpakalinė kūno dalis.
29. Didelis skersinių judesių dažnis, staigus judesių krypties keitimas reikalauja mažo uodegos lankstumo.
30. Suplonėjęs uodegos stiebelis virsta sija su uodeginiu peleku gale, o ją judina šoniniai liemens raumenys.
31. Uodegos stiebo tvirtumą paprastai užtikrina šoniniai kiliai:
a) padidintas stuburo stangrumas dėl uodeginių slankstelių šoninių ataugų (Scombridae),
b) kiliški šoniniai žvynai (Carangidae)
c) jungiamojo audinio šoniniai kiliai (rykliai)
32. Uodeginio peleko stipinai pamatuose sudaro šakutes, tvirtai apkabinančias pakutinį slankstelį.
33. Šoniniai kiliai ne tik mažina šoninį lankstumą, bet ir:
a) veikia kaip horizontalieji stabilizatoriai,
b) mažina sūkuriavimą banguojant. Ši funkcija svarbiausia gigantiškų planktonėdžių ryklių Rhineodon ir Cetorhinus šoninių kilių funkcija.
34. Nugarinio ir analinio pelekų išsidėstymas ir forma labai susijusi su
riai – išilgai viso kūno, susilieja su uodegos peleku.
b) greitesnės žuvys – šie pelekai slenka galan.
c) greitos žuvys – viršijus tam tikrą greičio ribą jie apnyksta, jų nelieka ant uodegos stiebo.
35. Dėl varytuvo mažo * skumbriškosios žuvys pasižymi dideliu metabolizmo intensyvumu – pagausėja eritrocitų, padaugėja hemoglobino, padidėja kraujo deguoninė talpa, kūno temperatūra.
36. Lokomotorinės funkcija veikia ir žvynus. Čerpiški žvynai lankstantis uodegai neleidžia susiraukšlėti odai – taip užtikrina aptakumą. Tačiau žvynai šiek tiek trukdo lankstymąsi.
37. Žuvies kūno lankstumas atvirkščiai proporcingas žvynų stambumui. Todėl unguriškųjų žuvų žvynai smulkūs, o dalies – visiškai išnykę.
38. Stambiausi žvynai – aukštakūnių mažai judrių žuvų, stovinčių kontinentinių vandenų ir koralinių rifų.
39. Greičiausių pelaginių žuvų žvynai smulkūs, o kai kurių jų užpakalinė kūno dalis gali būti bežvynė (pvz., kai kurios Scombriidae ir Xiphiidae). Čia žvynai išnyko ne dėl to, kad mažina lankstumą, bet kad didina trintį lankstantis.
40. Žuviai augant keičiasi jos judėjimas:
a) vis didėja galimas greitis,
b) didėja inercijos ir klampumo jėgų santykis (Reinoldso skaičius).
41. Didėjant kūnui varytuvas eina nuo unguriškojo link skumbriškojo.
Visų lervučių kūnai santykinai ilgi, suspausti iš šono, su vientisa pelekų juosta. Vėliau žuvies varytuvas kinta ir panašėja į skumbriškąjį. Priekinės pelekinės juostos dalys sunyksta, iš užpakalinių susidaro nugarinis, uodeginis ir analinis pelekai. [106 psl.]