Zuvys3
5 (100%) 1 vote

Zuvys3

Marijampolės Jono Totoraičio vidurinė mokykla

„Žuvys – vandens stuburiniai gyvūnai“

(referatas)

Atliko: Mantas Šidarauskas, 8c klasė

Marijampolė

2005

Turinys

Įvadas 3

1. Žuvų griaučiai ir raumenys 4

1.1. Kaulinis audinys 4

1.2. Žuvų griaučiai 4

1.3. Žuvų raumenys 4

2. Žuvų vidaus organai 4

2.1. Kūno ertmė 4

2.2. Virškinimo sistema 4

2.3. Plaukiojamoji pūslė 4

2.4. Kvėpavimo sistema 5

2.5. Kraujotakos sistema 5

2.6. Šalinimo sistema 5

3. Žuvų nervų sistema, jutimo organai ir elgsena 6

3.1. Stuburo smegenys 6

3.2. Galvos smegenys 6

3.3. Jutimo organai 6

3.4. Žuvų refleksai 7

4.1. Veisimosi organai 7

4.2. Nerštas 7

4.3. Vystymasis 7

4.4. Rūpinimasis palikuonimis 8

4.5. Gyvavediškumas 8

Išvados 9

Literatūra 10

Įvadas

Referate bus įdomių faktų apie žuvų raumenis, griaučius. Sužinosime

kas yra žuvies viduje, kodėl jos yra tokios bailios, kaip vystosi ir kaip

rūpinasi savo palikuonimis.

1. Žuvų griaučiai ir raumenys

1.1. Kaulinis audinys

Žuvų kaulai yra sudaryti iš tam tikro gyvo kaulinio audinio. Pro

mikroskopą kauliniame audinyje matyti ląstelės su ilgomis plonomis

ataugomis ir tarpai tarp jų pripildyti organinės kaulinės medžiagos,

prisisunkusios kalcio druskų. Dėl kaulinės medžiagos kaulai esti labai

elastingi, o mineralinės druskos suteikia jiems tvirtumo.

1.2. Žuvų griaučiai

Žuvys ir kiti gyvūnai, kurių griaučių pagrindas yra stuburas, vadinami

stuburiniais, o visi kiti gyvūnai – bestuburiais.

Kiekvieną slankstelį sudaro kūnas ir viršutinis lankas, užsibaigiantis

ilga viršutine atauga. Visi viršutiniai lankai sudaro stuburo kanalą,

kuriame glūdi stuburo smegenys.

Prie liemens slankstelių iš šonų prisijungę šonkauliai. Uodegos

slanksteliai šonkaulių neturi; jos slanksteliai sujungti apatiniu lanku,

kuris užsibaigia ilga apatine atauga.

Priekyje stuburas sujungtas su galvos griaučiais – kaukole. Griaučius

turi ir pelekai.Poriniuose krūtinės pelekuose jie sujungti su stuburo pečių

juostos kaulais.

Griaučiai turi didelę reikšmę: jie yra raumenų atrama ir apsaugo vidaus

organus.

1.3. Žuvų raumenys

Po oda yra prisitvirtinę prie kaulų raumenys. Stipriausi jie liemens

nugarinėje pusėje ir uodegoje. Raumenims susitraukiant ir atsipalaiduojant,

kūnas gali lankstytis. Galvoje ir prie pelekų yra raumenys, judinantys

žandikaulius, žiaunų dangtelius ir pelekus.

2. Žuvų vidaus organai

2.1. Kūno ertmė

Žuvies liemenyje po stuburu yra didelė kūno ertmė, kurioje glūdi vidaus

organai.

2.2. Virškinimo sistema

Prarytas maistas pro ryklę ir stemplę patenka į skrandį. Mikroskopinės

skrandžio sienelių liaukos išskiria skrandžio sultis. Joms veikiant,

pradedamas virškinti maistas. Kiek pakitęs patenka į plonąją žarną, kur jį

veikia kasos virškinimo sultys ir tulžis, ateinanti iš kepenų. Tulžies

atsargos kaupiasi tulžies pūslėje. Kiekviena šių virškinimo sulčių veikia

tam tikrą maisto dalį. Maistingosios medžiagos pro žarnos sieneles patenka

į kraują, o nesuvirškintos liekanos nuslenka į užpakalinę žarną ir

pašalinamos laukan.

2.3. Plaukiojamoji pūslė

Kaip ir daugelio kitų žuvų, virš ešerio žarnyno yra tam tikra

plonasienė išauga, pripildyta dujų mišinio, – plaukiojamoji pūslė.

Suaugusio ešerio pūslė su žarnynu nesijungi, bet jo lervos ir kai kurių

kitų žuvų (pavyzdžiui, kuojos arba karpio) tarp žarnyno ir pūslės visą

amžių išlieka nedidelis latakėlis. Kai žuvis grimzta gilyn, pūslė sumažėja

ir žuvis pasunkėja. Tai padeda greitai pasinerti. Žuviai kylant aukštyn,

pūslė padidėja ir žuvis truputį palengvėja. Kol žuvis būna tame pačiame

gylyje, pūslės apimtis nesikeičia. Todėl žuvis gali laikytis nejudėdama,

tarsi ,,kyboti” vandenyje.

2.4. Kvėpavimo sistema

Žuvys kvėpuoja ištirpusiu vandenyje deguonimi. Kai jo trūksta, žuvys

pakyla į vandens paviršių ir burna ima gaudyti orą. Ilgai būdamos

vandenyje, kuriame maža deguonies, žuvys gali nutrokšti. Žiemą po ledu

vandens telkiniuose kartais trūksta deguonies. Tada žuvys pradeda trokšti.

Kad jos netrokštų, lede reikia iškirsti aketes.

Žuvis visą laiką ryja vandenį. Iš burnos ertmės vanduo teka pro žiaunų

plyšius, esančius ryklės sienelėse, ir skalauja kvėpavimo organus –

žiaunas. Žiaunų kuokeliai – tai košiamasis aparatas: jie neleidžia

išsprūsti grobiui pro žiaunų plyšius. Žiaunų lapeliai išraizgyti

smulkiausių kraujagyslių –
kapiliarų. Pro plonas žiaunų lapelių sieneles į

kraują patenka ištirpęs vandenyje deguonis, o iš kraujo į vandenį

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 671 žodžiai iš 2214 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.