Marijampolės Jono Totoraičio vidurinė mokykla
„Žuvys – vandens stuburiniai gyvūnai“
(referatas)
Atliko: Mantas Šidarauskas, 8c klasė
Marijampolė
2005
Turinys
Įvadas 3
1. Žuvų griaučiai ir raumenys 4
1.1. Kaulinis audinys 4
1.2. Žuvų griaučiai 4
1.3. Žuvų raumenys 4
2. Žuvų vidaus organai 4
2.1. Kūno ertmė 4
2.2. Virškinimo sistema 4
2.3. Plaukiojamoji pūslė 4
2.4. Kvėpavimo sistema 5
2.5. Kraujotakos sistema 5
2.6. Šalinimo sistema 5
3. Žuvų nervų sistema, jutimo organai ir elgsena 6
3.1. Stuburo smegenys 6
3.2. Galvos smegenys 6
3.3. Jutimo organai 6
3.4. Žuvų refleksai 7
4.1. Veisimosi organai 7
4.2. Nerštas 7
4.3. Vystymasis 7
4.4. Rūpinimasis palikuonimis 8
4.5. Gyvavediškumas 8
Išvados 9
Literatūra 10
Įvadas
Referate bus įdomių faktų apie žuvų raumenis, griaučius. Sužinosime
kas yra žuvies viduje, kodėl jos yra tokios bailios, kaip vystosi ir kaip
rūpinasi savo palikuonimis.
1. Žuvų griaučiai ir raumenys
1.1. Kaulinis audinys
Žuvų kaulai yra sudaryti iš tam tikro gyvo kaulinio audinio. Pro
mikroskopą kauliniame audinyje matyti ląstelės su ilgomis plonomis
ataugomis ir tarpai tarp jų pripildyti organinės kaulinės medžiagos,
prisisunkusios kalcio druskų. Dėl kaulinės medžiagos kaulai esti labai
elastingi, o mineralinės druskos suteikia jiems tvirtumo.
1.2. Žuvų griaučiai
Žuvys ir kiti gyvūnai, kurių griaučių pagrindas yra stuburas, vadinami
stuburiniais, o visi kiti gyvūnai – bestuburiais.
Kiekvieną slankstelį sudaro kūnas ir viršutinis lankas, užsibaigiantis
ilga viršutine atauga. Visi viršutiniai lankai sudaro stuburo kanalą,
kuriame glūdi stuburo smegenys.
Prie liemens slankstelių iš šonų prisijungę šonkauliai. Uodegos
slanksteliai šonkaulių neturi; jos slanksteliai sujungti apatiniu lanku,
kuris užsibaigia ilga apatine atauga.
Priekyje stuburas sujungtas su galvos griaučiais – kaukole. Griaučius
turi ir pelekai.Poriniuose krūtinės pelekuose jie sujungti su stuburo pečių
juostos kaulais.
Griaučiai turi didelę reikšmę: jie yra raumenų atrama ir apsaugo vidaus
organus.
1.3. Žuvų raumenys
Po oda yra prisitvirtinę prie kaulų raumenys. Stipriausi jie liemens
nugarinėje pusėje ir uodegoje. Raumenims susitraukiant ir atsipalaiduojant,
kūnas gali lankstytis. Galvoje ir prie pelekų yra raumenys, judinantys
žandikaulius, žiaunų dangtelius ir pelekus.
2. Žuvų vidaus organai
2.1. Kūno ertmė
Žuvies liemenyje po stuburu yra didelė kūno ertmė, kurioje glūdi vidaus
organai.
2.2. Virškinimo sistema
Prarytas maistas pro ryklę ir stemplę patenka į skrandį. Mikroskopinės
skrandžio sienelių liaukos išskiria skrandžio sultis. Joms veikiant,
pradedamas virškinti maistas. Kiek pakitęs patenka į plonąją žarną, kur jį
veikia kasos virškinimo sultys ir tulžis, ateinanti iš kepenų. Tulžies
atsargos kaupiasi tulžies pūslėje. Kiekviena šių virškinimo sulčių veikia
tam tikrą maisto dalį. Maistingosios medžiagos pro žarnos sieneles patenka
į kraują, o nesuvirškintos liekanos nuslenka į užpakalinę žarną ir
pašalinamos laukan.
2.3. Plaukiojamoji pūslė
Kaip ir daugelio kitų žuvų, virš ešerio žarnyno yra tam tikra
plonasienė išauga, pripildyta dujų mišinio, – plaukiojamoji pūslė.
Suaugusio ešerio pūslė su žarnynu nesijungi, bet jo lervos ir kai kurių
kitų žuvų (pavyzdžiui, kuojos arba karpio) tarp žarnyno ir pūslės visą
amžių išlieka nedidelis latakėlis. Kai žuvis grimzta gilyn, pūslė sumažėja
ir žuvis pasunkėja. Tai padeda greitai pasinerti. Žuviai kylant aukštyn,
pūslė padidėja ir žuvis truputį palengvėja. Kol žuvis būna tame pačiame
gylyje, pūslės apimtis nesikeičia. Todėl žuvis gali laikytis nejudėdama,
tarsi ,,kyboti” vandenyje.
2.4. Kvėpavimo sistema
Žuvys kvėpuoja ištirpusiu vandenyje deguonimi. Kai jo trūksta, žuvys
pakyla į vandens paviršių ir burna ima gaudyti orą. Ilgai būdamos
vandenyje, kuriame maža deguonies, žuvys gali nutrokšti. Žiemą po ledu
vandens telkiniuose kartais trūksta deguonies. Tada žuvys pradeda trokšti.
Kad jos netrokštų, lede reikia iškirsti aketes.
Žuvis visą laiką ryja vandenį. Iš burnos ertmės vanduo teka pro žiaunų
plyšius, esančius ryklės sienelėse, ir skalauja kvėpavimo organus –
žiaunas. Žiaunų kuokeliai – tai košiamasis aparatas: jie neleidžia
išsprūsti grobiui pro žiaunų plyšius. Žiaunų lapeliai išraizgyti
smulkiausių kraujagyslių –
kapiliarų. Pro plonas žiaunų lapelių sieneles į
kraują patenka ištirpęs vandenyje deguonis, o iš kraujo į vandenį