ZvaigZdės
5 (100%) 1 vote

ZvaigZdės

Žvaigždės yra didelės masės (10’28 – 10’32 kg) ir skersmens (3•10’5 – 10’9 km) įkaitusios plazmos rutuliai, spinduliuojantis elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, rentgeno, infraraudonuosius), elektringąsias daleles (žvaigždinį vėją – daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrinus. Žvaigždės yra sudarytos iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša. žvaigždžių gelmėse vyksta branduolinės reakcijos. Jų metu vandenilis virsta heliu ir sunkesniais elementais. Žvaigždė įkaista dėl termobranduolinių reakcijų vykstančių tarp vandenilio, helio, anglies, azoto, deguonies ir kitų elementų atomų branduolių, kurios vyksta ties žvaigždės centru ir aplink jį, bei kaista dėl gravitacinės energijos traukiantis žvaigždei. Energija iš žvaigždės gelmių į paviršių skverbiasi šiluminio laidumo, konvekcijos ir spinduliavimo būdais.

 šiluminis laidumas vyksta tik baltosiose nykštukėse.

 konvekcija – tai energijos pernešimo būdas, kada įkaitusios medžiagos masės kyla aukštyn, o žemesnės temperatūros masės leidžiasi žemyn, link centro. Didelės masės pagrindinės sekos žvaigždėse konvekcija vyksta šerdyje ir aplink ją, o mažos masės žvaigždėse, taip pat ir Saulėje, ties paviršiumi.

 spinduliavimas – kai atomai sugeria ir vėl išspinduliuoja iš žvaigždės sklindančius elektromagnetinius spindulius.

Kuo žvaigždės medžiaga yra skaidresnė, tuo greičiau energija pasiekia jos paviršių. Šį skaidrumą lemia žvaigždės cheminė sudėtis, tankis ir temperatūra: kuo didesnis tankis ir sunkiųjų elementų kiekis bei žemesnė temperatūra, tuo mažiau skaidri medžiaga.

Žvaigždžių sandara ir ypatumai

Temperatūra. Žvaigždžių paviršiaus temperatūra būna nuo 50-100 tūkst. K iki 1500-2000 K. Einant gilyn temperatūra, slėgis ir tankis didėja. Saulės centre temperatūra pasiekia 15 mln. K, o tankis 160 g/cm3. Kitų žvaigždžių centro temperatūra yra nuo 10 mln. iki šimtų mln. Karščiausios yra mėlynos, o vėsiausios – raudonos žvaigždės. Visos žvaigždės yra skirstomos į spektrines klases (O – B – A – F – G – K – M), kurios priklauso nuo temperatūros. Ši klasifikacija vadinama Harvardo klasifikacija.

Spektras. Žvaigždės spektras yra vaivorykštės pavidalo juostelė, kuri gaunama spektrografu išsklaidžius jos skleidžiamą šviesą pagal bangų ilgį. Ištisiniame spektre matyti įvairių cheminių elementų absorbcijos linijos.

Masė. Žvaigždžių masės paprastai išreiškiamos Saulės masės vienetais M . Didžiausios masės žvaigždės yra ~150 M , mažiausios masės žvaigždės ~0.08 M . Kai žvaigždės masė mažesnė už 0.08 M , jos gelmėse temperatūra niekada nepasiekia 10 mln. K ir todėl tokioje žvaigždėje nevyksta termobranduolinės vandenilio virtimo heliu reakcijos. Tokios žvaigždės vadinamos rudosiomis nykštukėmis. Kuo didesnė žvaigždės masė, tuo greičiau vyksta branduolinės reakcijos ir tuo trumpesnis žvaigždės gyvenimo laikas iki jai virstant baltąja nykštuke, neutronine žvaigžde arba juodąja bedugne.

Skersmuo. Žvaigždžių dydį (skersmenį) galima apskaičiuoti remiantis stefano or bolcmano dėsniu, kai žinoma žvaigždės paviršiaus temperatūra ir šviesis. Didžiausios žvaigždės yra raudonosios M spektrinės klasės supermilžinės. Jų skersmuo didesnis negu saulės iki 1000 kartų. Mažiausios – baltosios nykštukės, kurios savo dydžiu kartais prilygsta žemei ar net mėnuliui.

Paviršiaus cheminė sudėtis. Žvaigždžių išorinių sluoksnių cheminė sudėtis nustatoma tiriant jų spektrus. Saulę ir kitas į ją panašias žvaigždes, kurios vadinamos normaliomis, sudaro daugiausiai vandenilis (74.7%) ir helis (23.7%). kitų elementų – deguonies, anglies, azoto, neono, magnio, silicio, geležies ir kitų yra tik 1.6%. be normaliųjų yra keletas rūšių anomaliųjų žvaigždžių. Jų spektruose matyti ryškios anglies, geležies, silicio, chromo ir kitų elementų linijos. Tai rodo, kad tos žvaigždės turi šių elementų dešimtis ar net šimtą kartų daugiau negu normaliose. Nemetalingų žvaigždžių atmosferose sunkiųjų elementų yra šimtus ir tūkstančius kartų mažiau negu saulės atmosferoje.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 678 žodžiai iš 2091 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.