ZvaigZdės3
5 (100%) 1 vote

ZvaigZdės3

XX amžiaus pradžioje daugelis astronomų manė, kad žvaigždės evoliucionuoja taip, kaip rodo Hercšprungo ir Raselo diagrama (Raktas), t.y. evoliucijos pradžioje jos yra baltos ir spindulingos, o pabaigoje – raudonos ir silpnos. Pagal šią teoriją, žvaigždė atsiranda, kondensuojantis tarpžvaigždinėms dujoms ir dulkėms. Veikiant gravitacijai, šis dulkių ir dujų gumulas traukiasi, jo gelmės kaista. Žvaigždė pradeda šviesti kaip didžiulė labai išsiplėtusi M spektrinės klasės raudonoji žvaigždė. Ji traukiasi ir kaista tol, kol pasiekia pagrindinės žvaigždžių sekos viršų, o po to vėsta, kol virsta blyškia M nykštuke. Galiausiai ji visai atšąla.

Žvaigždės neamžinos. Jos susidariusios iš dujų debesų, vadinamų ūkais. Žvaigždės gyvuoja milijonus metų, kol galiausiai išsiplečia į raudonąsias milžines. Po to jos susitraukia ir tampa baltosiomis nykštukėmis. Galiausiai žūsta.

Arčiausia Žemės žvaigždė po Saulės vadinama Kentauro Proksima. Ji yra už 4,25 šviesmečių, arba 40 milijonų milijonų kilometrų. Žvaigždės šviesa, kurią matai, iškeliavo iš jos daugiau nei prieš ketverius metus.

Jei galėtumėm nuskristi į Kentauro Proksimą įprastu lėktuvu, kelionė užtruktų daugiau nei 5 milijonus metų…

KIEK KOSMOSE ŽVAIGŽDŽIŲ?

Kosmose yra milijonų milijonai žvaigždžių. Bet niekam dar nepavyko jų visų suskaičiuoti. Mūsų žvaigždžių grupė, arba galaktika, vadinama Paukščių Taku. Joje yra apie 20 milijonų milijonų galaktikų visatoje. Jei kiekvienoje būtų tiek žvaigždžių, kiek Paukščių Take, tai reikštų, jog visatoje būtų 2000 milijonų milijonų milijonų žvaigždžių!

KODĖL ŽVAIGŽDĖS NAKTĮ ŽIBA?

Žvaigždės yra milžiniški įkaitę kamuoliai, sudaryti iš vandenilio atomų, kurie jungiasi vienas su kitu ir susidaro helis. Žvaigždės viduje dujos nuolatos virsta šiluma bei šviesa. Štai kaip žvaigždės išskiria šviesą ir šviečia. Žvaigždės šviečia visą laiką, ne tik naktį. Tačiau jos taip toli, kad jų šviesa atrodo labai silpna. Dieną žvaigždžių šviesą nustelbia arčiau Žemės esančios Saulės šviesa. Žvaigždes naktį gali matyti todėl, kad nešviečia Saulė. Žvaigždės tarsi mirguliuoja, nes jų šviesą išsklaido atmosfera.

Ryškiausia žvaigždė danguje vadinama Sirijumi. Ji šviečia apie 26 kartus ryškiau už Saulę.

Per 1min išskirta supernovos energija prilygsta energijai, kurią Saulė išspinduliuoja per 9 milijonus metų.

MILŽINĖS IR NYKŠTUKINĖS

Dauguma žvaigždžių yra maždaug tokio pat dydžio kaip Saulė, kurios skersmuo 1,4 milijono km. Bet kai kurios žvaigždės milžinės, pvz. Aldebaranas, yra 20-100 kartų didesnės. Supermilžinės yra be galo didelės: Antaris už Saulę didesnis 330 kartų, o Vežėjo Epsilon dvinarių žvaigždžių sistemoje galbūt yra žvaigždė, kurios skersmuo 3000 milijonų km. Jei ši žvaigždė būtų futbolo kamuolys, tai Saulė būtų druskos kruopelė. Yra ir mažyčių žvaigždžių. Kai kurios žvaigždės nykštukės mažesnės už Žemę. Neutroninės žvaigždės gali būti tik 15km skersmens, bet turi tiek pat medžiagos, kaip ir Saulė. Jos tokios tankios, kad šaukštelis jų medžiagos svertų kelias tonas.

Erupcinės kintamosios žvaigždės, K ir M spektr. klasių nykštukės. Pasižymi staigiu spindesio sustiprėjimu – žybsniu (per 1-2 min sustiprėja 2-4 ryškiais) ir lėtesniu (1-2 h) spindesio silpnėjimu. Žybsnio metu spektre matomos vandenilio, helio ir kalcio emisijos linijos. Pavadintos pagal Banginio UV žvaigždę. Kelios dešimtys cetidžių atrasta kelių dešimčių šviesmečių spinduliu apie Saulę.

NAUJA APIE ŽVAIGŽDES

Jeigu egzistuotų astronominių rekordų knyga, vieną jos skyrelį tektų perrašyti, – sausio 5–8 d. vykusiame 203 Amerikos astronomų sąjungos (AAS) suvažiavime teigė Floridos universiteto profesorius St. Eikenberry, kartu su dar 16 astronomų aptikęs masyviausią ir, ko gero, spindulingiausią žvaigždę. Ji žymima LBV 1806-20, yra šiaurinėje Šaulio žvaigždyno dalyje maždaug už 45 000 šviesmečių nuo mūsų. Žinantys mūsų galaktikos matmenis ir Saulės padėtį joje turbūt jau sumojo, kad ši žvaigždė yra anapus Galaktikos centro. Nenuostabu, kad jos nesimato: tarp mūsų ir žvaigždės esantys kosminiai debesys praleidžia vos 10% jos skleidžiamos energijos. Atradimas padarytas stebint Cerro Tololo observatorijos (Čilė) 4 m skersmens teleskopu: LBV 1806-20 yra 200 kartų didesnė, 150 kartų masyvesnė už Saulę, o energijos spinduliuoja gal net 40 mln. kartų daugiau. Iki šiol pirmavo 1997 m. HST ištirta vadinamoji Pistoleto žvaigždė (Pistol Star), viena spinduliuojanti kaip 5–6 mln. saulių. Nuo jos nedaug atsilieka Laivo Kilio Eta ( Car, 3–5 mln. saulių).

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 781 žodžiai iš 1307 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.