Zydų įtaka Lietuvos ekonominiam gyvenimui
5 (100%) 1 vote

Zydų įtaka Lietuvos ekonominiam gyvenimui

Žydų įtaka Lietuvos ekonominiam

gyvenimui (XV-XXa.)

ĮVADAS

Žydai — viena seniausių ir plačiausių tautinių mažumų Lietuvos Respublikoje. Žydai anksčiau negu bet kuri kita tauta susikūrė atskirą ir savitą tapatybę, neišnykusią iki šiol. Jie įsiskverbė į daugelį visuomenių ir jose paliko žymę. Nemažai autorių yra aprašę nelengvą žydų gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Habilituotas daktaras S. Atamukas vienas pirmųjų išleido knygą lietuvių kalba, apimančią 650 metų mūsų šalies žydų istoriją. Autorius siekia visapusiškai pavaizduoti ir išanalizuoti svarbiausius istorinius žydų gyvenimo procesus iki šių dienų.

G. Vaitiekaus sudarytoje knygoje „Tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje” aprašoma visų, čia gyvenusių tautinių mažumų gyvenimas ir veikla Lietuvos Respublikoje. Dar vienas autorius Augustinas Janulaitis išleido labai orginalią studiją, aptariančią Lietuvos žydų istoriją iki XIXa. pabaigos, siekdamas visuomenę supažindinti su žydų istorija ir kultūra.

Manoma, kad pirmieji žydai Lietuvoje apsigyveno XIIa. Lietuvos žydai, vadinamieji litvakai, per šimtmečius buvo savita ir garsi po visą pasaulį pasklidusios žydų tautos dalis. Dabar Lietuvoje likusi tik nedidelė dalelė žydų bendruomenės. Žydų indėlis į Lietuvos buitį, kultūrą, miestų plėtotę, ekonomiką išties nemažas. Todėl iš arčiau pažvelkime į žydų indėlį Lietuvos ekonomikai, jų svarbą ir reikšmę Lietuvos ekonominiam gyvenimui XIV-XXa.

PIRMIEJI ŽYDŲ GYVENIMO LDK ŠIMTMEČIAI (XIV-XVa.)

Susikūrusi ir išsiplėtojusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV-XVa. tapo galinga feodaline valstybe — didžiausia imperija Europoje. Kunigaikštystei priklausė agrariniai slavų kraštai, kuriuose palaipsniui nyko natūrinis ūkis ir stiprėjo prekinis piniginis ūkis, vystėsi prekyba, amatai, finansai. Reikėjo patyrusių pirklių, amatininkų, finansininkų. Natūrinis ūkis, tiesioginiai produktų mainai jau nebegalėjo patenkinti didėjančių LDK valstybės ir jos vadovų ekonominių reikmių. Vietos gyventojai — lietuviai, baltarusiai nelabai išmanė finansus ir prekyba, be to dauguma jų buvo katalikai, o bažnyčia draudė tikinčiam katalikui skolinti pinigus už palūkanas arba užstatą. Tačiau gyvenimas be kredito buvo neįmanomas (S. Atamukas „Lietuvos žydų kelias”, Vilnius Alma littera, 2001m.).

Tuo metu LDK žemėse įsikūrė daug naujų žydų bendruomenių. Turtingieji žydai neturtingoje šalyje buvo pageidaujami dėl savo kapitalo. Jie buvo miestiečiai, daugiausia vertėsi pinigų skolinimu už palūkanas (draudžiamu ar bent smerkiamu krikščionims) ir prekyba. Turtingų žydų viršūnę supo vidutinis amatininkų ir smulkiųjų prekybininkų sluoksnis. LDK žemėse daugelis žydų ėmė verstis finansų ir kredito veikla. Pinigų skolinimo srityje jie jau turėjo didelias tradicijas ir daug patirties. Todėl jų veikla Lietuvoje greitai plito. Žydų atsikėlėliai amatininkai sugebėjo kalti pinigus, taip pat juos keitė ir skolino. Žydai nuomojo muitines, smukles, vertėsi mokesčių išpirkimu už palūkanas(„Tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje”/Vaitiekus—V. 1992m.). „Žydų išpažįstamas vakarietiškas (talmudinis) judaizmas siejo juos su kitų Europos šalių žydais į bendrą diasporą“ (E. Gudavičius „Lietuvos istorija“, Vilnius, 1999m., 367psl.). Todėl jie padėjo sparčiau užmegzti ir plėtoti valstybei naudingus prekybinius bei kitus santykius. Žydai nemažai prisidėjo plėtojant ir stiprinant feodalinės Lietuvos valstybės ekonomiką, taip pat jos miestus.

ŽYDŲ VEIKLA LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVIa.

Nuo XVIa. žydai ėmėsi miškų verslo: iškirsta ir apdorota miško medžiaga buvo plukdoma Nemunu ir toliau gabenama į Dancingą. Vis daugiau žydų ėmė prekiauti svaigalais, nuomoti iš bajorų jų atidarytas smukles (karčiamas), kurios buvo ne vien pramogos vieta, bet ir užeiga keleiviams.

XVIa. pabaigoje vis labiau įsigalint bajorams šie vis dažniau kvietė žydus įsikurti jų valdose. Bajorai visaip skatino ir globojo naudingą sau jų ūkinę, ekonominę bei finansinę veiklą. O žydams dabar reikėjo palaikyti gerus ekonominius santykius ir susilpnėjančia Didžiojo Kunigaikščio valdžią, ir sustiprėjančiais bajorais, ir su bažnyčia, turėjusia žemės valdas.(S.Atamukas„ Lietuvos žydų kelias”, Vilnius Alma littera, 2001m.).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 653 žodžiai iš 2064 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.