Zydu šventės
5 (100%) 1 vote

Zydu šventės

11

Šabas ir dauguma kitų religinių švenčių žydų buvo švenčiamos nuo seniausių Izraelio istorijos laikų. Tačiau dvi čia aprašytos šventės įvestos daug vėliau – Purimas ir Pašventinimo šventė. Svarbiausios Izraelio religinės šventės susijusios su metų laikais ir žemdirbystės ciklu Kanaane. Švenčiama būdavo pavasarį, vasaros pradžioje ir rudenį. Tada žmonės eidavo į artimiausią šventyklą ir aukodavo aukas. Nuo VII a. pr. Kr. šios šventės vykdavo tik Jeruzalėje. Jėzaus laikais Jeruzalės gyventojų skaičius ( apie 40 000) švenčių metu užplūdus maldininkams pakildavo iki 150 000. Per šventes būdavo dėkojama Dievui už derlių, prisimenami žymūs istorijos įvykiai, būdavo linksminamasi ir puotaujama.

Pasninkai

Senojo Testamento įstatymuose pasninkui skirta tik viena diena per metus. Tai Permaldavimo diena ( 7-to mėnesio 10-toji diena). Per Babilonijos tremtį dar buvo pasninkaujama penktą ir septintą mėnesį, gedint dėl šventyklos sugriovimo ir Judėjos valdytojo Godolijo nužudymo. Po tremties prisidėjo dar du tradiciniai pasninkai: dešimtą mėnesį, minint Jeruzalės apgulties pradžią, ir ketvirtą mėnesį, minint visišką Jeruzalės užgrobimą. Be to, tauta ir pavieniai asmenys pasninkaudavo dar ir kitais, ypatingais atvejais. Pasninkas dažniausiai būdavo neatskiriamas nuo maldų. Tai nuoširdžios atgailos ženklas. Per pasninką žmonės nevalgydavo ir negerdavo. Buvo ir kitų papročių – plėšytis drabužius, dėvėti ašutinę, barstytis galvą dulkėmis ir pelenais, nesišukuoti ir nesiprausti. Bet apaštalai ir pats Jėzus aiškiai pasakė, kad išorinių pasninkavimo apraiškų neužtenka. Svarbiausia – dvasinė permaina.

METINĖS ŠVENTĖS

Pascha ir Neraugintos duonos šventė

Pascha buvo viena svarbiausių metinių švenčių. Ji vykdavo nisano mėn. 14 d. išvakarėse. Tą vakarą kiekviena šeima aukodavo ėriuką: taip būdavo paminimas pirmas toks aukojimas – prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Tą naktį Dievas “praėjo” pro izraelitų namus, nes jų durų staktos ir sąramos buvo apšlakstytos ėriukų krauju, ir paliko gyvus tu namų pirmagimius.

Per Paschą ir savaitę po to būdavo valgoma duona, iškepta greitosiomis (be rauginimo). Tai turėjo priminti skubų susiruošimą kelionėn, kai faraonas pagaliau išleido izraelitus iš Egipto. Be to, taip buvo paminima pirmoji duona, kepta iš naujų grūdų, praėjus keturioms dienoms po izraelitų įžengimo į Kanaaną. Iš pradžių Pascha buvo švenčiama namuose, bet naujojo testamento laikais ji tapo svarbiausia maldininkų iškilme, švenčiama Jeruzalėje. Ir šiandien Pascha – viena svarbiausių žydų švenčių.

Pirmienų šventė

Šios šventės apeigos vykdavo paskutinę Neraugintos duonos šventės dieną – Dievui buvo dovanojamas pirmasis miežių pėdas. Svarbiausioji derliaus šventė švenčiama vėliau.

Savaičių šventė ( Sekminės)

Javapjūtės pabaigoje kunigas kartu su gyvulių aukomis atnašaudavo du naujų miltų duonos kepalus. Tai būdavo praėjus 50 dienų po Paschos ir javapjūtės pradžios. Vėliau šią šventę imta vadinti Sekminėmis (septynių savaičių). Tai buvo didelio džiaugsmo ir padėkos Dievui už derlių šventė.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 509 žodžiai iš 995 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.