Zymiausi fizikai
5 (100%) 1 vote

Zymiausi fizikai

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS

INFORMATIKOS KATEDRA

REFERATAS

1900-1993 METŲ

ŽYMIAUSI LIETUVOS

FIZIKAI

INF 002 GRUPĖS STUDENTĖ

INA VIRŽINAITĖ

KLAIPĖDA

2002

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………….1

BRANDUOLIO SONETAI……………………………………………………………………2

MOLEKULIŲ SPEKTROSKOPIJOS LIETUVOJE PRADININKAS………………..………2

PROFESORIUS B. STYRA – BRANDUOLINĖS METEOROLOGIJOS KŪRĖJAS……….3

NEPRILYGSTAMA MYLIMOJI FIZIKA……………………………………………………4

PROFESORIUS ADOLFAS JUCYS: “ATOMAS – MANO GYVENIMAS“………………..4

PROFESORIUS VINCAS ČEPINSKIS – ŠIUOLAIKINĖS FIZIKOS LIETUVOJE PRADININKAS………………………………………………………………………………6

KĘSTUTIS ŠLIUPAS……………………..………………………………………………….7

PROFESORIUS POVILAS BRAZDŽIŪNAS………….……………………………………8

PROFESORIUS ANTANAS PUODŽIUKYNAS……………..……………………………10

PROFESORIUS KAZIMIERAS BARŠAUSKAS – ŽMOGUS, MOKSLININKAS, PEDAGOGAS………………………………………………………………………………..11

AKADEMIKAS JURGIS VIŠČAKAS………………………………………………………12

PAŠAUKIMAS — PEDAGOGAS…………………………………………………………..12

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………..…15

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………16

ĮVADAS

Mokslas kaip ir saulė, vienodai šviečia

kiekvienam žmogui ir kiekvienai tautai.

Prof. V.Čepinskis

Mokslo laimėjimai turėjo ir turės didelę reikšmę žmonijos kultūros ir gamybinių jėgų plėtrai, o mūsų gyvenamuoju metu, mokslo ir technikos revoliucijos amžiuje, sparti jų pažanga sukelia ir socialinių pakitimų. Mūsų buitis darosi vis sudėtingesnė ir sunkiau ją įsprausti į tam tikrą elgsenos taisyklių lentelę, dažnai patys privalome savarankiškai spręsti, kaip tikslingiau pasielgti konkrečiomis aplinkybėmis. Taigi šiuo metu besimokančiam jaunimui reikia teikti daug daugiau žinių apie naujausius mokslo atradimus bei jų taikymą praktikoje. Be to, kad jaunimas taptų visapusiškai vertingas šalies bendruomenės narys, reikalinga ugdyti savarankišką jo mąstyseną aplinkos kūrybiškam suvokimui.

Žmogaus kūrybiniai gabumai pasireiškia jau vaikystėje ir ugdomi šeimoje ir mokykloje. Iš pradžių jie būna labai įvairūs ir permainingi, tačiau ir nelygiaverčiai. Anksčiau ar vėliau ima dominuoti tie, kurie nulemia žmogaus gyvenimą.Šiems polinkiams ugdyti ir reikėtų skirti daugiausia dėmesio, siekti tikslo. Reikia pasirinkti tokį mokslą, kuriam galėtum aukoti visą savo brangų laiką. Kaip antai fizika…

Kas yra fizika? Ko gero, tai sudėtingiausias klausimas. Fizika – mokslas, tiriantis medžiagos ir laukų bendrąsias savybes ir gamtoje vykstančius reiškinius.Jis labai senas ir kartu be galo jaunas bei modernus.

Fizikos žinios šiuo metu reikalingos žmonėms, o konkrečiau – Lietuvos žmonėms.O apie fiziką kaip mokslą mes sužinome iš šių Lietuvą garsinusių įžymių fizikų.

BRANDUOLIO SONETAI

Vladislovas Vanagas (1930-1990) buvo vienas iš aktyviausių ir labiausiai žinomų Lietuvos fizikų teoretikų, Lietuvos atomo branduolio fizikos teoretikų mokyklos kūrėjas ir vadovas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.

V.Vanagas gimė Panevėžyje, 1948 m. čia baigė gimnaziją ir muzikos mokyklą. 1949 m. pradėjo studijas Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, kartu mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje. Ją baigęs, nuo 1951 m. iki 1954 m. dirbo šioje mokykloje akompanuotoju ir toliau studijavo fiziką. Baigęs universitetą (1954 m.), nutarė visas jėgas skirti tik fizikai ir pradėjo dirbti Lietuvos MA Fizikos ir matematikos institute. Akademiko A. Jucio vadovaujamas, parengė ir 1957 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar būtų daktaro) disertaciją, kurios tema “Sudėtingų spektrų teorijos klausimai, susiję su nepilno kintamųjų atskyrimo metodo taikymais“ (V. Vanago darbų rodyklė išleista 1996 m.). Tuo metu V. Vanagas plėtojo daugiadalelių kvantinių sistemų teoriją ir jos matematinį aparatą, daug nuveikė kurdamas aukšto rango Li grupių matematinių
dydžių teoriją.

Jau ankstyvuoju mokslinės veiklos laikotarpiu V. Vanago darbai susilaukė plataus specialistų, nagrinėjančių daugiadalelių kvantinių sistemų savybes, pripažinimo. Jo kartu su A. Juciu ir J. Levinsonu parenkta monografija “Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas“ (1960) tapo parankine šios srities fizikų knyga, keletą kartų buvo išleista užsienyje. Tolesnė V. Vanago veikla buvo susijusi su teorine branduolio fizika. Atomų branduoliai yra labai sudėtingos ir savotiškos daugiadalelės kvantinės sistemos, kurioms būdinga stipri jas sudarančių dalelių – nukleonų (protonų ir neutronų ) – sąveika. Dėl šios sąveikos pobūdžio ir branduolių daugiadalelės prigimties atomo branduolio teorija yra viena iš sudėtingiausių mikrofizikos sričių.Kadangi daugelio kūnų uždavinys fizikoje neturi tikslaus sprendimo, atomų branduoliams, sudarytiems iš keleto dešimčių ar netgi šimtų nukleonų, apibūdinti naudojami įvairūs branduolio modeliai, pagrįsti supaprastintomis prielaidomis apie branduolio sandarą ir jo laisvės laipsnius, atsirandančius dėl atskirų nukleonų judėjimo.

MOLEKULIŲ SPEKTROSKOPIJOS LIETUVOJE PRADININKAS

Eksperimentinės molekulių spektroskopijos atsiradimas ir plėtotė Vilniaus universitete susijusi su ilgamete profesoriaus Henriko Jonaičio (1913 – 1993 m.) veikla. Tai buvo plačių interesų ir labai iniciatyvi asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką įvairiose veiklos srityse. Jo darbų bibliografija išleista 1988 m. Geras ir nuoširdus pedagogas, daug nuveikęs dėstymo metodikoje, fizikos istorijos Lietuvoje tyrinėtojas H. Jonaitis pasireiškė ir kaip žymus mokslinio darbo organizatorius, mokslininkas. Būtent šią jo veiklos kryptį verta aptarti kiek smulkiau.

H. Jonaičio kelias į mokslą nebuvo nei tiesus, nei lengvas. Dirbdamas spaustuvėje raidžių rinkėju, 1934 metais jis baigė Kauno aukštesniąją komercinę mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos – matematikos fakultetą. Pasak paties H. Jonaičio, fizika susidomėjo dar mokydamasis Komercinėje mokykloje. Tam jį paskatino dėstytojas Antanas Puodžiukynas. Šis neretai nusivesdavęs mokinius į Aleksote pastatytus Fizikos ir chemijos instituto rūmus ne tik prietaisų apžiūrėti, bet ir kai kurių profesorių paskaitų paklausyti. Didelį įspūdį padarė Kazio Sleževičiaus fizikos mokymo metodikos, Prano Dovydaičio pedagogikos ir kitų paskaitos.

Diplominį darbą tema “Elektrinės paladžio varžos kitimas nuo okliuduoto vandenilio“ H. Jonaitis parašė ir apgynė ( vokiečių okupacijos metais, 1942 m.), vadovaujamas tuometinio universiteto docento P. Brazdžiūno. Sėkmingai pradėtą mokslinį darbą nutraukė karas. Praūžus jam, naujoji valdžia diplomo nepripažino, todėl H. Jonaitis dar kartą baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą (1946 m.), taip pat Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos fakultetą (1949 m.), įgydamas dar ir geografo specialybę.

PROFESORIUS B. STYRA – BRANDUOLINĖS METEOROLOGIJOS KŪRĖJAS

Boleslovas Styra (1912 – 1993) – profesorius, gamtos (fizikos ir matematikos ) mokslų habilituotas daktaras, nusipelnęs mokslo veikėjas, dviejų valstybinių premijų laureatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, įžymus Lietuvos mokslininkas, pasaulyje žinomas kaip naujos mokslo krypties – branduolinės meteorologijos kūrėjas.

Boleslovas Styra gimė Peterburge lietuvių šeimoje. Tėvas buvo inžinierius chemikas. Pradžios mokslą būsimasis profesorius pradėjo tėvo tėviškėje, Pandėlio valsčiaus Šiekštininkų kaime, vėliau tęsė Leningrade (dabar Sankt Peterburge ), 1937 m. baigė Leningrado universitetą.

Lietuvoje savo veiklą B. Styra pradėjo 1944 m. vasarą Kauno geofizinės observatorijos direktoriumi. Čia būsimasis mokslininkas ėmė labiau domėtis gamtiniu radioaktyvumu, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos atmosferos švarėjimu. 1946 m. B. Styra perėjo dirbti į Mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutą, iš pradžių – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, vėliau – direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui.

Vykstant mokslų įstaigų reorganizacijai, keitėsi ir B. Styros darbovietės bei pareigos. Botanikos instituto sektoriaus vadovas (1963-1965), Mokslų akademijos prezidiumo branduolinės fizikos ir radioaktyviųjų izotopų taikymo skyriaus vadovas (1965-1967), Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas ir Atmosferos radioaktyvumo skyriaus vedėjas (1967-1977), Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas ir sektoriaus vadovas (nuo 1977 m. iki pensijos), vėliau direkcijos patarėjas ir vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Profesorius B. Styra mėgo ir sugebėjo dirbti mokslinį darbą. Tas darbas jo gyvenimas, jis dirbo nuo studijų metų iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų. Dar būdamas studentas, tyrinėjo radioaktyviųjų izotopų panaudojimą sprendžiant įvairius praktinius uždavinius. Surinkti duomenys apie izotopų  spinduliuotės ypatumus vėliau tapo kandidato ( dabar būtų daktaro) disertacijos (“ Nevienalyčių  ir  spindulių sugerties dėsnių tyrimas ir galimybė nustatyti rūdose U ir Th pagal jų spinduliuotę“), apgintos 1947 m., pagridu.

NEPRILYGSTMA MYLIMOJI FIZIKA

Taip savo pasirinktą profesiją pavadino jaunas Ciūricho universiteto doktorantas Antanas Žvironas, tapęs
vienu žymiausių 1930-1945 m. laikotarpio Lietuvos fizikų. Jis – Vytauto Didžiojo universiteto docentas, vėliau Vilniaus universiteto profesorius, Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas, kartu žymus visuomenės veikėjas, publicistas, parašęs ir publikavęs netoli 300 mokslinių, mokslo populiarinimo straipsnių bei straipsnių visuomeniniais klausimais, dirbęs eksperimentinės atomo spektroskopijos srityje, parašęs fizikos vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams,- paliko žymų pėdsaką ne tik fizikos moksle, bet ir Lietuvos kultūroje apskritai. Šios kūrybingos asmenybės indėlis būtų buvęs dar didesnis, jei profesoriaus A. Žvirono mokslinės veiklos nebūtų nutraukęs 1945 m. areštas.

A. Žvironas gimė 1899 m. spalio 30d. Kauno gubernijos Vilkmergės apskrities Užpalių miestelyje (dabar Utenos raj.). Tėvai – J. Žvironas (1866-1929) ir Uršulė Ramoškaičia – Žvironienė (1868-1943) – buvo ūkininkai. Žvironų šeimoje gimė ir užaugo 8 vaikai. Untaniuks buvo trečias vaikas. Švelnus, geras, ne išdaigininkas ir nepaprastai smalsus. Pats išmokęs skaityti, rašyti, skaičiuoti, mokslui buvo nepaprastai imlus ir labai norėjęs mokytis. Tėvai, pastebėję vaiko gabumus, 6 metų leido į Užpalių pradinę mokyklą. Ją baigęs, A.Žvironas per 2 metus išėjo Utenos 4-klasės kursą. 1915 m. mokėsi Vilniuje penktojoje gimnazijos klasėje. Tais pačiais metais su kario pabėgėliais pasitraukė į Rusiją. Pasiekė Tomską, kur gyveno jo dėdė, motinos brolis. Tėvai nusprendė, kad ten jų sūnus galės mokytis toliau. Taigi A. Žvironas įstojo į Tomsko gimnaziją, kurią 1918 m. baigė aukso medaliu. Gyvenimas čia nebuvo lengvas – duoną teko pelnytis korepetitoriaus darbu. Baigęs gimnaziją, tarnavo Kolčiako armijoje. Studijavo Tomsko technologijos institute, baigė Statybos fakulteto 2 kursus. 1921 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Ketino mokytojauti Utenos “ Saulės“ progimnazijoje, tačiau dirbti neteko, nes buvo mobilizuotas ir mokėsi Kauno karo mokykloje. Karinė tarnyba jo netraukė, baigiamuosius egzaminus laikė, skirdamas jiems ne per daug dėmesio, tačiau mokyklą baigė su pagyrimu ir dovana – aukso laikrodžiu.

PROFESORIUS ADOLFAS JUCYS: “ATOMAS – MANO GYVENIMAS“

Fizika – fundamentalus gamtos mokslas – susideda iš dviejų lygiateisių ir viena nuo kitos neatsiejamų dalių (kaip dviejų lygčių): eksperimentinės fizikos ir teorinės fizikos. Kaip akademikas P. Brazdžiūnas yra šiuolaikinės eksperimentinės fizikos pradininkas ir kūrėjas Lietuvoje, taip akademikas A. Jucys yra šiuolaikinės kvantinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje ir žymiausias Lietuvos fizikas teoretikas.Nenuostabu, kad jie buvo geri draugai, labai daug bendravo ir neprarado veiklaus optimizmo net sunkiausiais laikais.Jų, prieškarinės nepriklausomos Lietuvos inteligentų, gyvenimo ir veiklos keliai gana panašūs.

Visada apie prof. P.Brazdžiūną A. Jucys kalbėjo tik labai gražiai ir šiltai. Per daugelį metų ir gausybėje reikalų abu jie labai sutardavo. A. Jucys, labai atkaklus žemaitis, savotiškai sekęs žymiuoju savo žemiečiu Simonu Daukantu, buvo staigesnis už kupiną ramios išminties ir lėtesnį, neskubantį P. Brazdžiūną. Tačiau užsispyrimo užteko abiem ir daugiausia jų dėka turime išugdytą ir gražiai suvešėjusį fizikos mokslą Lietuvoje.

Labai reikšminga ir įdomu, kad prof. A. Jucys, kaip fizikas teoretikas, pirmasis Lietuvoje suprato skaičiavimo mašinų svarbą (dabartinė kompiuterija ir informatika). Jo pastangomis buvo gautas ir pradėjo veikti pirmosios Lietuvoje elektroninės skaičiavimo mašinos; iš pradžių jas ir naudojo jo mokiniai sudėtingiems fizikos uždaviniams spręsti. A.Jucys ir jo vadovaujami fizikai teoretikai buvo kompiuterijos pradininkai Lietuvoje. Dabar kompiuteriai nužengė taip toli ir paplito taip plačiai, kad A.Jucys apie tai galėjo tik svajoti. Be abejo, daugeliui kompiuteriai įdomesni nei fizika. Bet naujoji fizika tebėra moderniųjų kompiuterių kūrimo pagrindas, kaip dabar užmirštos radijo lempos buvo pirmosiose elektroninėse skaičiavimo mašinose.

A.Jucys gimė 1904 m. rugsėjo 12d. nuošaliuose Klausgalvių Medsėdžiuose tarp Kretingos miškų. Jo tėvas Pranas buvo vienas mokyčiausių žmonių kaime, turėjo karinio felčerio diplomą, prenumeravo savaitraštį “Lietuvos ūkininkas“. Adolfas buvo 14 (prieš paskutinis) mamos, kuri ištekėjo už P.Jucio jau būdama našlė, ir 6 tėvo vaikas. Tik 3 jauniausiems vaikams teko mokytis Salantų pradžios mokykloje. Dar jos net nebaigus prasidėjo pasaulinis karas.

Susidomėjęs naujausiomis teorinės fizikos problemomis – kvantine atomų teorija, – 1938 m. jis išvyko į Angliją, kur pas profesorius Hartrį bei R.Faulerį nuodugniai susipažino su darbais iš atomų sandaros kvantinio mechaninio tyrimo srities. Jau prasidėjus II pasauliniam karui, paragavęs Belgijoje internuotųjų stovyklos tvarkos, tarpininkaujant Lietuvos atstovybei, su dideliu vargu grįžo į Lietuvą. Čia jo laukė didelis darbas – sukurti teorinę fiziką Lietuvoje. Tokį darbą jis jau buvo pradėjęs, dirbdamas Lietuvos universiteto Matematikos – gamtos fakulteto Fizikos katedroje ir paskelbęs spaudoje 3 mokslinius straipsnius. 1940 m. kartu su Matematikos – gamtos fakultetu persikėlė į Vilnių (nužygiavo į jį per dieną pėsčias), kur dirbo Vilniaus
valstybinio universiteto Teorinės fizikos katedroje docentu, o nuo 1952-jų m. profesoriumi; nuo 1944 m. iki 1971 m. – vadovavo katedros darbui.

A.Jucys pokario metais skaitė aukštosiose mokyklose (Vilniaus universitete ir Pedagoginiame institute) visus teorinės fizikos kursus, vadovavo seminarams ir diplominiams darbams, rašė savo paskaitų konspektus, kuriais naudojosi ne tik studentai, bet ir jaunieji dėstytojai. Tačiau daugiausia laiko jis skyrė moksliniam darbui. Jis subūrė gausų studentų ir dėstytojų kolektyvą ir sukūrė Lietuvoje mokslinę teorinę mokyklą. Ją išplėtė MA ir aukštosiose mokyklose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2166 žodžiai iš 7154 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.