Turinys
ĮVADAS 3
AUDITO TESTŲ APIBŪDINIMAS, REIKŠMĖ IR KLASIFIKAVIMAS 3
AUDITO PROCEDŪROS 6
DUOMENŲ TIKRINIMO PROCEDŪROS 10
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
ĮVADAS
Šiuo metu audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikis
turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis
labiau įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad
auditas pateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus,
būtina, kad jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės
atspindėti realią situaciją. Todėl norint gauti gerą rezultatą didelę
reikšmę, visame audito procese, įgyja audito procedūros ir testai.
Audito testų tikslas – surinkti pakankamai tinkamų ir patikimų audito
įrodymų, kad jais remdamiesi auditoriai galėtų parengti išvadas pagal
užsibrėžtus audito tikslus.
AUDITO TESTŲ APIBŪDINIMAS, REIKŠMĖ IR KLASIFIKAVIMAS
Testai plačiąja prasme – tai tam tikros užduotys, pratimai ir
veiksmai, kuriais nustatoma reiškinio, proceso operacijos, veiklos kokia
nors savybė. Audito teorija testus apibūdina kaip veiksmus įrodymams gauti
ir objektyvioms išvadoms padaryti. Auditorius naudoja testus tam, kad
galėtų gauti įrodymus ir padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas.
Kai kurie audito mokslo atstovai, ypač – praktikos darbuotojai
tapatina audito testus ir procedūras. To nereikėtų. Procedūra – tai
veiksmų, reikalingų kam nors atlikti ar patikrinti, tvarka. Taigi,
auditorius atlikdamas testą gali pasirinkti tam tikrą atlikimo tvarką.
Audito testą gali sudaryti kelios procedūros arba ta pati procedūra gali
būti panaudota keliuose testuose. Paprastai kiekviena procedūra naudojama
tam tikram audito testo tikslui. Audito testus galima sugrupuoti į du
tipus:
• Kontrolės testai.
• Finansinės informacijos tikrinimo testai.
[pic]
Kontrolės testai – tokie, kurie pateikia audito įrodymus apie įmonės
vidaus kontrolės sitemos tinkamumą ir efektyvumą. Jie būna dviejų tipų:
vidaus kontrolės sistemos sukūrimo tikrinimo testai ir vidaus kontrolės
sistemos veikimo tikrinimo testai.
Vidaus kontrolės sukūrimo tikrinimo testų pagrindinis tikslas –
nustatyti, ar įmonės vidaus kontrolės sistema buvo tinkamai sukurta, kad ne
tik aptiktų ir ištaisytų reikšmingas klaidas ir netikslumus, bet ir
neleistų jiems pasireikšti.
Vidaus kontrolės sitemos veikimo tikrinimo testų tikslas – nustatyti,
ar sukurta vidaus kontrolės sitema: iš tikrųjų egzistavo, ar efektyviai
veikė visą audituojamąjį laikotarpį.
Testai skirstomi į pasitikėjimo ir savarankiškus priklausomai nuo to,
kas juos atlieka – auditorius ar vidaus audito tarnybos darbuotojai.
Pasitikėjimo testai skirti gauti pagrįstą apsidraudimą, jog vidaus
kontrolės sitema, kuria pasitiki auditorius, veikia. Pasitikėjimo testai
dažniausiai pateikiami vidaus audito tarnybos darbuotojams. Jų prašoma
surinkti konkrečią skaitmeninę informaciją arba atsakyti į tam tikrus
klausimus. Jei vidaus audito tarnybos pateikta medžiaga neprieštarauja
faktiškai būklei, tai auditorius gali pasitikėti vidaus kontrolės
funkcionavimo efektyvumu. Jei pasitikėjimo testai rodo priešingą
informaciją negu surinkto auditorius, tai būtina išsiaiškinti tų
prieštaravimų priežastis. Auditorius, kuriam pasitikėjimo testai kelia
abejonių, privalo pats patikrinti vienokįar kitokį faktą, kad išsklaidytų
abejones, t.y. jis turi atlikti daugiau savarankiškų testų.
Būtina pabrėžti, kad pasitikėjimo testais tikrinama kontrolės sitema,
o ne konkrečios ūkinės operacijos. Auditorius privalo įregistruoti visus
prieštaravimus ir nukrypimus,kuriuos atskleidė pasitikėjimo testai. Tiriant
tų nukrypimų priežastis auditoriui reikia įvertinti tokius dalykus: ar
nukrypimas yra tik atskiro pobūdžio, ar jis reprezentuoja analogiškų
nukrypimų visumą, ar rodo galimas klaidas apskaitos įrašuose. Auditorius,
gaves paaiškinimus, kad šis nukrypimas – atskiro pobūdžio, privalo tai
patvirtinti duomenimis, gautais atliekant testus ateityje. Jei paaiškinimai
ar ateities testai patvirtins, kad tikrinamoji kontrolė buvo netinkama,
auditorius negali ja pasitikėti. Šiomis aplinkybėmis auditorius negali
apriboti savarankiškų testų atlikimo. Išimtis galima tik tuo atveju, jei
jis nustatytų alternatyvias kontrolės priemones, kuriomis galima
pasitikėti.
Jei gautas pasitikėjimas kontrolės veikla, auditorius turi
užtikrinti,kad jis buvo efektyvus visą tą laiką, kada buvo reiškiama
nuomonė. Pasitikėjimo testai, padaryti preliminariose stadijose, turi būti
pagrįsti testais likusiai finansinių metų daliai ateityje. Šie papildomi
testai turi būti baigti baigiamoje audito stadijoje.
Manoma, kad daug dėmesio skirti pasitikėjimo testams netikslinga. Šie
testai dažniausiai atliekami siekiant pagerinti santykius tarp kliento ir
auditoriaus, ugdant bendrą tam tikrų
klausimų supratimą. Pasitikėjimo testų
reikšmė išauga ar padeda atskleisti tam tikrus įmonės veiklos ar apskaitos
sitemos trūkumus, atvirai parodo tikrąją būklę ir neturi jokio tikslo ką
nors nuslėpti. Neretai pasitikėjimo testai padeda auditoriui nustatyti
pagrindinius klausimus, kuriems tikrinti reikia daugiausia laikoir pinigų.
Finansinės informacijos tikrinimo testai – tai testai, kurie pateikia
įrodymus apie finansinės atskaitomybės reikšmingas klaidas ir netikslumus.
Jie yra trijų tipų: ūkinių operacijų, sąskaitų likučių ir analitiniai
testai.
Ūkinių operacijų testai susiję su ūkinių operacijų tikrinimu. Jie
daromi tikrinant dokumentus ir apskaitos registrus. Pavyzdžiui, taip galima
atrankos būdu patikrinti prekių išsiuntimo dokumentus sulyginant juos su
pardavimo žurnalu. Patikrinimo tikslas – nustatyti, ar visos išsiųstos
prekės įregistruotos pardavimo knygoje.
Sąskaitų likučių testai naudojami “Didžiosios knygos” sąskaitoms
detalizuoti, pavyzdžiui, patvirtinant gautinas apmokėjimų sumas, parodytas
pagalbinėje knygoje pagal individualius vartotojus.
Analitiniai testai naudojami:
1. audito planavimo procese – kad auditorius galėtų suprasti kliento
įmonės verslo ypatybes ir nustatyti galimas rizikos sritis;
2. baigiant auditą – kad įsitikintų, jog finansinė atskaitomybėvisais
reikšmingais atžvilgiais atitinka auditoriaus nuomonę apie kliento
verslą ir būtų galima surašyti objektyvią išvadą.
Auditorius, ketindamas naudoti analitinius testus, turi įsitikinti
jų patikimumu. Audito teorijoje nagrinėjant analitinių testų patikimumo
lygį pabrėžiama, jog jie turi būti naudojami laikant, kad santykiai tarp
rodiklių egzistuoja ir toliau egzistuos, jeigu neatsiras juos nutraukiančių