KOMPIUTERIŲ TINKLAI
KAS TAI YRA KOMPIUTERIŲ TINKLAS?
Kompiuterių tinklas- tai kompiuteriai, sujungti tarpusavyje per ryšio priemones- optinius bei telefono kabelius, radijo ryšį, palydovinį ryšį. Kiekvienas kompiuteris yra aprūpintas specialia programine ir technine įranga.
Kompiuterių tinklą sujungti kompiuteriai turi daug pranašumų, palyginti su pavieniais:
tinklas suteikia galimybę po visą pasaulį išsibarsčiusią organizacijos nariams keistis informacija, duomenimis, naudotis visų įstaigų kompiuterinėmis programomis.
Bendrai galima naudoti kompiuterio išteklius: kompiuterių atmintį, spausdintuvus ir kitokius įrenginius.
1. Sugedus vienam kompiuteriui, valdymą galima perduoti kitam (pvz.: skrydžių valdyme).
2. Būdami savo namuose, komandiruotėje galite greitai persiųsti reikiamus duomenis arba pasinaudoti įstaigos informacija.
Kompiuteriniai tinklai yra:
1. Vietiniai -LAN- Local Area Networks. Pvz.: klasės, įstaigos, parduotuvės.
2. Globaliniai- WAN- Wide Area Networks. Pvz.: šalies, žemyno, pasaulio.
VIETINIAI TINKLAI
Vietiniai tinkli pagal kompiuterių jungimo būdą yra:
1. Žvaigždiniai( Star)
2. Žiediniai( Ring)
3.Magistraliniai( Bus Network)
Žvaigždiniame tinkle (1 pav.) visi įrenginiai (mazgai- nodes) jungiami prie centrinio kompiuterio. Toks tinklas naudojamas, kai dideliam vartotojų skaičiui reikia dalytis dideliais skaičiavimo pajėgumais.
1 pav. Žvagždinis tinklas.
Keli mazgai gali vienu metu naudotis centriniu kompiuteriu. Tačiau, jei sutrinka jo darbas, išsiderina ir viso tinklo darbas.
Į žiedinį tinklą (2 pav.) kiekvienas kompiuteris įjungiamas taip, kad gali priimti, siųsti informaciją ir ją retransliuoti, adresuodamas kitam vartotojui.
2 pav. Žiedinis tinklas
Magistralinis tinklas (3 pav.). Kompiuteriai sujungiami viena magistrale. Tai pagrindinis vietinių tinklų organizavimo būdas. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija.
3 pav. Magistralinis tinkles
1.
VIETINIS KOMPIUTERIŲ KLASĖS TINKLAS. KAIP NAUDOTIS?
UŽDUOTIS
Nubraižykite kompiuterių klasės sujungimo į tinklą schemą. Paaiškinkite, koks kompiuterių sujungimo būdas panaudotas ir kaip vyksta pasikeitimas informacija.
Kaip naudositės vietiniu tinklu?
PRAKTINIS DARBAS
Apsikeiskite darbais su kaimyniniais kompiuteriais.
GLOBALINIAI TINKLAI. INTERNETAS
INTERNETAS
Internetas- kompiuterinių tinklų sistema, neturinti pagrindinio centro. Jis sudarytas iš atskirų tinklų, priklausančių šalims, didelėms korporacijoms, organizacijoms. Tokie tinklai vadinami Interneto potinkliais. Kiekvieną potinklį valdo savininkas pagal savo reikalavimus, todėl dažnai kyla nesusipratimų perduodant informaciją iš vieno tinklo į kitą (pvz.: pornografija, karo propaganda…). Interneto potinklius vienija Interneto informacijos centras InterNIC, kuris buvo įkurtas 1993 m. JAV, ir Interneto draugija įkurta 1991 m. Danijoje. Jie rūpinasi informacijos kaupimu, naujų narių registracija.
Potinklis, prisijungęs prie kokio nors Interneto mazgo, informacijos keitimuisi naudoja protokolą (programą) TCP/IP.
Protokolas- sistema (signalų rinkinys), dėl kurio vartojimo susitaria du kompiuteriai.
TCP- Transmission Control Protocol- sistema, kurią naudoja duomenų perdavimo tinklai.
IP- Internet Protocol- schema, kuri duomenis nukreipia reikiamu maršrutu iš vieno tinklo į kitą.
TINKLO ISTORIJA
Šiuolaikinių ryšio linijų pirmtaku galima laikyti signalizavimą laužais, įvairiais optiniais ir garsiniais signalais. Seniai gimė idėja apie perdavimo stotis. XVIII a. pabaigoje, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu, bokštuose ir kalvose buvo pastatytos informacijos perdavimo stotys.
1832 m. rusų akademikas Paulas Šilingas išrado klavišinį telegrafo aparatą, suprojektavo požemines ir povandenines telegrafo linijas.
1837 m. amerikiečių mokslininkas Samjuelis Finkis Bryzas Morzė (Morse) išrado elektromagnetinį rašantįjį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą (Morzės abėcėlę).
1876 m. škotų kilmės amerikieatis mokytojas Aleksandras Grejemas Belas (A.G.Bell) užpatentavo telefoną. Taip atsirado garsinis ryšys laidais.
1895 m. rusų fizikas ir elektrotechnikas Aleksandras Popovas sukūrė radijo imtuvą, kuris galėjo perduoti informaciją elektromagnetinėmis bangomis. 1897 m. radijo ryšys siekė 600 m. , vėliau – 5 km., o 1901 – 150 km.
1956 m. Amerikos firma ‘’Bell Laboratories’’ sukūrė pirmąją skaitmeninę ryšio liniją.
1957 m. SSRS paleido pirmąjį Žemės palydovą. Tai buvo palydovinio ryšio pradžia.
Tuo pačiu metu įvairiose šalyse buvo sukurtos vis tobulesnės informacijos perdavimo priemonės.
1960 m. buvo atlikti pirmi bandymai jungiant kompiuterius į tinklus per telefonines linijas. Interneto protėvis buvo Gynybos departamento (GD) finansuotas projektas ARPANET (1969). ARPA- JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra- Pažangių Tyrimo Projektų Administracija, kuri šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris patikimai dirbtų atominio karo atveju. Jei sugestų viena komunikacinio tinklo grandis, informacija automatiškai būtų nukreipta į kitas. Siunčiamas pranešimas buvo skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas “aplipdomas” adresais ir keliauja savarankiškai į
paskirties tašką, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa- maršrutizatoriumi, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu
1969 m. ARPANET sujungė kelis kompiuterius esančius Kalifornijoje ir Jutoje. Vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 m. Pasisekimas buvo stulbinantis. Kiekvienas universitetas norėjo prie jo prisijungti. Greitai tinklą tapo sunku valdyti, todėl 1983 m.jis buvo padalintas į du tinklus: MILNET, kur buvo karinės organizacijos ir naują mažesnį, ARPANET priglaudusį nekarines organizacijas. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti ir pavadinti INTERNET. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo, komerciniai ir kiti tinklai, kurie vėliau taip pat prisijungė prie Interneto. Pirmieji tarptautiniai prijungimai buvo tarp Anglijos ir Norvegijos 1973m.
1986 m. Nacionalinis mokslo fondas JAV sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija
Vienas žymiausių Interneto vystymosi etapų yra hiperteksto (hypertext) pritaikymas tinkle. Hipertekstas- tai įprastas tekstas turintis svarbią savybę: jame yra nuorodos (žodžiai- hipernuorodos) atveriantys kitus dokumentus. Juose taip pat yra žodžių atveriančių naujus puslapius, kuriuose taip pat yra žodžių, atveriančių naujus puslapius ir t.t. Užvedus pelytę ant tokio žodžio ji pakeičia formą. Hipertekstą galima paaiškinti taip: paimate enciklopediją ir skaitote tarkime apie krepšinį ir randate paminėtą A.Sabonio pavardę, norite apie jį daugiau sužinoti. Tada ieškote enciklopedijoje informacijos apie jį. Skaitydami apie šį sportininką randate paminėtus klubus, kuriuse jis žaidė ir norite gauti informacijos apie juos, vėl ieškote ir t.t. Hipertekste tų žodžių parinkimas atvers puslapius apie juos. Taip saugoma viskas: tekstai, garsai, vaizdai.