Elektroninis verslas
5 (100%) 1 vote

Elektroninis verslas

Internetinės technologijos ir nekilnojamojo turto verslas Geografinės informacinės sistemos

Geografinės informacinės sistemos (GIS). Pagrindinės GIS sąvokos, sudedamosios dalys. GIS plėtros retrospektyva. Geografinė informacija, geografiniai duomenų modeliai. Geografinių duomenų kaupimo principai ir metodai, naudojimas, keitimasis duomenimis, galiojančių standartų apžvalga. Geoinformacinės technologijos: pagrindinės kryptys, plačiausiai paplitusios GIS programinės įrangos apžvalga. Geografinių duomenų naudojimas, GIS analizė, modeliavimas, pavyzdžių analizė. GIS duomenų pateikimas, žemėlapiai. GIS ir internetas, elektroniniai žemėlapiai, darbas su GIS duomenimis internete. GIS taikymo sričių apžvalga, GIS naudojimo pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje apžvalga. Apibendrinimas: kodėl GIS? Ekonominiai ir techniniai aspektai.

Internetinė sprendimų parama

Supažindinama su internetinės sprendimų paramos sistemomis. Aprašomos elektroninio verslo konkurencingumo didinimo galimybės. Analizuojamos sprendimų paramos sistemos: sprendimų paramos sistemos, grupinės sprendimų paramos sistemos, ekspertinės sistemos, dirbtiniai neuroniniai tinklai. Aptariami elektroninio verslo modeliai, atliekama elektroninio verslo sistemų analizė. Aprašomos įvairios žmonijos veiklos sritys, kuriose teikiama internetinė sprendimų parama: sveikatos apsauga, transportas, tekstilės pramonė, automobilių pramonė, žemės ūkio produktų pramonė, statyba, nekilnojamasis turtas, tarptautinės sprendimų paramos sistemos, vietinės valdžios organai, bankai ir paskolos, pažangios namų sistemos ir t. t.

E-verslo pagrindai

Internetas–tai nėra tik taupančios lėšas naujos technologijos. Jos radikaliai keičia visą verslo procesą. Jas naudodami pirkėjai, partneriai, tiekėjai ir kitos grupės gali lengviau bendradarbiauti, teikti ir gauti visavertes paslaugas. Šiame paskaitų konspekte supažindinama su elektroninės komercijos svarba, jos taikymo galimybėmis ir plėtros perspektyvomis. Vadovaujantis stambiausių elektroninės komercijos sistemų pavyzdžiu nagrinėjama elektroninės komercijos sistemų struktūra, šių sistemų kūrimo ir įgyvendinimo strategija. Pateikiama medžiaga iliustruota praktiniais pavyzdžiais.

El. darbas

El. darbo apibrėžimai, naudojami ES, terminija ir jos instrumentai (tezaurai, taksonomijos, ontologijos), el. darbo atsiradimo istorija ir priežastys, el. darbo nauda patiems darbuotojams, darbdaviams, bendrijai, visuomenei, aplinkai. Kliūtys įdiegiant el. darbą ir dirbant šiuo būdu. Reikalavimai darbo vietai, teisiniai santykiai ir dokumentai. El. darbo būklė ir tendencijos Europoje ir pasaulyje. El. darbo mokomosios priemones internete, el. darbo paieška bei kitos rekomendacijos efektyviam el. darbui. El. darbo valdymo instrumentai, pvz., nacionalinės ir įmonių el. darbo įgyvendinimo programos. Informacijos šaltiniai apie el. darbą pasauliniame tinkle (internete) tiek pagrindiniai tiek ir periodiškai atnaujinami (naujienos). El. darbas nekilnojamojo turto srityje kaip darbo metodas įvertinti turto būklę, nesant pagrindinėje darbovietėje, ir dirbant su klientais turto pirkimo vietoje.

Žinių visuomenė, žinių ekonomika, žinių sistemos

Pagrindinės žinių visuomenės, žinių ekonomikos savokos, detali informacija apie terminijos instrumentus (žodynus, enciklopedijas (t.t. internete), tezaurus, taksonomijas, ontologijas. Pagrindinės žinių ekonomikos atsiradimo priežastys bei savybės. El. verslas, el. komercija, el. švietimas, el. mokymasis, el. valdžia, el. sveikata ir kt. UNESCO, Europos, Lietuvos žinių visuomenės kūrimo strategijos ir politika, pagrindiniai informacijos šaltiniai internete. Interneto ir pasaulinio tinklo (WWW) atsiradimas. Pagrindinės informacijos paieškos sistemos. Pagrindinės pasaulinio semantinio tinklo savybės bei pagrindiniai instrumentai. Pagrindinės duomenų, informacijos, žinių ir komandinio proto savybės. Duomenų bei informacijos transformavimas į žinias ir žinių sistemų kūrimas. Žinių sistemos, žinių portalai. Informacijos šaltiniai apie žinių sistemas internete, diskusijų grupės ir žinių forumai internete pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Žinių sistemų naudojimo galimybės nekilnojamojo turto žinių sistemos kūrimui ir nekilnojamojo turto specialistų kasdieninėje veikloje.

Mobilios technologijos

Mobiliojo (judriojo) ryšio tinklų klasifikacija. Radijo ryšys ir jo naudojimo informacijai perduoti ypatumai. Signalų moduliacijos ir kanalų sutankinimo būdai. Analoginis ir skaitmeninis mobilusis ryšys. Palydovinio ryšio sistemos. Naujos paslaugos (GPRS, WAP, HSCSD, GPS). Elektroninis verslas, mobili komercija. Mobiliojo ryšio evoliucija. Trečiosios kartos sistemos.

El. verslas ir nekilnojamasis turtas

Elektroninio verslo raida, svarba ir pasaulinės tendencijos. El. verslo sąvoka, sudėtinės dalys, funkcinė integracija, inovacijos. El. verslo praktinio realizavimo galimybės: konsultavimas vadybos, juridiniais ir finansiniais klausimais, draudimo paslaugos, prekyba statybinėmis medžiagomis ir gaminiais, vertybiniais popieriais, obligacijomis ir kitomis prekėmis, darbo rinkos tyrimai ir konsultacijos, nekilnojamojo turto rinkos analizė, elektroninės varžytinės, kibernetinė bankininkystė ir kt. El. verslo ir nekilnojamojo turto sektoriaus integracija. Nekilnojamojo turto el. verslo sistemos:
elektroninės parduotuvės, informacinis tarpininkavimas, elektroninės tiekimo sistemos, elektroniniai aukcionai, sutarčių sudarymo ir konkursų sistemos, bendradarbiavimo sistemos, trečiosios šalies prekyvietės. Nekilnojamojo turto el. verslo sistemos Lietuvoje.

Grupinis darbas

Grupinio (komandinio) darbo apibrėžimai ir terminija. 3C principas (bendradarbiavimas, kooperavimas, komunikavimas). Grupinio darbo svarba bei ypatybės žinių ekonomikoje. Reikalavimai, keliami grupinio darbo nariams, vadovui bei darbo organizavimui ir valdymui. Grupinio darbo problemos. Pagrindiniai instrumentai (programos, nuotolinio ryšio priemonės), naudojami grupiniame darbe. Dokumentų bei turinio valdymo sistemos. Internetas, intranetas, ekstranetas, žinių portalai, naudojami grupiniame darbe. Kiti grupinio darbo instrumentai pasauliniame tinkle (internete) – seminarai, diskusijos, pokalbių ir el. pašto sistemos. Projektų valdymas kaip grupinio darbo valdymo instrumentas. Grupinio darbo vieta valdant įvairių tipų įmones. Grupinio darbo kaip žinių kaupimo (patyrimo apibendrinimo) naudojimas nekilnojamojo turto įvertinimo ir pardavimo veikloje.

Atvirojo kodo programos

Kitos interneto technologijos: įvadinė dalis (interneto technologijos, kitų interneto technologijų vieta), atviri standartai, protokolai, formatai. Kodėl Lietuvai jų reikia? Atvirojo kodo programos (koncepcija, istorija, ekonominis pagrįstumas, operacinės sistemos, taikomosios programos, duomenų bazės), interneto technologijų taikymo specifika (uždarojo ir atvirojo kodo programų palyginimas užsakovo, vartotojo ir programuotojo požiūriu), konkrečių interneto technologijų taikymas praktikoje (supažindinimas su konkrečių atvirojo kodo programų galimybėmis ir pritaikymo ribomis, tobulinant esamus arba kuriant naujus el. verslo sprendimus).

Žemės bei pastatų vertinimas ir agentų veikla

Vertės sąvoka, jos objektyvizavimas, įvairių šalių rinkos vertės sąvokų analizė, nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodai, nekilnojamojo turto vertę veikiantys veiksniai, statybos sklypo ruošimo pakopos, visuotiniai vertės veiksniai, individualūs vertės veiksniai, neužstatytų ir užstatytų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo metodai, užteršti žemės sklypai, individualių gyvenamųjų namų vertinimas, nekilnojamojo turto vertinimo matematiniai statistiniai metodai.

Nekilnojamojo turto agentų funkcijos, darbų rūšys ir sritys, akvizicija, agento sutarties sąlygos, agento ekspozė, agento reklama, klientų paieška, tarpininkavimas pirkimo-pardavimo bei nuomos sutartyse, priežastinis ryšys, komisinių dydis ir jų praradimas, agentas ir konkurencija, valstybinis agentų verslo reguliavimas JAV.

Pastatai ir jų konstrukcijos

Nurodomi bendrieji pastatų konstrukcijų reikalavimai. Pateikiama pagrindinių naudojamų medžiagų konstrukcinės savybės, pastatų dalių laikančiųjų konstrukcijų schemos, jų tipai, naudojamos medžiagos. Duodamos medinių, metalinių ir gelžbetoninių perdangų ir denginių, kolonų ir rėmų konstrukcinės schemos, jų aprašai, sujungimų mazgai, paaiškinami pagrindiniai eksploataciniai reikalavimai ir kaip juos vykdyti. Nagrinėjami įvairūs pastatų pamatų tipai.

Nekilnojamojo turto ir pastatų ūkio valdymas

Pastatų ūkio valdymo (PŪV) kilmė ir apibrėžimų analizė. PŪV tikslai ir uždaviniai. Pastatų ūkio valdymo procesas. Pastatų ūkio valdymo principų taikymas praktikoje ir ateities planavimas. Pastatai ir jų naudotojai. Naudotojų, dirbančių pastate, darbo vietos teisinė bazė. Pastatų ūkio kokybės ir kainų valdymas. Privačių įmonių veikla pastatų ūkio valdymo sektoriuje. Daugiakriterinės analizės metodų taikymas pastatų ūkio valdymui. Nominalių grupių metodo taikymas pastatų ūkio valdymui Lietuvoje. Pastatų ūkio valdymo sektoriaus ateities scenarijai. Pastatų ūkio valdymo rizika. Rizikos analizė. Pastatų ūkio veikla ir paslaugos. Miestas, miesto ūkis ir statiniai miesto ūkyje. Pastatų eksploatavimo organizavimo principai. Pastatų ir teritorijų sanitarinės priežiūros organizavimas. Pastatų ūkio priežiūros ir paslaugų organizacijos. Pastatų eksploatavimo organizavimo principai Europos šalyse.

Nekilnojamojo turto valdymo esmė, tikslai, kūrimas. Nekilnojamojo turto egzistavimo ciklas. Nuoma. Nuomos vadyba. Nuomos sutartys. Nekilnojamojo turto draudimas. Lizingas. Įvairių rūšių nuosavybės vadybos ypatybės. Nekilnojamojo turto ekonomika ir planavimas. Nekilnojamojo turto marketingas. Nekilnojamojo turto eksploatavimas. Užsienio šalių patirtis organizuojant nekilnojamojo turto valdymo procesą.

http://odl.vtu.lt/html/spec_itntv.htm

Interneto raida Lietuvoje

2000 m. pabaigoje rinkos tyrimų bendrovės „SIC Gallup Media“ atliktų tyrimų duomenimis, internetu per pastarąjį mėnesį naudojosi 8,9 proc. Lietuvos gyventojų – tai daugiau nei trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, kai internetu naudojosi 7,2 proc.Lietuvos gyventojų.

Tyrimų duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius internetu naudojosi 10,2 proc. gyventojų. Trečiojo 2000 metų ketvirčio tyrimų duomenimis, nors kartą internetu per pusę metų naudojosi 8,4 proc. Lietuvos gyventojų.

Praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais internetu daugiausia naudojosi vyrai – 50,5 procento.

Tyrimo duomenimis, internetas populiariausias tarp 20-29 metų Lietuvos gyventojų (31,4 proc.),
tarp 30-39 metų gyventojų internetas buvo mažiau populiarus (25,1 proc.). 15-19 metų gyventojai sudarė 24 proc. interneto vartotojų. Mažiausiai internetu naudojosi 60-74 metų žmonės – 1,8 procento.

Internete spalio-gruodžio mėnesiais daugiausia naršė vartotojai, turintys aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą (54,8 proc.). Tarp turinčiųjų specialųjį vidurinį išsilavinimą internetas buvo mažiau populiarus (18,5 proc.).

Interneto vartotojų tyrime dalyvavo 15-74 metų asmenys. Tyrimo metu spalio-gruodžio mėnesiais apklausti 1368 Lietuvos gyventojai

Dažniausiai internetas Lietuvoje naudojamas tikslingai tam tikros informacijos paieškai, antroje vietoje yra elektroninio pašto siuntimas ir gavimas. Kol kas labai mažai vartotojų per internetą atlieka bankinių operacijų, tad šių paslaugų perspektyva Lietuvoje teikia nemažai vilčių.

Šaltinis: SIC, ELTA

7. E-verslo raida Lietuvoje

2000 m. buvo reikšmingi Lietuvos e’verslui. Priimtas elektroninio parašo įstatymas, dauguma Lietuvos bankų pradėjo teikti elektroninės bankininkystės paslaugas, nemažai įmonių įkūrė elektroninės prekybos sistemas, kurios susilaukė užsienio investuotojų pripažinimo, įvyko didelė tarptautinė konferencija “Šuolis į naują e-ekonomiką” skirta e-verslo problematikai. Tačiau nedidelis, nors labai sparčiai beaugantis interneto vartotojų skaičius, elektroninio verslo dar nepastumėjo į deramai jam priklausomas pozicijas. Galbūt aktyviau vystėsi „verslas verslui“ modelis, tačiau “verslas vartotojui” modelis dėl palyginti mažo interneto vartotojų Lietuvoje skaičiaus bei dar nesusiformavusios tradicijos atlikti prekybinius sandorius internetu vystėsi dar gana vangiai.8. Didžiausios investicijos į IT sektorių 2000 m. metais

Įmonė Investicijos suma, mln. Lt Investuotojas

AB „Alna“ 5 „Baltic Republic Fund“

UAB „Taidė“ ir UAB „Skaitmeninės komunikacijos“ Nd „AS Microlink“*

UAB „P.I.R.K.“ Nd „AS Osta“

UAB „Sonex grupė“ 11 „Baltic Post Privatisation Fund (EBRD)

„In Your Pocket“ Ltd.“ 18,4 „Baltic Republic Fund“

UAB „Informacinės technologijos“ Nd „Baltic Republic Fund“

UAB „Baltneta“ ir UAB „Informacijos tiltas“ 4 „Finnet International“

Aktyviausios praėjusių metų investicijos buvo nukreiptos į rinkos lyderius (“Alnos grupę”, “Sonex grupę”) ir internetines bei programavimo paslaugas teikiančias bendroves („In Your Pocket“ Ltd.“, UAB „Baltneta“ ir UAB „Informacijos tiltas“). Bendra tendencija rodo, kad patraukliausias investuotojams verslas IT sektoriuje – programų kūrimas ir eksportas, nes vietinėje rinkoje tik dabar formuojasi programinės įrangos naudojimo mokant už ją tradicijos.

http://www.infobalt.lt/main.php?&s=42&r=305&i=24#6

Elektroninės komercijos sprendimai

Sėkminga el. komercija reiškia daugiau negu galimybė vartotojams užsisakyti produktus ar paslaugas internete. Tai reiškia susisiekti su vartotojais, kur jie bebūtų, kas jie bebūtų ir išlaikyti juos, kad sugrįžtų atgal. Turite užmegzti naujus ryšius su vartotojais ir stiprinti senuosius.

El. komercija plėtojasi nuo vartotojų bazinių tranzakcijų atlikimo iki sudėtingų partnerių, tiekėjų ir vartotojų rekonstravimo būdų.

El. komercijos verslo intgeracija.

Galima sumažinti uždelsimo laiką ir popierinį darbą.

Galima pirkinius perkelti į internetą, kur tiesiogiai susisieks su gamintojais, mažins inventorių ir bus labiau atsakingas prieš vartotojus.

Galima supaprastinti finansinius ryšius su vartotojais ir tiekėjais.

El. komercijos tikslai:

• Išplėsti organizacijos galimybes siekti naujų vartotojų

• Tiekti efektyvias pirkimo ir pardavimo priemones internete

• Valdyti atsiskaitymus elektroniniu būdu

• Vartotojams užsisakyti prekes užtikrinant jų tranzakcijų saugumą ir privatumą

• Padidinti pajamas ir sumažinti kaštus

• Sustiprinti kompanijos konkurencingumą

• Pagerinti tranzakcijų ir ryšių efektyvumą tiekimo grandinėje

El. komercijos modeliai

….

El. komercijos verslo procesai

1. Elektroninis verslas ir Elektroninė komercija.

Informacinių technologijų panaudojimo sutartims formuoti priežastys. Elektroninio verslo raida ir perspektyvos. Tarptautinis elektroninio verslo pobūdis. Elektroninio verslo modeliai ir schemos. Elektroninio verslo saugumo aspektai.

2. Elektroninė komercija. Elektroninės komercijos teisinio reglamentavimo principai.

Elektroninės komercijos samprata. Sutarčių sudarymo per atstumą ir Elektroninės komercijos santykis. Informacinės visuomenės paslaugos. Telekomunikacijų (elektroninių komunikacijų) paslaugos. Elektroninių sutarčių dalyko ypatumai. Elektroninės komercijos teisinio reguliavimo principai.

3. Elektroninės komercijos dalyviai.

Elektroninės sutarties šalys. Elektroninės sutarties šalių tapatybės nustatymo problema. Elektroninio parašo sertifikavimo įstaigos vieta šalių tapatybės nustatymo procese. Bankų vieta elektroninėje komercijoje. Ryšio tiekėjo vieta ir atsakomybės ribos elektroninėje komercijoje. Susirašinėjimo slaptumo ir turinio kontrolės aspektai elektroninėje komercijoje.

4. Elektroninių sutarčių teisinis reglamentavimo praktika pasaulyje.

UNCITRAL, EBPO, PPO, Europos Sąjungos dokumentai, nustatantys elektroninės komercijos vykdymo taisykles. Tarptautinės teisės principų taikymo
elektroninėje komercijoje aspektai. Tarptautiniai reikalavimai nustatant elektroninės sutarties sudarymo vietą ir laiką. Ginčų kilusių iš elektroninių sutarčių teismingumo ir teisinio nagrinėjimo tarptautiniai aspektai.

5. Elektroninių sutarčių teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentas. Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės. LR CK reikalavimai elektroninėms sutartims.

6. Elektroninės sutarties teisinė vertė.

Elektroninės sutarties įrodomosios vertės aspektai. Elektroninės sutarties pateikimas teismui. Technologinės klaidos sudarant elektronine sutartis, jų teisinis vertinimas ir būdai. Elektroninių sutarčių saugojimas. Elektroninių sutarčių registravimas, notarinė forma ir pan. Būtina informacija, sudarant vartotojiškas sutartis elektroniniu būdu.

7. Elektroninės komercijos apmokestinimas.

Tarptautinės prekybos apmokestinimo principų taikymas elektroninės komercijos apmokestinimui. Elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu schema Europos Sąjungoje. Bito mokestis. Serveris, kaip nuolatinė buveinė.

8. Elektroniniai pinigai.

Elektroninių pinigų sąvoka. Finansinės paslaugos ir informacinės visuomenės paslaugos, santykis ir reikalavimai. Elektroninių pinigų privalumai ir trūkumai. ES dokumentų, reglamentuojančių elektroninių pinigų apyvartą reikalavimai.

9. Elektroninė komercija ir Mobilioji komercija.

Mobiliosios komercijos samprata ir perspektyvos. Teisinių reikalavimų elektroninėms sutartims įgyvendinimo problemos mobiliojoje komercijoje. Judriojo ryšio operatoriaus galimybės pakeisti banką atsiskaitymuose mobiliojoje komercijoje. SMS ir MMs sandoriai. Trečiosios kartos judriojo ryšio perspektyvos vystant mobiliąją komerciją.

http://www.ltu.lt/padaliniai/FAKULTETAI/vvf/tik/dokumentai/Mag_programos/EC_EP_TR_prog.doc

2. Elektroninis verslas ir sprendimų parama

2.1. Įvadas į elektroninį verslą

2.1.1. Elektroninio verslo apibrėžimas ir jo modeliai

Elektroninis verslas apibūdina prekių, paslaugų ir informacijos pirkimą ir pardavimą, klientų aptarnavimą, bendravimą su partneriais, sandorių sudarymą elektroniniu būdu ir kitokį verslo palaikymą telekomunikacijų tinklais. Elektroninio verslo sistemas siekiama sujungti ar suderinti su įmonės produktų projektavimo, mokslinių tyrimų, marketingo, realizacijos, tiekimo, aptarnavimo sistemomis.

Elektroninio verslo modeliai tradiciškai klasifikuojami pagal jame dalyvaujančias suinteresuotas grupes. Šiuo metu pasaulyje vyrauja trys elektroninio verslo modeliai:

• Verslas verslui,

• Verslas vartotojui,

• Vartotojas vartotojui.

Taip pat taikomi ir kiti elektroninio verslo modeliai:

• Valstybės institucija verslui,

• Valstybės institucija vartotojui,

• Valstybės institucija valstybės institucijai.

Modelis verslas verslui apima įmonių tarpusavio bendravimą (susisiekimas su tiekėjais, prekių užsakymas, dokumentų pasikeitimas, atsiskaitymai elektroniniu būdu ir t.t.) elektroninėmis priemonėmis. Šis didmeninis elektroninio verslo modelis leidžia įmonių informacines sistemas sujungti su elektroninio verslo sistemomis. Tai sudaro sąlygas įmonėms efektyviau vykdyti savo vidaus operacijas, operatyviau tarpusavyje bendradarbiauti, padidinti veiklos efektyvumą.

Modelis verslas vartotojui apibūdina elektroninę mažmeninę prekybą.

Modelis vartotojas vartotojui apibūdina elektroninius vartotojų tarpusavio santykius. Tai gali būti informacijos pasikeitimas tinklu arba elektroniniais aukcionai.

Modelis valstybės institucija verslui apibūdina elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybės institucijų: valstybės priimtų įstatymų skelbimas, verslo dokumentų tvarkymas, siuntimas, bei registravimas, PVM grąžinimas ir kt.

Modelis valstybės institucija vartotojui apibūdina elektroninį bendradarbiavimą tarp vartotojų ir valstybės institucijų: informacijos skleidimas, mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitų programų įgyvendinimas. Šiame modelyje piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, registruoja automobilius, moka mokesčius, prašo leidimų statyti; vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus, pasiūlymus, kitus internetu pateiktus dokumentus.

Modelis valstybės institucija valstybės institucijai apibūdina elektroninį bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų. Šis terminas plačiau vartojamas, kaip elektroninės vyriausybės terminas.

Elektroninio verslo etapai yra analogiški tradicinio verslo etapams. Pagrindinis skirtumas tik tas, kad verslo procesas vyksta kibernetinėje erdvėje, t.y. marketingas, finansinė analizė, prekių užsakymas, dokumentų tvarkymas, mokėjimas, transportavimas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, elektroninio produkto (programinė įranga, muzika, vaizdo įrašai, žaidimai ir t.t.) pardavimas atspindi kokybiškai naują prekybos būdą, kai visas prekybos sandorio ciklas gali būti atliekamas internetu.

Pagrindinės elektroninio verslo nuostatos yra šios:

• Išsami informacija apie prekes ir paslaugas turi būti pateikta internetu, užsakymai priimami ir apdorojami tinkle.

• Turi būti kokybiškai aptarnaujama parduodant prekes – nuo užsakymo formos
užpildymo iki prekių pristatymo į vietą. Klientui suteikiama galimybė gauti išsamios informacijos apie pirkimo ir tiekimo procesą internetu, elektroniniu paštu, telefonu. Nuolat bendraujant (pavyzdžiui, siunčiant naujausią jį dominančią informaciją) su klientu, siekiama nenutraukti ryšių.

• Pirkėjas turi turėti galimybę sumokėti už visas prekes ir paslaugas neatsitraukdamas nuo kompiuterio, verslo reikalus tvarkyti realiu laiku. Mokėjimo operacijos turi būti atliekamos saugiai ir greitai. Kai klientas pateikia užsakymą ar jį apmoka, jam turi būti nedelsiant siunčiamas patvirtinimas elektroniniu paštu ar perduodamas žinute į mobilųjį telefoną.

• Užsakytas prekes užsakovui būtina pristatyti per kuo trumpesni laiko tarpą. Tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių elektroninio verslo efektyvumą. Elektroninio produkto (programinė įranga, muzika, vaizdo įrašai, žaidimai, elektroniniai laikraščiai, žurnalai, knygos ir t.t.) transportavimas atspindi kokybiškai naujas produktų tiekimo sistemas.

• Kiekvieną ginčytiną situaciją išspręsti suinteresuotoms grupėms priimtinu ir skaidriu būdu padeda teisinė bazė, reglamentuojanti elektroninį verslą.

2.1.2. Tipinės elektroninės parduotuvės moduliai

Parduotuvės tinklapyje klientas peržiūri prekių katalogus ir papildomą informaciją. Jis išsirenka norimas prekes ir gauna standartinę užsakymo formą su šių prekių sąrašu, kainomis ir bendra suma. Klientas patvirtina užsakymą, užpildo registracijos formą, pasirenka mokėjimo būdą ir apmoka. Tai pagrindiniai pirkimo proceso etapai, būdingi tipinėms elektroninėms parduotuvėms. Tipinę elektroninę parduotuvę sudaro tokie moduliai:

• Parduotuvės vitrina,

• Sąsaja su atsiskaitymų posistemiais,

• Darbas su klientais,

• Užsakymų tvarkymas,

• Parduotuvės sandėlis,

• Statistikos serviso modulis.

Kiekvienas tipinės parduotuvės modulis gali būti pritaikytas konkrečios firmos, kuri verčiasi internetine prekyba, reikmėms. Parduotuvės vitrinos dizainas priklauso nuo parduotuvės paskirties, paieškos galimybių, prekių ir paslaugų kainų, pristatymo būdų, kitų veiksnių. Parduotuvės vitrinos modulis teikia pirkėjui išsamios informacijos apie prekes ir paslaugas, leidžia atlikti paieškas duomenų bazėje, renka ir saugo informaciją apie atliktas transakcijas, klientų domėjimąsi įvairiomis prekėmis ir paslaugomis.

Elektroninėje parduotuvėje prekes ir paslaugas galima pasirinkti iš elektroninių katalogų, kurie sudaryti iš kelių lygių. Kiekviena kataloge pateikta prekė ar paslauga gali turėti nuorodų į reklaminius, informacinius tinklo puslapius ar tiesiog į prekės gamintojo ar paslaugos teikėjo tinklapį. Dažniausiai apie kiekvieną prekę ar paslauga pateikiama tokia informacija: jos aprašas, nuotrauka, pagrindinės charakteristikos, kaina ir pristatymo sąlygos. Įvairiems klientams gali būti sudaroma įvairių apribojimų prieiti prie įvairių katalogo posistemių.

Naudojant parduotuvės vitrinos modulį gaunamas patvirtinimas arba paneigimas apie kliento užsakymo apmokėjimą.

Darbo su klientais modulis suteikia nuolaidų nuolatiniams parduotuvėms pirkėjams ar klientams, perkantiems didesnius prekių kiekius, suteikia papildomų galimybių dirbti su sistema, siunčia informaciją vartotojams.

Užsakymų tvarkymo modulis leidžia administratoriui sekti klientų užsakymus, vadyti užsakymų atlikimo procedūra, bendrauti su klientu.

Parduotuvės sandėlio modulis apdoroja visą informaciją apie turimas prekes ar paslaugas sandėliuose, patiekia informacija apie esamas prekes ir teikiamas paslaugas, yra atsakingas už buhalterijos duomenų tvarkymą, transportavimo dokumentų pildymą. Parduotuvės sandėlio modulis pateikia kainų skalę, skirtą įvairiems pirkėjams (pavyzdžiui, didmenininkams ir mažmenininkams). Informacija apie prekių ar paslaugų užsakymą, jų apmokėjimą ir tiekimą automatiškai pateikiama parduotuvės sandėliui.

Statistikos modulis renka statistinius duomenis apie parduotuvės lankomumą, populiariausias prekes, jų pirkimo kiekius ir dažnumą tam tikrais laiko tarpais, atlieka šių duomenų analizę.

2.1.3. Elektroninio verslo nauda

Elektroninis verslas, palyginti su tradiciniu, turi tam tikrų privalumų:

• Suteikiama daugiau informacijos apie prekes ir paslaugas, jų naujoves;

• Mažesnės reklamos išlaidos;

• Elektroninis verslas sudaro galimybių sutrumpinti tiekimo proceso laiką ir sumažinti jo kainą, pavyzdžiui, prekės iš gamyklos siunčiamos tiesiai vartotojui, t.y. nereikia mažmenininkų paslaugų (vaizdo įrašai, muzika, laikraščiai, žurnalai, programinė įranga, įvairi informacija ir t.t.) tiekimo grandinė gali visiškai pakeisti tradicinę;

• Geresnis rinkos pažinimas;

• Didėja konkurencija pasauliniu mastu, kuri mažina siūlomų prekių ir paslaugų kainas;

• Elektroninio verslo sistemos sujungiamos su esama firmos programine įranga (užsakymo priėmimas, apskaitos, buhalterinės programos ir t.t.), kas susidaro sąlygas organizacijoms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, gauti išsamesnės ir operatyvesnės informacijos apie kompanijos padėtį;

• Lengviau įsiskverbti į naujas rinkas;

• Smulkieji verslininkai gali siūlyti prekes ir paslaugas visame pasaulyje;

• Vartotojas palyginti greitai gali surasti alternatyvių prekių
paslaugų ir iš jų išsirinkti racionaliausias;

• Įmonės, dirbančios elektroniniu būdu, gali pasiūlyti klientams geresnę aptarnavimo kokybę, greitai atsakyti į visus rūpimus kliento klausimus;

• Atsiveria naujos verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimo galimybės, pavyzdžiui, elektroninės vyriausybės kūrimas ir jos teikiamos paslaugos.

Šiuos veiksnius galima nagrinėti gerokai plačiau. Pavyzdžiui, Lietuvos elektroninės vyriausybės strategiją galima skaidyti į keturias pagrindines dalis: registrų sistemos plėtra; žinybinių ir tarpžinybinių informacinių sistemų pagrindinėmis valstybės funkcijoms vykdyti plėtotė; asmens identifikavimo infrastruktūros plėtra (asmens dokumentai, elektroninio parašo infrastruktūra, identifikacinės ir socialinės kortelės, gyvenamos vietos deklaravimas, asmens duomenų surinkimas ir valdymas); valstybės paslaugų teikimas internetu. Pavyzdžiui, vartotojai, naudodami Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialių mokesčių įstatymų aiškinimų tinklalapį, gali patys tiesiogiai susipažinti su visais oficialiais mokesčių įstatymų aiškinimais. Vilniaus savivaldybės dokumentų valdymo sistema sudaro sąlygas vienu metu bendrai dirbti šimtams žmonių, apdoroti dešimtis tūkstančių dokumentų, sprendimų ar pavedimų, atlikti darbą.

Daugelis elektroninio verslo etapų ir juos veikiantys veiksniai yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, didėjanti konkurencija gerina klientų aptarnavimo kokybę, o sutrumpinta tiekimo grandinė atpigina prekes ar paslaugas.

2.1.4. Bendravimas ir periodiniai leidiniai

Interneto vartotojams patogiausia ir priimtinausia informacijos gavimo forma yra tekstas. Antroje vietoje – vaizdo įrašas. Garso įrašu gauti informacijos norėtų mažiausiai vartotojų. Bendravimas tarp atskirų individų, grupių, įmonių, institucijų gali vykti tekstiniais pranešimais, interneto telefonu ar vaizdo telefonu. Skambinantieji gali matyti ir girdėti vienas kitą, taip pat turėti galimybę dirbti prie bendro dokumento tuo pačiu metu ir turėti galimybę pasikeisti dokumentais.

Bendraujama su klientu įvairiomis formomis: registravimas, anketos, konkursai, konsultavimas. Toks individualus elektroninis bendravimas su klientu leidžia geriau pažinti, greičiau ir efektyviau išsiaiškinti kylančias problemas ir nesusipratimus individualizuoti marketingą.

Internete bendraujama vaizdo konferencijų, pokalbių kanalų (IRC), žaidimų ir elektroninio pašto forma. Vaizdo konferencijose diskutuojama konkrečiomis temomis. Pokalbių kanaluose vienos temos nebūna, ji priklauso nuo kanalo krypries ir pokalbiuose dalyvaujančių žmonių tikslų. Gausybės interneto žaidimų žaidėjai siekia laimėti. Tokie bendravimo būdai yra anoniminiai, kurių metu galima daryti tai, ko dažnai nedaroma gyvenime: atlikti eksperimentus, diskutuoti įvairiais klausimais su žmonėmis, su kuriais tradiciškai nebendraujama (skirtingo amžiaus, lyties, socialinės padėties, išoriškai negražiais), tačiau įdomiais pašnekovais. Galima užduoti įvairių klausimų, kurių dažniausiai neišdrįstama klausti bendraujant tradiciškai.

Paskutiniu metu daugelis spausdintų žurnalų ir laikraščių leidžia ir elektronines versijas. Bendrojo pobūdžio, mokslininkai bei specialiosios paskirties periodiniai elektroniniai leidiniai gali būti laisvai prieinami ar prenumeruojami. Periodiniai elektroniniai leidiniai gali būti laisvai prieinami ar prenumeruojami. Periodinių leidinių svetainės dažniausiai sudaro leidinių sąrašą pagal temas arba abėcėlę, teminės kolekcijos. Juose yra įvairių paieškos galimybių. Norimą informaciją galima rasti pagal reikšminį pavadinimo, referato žodį, pagal autoriaus pavardę.

Leidyklų, skelbiančių savo leidinius virtualioje erdvėje, svetainėse yra nuorodų į jų elektroninius leidinius. Bibliotekų, kurios turi spausdintas versijas, skaitytojai analogiškus elektroninius leidinius gali skaityti nemokamai arba už labai nedidelį papildomą mokestį. Elektroninių leidinių prenumeratos kaina paprastai būna mažesnė už popierinių. Kai kurie leidėjai leidžia nemokamai skaityti turinius, referatus, o kartais gauti ir visą informaciją ne tik naujausiuose leidiniuose, bet ir archyvuose. Dienraščiai dažnai skelbia naujausią numerį internete nemokamai, tačiau naudojimosi archyvais sąlygos yra įvairios.

Bibliotekose taip pat yra nemažai elektroninių leidinių. Pavyzdžiui, Britų bibliotekos laikraščių kolekciją (http://www.bl.uk) sudaro nacionaliniai ir kitų šalių elektroniniai leidiniai. Jungtinės Karalystės gyventojai šiuos leidinius gali išspausdinti bibliotekoje, gali naudotis kopijomis, pateiktomis mikrofilmais ir kompaktiniais diskais. Užsieniečiai gali lankytis šios bibliotekos svetainėje, kurioje yra daugybė nuorodų ne tik į Jungtinės Karalystės, bet ir į kitų šalių leidinius bei jų nuorodų katalogus.

2.1.5. Nusikaltimai elektroniniame versle ir jo saugumo užtikrinimas

Internetu už prekes dažniausiai mokama kreditine kortele. Tačiau dalis žmonių bijo tinkle atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis. Manoma, kad kokie nors aukštos klasės specialistai tinkle bando sužinoti svetimų kreditinių kortelių numerius. Tokių atvejų kol kas nėra žinoma. Be to, yra ir kitų apsaugos būdų. Siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, siunčiamą tinklu, pasiūlyti keli budai
koduoti su programine įranga. Neatkoduoti duomenys niekam nenaudingi. Taip pat, pavyzdžiui, JAV visoms kreditinėms kortelėms (bet ne debetinėms) nustatyta ribota pinigų suma (50 dolerių), kurią gali pasinaudoti apgavikas. Jei apgavikas paims didesnę pinigų sumą, už tai atsakys kreditinių kortelių kompanija. Už užsakytą prekę taip pat galima mokėti paštu atsiųstu čekių. Pinigai pavagiami tik tada, kai vagys slapta sužino kreditinės kortelės numerį, pavyzdžiui, įvedant jį ir imant pinigus iš bankomato. Paskui, kortelę pavogus iš šeimininko, paimami pinigai. Tradiciškai žmonės be baimės pateikia savo kortelės atsiskaitinėdami parduotuvėje ar kitur.

Kreditinių kortelių saugos kompanijos, siekdamos užkirsti kelią nusikaltimams su kreditinėmis kortelėmis, saugo informaciją apie pirkėjų milijonus transakcijų internete. Sukauptos klientų transakcijų duomenų bazės naudojamos užtikrinti saugiems atsiskaitymams internetu. Manoma, kad elektroninis verslas negalėtų plėtoti savo veiklos be kreditinių kortelių saugos kompanijų su jų galingomis duomenų bazėmis.

Žiniasklaidoje kartkarčiais pateikiama pranešimų apie nusikaltimus elektroniniame versle. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iš kelių žinomų internetinių bankų buvo pavogti mokėjimo kortelių duomenys. Tokie faktai mažina vartotojų pasitikėjimą elektroniniu verslu. Elektroninio verslo saugumui užtikrinti galima taikyti organizacines, technines, technologines ir kitas priemones. Turi būti sumažintos galimybės fiziškai prieiti prie serverio, su juo gali dirbti tik konkretūs žmonės. Kadangi elektroninis paštas yra vienas greičiausių paprasčiausių virusų plitimo būdų, reikia atsargiai elgtis su prie elektroninio pašto žinutės prididėtais failais. Pavyzdžiui, rekomenduojama pridėtus failus atidaryti tik tada, kai žinoma, kas juos siuntė ir kas juose yra. Šiuos pridėtus failus reikia patikrinti antivirusine programa. Taip pat elektroninio verslo sistemų vartotojai turi nuolatos keisti slaptažodžius, pavyzdžiui, kas mėnesį, ir niekam jų nesakyti. Reikia kas dieną naudoti ir kas mėnesį atnaujinti antivirusinę programą, kadangi nuolatos atsiranda naujų virusų rūšių. Siūloma iš serverio atminties ištrinti elektroninio pašto šiukšles.

Tobulėjant naujausioms technologijoms, atsiranda pikantiškos “Trojos arklių” programos, kurios patenka į kompiuterį kaip programos, parsiųstos iš interneto, ar elektroninio pašto priedai. Naudodami šias programas pašaliniai žmonės kompiuteriu gali naudotis lygiomis teisėmis kaip ir jo savininkas.

“Gibson Research Corp.” tinklapyje (www.grc.com) pateikiama informacija apie saugumą internete. Šiame tinklapyje galima naudotis pateiktu bandymų testu ir pasitikrinti savo kompiuterį, bei sužinoti šio testo rezultatus. Taip galima nustatyti, ar kompiuterio saugumo sistema yra pakankamai efektyvi.

2.1.6. Elektroninis marketingas ir reklama

Elektroniniame versle aktyviai naudojamos elektroninės marketingo priemonės. Pavyzdžiui, kompanijos, internete reklamuodamos savo prekes ir paslaugas, pateikia išsamią informaciją apie jų kainas, kokybę. Visos marketingo priemonės pateikia išsamią informaciją apie jų kainas, kokybę. Visos marketingo priemonės (reklama, kainų nustatymas, skatinimo politika, prekių ir paslaugų apipavidalinimas, pakuotė, paskirstymas, pardavimas ir priežiūra) yra tarpusavyje susijusios ir todėl turi būti nagrinėjamos kaip visuma. Svarbiausias tinklapių efektyvumo matas yra apsilankančiųjų skaičius.

Elektroninio verslo marketingo posistemis leidžia kompanijai surinkti detalią informaciją apie kiekvieną klientą, nustatyti jų poreikius, nuolat su jais palaikyti ryšį, efektyviai naudoti tiesioginių pardavimų kanalus. Tiesioginių pardavimų kanalų naudojimas sudaro sąlygas gerokai sumažinti sandėliavimo, pardavimo ir kitas išlaidas. Dėl to mažėja prekių ir paslaugų kainos.

Pagrindiniai reklamos internete uždaviniai:

1. Atkreipti vartotojų dėmesį į reklamą (potencialaus kliento paieška, ryšių palaikymas su esamais klientais).

2. Informacijos apie siūlomas prekes ar paslaugas pateikimas tinkle siekiant privilioti klientus jas pirkti.

Vartotojų dėmesio atkreipimas į reikiamą tinklapį. Tokia reklama turi būti ryški, dinamiška, interaktyvi, patraukli. Tai gali būti banėrinė ir tekstinė reklama populiariuose interneto tinklapiuose. Banėris – tai grafinis vaizdas, dedamas reklaminiame tinklapio plote ir turintis nuorodą į reklamos savininko serverį. Kiti vartotojų informavimo internetu būdai yra: dalyvavimas interaktyviuose forumuose, konferencijose, reitinguose (TOP100 ir t.t.), nuorodų mainuose, naujienų grupių ir skelbimo lentų naudojimas, publikacijos elektroniniuose žurnaluose, labdaros ir partnerystės programos. Visi šie informavimo internetu būdai padeda rasti naujų užsakovų ir palaikyti ryšius su senaisiais.

Negalima pamiršti ir tradicinių reklamos būdų:

• Reklama per televiziją ir radiją;

• Reklama laikraščiuose, žurnaluose ir knygose;

• Dalyvavimas forumuose, konferencijose, seminaruose ir t.t.;

• Pristatymų organizavimas;

• Finansinis įvairių festivalių, konkursų ir rungtynių palaikymas;

• Išorinė reklama (skydai, plakatai, transparantai ir t.t.).

Šiuo metu racionalu naudoti elektroninės ir tradicinės reklamų derinį. Jų
racionalumas priklauso nuo numatomos reklaminės kampanijos naudos ir jai įgyvendinti reikalingų lėšų santykio.

Palyginti su internetu, tradicinių masinių informacijos priemonių (televizija, radijas, laikraščiai) reklamoje per mažai pateikiama informacijos apie reklamuojamą produktą. Iš čia kyla antras reklamos internete uždavinys: informacijos apie siūlomas prekes ar paslaugas pateikiamas tinkle siekiant privilioti klientus jas pirktu.

Elektroninė prekyba neįmanoma be reklamos. Reklama internete gali būti įvairialypė: reklaminiai skydeliai, elektroniniu paštu ateinančios žinutės, pokalbiai sistemose ar virtualiosiose skelbimų lentose. Tinklapių registravimas paieškos sistemose bei įvairiuose www kataloguose. Pavyzdžiui, skydelių reklamos efektyvumas priklauso nuo reklamos vietos, buvimo trukmės, formato. Kintant šiems veiksniams, kinta reklamos kaina. Užsakovai dažniausiai nori reklamą pateikti tinklapio viršuje, kad ji būtų didesnė, greičiau pasikrautų, mažiau kainuotų. Reklamos kaina priklauso nuo apsilankančiųjų skaičiaus ir jos žiūrėjimo laiko. Kaina svyruoja 40 iki 200 t.

Reklama turi kuo išsamiau informuoti klientą apie siūlomas prekes ar paslaugas. Siekiama, kad potencialūs pirkėjai susipažintų su išskirtiniais reklamuojamų produktų bruožais – kuo jie geresni už konkurentų siūlomas alternatyvas. Internete klientas negali tiesiogiai pamatyti, paliesti prekės. Internetinė reklama turi kompensuoti šiuos trūkumus. Pagrindinis jos tikslas – įrodyti klientui prekių ar paslaugų kokybę ir kainos racionalumą. Šiems tikslams naudojamos įvairios priemonės: trimačiai vaizdai, garso efektai, animacija, vaizdo medžiaga, tekstinė, skaitmeninė ir kita informacija. Pavyzdžiui, sudaromos galimybės sukioti prekę erdvėje ir apžiūrinėti ją iš visų pusių, pritraukti ir atitraukti ją, išardyti į sudedamąsias dalis, apžiūrėti vidinę struktūrą ir t.t. Katalogų arba naujienų siuntinėjimas elektroniniu paštu – dar vienas reklamos internetu būdas.

2.1.7. Elektroninio verslo konkurencingumo didinimas

Laikui bėgant daugelyje elektroninio verslo sričių didėja konkurencija. Vis daugiau verslininkų įsitraukia į šią veiklą. Siekiant išgyventi įtemptoje konkurencinėje kovoje, būtina daryti ar pasiūlyti kai ką geriau negu konkurentai. Pavyzdžiui, kelti paslaugų kokybę, mažinti kainas, plėsti rinkas, lanksčiai reaguoti į paklausos ir pasiūlos pokyčius rinkoje, plėsti tiekiamų prekių ir paslaugų asortimentą, stiprinti ryšius su gamintojais, reikalingų prekių ir paslaugų tiekėjais, įgyti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Tai leistų geriau patenkinti vartotojų poreikius, padidintų nuolatinių vartotojų skaičių.

Elektroninio verslo organizacijoms pravartu turėti išsamios informacijos, padidintų nuolatinių vartotojų skaičių. Tokią informaciją galima gauti kaupiant duomenis apie klientų transakcijas, jų lankomiausius tinklapius, analizuojant kitą informaciją.

Ne visada vartotojai daugiausia dėmesio kreipia į prekės kainą. Jie dažniausiai skaičiuoja sumines pinigines išlaidas per prekės gyvavimo laikotarpį, ypatingą dėmesį skirdami jos kokybei. Potencialūs klientai taip pat nemažai dėmesio kreipia į elektroninio verslo organizacijos patirtį.

Dažnai vartotojai nesinaudoja nekilnojamo turto tinklapiais dėl pateikiamos netikslios informacijos (pavyzdžiui, nepašalinama informacija apie jau parduotus ar išnuomotus būstus) ar dėl blogo jų eksploatavimo (ilgai reikia laukti, kol informacija pasirodys ekrane, pateikiama neišsami informacija, ilgai neatsakoma į pateiktus klausimus). Kitais žodžiais tariant, elektroninio verslo sistemų vartotojai nuolatos laukia ir gero aptarnavimo, ir nuolatinio rūpinimosi. Taip būtų išugdoma daugybė nuolatinių klientų, kurių dėka elektroninis verslas klestėtų.

2.1 pav. Pagrindinės elektroninio verslo konkurencingumo didinimo kryptis

Nuolatinių klientų pirkiniai dažniausiai būna iš anksto suplanuoti, apgalvoti, todėl sistemos darbuotojai gali realiai prognozuoti, ko pirkėjui reikės ateityje, kokius naujus produktus pasiūlyti. Tai viena iš pagrindinių sąlygų elektroninio verslo konkurencingumui didinti.

Siekiant sėkmingai kovoti konkurencinėje kovoje, reikia racionaliai naudoti turimus žmoniškuosius, technikos ir piniginius išteklius. Per didelės išlaidos rinkos tyrimams, biurams išlaikyti, technikai įsigyti, per didelis personalo skaičius ar jų algos gali būti vienos iš organizacijos konkurencingumo silpnėjimo priežasčių. Konkurencingumas didėja kuriant organizacijas kurios egzistuoja ne tik internete, t.y. tradicinių ir elektroninio verslo organizacijų junginys.

Aukščiau paminėtose ir kitose srityse vykdomi įvairūs mokslo tiriamieji projektai: BENE-BUS (http://www.benebus.net), BESTCOM (http://www.bestcom.dk), BPR LOGISTICS (http://www.bpr-logistics.trans.aueb.gr), CEBOS [423], C-TRAVEL [424], DEESD (http://www.digital-eu.org), DIGI-Q [426], EDRUL (http://www.edrul.org), E-FACTORS [428], ARETOPS (http://www.ARETOPS.org).

2.2. Būdingesnių elektroninio verslo sistemų analizė

2.2.1. Tipinės elektroninio verslo sistemos

Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ekonominė, teisinę, socialinė, technologinė ir politinė aplinka verčia tradicinį verslą vienokiu ar kitokiu mastu

elektroninį. Pagrindinės priežastys, verčiančios kurti elektroninio verslo sistemas, yra:

• Rinkos ir ekonominis spaudimas (stipri konkurencija, globalinė ekonomika, regioniniai prekybiniai susitarimai, žema darbo jėgos kaina kai kuriose šalyse, dažni ir reikšmingi pokyčiai rinkose, padidėjusi vartotojų galia).

• Socialinės aplinkos ir makrolygmens kompleksiškumas ir sudėtingumas:

Besikeičiantis darbo jėgos pobūdis, valstybės reguliavimo panaikinimas, valstybinių subsidijų sumažinimas, padidėjusi etinių ir teisinių klausimų svarba, padidėjusi socialinė organizacijų atsakomybė, staigūs politiniai pokyčiai.

• Technologinis spaudimas: greitas moralinis technologijų nusidėvėjimas, padidėjusi inovacijų ir naujų technologijų reikšmė.

Šiuo metu pasaulyje, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, įvairiose srityse labai sparčiai plėtojasi interneto ir informacijos technologijos, elektroninis verslas, kaupiama milžiniška informacija ir sudaromos žinių bazės, kurių pagrindu dešimtys tūkstančių aukštos kvalifikacijos specialistų internetu parduoda savo patirtį ir žinias už santykinai žemą kaina. Internete siūloma tūkstančiai įvairių unikalių paslaugų. Toliau pateikiamo keli būdingesni šių paslaugų pavyzdžiai: patarimai medicinos klausimais, sveikatos apsauga, konsultavimas vadybos klausimais, juridinis konsultavimas, finansinio pobūdžio konsultacinės paslaugos, draudimas, prekyba, kelionių/turizmo paslaugos, darbo rinka, nekilnojamo turto rinka, prekyba vertybiniais popieriais, obligacijomis bei prekėmis, bankininkystė, finansinės paslaugos, varžytinės. Šios sritys toliau aptariamos Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu.

Paprasčiausias elektroninio verslo pavyzdys – elektroninė parduotuvė, kurios į vitrina panašus tinklapis atnaujinamas kas valanda arba net kas minutę. Šiame tinklapyje vartotojas gali gauti visą reikalingą informaciją, pasirinkti ir sumokėti už prekę ar paslaugą, gauti specialisto konsultaciją. Kai per vieną tinklalapį galima pasiekti kelias elektronines parduotuves, šis tinklapis jau vadinamas elektroniniu prekybos centru. Elektroninėje parduotuvėje prekybos procesas vyksta internetu, t.y. pardavėjas produkciją klientams pateikia tinkle, o bendravimas tarp pardavėjų ir klientų palaikomas elektroniniu paštu ar diskusijų grupėmis. Elektroninė parduotuvė internetu turi daugybę pranašumų. Ji dirba ir dieną, ir naktį. Nebūtina, kad klientai būtų tame pačiame rajone ar mieste. Jie gali būti bet kurioje pasaulio dalyje. Elektroninėje parduotuvėje klientai gali tarpusavyje diskutuoti, uždavinėti klausimus, išsakyti pažiūras it t.t.

Taip pat yra labai daug kitų tipų tinklo parduotuvių. Tinklo parduotuvėse visada platesnis pasirinkimas, jose dažniausiai pigesnės prekės, jos dirba visą parą. Todėl interneto parduotuvių skaičius nuolatos auga.

,,PC Data Online” duomenims, perkamiausios prekės tinklo parduotuvėse buvo programinė įranga, muzikiniai kompaktiniai diskai ir žaisliukai (2.1 lentelė)

2.1 lentelė. Perkamiausios prekės

Virtualioji vyninė veikla veikia kaip interneto svetainė. Ji siūlo įvairios kokybės vynus ir maistą, teikia informacijos apie daugelį vyno gamintojų, įvairių rūšių vynus ir maistą, taip pat veikia klausimų ir atsakymų paslauga elektroniniu paštu. Klientų užsakymai iš virtualiosios vyninės elektroniniu būdu siunčiami į prekybos sandėlį. Už maistą ir vynus galima mokėti kreditine kortele arba grynaisiais pinigais. Pristatymo procesas matomas tinklapyje.

,,Ford” inžinieriai, būdami įvairiose pasaulio šalyse, bendrai projektuoja automobilių variklius. Šis projektavimo procesas atliekamas naudojant specialią internetinio projektavimo programinę įrangą ir duomenų bazes. Visa, kas projektuojama, yra matoma visiems kitiems projekto dalyviams, galintiems aktyviai dalyvauti šiame procese.

Sukūrus dideles žinių bazes, apimančias tūkstančių ekspertų daugiamečio darbo patirtį, buvo pradėta teikti patarimų medicinos klausimais. Šios kompanijos teikia aukščiausio lygio medicinos specialistų konsultacijas. Vartotojas uždavęs jį dominančių klausimų, gauna išsamų specialisto atsakymą. Internete siūloma nemažai su sveikatos apsauga susijusių paslaugų. Teikiama informacijos apie sveikatos apsaugą, atsakoma į įvairius vartotojus dominančius klausimus (pavyzdžiui, medicinos draudimo), siūlomos kliento duomenų persiuntimo paslaugos, galima atlikti sandorius su medicinos draudimo mokėtojais. Pavyzdžiui, korporacija ,,Healtheon Corp.” (www.healtheon.com) sukūrė virtualųjį sveikatos apsaugos tinklą, jungiantį sveikatos apsaugos informacines sistemas ir siūlantį pagalbą klientų registravimo, duomenų persiuntimo, laboratorijų ir diagnozės testų užsakymo, klinikinės reabilitacijos, duomenų apdorojimo ir kitais klausimais.

Yra nemažai organizacijų, kurios, remdamosi sukaupta patirtimi, profesinėmis žiniomis ir sudarytomis žinių bazėmis, konsultuoja vadybos klausimais. Novatoriumi šioje srityje laikoma ,,Anderson Consulting” kompanija (www.knowledgespace.com). Tokiomis paslaugomis daugiausia naudojasi solidžios korporacijos, kadangi mokestis už paslaugas yra gana didelis.

Dideles perspektyvas turi juridinio konsultavimo paslaugų teikimas verslu besiverčiantiems subjektams. Pavyzdžiui, Atlantoje įsikūrusi
teisės firma ,,Alston & Bird” koordinuoja kitų ąč teisės firmų veiksmus, teikia juridinio pobūdžio paslaugas didelei sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiai kompanijai bei kitiems klientams. Kompanijos sukurta žinių baze naudojasi įvairios juridinės firmos. Nemažai teisininkų siūlo nebrangias konsultacines paslaugas internete.

Nuo 2002 metų vykdomas Elektros energijos atviroje rinkoje paskirstymo OMEGA projektas. Šiame projekte siekiama sukurti atviroje ir liberalizuotoje elektros energijos rinkoje veikiančių elektros energijos gamintojų sprendimų palaikymo priemonę. Sistema naudos modernius modeliavimo bei algoritminius metodus ir elektroninės komercijos sprendimus, kad būtų galima spręsti tokias problemas: dvišalių energijos pardavimo sandorių paskirstymas, numatomos vandens vertės skaičiavimas, atsižvelgiant į energijos gamybos alternatyvas, mazgo paskirties problemos liberalizuotoje elektros rinkoje. OMEGA projektu siekiama sukurti koncepcijas ir priemones, skirtas elektros energijos virtualiajai rinkai ir verslo bendruomenei. Būsimas rezultatas gali būti paketinė priemonė, skirta paremti liberalizuotoje elektros energijos rinkoje veikiantiems elektros gamintojams pritaikytus naujus verslo modelius ir prekybos tipus. Tai Europos elektros energijos gamintojams suteiks galimybę padidinti konkurencingumą būsimoje elektroniniu verslu pagrįstoje aplinkoje.

Nuo 2000 m. Vykdomas Verslo architektų projektas (http://www.bussiness-architect.de/), skirtas padidinti profesionalumo lygį kuriant naują verslą. Šio projekto trukmė – 2,5 metų. Vykdant šį projektą bus sukurta visuma metodų ir priemonių <<<>>> -mų partnerių suradimas ir organizacinių struktūrų sukūrimas. Siekiant paremti šias sritis bus sukurtos įvairios verslininkams skirtos paslaugos. Pavyzdžiui, viena iš šių paslaugų siekiama įvertinant verslo galimybes. Ji yra pagrįsta realių variantų įvertinimu. Ši paslauga itin greitai kintančioje verslo aplinkoje prisideda prie naujos verslo strategijos ir vadovybės strateginį sprendimo priėmimo procesą, nustatant ir įvertinant verslo galimybes. Ji yra pagrįsta realių variantų įvertinimu. Ši paslauga itin greitai kintančioje verslo aplinkoje prisideda prie naujos verslo strategijos ir vadovybės narių, finansininkų ir kitų pagrindinių suinteresuotų grupių veiklos koordinavimo.

Projektu ADVICE (www.advice.iao.fhg.de), vykdomu nuo 2000m., siekiama išplėsti elektroninio verslo galimybes, suteikti personalizuotas virtualiojo pardavimo asistento konsultacijas ir patarimus dėl produkto tipus, charakteristikas, alternatyvas ir specialus pasiūlymas, šią informaciją pateikti įvairioms skaitmeninėms rinkoms, sukurti galimybę pateikti parduotuvės produktus tarptautinėse prekybos sistemose, diegti dirbtinio intelekto technologijas elektroniniame versle.

Vis daugiau ir daugiau kompanijų siūlo standartines draudimo paslaugas, pavyzdžiui, transporto priemonių, būsto, gyvybės arba sveikatos draudimą, taikydamos gana dideles nuolaidas. Be to, galima nemokamai palyginti siūlomas draudimo alternatyvas ir išsirinkti racionalią. Keletas didelių draudimo kompanijų internete siūlo draudimo sandorius. Nemažai žmonių linkę nepasitikėti interneto draudimo agentu, o kiti skuba pasinaudoti sumažintomis draudimo įmokomis. Apsilankius www.insurerate.com svetainėje galima susipažinti su gausybe dialoginiu režimu siūlomų draudimo paslaugų. 1998m. (www.forrester.com) skaičiavimais, bendra numatomų draudimo paslaugų pardavimų apimtis internete 2002m. Turėtų siekti daugiau kaip 1,1 mlrd. JAV dolerių.

Daugelis paslaugų, kurias teikia tradicinės kelionių ir turizmo agentūros, taip pat siūlomos ir internete. Vartotojas čia gauna daug greičiau ir kur kas daugiau informacijos. Klientai internete prisijungia prie virtualiosios agentūros, parengia savo pageidaujamos kelionės planą ir gauna alternatyvius variantus. Vartotojai netgi gali nurodyti maksimalią kainą, kurią jie sutiktų mokėti už kelionę, apgyvendinimą, pramogas ir kitas paslaugas. Lėktuvų bilietus galima nusipirkti specialiose interneto parduotuvėse (kompiuterinio rezervavimo sistemose). Mažesnės avialinijų kompanijos dažniausiai neturi internetinio prekybos tinklo, tačiau savo tinklapiuose skelbia skrydžių tvarkaraščius. Vartotojai taip pat gali dalyvauti kelionių varžytinėse ir diskusijose, peržiūrėti vaizdo medžiagą ir žemėlapius. Todėl kelionių ir turizmo agentūrų vykdomas elektroninis verslas skatina didėti konkurenciją, dėl to mažinamos kainos. Agentūros persiorientuoja dirbti tiesioginių marketingo operacijų sąlygomis. Tradicinių kelionių ir turizmo agentūrų vaidmuo keičiasi ir daugelis jų <<<>>>

I.Įvadas

Visuomenei keičiantis iš industrinės į informacinę, kartu kinta ir verslo procesai, kurių pagrindu vyksta ekonominis gyvenimas tiek paprasto vartotojo lygmenyje, tiek pasaulinių korporacijų tarpusavio versle. Visame pasaulyje vykstantys verslo pokyčiai pasiekia ir Lietuvą, kur vis daugiau diskutuojama apie elektroninį verslą – verslą, paremtą technologijų galimybių (Interneto) išnaudojimu, ir vis didesne informacijos reikšme verslo procesuose.

Vykstančius pokyčius pastūmėjo jau nuo aštuntojo dešimtmečio puoselėjama idėja apie verslą, paremtą informacijos srautais. Tokiam verslui suklestėti pagrindu tapo
Interneto atsiradimas apie 1991 metus. Kaip tik nuo tada globalus verslas tapo galimybe kiekvienai kompanijai, nepriklausomai nuo jos dydžio.

Interneto terpės komercializacija pastūmėjo naujų verslo modelių atsiradimus, kurie sėkmingai papildė jau egzistavusius tradicinio verslo modelius, tuo pačiu suteikė įmonėms galimybę sumažinti kaštus, padidinti gamybos ir aptarnavimo efektyvumą ir kokybę. Vykstančius pokyčius bendrai būtų galima įvardinti – Elektroniniu verslu arba Elektronine komercija.

Nagrinėjamos problemos aktualumas. Šių dienų informacinės technologijos, spartus jų vystymasis, keičia verslo būdų ir jų galimybių sampratą. Visas pasaulis masiškai taiko informacinių technologijų (toliau – IT) sprendimus savo versle ir kasdieniniame gyvenime. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja šiuose procesuose. Tai patvirtina kasmetinės Infobalto ir kitos tarptautinės konferencijos e. verslo temomis. Kasdieninėmis tampa sąvokos, prasidedančios žodžiu ,,elektroninis“ ar ,,mobilusis“: e. verslas, e. komercija, e. valdžia, m. verslas, m. komercija. Lietuvoje įdiegti e. verslo taikomieji sprendimai patenka į pirmaujančiųjų šioje srityje pasaulio šalių dešimtukus.

Verslo globalizacijos tempai, arši konkurencija neišvengiamai orientuoja verslininkus į žinių ekonomiką, verslo vystymą pritaikant pažangiausias informacines technologijas. Tai ypač aktualu ir žengiančiai į Europos Sąjungą Lietuvai, integruojant jos ūkio infrastruktūrą į Europos ir pasaulio rinkas.

Tyrimo objektu pasirinkome elektroninį verslą (toliau – e. verslas) plačiąja prasme, t.y. visas bendradarbiavimo formas, kurioms naudojamos elektroninio ryšio priemonės.

Darbo tikslas – išnagrinėti e. verslo atsiradimo prielaidas, raidos tendencijas, atskleisti varomąsias jėgas, įvertinti tolimesnio vystymosi galimybes ir grėsmes.

Tyrimo metodai. Šiame darbe naudojome pirminės ir antrinės informacijos analizės ir sintezės metodus, duomenų grupavimą, loginio skirstymo, loginio klasifikavimo metodus.

Raktiniai žodžiai – Elektroninė komercija (E-komercija), elektroninis verslas, Internetas.

Šaltiniai. Informacinių technologijų ir telekomunikacinių įmonių, bankų, finansinių institucijų, kitų įmonių bei organizacijų išleista informacinė medžiaga, interneto svetainės, konferencijų medžiaga, publikacijos periodiniuose leidiniuose, statistiniai tyrimai, autorių publikacijos.

II. Trumpa interneto istorija

Dabartinis internetas kilo iš „Apraneto“ – tinklo, susikūrusio septintojo dešimtmečio pabaigoje, kurį parėmė JAV Gynybos departamento Pažangių tyrimų projektų administracija (Advanced Research Projects Administration). „Apranetas“ jungė didžiausių universitetų bei gynybos departamentų kompiuterius, taip suteikdamas mokslininkams galimybę keistis duomenimis. „Apranetui“ augant, aštuntajame dešimtmetyje ir devintojo pradžioje, buvo įkurta dar keletas panašių tinklų, kurie daugiausia jungė universitetus. Persiuntimo kontrolės protokolas /interneto protokolas (TCP/IP) tapo standartu, leidžiančiu šiems tinklams, jungiantiems daug įvairaus tipo kompiuterių, keistis duomenimis. Devintojo dešimtmečio pradžioje karinė „Apraneto“ dalis buvo integruota į Gynybos duomenų tinklą, o civilinis „Apranetas“ 1990 metais panaikintas. Jo funkciją perėmė „NSFNETas“. Devintojo dešimtmečio viduryje jo sukūrimą inicijavo Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation – NSF). Tinklas buvo sujungtas su kitais tyrim7 tinklais, padidintas jo greitis. Kadangi „NSFNET“ taip pat naudojosi TCP/IP protokolais, jis tapo interneto dalimi. 1987 metais JAV Nacionalinė tyrimų taryba išreiškė poreikį šalies mokslininkų tinklo įkūrimui. „EDUCOM“ buvo patvirtintas 1991 metais Aukšto lygio kompiuterizacijos aktu (High performace computing act). 1993 metais nacionalinės informacinės infrastruktūros aktu buvo pareikšta, kad tuo metu veikę moksliniai tinklai neatitiko naujojo mokslo ir tyrimų tinklo idėjos. Visos funkcijos buvo perleistos internetui, kuriam buvo suteiktas ypatingo tinklo, tenkinančio daugelį įvairių socialinių, institucinių bei ekonominių tikslų, statusas. 1997 metų pabaigoje prie interneto jau buvo prisijungę daugiau kaip 400 milijonų vartotojų 180 šalių, o tai yra daug kartų daugiau nei 1992 metų sausį.

1 pav. Naudojimasis internetu pagal pasaulio šalis 2001-2003 m. (suaugę gyventojai, bent kartą per paskutinį mėnesį naudojęsi internetu).(www.ivpa.lt. duomenys)

II.1. Komercializacija

1992 metais NSF išreiškė ketinimą atsisakyti valdžios paramos ir paskatino komercines institucijas kurti privačius tinklo paslaugų tiekėjus. Dėl priimtinos „NSFNET“ naudojimo politikos, kurios šaknys turėjo akademinį bei karinį pagrindą, netrukus pradėjo steigtis alternatyvūs interneto paslaugų tiekėjai. Internetas išsiplėtė už universitetų ir mokslinių institucijų ribų; prie jo ėmė jungtis įmonės bei individualūs vartotojai, kuriems priėjimą jau suteikdavo komerciniai interneto bei vartotojų realaus laiko (on-line) paslaugų teikėjai. Valdžia nustojo rėmusi „NSFNET“ 1995 metų balandžio 30 dieną. Tačiau NSF ir toliau jį remia, siekdama kontroliuoti interneto persiformavimą į privataus sektoriaus valdomą ir išlaikomą tinklą. Taigi, akivaizdu, kad, net ir nutrūkus valdžios finansavimui,
vystėsi ir toliau. Kartu plėtėsi ir kita jo komercinimo pusė – vis daugiau interneto vartotojų ateina iš verslo sektoriaus. Pagrindinė priežastis – greitas ir pigus būdas vystyti verslą. Tačiau, kaip rašoma leidinyje Business Central Europe, interneto globalumą liudija ne tik pigesnis bei efektyvus įmonių ir vartotojų susisiekimas, tačiau pirmiausia – verslas verslui (business-to-business) reiškinys. Interneto tradicines funkcijas ima sparčiai papildyti elektroninis verslas. Jau 1999 metais JAV įmonių internetinės prekybos vertė buvo apie 100 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2003 metų ji išaugs iki 1,3 trilijonų. JAV dolerių. Vakarų Europoje internetinių sandorių 1999 metais padvigubėjo – jų vertė buvo 17 mlrd. JAV dolerių. Remiantis tyrimais, 60% Vakarų Europos bendrovių dalyvauja internetinėje prekyboje, o 55% jau integravo internetą į savo bendrąsias strategijas. Elektroninio verslo (e-commerce) bruožai ir specifika puikiai atsispindi pasauliniame voratinklyje, ir bus aprašyti kituose skyreliuose. Beje, paskutinėmis žiniomis, susivienijo didžiausios pasaulio finansinės institucijos ir bendrovės, kurios kartu ketina sukurti finansinių duomenų interneto standartą. Konsorciumas „XBRL projekto komitetas“ vienija 35 finansines institucijas ir bendroves. Nuo 2000 metų liepos 1 dienos finansininkai galės nemokamai naudotis standartiniu formatu – eXrensible Business Reporting language, kuris padės greitai suformuoti taisyklingą finansinę ataskaitą ar kitus finansiniu dokumentus. Šį standartą kuria tokios gerai žinomos kompanijos, kaip Arthur Andersen, Deloitte & Touche, Microsoft Corp., PricewaterhouseCoopers, Reuters ir kt.

II.2. Interneto paslaugos

Interneto paslaugos yra apibūdinamos aukštesnio lygio priemonėmis nei TCP/IP. Tai – Hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP), Failų perdavimo protokolas (FTP), Tinklo naujienų perdavimo protokolas (NNTP) ir Paprasto pašto perdavimo protokolas (SMTP). Žiūrint iš vartotojo pozicijų, tai būtų informacijos paieška tinkle esančių duomenų bankuose ir jos gavimas, dokumentų siuntimas, elektroninio pašto paslauga. 80-jų pabaigoje pirmosios interneto paslaugos buvo elektroninis paštas, „Telnetas“, FTP ir „USENET“ naujienos. Elektroninis paštas, kuris iki šiol yra plačiausiai naudojama interneto paslauga, leidžia vartotojams siųsti tekstines žinutes, naudojant vienodą adresavimo sistemą. „Telnetas“ leidžia vartotojams interneto pagalba prisijungti prie kitų tinklų, tokių kaip bibliotekų katalogai, ir išsitraukti duomenis. FTP leidžia vartotojams atsisiųsti failus iš nutolusio kompiuterio į savo sistemą. USENET grupės įgalina vartotojus siųsti bei peržiūrėti žinutes įvairiomis temomis. Paskutiniaisiais metais atsirado dar ir tokios paslaugos, kaip telefonas bei faksas internetu.

Nepaisant kai kurių iš šių paslaugų populiarumo – ypač naujienų ir elektroninio pašto – šiuo metu interneto plataus naudojimo sprogimą lėmė pasaulinis voratinklis (WWW). Jis turi du pagrindinius bruožus, kurie pavertė jį galingu interneto informacijos prieigos mechanizmu. Pirma, WWW klientai, ar naršytojai, gali susieti tekstinę ir grafinę medžiagą bei apjungti tokias paslaugas, kaip FTP, elektroninis paštas ir naujienos į vieną interfeisą. Antra, WWW turi hipertekstinę sistemą, kuri leidžia nuorodų pagalba iš vieno interneto puslapio pereiti į kitą, rasti dokumentus ar kito pobūdžio informaciją. Taigi, įmanomos tokios sudėtingos operacijos, kaip prekyba realiu laiku, nuolatinis informacijos atnaujinamas bei interaktyvūs žaidimai. WWW yra praktiškai visų naujausių interneto paslaugų virtualus pagrindas, neišskiriant ir sudėtingų sandorių apdorojimo paslaugų elektroninei komercijai.

II.3. Pasaulinis voratinklis

Pasaulinis voratinklis (World Wide Web) kilo iš Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN; Šveicarija) tinklo informacijos projekto, pradėto 1980 metais. Nuo 1990-jų jis tapo viena sudėtingiausių ir populiariausių interneto paslaugų. Nors nėra organizacijos, kuri kontroliuotų pasaulinį voratinklį, jame tvarka palaikoma pasauliniais kalbų ir protok