Verslininkystės ištakos jos rūšys ir formos
5 (100%) 1 vote

Verslininkystės ištakos jos rūšys ir formos

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………3

1. VERSLO TEORIJA. …………………………………………………………………………………….5

1.1 Verslininkystės samprata…………………………………………………………………….5

1.2 Verslininkystės raida………………………………………………………………………….6

1.3 Verslininkystės struktūra…………………………………………………………………….7

2. VERSLININKYSTĖS PRADŽIA IR JOS EVOLIUCIONAVIMAS…………………9

2.1 Verslininkystės priešistorė ir pradžių pradžia……………………………………….9

2.2 Aristotelio nuopelnas……………………………………………………………………….11

2.3 Ekonomika ir chremastika………………………………………………………………..13

2.4 Verslininkystės formos ir rūšys…………………………………………………………14

3. VERSLININKYSTĖS ISTORIJOS TYRIMAS……………………………………………..18

3.1 Verslininkystės istorijos tyrimo rezultatai ………………………………………….18

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………..19

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………20

ĮVADAS

Temos aktualumas

Šiandienos informacijos ir žinių gausybėje, naujovių ir atradimų sukūryje nereikėtu pamiršti savo istorijos, šiuo atveju t.y. kokia verslininkystė buvo senovėje. Problema yra tai, kad retas žmogus žino nuo ko ir kaip prasidėjo viena ar kita specialybė, bei jos kilmę. Manyčiau jog kiekvienam rimtam verslininkui svarbu yra žinoti savo specialybės pradžią tam, kad sugebėtų puikiai valdyti savo verslą, nedarytų klaidų, jog galėtų apie tai papasakoti kiekvienam pradedančiajam, bei jo konkurentui, bei tam, kad parodytų savo išprusimą. Be pradžios nebūtu ir dabarties, todėl svarbu žinoti visą genezę, norint kurti ir vystyti tobulą verslą.

Darbo objektas

Verslininkystės istorijos faktai jos rūšys ir formos.

Darbo tikslas

Išsiaiškinti verslinikystės specialybės kilmę bei jos kūrimosi genezės laikotarpyje atsiradusias rūšis ir formas.

Darbo uždaviniai

Siekiant užsibėžto tikslo yra sprendžiami tokie uždaviniai:

1. Remiantis turima literatūra ir kita informacija, tikiuosi išsiaiškinti verslo specialybės istoriją.

2. Atskleisti šios specialybės gyvavimo laikotarpyje atsiradusias rūšis ir formas.

3. Įverinus turimus duomenis suformuoti detalų istorinį ir faktinį vaizdą apie verslininko specialybės atsiradimą

Tyrimo metodai

Analizuojant pasirinktą temą, svarbiausiai naudojama medžiaga – mokslinė literatūra ir kiti informacijos šaltiniai. Naudotis visais įmanomais informacijos būdais.

Darbo apribojimai ir sunkumai

Tiriama tik verslininkystės (verslo) specialybės istorija jos rūšys ir formos nuo jų atsiradimo iki civilizacijų žlugimo (V a.m.e) per daug nesiplečiant į vėlėsnius laikus pvz.: viduramžius, nes tai jau kita plati tema, kuri labiau siejasi su ekonomika.

Svarbiausia naudota literatūra

Teorinėje darbo dalyje daugiausia naudotasi buvo užsienio ir Lietuvos autorių moksliniais darbais, taip pat naudotasi straipsniuose ir internete pateikta informacija. Darbo pagrindą sudaro verslininkui skirta mokomoji medžiaga ir istorijos vadovėliuose pateikiami duomenys.

Darbo struktūros paaiškinimas

Darbo struktūrą nusako tyrimo objektas, tikslas bei iškelti uždaviniai, kuriais remiantis toliau vyksta nagrinėjimo ir analizavimo procesas rasant darbą.

Darbo struktūra ir apimtis

Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 18 puslapių, įskaitant 1 lentelę ir 1 paveikslėlį. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 5 šaltiniai.

1. VERSLO TEORIJA

Viena iš šiandien populiarių sąvokų yra verslininkystė. Taip yra vadinamas mokslas savo ruožtu apibrežiamas kaip naujovių, pasižyminčių socialine ekonomine verte, kūrimo ir veiksmingo diegimo gamyboje bei komercijoje procesas. Kiekvienas vadybos sąvoką suvokiam savaip. Vieniems tai niekuo nesiskiria nuo ekonomikos, kitiems panašu į verslo administravimą, treti iš viso negali paaiškinti, kas tai per sąvoka. Beje, staiga pas mus tapo madingas ne tik pats šis terminas, bet ir verslo mokslas – atsirado šimtai, o gal net ir tūkstančiai norinčių su juo susipažinti. Ir tą dabar galime nesunkiai padaryti ne tik valdiškuose universitetuose, bet ir privačiuose kursuose, biznio mokyklose, garsiai ir plačiai reklamuojančiose savo teikiamas žinias.

1.1 Verslininkystės samprata

Norint analizuoti ir detaliau gilintis į pačią verslo esmę – visų pirma reikia žinoti, ką reiškia ši sąvoka. Studijuojant vadybinę ir veslininkystės literatūrą susiduriama su įvairiomis verslininko sampratos interpretacijomis.“ „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ verslo sąvoka paaiškinta gana lakoniškai. Verslas – 1) užsiėmimas, darbas; 2) smulki gamyba, amatas.
Verslininkystė – vertimasis verslais; amatininkystė. Na, o 1965m. JAV Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ 33-iąjame tome rašoma: „ Verslas – ilgiau trunkanti profesinė ir neprofesinė veikla, susijusi supareigomis ir teisėmis, siekiant uždarbio…“. Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopediniame žodyne: „Verslininkas (entreprenuer) – asmuo, disponuojantis kapitalu ir siekdamas jį padidinti ieškantis naujų pelningų veiklos krypčių, panaudojantis tam tikras dalykines ir žmogiškąsias savybes“ “(R.Stačiokas p.9)

Verslininkystės emę galima geriau pažinti, kai konkretūs dalykiniai verslininko veiksmai ir elgesena nagrinėjama įvairiais požiūriais: ekonominiu, verslo, vadybos ir asmeniniu. Juolab, kad XXa. tyrinėtojai išskirtinę reikšmę teikia parodyti asmenines ir socialines verslininko charakterio savybės. Šitai atspindi, pavyzdžiui tokie teiginiai:

Mokslinėje literatūroje išskiriamos tokios verslininko sąvokos sampratos iterpretacijos

Lentelė

Požiūriai į verslininką (nagrinėjami pagal verslininko veiksmus ir elgseną) Sampratos Verslininkas interpretavimas

Ekonomisto požiūriu Verslininkas tai asmuo, kuris sujungia lėšas, darbą. medžiagas ir t.t. tokiu būdu, kad išauga jų visuminė vertė. Kartu jis inspiruoja pokyčius, plėtoja inovacijas ir radikaliai keičia anksčiau vyravusią tvarką.

Psichologo požiūriu Verslininkas tai žmogus, kurį veikti skatina atitinkami motyvai, pavyzdžiui, troškimas ką nors gyvenime pasiekti arba įgyti savarankiškumą….

Kitų verslininkų požiūriu Jis reiškiasi kaip pavojingas varžovas, arba priešingai, kaip partneris, tiekėjas, pirkėjas, arba paprasčiausiai žmogus, turintis įdomių idėjų. Kaip sakoma į tokį žmogų negaila investuoti pinigus…

Politekonominiu požiūriu Verslininkas tai žmogus, kuris didina ne vien savo, bet ir nacionalinį turt, kuris atskleidžia geresnio išteklių naudojimo, nuostolių mažinimo būdus, kuria naujas darbo vietas.

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal „Aljansas“ Žurnalas verslo žmonėms 1995m. 05mėn(44) Nr.5, psl.: 2-7

Remiantis šių sampratos apibrėžimų panašumo principu, galima daryti išvadą, kad visi jie savyje jungia tokias sąvokas: naujumas, organizacinis talentas, kurybiškumo pradmenys, turto (nuosavybės) gausinimas ir ryžtas rizikuoti, nors ir kiekvienas čia teikiamų apibrėžimų nagrinėja ekonominę kategoriją verslininkas įvariais požiūriais. Ir vis dėl to kiekvienas šių apibrėžimų kažkuo riboja verslininkystės sferą, nors ištikrųjų verslininkų galima rasti visose srityse – švietime, medicinoje, moksle, jurisprudencijoje, architektūroje, gamyboje, socialinėje ir paskirstymo sferose. Prie verslininko termino apibrėžimo būtų galima priskirti ir vieną bendrą apibrėžimą apimantį visus elgsenos tipus: verslininkas – tai asmuo, kuris stengiasi kurti kažką naujo, turinčio vertę, ir tai reikalauja jėgų ir laiko, bei numato asmeninę finansinę, moralinė ir socialinę atsakomybę. Visa tai galų gale atneša verslininkui piniginių pajamų ir asmeninio pasitenkinimo pasiektais reultatais.

1.2 Verslininkystės raida

Verslininkystė turi ilgą raidos istoriją. Verslininkystė visada siekė patenkinti žmogaus poreikius, o didėjant poreikiams ji keitėsi ir tobulėjo. „Bendriausia prasme verslas traktuojamas kaip ūkinė veikla, kuri paprastai aprėpia prekių gamybą ir komerciją (pirkimą ir pardavimą) bei jų tarpusavio sąveiką. Pagrindinis verslininko rūpestis ir veiklos funkcija per amžius buvo – siekti pelno pasirenkant geriausią gamybinių išteklių derinį bei gaminamos produkcijos kiekį, bei ekonominės rizikos sąlygomis sumaniai organizuoti gamybinę ir komercinę veiklą. Tuo rėmėsi ir mūsų protėviai, žengdami pirmuosius žingsnius verslininkystės pasaulyje.“ (R.Stačiokas p.7)

Pačią verslininkystės pradžią jau galima sieti su žemdirbystės atsiradimu, tuomet žmonės tapo sėslesni, atsirado barteriniai mainai. Maždaug tuo pat metu pradėta laikyti ir naminius gyvulius, kurie buvo labai svarbi to meto mainomoji prekė. Palaipsniui žmonės specializavosi: vieni dirbo laukuose, kiti dalį laiko skyrė darbo įrankių, ginklų ar buities reikmenų gamybai. Jie įgijo patirties ir tapo amatininkais. Taip atsirado tikrasis verslo pasiskirstymas. Dėl patyrusių amatininkų dirbinių poreikio atsirado ir prekyba.

Dar III tūkstant.m. prieš Kristų Šumerų miestai tapo valstybės prekybos centrai. Tuomet verslininkus sudarė amatininkai, pirklai ir jūrininkai. Pirkliai priklausė turtingiausiam miestiečių sluoksniui, todėl nuolat keliavo. Jų dėka taip sparčiai vystėsi amatai. Pargindinė priklių veiklos sritis buvo užsienio prekyba. Tolimųjų kraštų gyventojus jie bandė pritraukti savo neįprastomis rytų prekėmis (javais, alyva, datulės, vilna, išgražintais ginklais, papuošalais, keramika, įrankiais ir t.t ) norėdami, kad verslas būtu pelningesnis svetimose šalys, jie steigė ir savo prekybos centrus. O iš ten į savo šalį pargabendavo taip reikiamų žaliavų.

Vienas iš seniausių prekybinių sandėrių yra aprašytas Biblijoje – senovės knygų rinkinyje. Tai buvo prekybinis sandėris tarp Abraomo ir hetito Ephrono. Bibliją, kurioje aiškinama senovės žydų bei kitų tautų, gyvenusių Palestinoje ir aplinkinėse žemėse II ir I Tūkstantmečiais
ekonominė elgsena ir tradicijos žinoma reikia vertinti, primiausia, kaip svarbų žinių šaltinį apie senovės tautų ūkinę buitį. Tai tam tikru mastu yra ir besiformuojančių verslininkystės (prekybinių santykių) pagrindų praktikos apibendrinimas. Apie tai žinių randama ir klasikinių graikų mąstytojų raštuose: Ksenofo, Platono, Aristotelio. Juose pirmą kartą mėginta teoriškai įprasminti ekonominę graikų visuomenės santvarką, tame tarpe, gamybos ir komercijos plėtojimą, nuosavybės turto gausinimo būdus. Aristotelis buvo savo laikmečio sūnus. Jam nepatiko prekybos ir pinigų santykių raida Graikijoje. Aristotelio idealas buvo nedidelis žemdirbio ūkis. T.y jis pasisake už barterinius mainus. Tačiau, Aristotelio kaip ekonomisto nuopelnas yra tas, kad jis pirmasis analizavo mainų procesą, kėlė klausimą, kuris visada rūpės verslo teoretikams ir praktikams: kas lemia mainų santykius, primasis mokslo istorijoje mėgino analizuoti kapitalą ir sugalvojo terminus chremastika ir ekonomika.

1.3 Verslininkystės struktūra

Antikos pasaulyje nebuvo pramoninio kapitalo, bet nemažą vaidmenį jau vaidino prekybinis ir piniginis kapitalas. Nagrinėjant verslininkystės ištakas jau yra aiškiai matoma, kad verslininkystė skyla į 3 rūšis : t.y. gamybinė, komercinė, financinė verslininkystės.

Gamybinė verslininkystė – prekių ir paslaugų gamyba ir vartojimas.

Komercinė verslininkystė – prekių ir paslaugų mainai, paskirstymas ir vartojimas.

Finansinė verslininkystė – piniginių lėšų ir vertės apyvarta, mainai.

Taip pat, bet kuri verslininkystės rūšis yra klasifikuojama pagal įvairias formas. Senovėje buvo tik jų šiokie tokie pagrindai ne tiek daug kiek šiandien. Pavyzdžiui: Pagal verslininkų spekuliaciją, pagal nuosavybę, pagal įmonės dydį, pagal vaidmenį tarptautinėje rinkoje, pagal įmonių turto sudėtį ir t.t..

Viską išnagrinėjus galima pastebėti, kad senovėje pradžią verslams davę barteriniai mainai, vis keitėsi ir tobulėjo, ko išdavoje ir atsirado verslininkystės rūšys bei formos.

2. VERSLININKYSTĖS PRADŽIA IR JOS EVOLIUCIONAVIMAS

Bet kuris mokslas iš prigimties yra istorinis, ir bet kuri žmonių veikla būtinai remiasi ankstesniųjų kartų patirtimi. Skirtinga ideologija, skirtingos pasaulėžiūros pirmiausia atspindi nevienodą istorijos sampratą.

Kai pirmykštis žmogus pirmą kartą pasidarė akmeninį kirvį ir lanką, tai dar nebuvo verslas. Tai buvo, taip sakant, tik technika. Bet, turėdama kelis kirvius ir lankus, grupė medžiotojų nuduobė elnią. To elnio mėsą pasidalijo tikriausiai po lygiai: jei vieni būtų gavę daugiau už kitus, tai šie tiesiog nebūtų galėję pramisti. Pamažu bendruomenės gyvenimas darėsi vis sudėtingesnis. Galimas daiktas, joje atsirado meistras, kuris gamindavo medžiotojams gerus ginklus, bet pats medžioti neidavo. Sumedžiota žvėriena ir sugautos žuvys buvo pasidalijamos tarp medžiotojų ir žvejų, skiriama dalis „ginkladirbiui“ ir t.t. Tam tikroje raidos stadijoje atsiranda darbo produktų mainai tarp bendruomenių ir jų viduje, darbo pasidalijimas ir atsiskaitymas už darbą.

Tai buvo, nors ir primityvus, neišsivystęs, bet jau verslas, nes čia jau buvo ne tik žmonių santykiai su daiktais – lanku, kirviu, mėsa – bet ir jų tarpusavio santykiai visuomenėje. Ir ne santykiai apskritai, o materealiniai santykiai, susiję su žmonėms gyventi reikalingų gėrybių gamyba ir paskirstymu.

2.1 Verslininkystes priešistorė ir pradžių pradžia

Dar III tūkstant. m. prieš Kristų šumerų miestai tapo valstybės prekybos centrai. Tuomet verslininkus sudarė amatininkai, pirkliai ir jūrininkai. Pirkliai priklausė turtingiausiam miestiečių sluoksniui, todel nuolat keliavo. Jų dėka taip sparčiai vystėsi amatai. Pargindinė priklių veiklos sritis buvo užsienio prekyba. Tolimųjų kraštų gyventojus jie bandė pritraukti savo neįprastomis rytų prekėmis (javais, alyva, datulės, vilna, išgražintais ginklais papuošalais, keramika, įrankiais ir t.t ) norėdami, kad verslas būtu pelningesnis svetimose šalys, jie steigė ir savo prekybos centrus. O iš ten į savo šalį pargabendavo taip reikiamų žaliavų.

Taip pat šių senovės valstybių (Šumero, Babilonijos, Egipto) žmonių matematinės arba medicininės žinios kartais atrodo labai įspūdingos. Geriausius senovės mokslo pavyzdžius davė Antikos graikai ir romėnai. O gal šio mokslo pėdsakai įspausti dar giliau? Juk vienas iš seniausių prekybinių sandėrių aprašytas Biblijoje – senovės knygų rinkinyje. “Kultūros, subrandinusios tas knygas jau seniai išnyko. Apie Naujojo Testamento laikus daug žinių išliko graikiškose ir lotyniškose knygose, kurios per amžius buvo nuolat perrašinėjamos. Tačiau apie Senojo Testamento laikus tokių šaltinių, išskyrus Bibliją, beveik neturime.

Biblija žmonėms skelbia amžiaus dalykus, jos idėjos skirtos visiems. Vis dėlto Biblija vaizduoja įvykius, glaudžiai susijusius su to meto žmonėmis ir vietomis. Didžiuma jos mokymo pagrįsta konkrečių žmonių, jų tautų patirtimi.

Šiaip ar taip žiūrėsime, Biblija yra tikras šedevras. Tai, kas joje pasakojama, prasideda akmens amžiuje ir baigiasi Romos imperijos pasaulyje. Vėliausiai parašytos jos dalys yra beveik 2000 metų senumo.

Taigi vienas iš seniausių Biblijos pažymėtų komercijos
(pirkimo – pardavimo) faktų buvo Abraomo ir hetito Ephrono prekybinis sandėris. Iš jo Abraomas pirko lauką su ola. Senojo Testamento „Pradžios knygoje“ apie tai rašoma:“…Abraomas nusilenkė prieš ano krašto žmones ir sakė Ephronui, visiems žmonėms aplinkui stovint: Meldžiamasis, paklausyk manęs. Duosiu pinigų už lauką; imk juos… Ephronas atsakė: Mano viešpatie, paklausyk manęs: žemė, kurios reikalauji, verta keturis šimtus sidabro siklių; tai jos kaina tarp manęs ir tavęs… tai išgirdęs Abraomas atsvėrė pinigus, kurių pareikalavo Ephronas, Heto vaikams girdint, keturis šimtus sidabro siklių, patikrintais, visur imamais pinigais. Ir kitados Ephrono laukas, kuriame buvo dvaila ola, ties Mambre, kaip pats laukas, taip ir ola, ir visi jo medžiai, kurie buvo jo plote aplinkui, buvo pripažintas Abraomo nuosavybėn <…>“. Taip buvo įgyta pirmoji nuosavybė Kanaane. (Izraelyje pirklius vadino kanaaniečiais).“ (R. Stačiokas p.12)

Biblijos Enciklopedijoje sąvokos „amatas“ ir „ verslas“ sutapatintos. Jos vienas poskyrių pavadintas „Amatai ir verslai“ informuoja, kad Senojo Testamento laikais Izralelyje beveik nebuvo amatininkų, kurie gamintų dailius daiktus dėl grožio. Net kai reikėdavo įrengti šventyklas jų apdailai kviesdavosi meninkus iš svetur. Izraelis buvo vargingas kraštas, kur sugebėta pasigaminti tik būtiniausių daiktų. Tiesa, kaikuriems verslams reikėjo tam tikrų įgūdžių jau ir seniausiais laikais. Jais vertėsi atskiros šeimos, matyt, perparduodančios „verslo paslaptis“ iš kartos į kartą. Verslai tuo metu buvo susiję su konkrečiomis vietovėmis, greičiausiai dėl to, kad jose čia pat buvo reikalingų medžiagų.

Atrodo, kad gana senai atsirado savotiškų amatininkų bendrijų ypač miestuose, kur skirtingi amatai telkėsi atskiruose kvartaluose. Biblijoje minimi pvz: dailidžių, drobės audėjų, kvepalų gamintojų ir t.t kvartalai.

„Patys pirmieji užrašyti komerciniai santykiai buvo 972 – 932 m. pr.m.e. Saliamonas – karaliaus Dovydo sūnus, garsiausias Izraelio karalius tarpininkavo plėtojant prekybinius santykius su įvairiais kraštais. Jis veikiausiai gabeno arklius iš Kilikijos, vežamus iš Egipto, po to juos parduodavo Sirijoje. Sabos karalienė, aplankydama Saliamoną, tarsi vadovavo vadybinei prekybinei delegacijai iš Pietų Arabijos (kur buvo gaminami smilkalai). O Tadmorą Saliamonas įtvirtino galbūt tam, kad pirkliams būtų lengviau pereiti Sirijos dykumą. Juolab, kad tais laikais Palestinoje Pirklio verslas buvo didžiai gerbiamas, ir net kunigai užsiimdavo komercija.

Biblija, kurioje aiškinama senovės žydų, bei kitų tautų, gyvenusių Palestinoje ir aplinkinėse žemėse II ir I tūkstantmečiais pr. m.e., vadybinė elgsena ir tradicijos, žinoma, reikia vertinti kaip fundamentalų žinių apie senovės tautų ūkinę buitį, šaltinį. Tai tam tikru mastu yra ir besiformuojančio verslo pagrindų praktikos apibendrinimas. Žinių apie tai randama taip pat graikų klasikinių mąstytojų Ksenofonto, Platono, Aristotelio raštuose. Juose, skirtingai negu Biblijos, kurioje ūkinė buitis aiškinama įsakymų, nurodymų, kaip žmonės turi elgtis, forma, pirmą kartą mėginta teoriškai įprasminti ekonominę graikų visuomenės santvarką, tame tarpe ir vadybos, gamybos, komercijos plėtojimą, nuosavybės gausinimo būdus.“ (R.Stačiokas p.13-14)

2.2. Aristotelio nuopelnas

A.Anikinas (1988) nagrinėdamas mokslo mąstytojų mintis ir tuo siekdamas susieti jas su verslo ar ekonomikos sąvoka labiausiai nagrinėja Aristotelį, juk Aristotelis buvo vienas iš didžiausių mąstytojų mokslo istorijoje. Mus pasiekę, ir savo tematika mums tikrai žinomi, jo raštai apima visas tuo metu buvusias žmonijos sritis. Aristotelis kūrė teorijas ir darė išvadas ne iš abstrakčių samprotavimų, bet visada remdamasis kruopščia faktų analize.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2741 žodžiai iš 5372 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.