Elektroninis verslas
5 (100%) 1 vote

Elektroninis verslas

Internetinės technologijos ir nekilnojamojo turto verslas Geografinės informacinės sistemos

Geografinės informacinės sistemos (GIS). Pagrindinės GIS sąvokos, sudedamosios dalys. GIS plėtros retrospektyva. Geografinė informacija, geografiniai duomenų modeliai. Geografinių duomenų kaupimo principai ir metodai, naudojimas, keitimasis duomenimis, galiojančių standartų apžvalga. Geoinformacinės technologijos: pagrindinės kryptys, plačiausiai paplitusios GIS programinės įrangos apžvalga. Geografinių duomenų naudojimas, GIS analizė, modeliavimas, pavyzdžių analizė. GIS duomenų pateikimas, žemėlapiai. GIS ir internetas, elektroniniai žemėlapiai, darbas su GIS duomenimis internete. GIS taikymo sričių apžvalga, GIS naudojimo pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje apžvalga. Apibendrinimas: kodėl GIS? Ekonominiai ir techniniai aspektai.

Internetinė sprendimų parama

Supažindinama su internetinės sprendimų paramos sistemomis. Aprašomos elektroninio verslo konkurencingumo didinimo galimybės. Analizuojamos sprendimų paramos sistemos: sprendimų paramos sistemos, grupinės sprendimų paramos sistemos, ekspertinės sistemos, dirbtiniai neuroniniai tinklai. Aptariami elektroninio verslo modeliai, atliekama elektroninio verslo sistemų analizė. Aprašomos įvairios žmonijos veiklos sritys, kuriose teikiama internetinė sprendimų parama: sveikatos apsauga, transportas, tekstilės pramonė, automobilių pramonė, žemės ūkio produktų pramonė, statyba, nekilnojamasis turtas, tarptautinės sprendimų paramos sistemos, vietinės valdžios organai, bankai ir paskolos, pažangios namų sistemos ir t. t.

E-verslo pagrindai

Internetas–tai nėra tik taupančios lėšas naujos technologijos. Jos radikaliai keičia visą verslo procesą. Jas naudodami pirkėjai, partneriai, tiekėjai ir kitos grupės gali lengviau bendradarbiauti, teikti ir gauti visavertes paslaugas. Šiame paskaitų konspekte supažindinama su elektroninės komercijos svarba, jos taikymo galimybėmis ir plėtros perspektyvomis. Vadovaujantis stambiausių elektroninės komercijos sistemų pavyzdžiu nagrinėjama elektroninės komercijos sistemų struktūra, šių sistemų kūrimo ir įgyvendinimo strategija. Pateikiama medžiaga iliustruota praktiniais pavyzdžiais.

El. darbas

El. darbo apibrėžimai, naudojami ES, terminija ir jos instrumentai (tezaurai, taksonomijos, ontologijos), el. darbo atsiradimo istorija ir priežastys, el. darbo nauda patiems darbuotojams, darbdaviams, bendrijai, visuomenei, aplinkai. Kliūtys įdiegiant el. darbą ir dirbant šiuo būdu. Reikalavimai darbo vietai, teisiniai santykiai ir dokumentai. El. darbo būklė ir tendencijos Europoje ir pasaulyje. El. darbo mokomosios priemones internete, el. darbo paieška bei kitos rekomendacijos efektyviam el. darbui. El. darbo valdymo instrumentai, pvz., nacionalinės ir įmonių el. darbo įgyvendinimo programos. Informacijos šaltiniai apie el. darbą pasauliniame tinkle (internete) tiek pagrindiniai tiek ir periodiškai atnaujinami (naujienos). El. darbas nekilnojamojo turto srityje kaip darbo metodas įvertinti turto būklę, nesant pagrindinėje darbovietėje, ir dirbant su klientais turto pirkimo vietoje.

Žinių visuomenė, žinių ekonomika, žinių sistemos

Pagrindinės žinių visuomenės, žinių ekonomikos savokos, detali informacija apie terminijos instrumentus (žodynus, enciklopedijas (t.t. internete), tezaurus, taksonomijas, ontologijas. Pagrindinės žinių ekonomikos atsiradimo priežastys bei savybės. El. verslas, el. komercija, el. švietimas, el. mokymasis, el. valdžia, el. sveikata ir kt. UNESCO, Europos, Lietuvos žinių visuomenės kūrimo strategijos ir politika, pagrindiniai informacijos šaltiniai internete. Interneto ir pasaulinio tinklo (WWW) atsiradimas. Pagrindinės informacijos paieškos sistemos. Pagrindinės pasaulinio semantinio tinklo savybės bei pagrindiniai instrumentai. Pagrindinės duomenų, informacijos, žinių ir komandinio proto savybės. Duomenų bei informacijos transformavimas į žinias ir žinių sistemų kūrimas. Žinių sistemos, žinių portalai. Informacijos šaltiniai apie žinių sistemas internete, diskusijų grupės ir žinių forumai internete pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Žinių sistemų naudojimo galimybės nekilnojamojo turto žinių sistemos kūrimui ir nekilnojamojo turto specialistų kasdieninėje veikloje.

Mobilios technologijos

Mobiliojo (judriojo) ryšio tinklų klasifikacija. Radijo ryšys ir jo naudojimo informacijai perduoti ypatumai. Signalų moduliacijos ir kanalų sutankinimo būdai. Analoginis ir skaitmeninis mobilusis ryšys. Palydovinio ryšio sistemos. Naujos paslaugos (GPRS, WAP, HSCSD, GPS). Elektroninis verslas, mobili komercija. Mobiliojo ryšio evoliucija. Trečiosios kartos sistemos.

El. verslas ir nekilnojamasis turtas

Elektroninio verslo raida, svarba ir pasaulinės tendencijos. El. verslo sąvoka, sudėtinės dalys, funkcinė integracija, inovacijos. El. verslo praktinio realizavimo galimybės: konsultavimas vadybos, juridiniais ir finansiniais klausimais, draudimo paslaugos, prekyba statybinėmis medžiagomis ir gaminiais, vertybiniais popieriais, obligacijomis ir kitomis prekėmis, darbo rinkos tyrimai ir konsultacijos, nekilnojamojo turto rinkos analizė, elektroninės varžytinės, kibernetinė bankininkystė ir kt. El. verslo ir nekilnojamojo turto sektoriaus integracija. Nekilnojamojo turto el. verslo sistemos:
elektroninės parduotuvės, informacinis tarpininkavimas, elektroninės tiekimo sistemos, elektroniniai aukcionai, sutarčių sudarymo ir konkursų sistemos, bendradarbiavimo sistemos, trečiosios šalies prekyvietės. Nekilnojamojo turto el. verslo sistemos Lietuvoje.

Grupinis darbas

Grupinio (komandinio) darbo apibrėžimai ir terminija. 3C principas (bendradarbiavimas, kooperavimas, komunikavimas). Grupinio darbo svarba bei ypatybės žinių ekonomikoje. Reikalavimai, keliami grupinio darbo nariams, vadovui bei darbo organizavimui ir valdymui. Grupinio darbo problemos. Pagrindiniai instrumentai (programos, nuotolinio ryšio priemonės), naudojami grupiniame darbe. Dokumentų bei turinio valdymo sistemos. Internetas, intranetas, ekstranetas, žinių portalai, naudojami grupiniame darbe. Kiti grupinio darbo instrumentai pasauliniame tinkle (internete) – seminarai, diskusijos, pokalbių ir el. pašto sistemos. Projektų valdymas kaip grupinio darbo valdymo instrumentas. Grupinio darbo vieta valdant įvairių tipų įmones. Grupinio darbo kaip žinių kaupimo (patyrimo apibendrinimo) naudojimas nekilnojamojo turto įvertinimo ir pardavimo veikloje.

Atvirojo kodo programos

Kitos interneto technologijos: įvadinė dalis (interneto technologijos, kitų interneto technologijų vieta), atviri standartai, protokolai, formatai. Kodėl Lietuvai jų reikia? Atvirojo kodo programos (koncepcija, istorija, ekonominis pagrįstumas, operacinės sistemos, taikomosios programos, duomenų bazės), interneto technologijų taikymo specifika (uždarojo ir atvirojo kodo programų palyginimas užsakovo, vartotojo ir programuotojo požiūriu), konkrečių interneto technologijų taikymas praktikoje (supažindinimas su konkrečių atvirojo kodo programų galimybėmis ir pritaikymo ribomis, tobulinant esamus arba kuriant naujus el. verslo sprendimus).

Žemės bei pastatų vertinimas ir agentų veikla

Vertės sąvoka, jos objektyvizavimas, įvairių šalių rinkos vertės sąvokų analizė, nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodai, nekilnojamojo turto vertę veikiantys veiksniai, statybos sklypo ruošimo pakopos, visuotiniai vertės veiksniai, individualūs vertės veiksniai, neužstatytų ir užstatytų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo metodai, užteršti žemės sklypai, individualių gyvenamųjų namų vertinimas, nekilnojamojo turto vertinimo matematiniai statistiniai metodai.

Nekilnojamojo turto agentų funkcijos, darbų rūšys ir sritys, akvizicija, agento sutarties sąlygos, agento ekspozė, agento reklama, klientų paieška, tarpininkavimas pirkimo-pardavimo bei nuomos sutartyse, priežastinis ryšys, komisinių dydis ir jų praradimas, agentas ir konkurencija, valstybinis agentų verslo reguliavimas JAV.

Pastatai ir jų konstrukcijos

Nurodomi bendrieji pastatų konstrukcijų reikalavimai. Pateikiama pagrindinių naudojamų medžiagų konstrukcinės savybės, pastatų dalių laikančiųjų konstrukcijų schemos, jų tipai, naudojamos medžiagos. Duodamos medinių, metalinių ir gelžbetoninių perdangų ir denginių, kolonų ir rėmų konstrukcinės schemos, jų aprašai, sujungimų mazgai, paaiškinami pagrindiniai eksploataciniai reikalavimai ir kaip juos vykdyti. Nagrinėjami įvairūs pastatų pamatų tipai.

Nekilnojamojo turto ir pastatų ūkio valdymas

Pastatų ūkio valdymo (PŪV) kilmė ir apibrėžimų analizė. PŪV tikslai ir uždaviniai. Pastatų ūkio valdymo procesas. Pastatų ūkio valdymo principų taikymas praktikoje ir ateities planavimas. Pastatai ir jų naudotojai. Naudotojų, dirbančių pastate, darbo vietos teisinė bazė. Pastatų ūkio kokybės ir kainų valdymas. Privačių įmonių veikla pastatų ūkio valdymo sektoriuje. Daugiakriterinės analizės metodų taikymas pastatų ūkio valdymui. Nominalių grupių metodo taikymas pastatų ūkio valdymui Lietuvoje. Pastatų ūkio valdymo sektoriaus ateities scenarijai. Pastatų ūkio valdymo rizika. Rizikos analizė. Pastatų ūkio veikla ir paslaugos. Miestas, miesto ūkis ir statiniai miesto ūkyje. Pastatų eksploatavimo organizavimo principai. Pastatų ir teritorijų sanitarinės priežiūros organizavimas. Pastatų ūkio priežiūros ir paslaugų organizacijos. Pastatų eksploatavimo organizavimo principai Europos šalyse.

Nekilnojamojo turto valdymo esmė, tikslai, kūrimas. Nekilnojamojo turto egzistavimo ciklas. Nuoma. Nuomos vadyba. Nuomos sutartys. Nekilnojamojo turto draudimas. Lizingas. Įvairių rūšių nuosavybės vadybos ypatybės. Nekilnojamojo turto ekonomika ir planavimas. Nekilnojamojo turto marketingas. Nekilnojamojo turto eksploatavimas. Užsienio šalių patirtis organizuojant nekilnojamojo turto valdymo procesą.

http://odl.vtu.lt/html/spec_itntv.htm

Interneto raida Lietuvoje

2000 m. pabaigoje rinkos tyrimų bendrovės „SIC Gallup Media“ atliktų tyrimų duomenimis, internetu per pastarąjį mėnesį naudojosi 8,9 proc. Lietuvos gyventojų – tai daugiau nei trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, kai internetu naudojosi 7,2 proc.Lietuvos gyventojų.

Tyrimų duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius internetu naudojosi 10,2 proc. gyventojų. Trečiojo 2000 metų ketvirčio tyrimų duomenimis, nors kartą internetu per pusę metų naudojosi 8,4 proc. Lietuvos gyventojų.

Praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais internetu daugiausia naudojosi vyrai – 50,5 procento.

Tyrimo duomenimis, internetas populiariausias tarp 20-29 metų Lietuvos gyventojų (31,4 proc.),
tarp 30-39 metų gyventojų internetas buvo mažiau populiarus (25,1 proc.). 15-19 metų gyventojai sudarė 24 proc. interneto vartotojų. Mažiausiai internetu naudojosi 60-74 metų žmonės – 1,8 procento.

Internete spalio-gruodžio mėnesiais daugiausia naršė vartotojai, turintys aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą (54,8 proc.). Tarp turinčiųjų specialųjį vidurinį išsilavinimą internetas buvo mažiau populiarus (18,5 proc.).

Interneto vartotojų tyrime dalyvavo 15-74 metų asmenys. Tyrimo metu spalio-gruodžio mėnesiais apklausti 1368 Lietuvos gyventojai

Dažniausiai internetas Lietuvoje naudojamas tikslingai tam tikros informacijos paieškai, antroje vietoje yra elektroninio pašto siuntimas ir gavimas. Kol kas labai mažai vartotojų per internetą atlieka bankinių operacijų, tad šių paslaugų perspektyva Lietuvoje teikia nemažai vilčių.

Šaltinis: SIC, ELTA

7. E-verslo raida Lietuvoje

2000 m. buvo reikšmingi Lietuvos e’verslui. Priimtas elektroninio parašo įstatymas, dauguma Lietuvos bankų pradėjo teikti elektroninės bankininkystės paslaugas, nemažai įmonių įkūrė elektroninės prekybos sistemas, kurios susilaukė užsienio investuotojų pripažinimo, įvyko didelė tarptautinė konferencija “Šuolis į naują e-ekonomiką” skirta e-verslo problematikai. Tačiau nedidelis, nors labai sparčiai beaugantis interneto vartotojų skaičius, elektroninio verslo dar nepastumėjo į deramai jam priklausomas pozicijas. Galbūt aktyviau vystėsi „verslas verslui“ modelis, tačiau “verslas vartotojui” modelis dėl palyginti mažo interneto vartotojų Lietuvoje skaičiaus bei dar nesusiformavusios tradicijos atlikti prekybinius sandorius internetu vystėsi dar gana vangiai.8. Didžiausios investicijos į IT sektorių 2000 m. metais

Įmonė Investicijos suma, mln. Lt Investuotojas

AB „Alna“ 5 „Baltic Republic Fund“

UAB „Taidė“ ir UAB „Skaitmeninės komunikacijos“ Nd „AS Microlink“*

UAB „P.I.R.K.“ Nd „AS Osta“

UAB „Sonex grupė“ 11 „Baltic Post Privatisation Fund (EBRD)

„In Your Pocket“ Ltd.“ 18,4 „Baltic Republic Fund“

UAB „Informacinės technologijos“ Nd „Baltic Republic Fund“

UAB „Baltneta“ ir UAB „Informacijos tiltas“ 4 „Finnet International“

Aktyviausios praėjusių metų investicijos buvo nukreiptos į rinkos lyderius (“Alnos grupę”, “Sonex grupę”) ir internetines bei programavimo paslaugas teikiančias bendroves („In Your Pocket“ Ltd.“, UAB „Baltneta“ ir UAB „Informacijos tiltas“). Bendra tendencija rodo, kad patraukliausias investuotojams verslas IT sektoriuje – programų kūrimas ir eksportas, nes vietinėje rinkoje tik dabar formuojasi programinės įrangos naudojimo mokant už ją tradicijos.

http://www.infobalt.lt/main.php?&s=42&r=305&i=24#6

Elektroninės komercijos sprendimai

Sėkminga el. komercija reiškia daugiau negu galimybė vartotojams užsisakyti produktus ar paslaugas internete. Tai reiškia susisiekti su vartotojais, kur jie bebūtų, kas jie bebūtų ir išlaikyti juos, kad sugrįžtų atgal. Turite užmegzti naujus ryšius su vartotojais ir stiprinti senuosius.

El. komercija plėtojasi nuo vartotojų bazinių tranzakcijų atlikimo iki sudėtingų partnerių, tiekėjų ir vartotojų rekonstravimo būdų.

El. komercijos verslo intgeracija.

Galima sumažinti uždelsimo laiką ir popierinį darbą.

Galima pirkinius perkelti į internetą, kur tiesiogiai susisieks su gamintojais, mažins inventorių ir bus labiau atsakingas prieš vartotojus.

Galima supaprastinti finansinius ryšius su vartotojais ir tiekėjais.

El. komercijos tikslai:

• Išplėsti organizacijos galimybes siekti naujų vartotojų

• Tiekti efektyvias pirkimo ir pardavimo priemones internete

• Valdyti atsiskaitymus elektroniniu būdu

• Vartotojams užsisakyti prekes užtikrinant jų tranzakcijų saugumą ir privatumą

• Padidinti pajamas ir sumažinti kaštus

• Sustiprinti kompanijos konkurencingumą

• Pagerinti tranzakcijų ir ryšių efektyvumą tiekimo grandinėje

El. komercijos modeliai

….

El. komercijos verslo procesai

1. Elektroninis verslas ir Elektroninė komercija.

Informacinių technologijų panaudojimo sutartims formuoti priežastys. Elektroninio verslo raida ir perspektyvos. Tarptautinis elektroninio verslo pobūdis. Elektroninio verslo modeliai ir schemos. Elektroninio verslo saugumo aspektai.

2. Elektroninė komercija. Elektroninės komercijos teisinio reglamentavimo principai.

Elektroninės komercijos samprata. Sutarčių sudarymo per atstumą ir Elektroninės komercijos santykis. Informacinės visuomenės paslaugos. Telekomunikacijų (elektroninių komunikacijų) paslaugos. Elektroninių sutarčių dalyko ypatumai. Elektroninės komercijos teisinio reguliavimo principai.

3. Elektroninės komercijos dalyviai.

Elektroninės sutarties šalys. Elektroninės sutarties šalių tapatybės nustatymo problema. Elektroninio parašo sertifikavimo įstaigos vieta šalių tapatybės nustatymo procese. Bankų vieta elektroninėje komercijoje. Ryšio tiekėjo vieta ir atsakomybės ribos elektroninėje komercijoje. Susirašinėjimo slaptumo ir turinio kontrolės aspektai elektroninėje komercijoje.

4. Elektroninių sutarčių teisinis reglamentavimo praktika pasaulyje.

UNCITRAL, EBPO, PPO, Europos Sąjungos dokumentai, nustatantys elektroninės komercijos vykdymo taisykles. Tarptautinės teisės principų taikymo
elektroninėje komercijoje aspektai. Tarptautiniai reikalavimai nustatant elektroninės sutarties sudarymo vietą ir laiką. Ginčų kilusių iš elektroninių sutarčių teismingumo ir teisinio nagrinėjimo tarptautiniai aspektai.

5. Elektroninių sutarčių teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentas. Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės. LR CK reikalavimai elektroninėms sutartims.

6. Elektroninės sutarties teisinė vertė.

Elektroninės sutarties įrodomosios vertės aspektai. Elektroninės sutarties pateikimas teismui. Technologinės klaidos sudarant elektronine sutartis, jų teisinis vertinimas ir būdai. Elektroninių sutarčių saugojimas. Elektroninių sutarčių registravimas, notarinė forma ir pan. Būtina informacija, sudarant vartotojiškas sutartis elektroniniu būdu.

7. Elektroninės komercijos apmokestinimas.

Tarptautinės prekybos apmokestinimo principų taikymas elektroninės komercijos apmokestinimui. Elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu schema Europos Sąjungoje. Bito mokestis. Serveris, kaip nuolatinė buveinė.

8. Elektroniniai pinigai.

Elektroninių pinigų sąvoka. Finansinės paslaugos ir informacinės visuomenės paslaugos, santykis ir reikalavimai. Elektroninių pinigų privalumai ir trūkumai. ES dokumentų, reglamentuojančių elektroninių pinigų apyvartą reikalavimai.

9. Elektroninė komercija ir Mobilioji komercija.

Mobiliosios komercijos samprata ir perspektyvos. Teisinių reikalavimų elektroninėms sutartims įgyvendinimo problemos mobiliojoje komercijoje. Judriojo ryšio operatoriaus galimybės pakeisti banką atsiskaitymuose mobiliojoje komercijoje. SMS ir MMs sandoriai. Trečiosios kartos judriojo ryšio perspektyvos vystant mobiliąją komerciją.

http://www.ltu.lt/padaliniai/FAKULTETAI/vvf/tik/dokumentai/Mag_programos/EC_EP_TR_prog.doc

2. Elektroninis verslas ir sprendimų parama

2.1. Įvadas į elektroninį verslą

2.1.1. Elektroninio verslo apibrėžimas ir jo modeliai

Elektroninis verslas apibūdina prekių, paslaugų ir informacijos pirkimą ir pardavimą, klientų aptarnavimą, bendravimą su partneriais, sandorių sudarymą elektroniniu būdu ir kitokį verslo palaikymą telekomunikacijų tinklais. Elektroninio verslo sistemas siekiama sujungti ar suderinti su įmonės produktų projektavimo, mokslinių tyrimų, marketingo, realizacijos, tiekimo, aptarnavimo sistemomis.

Elektroninio verslo modeliai tradiciškai klasifikuojami pagal jame dalyvaujančias suinteresuotas grupes. Šiuo metu pasaulyje vyrauja trys elektroninio verslo modeliai:

• Verslas verslui,

• Verslas vartotojui,

• Vartotojas vartotojui.

Taip pat taikomi ir kiti elektroninio verslo modeliai:

• Valstybės institucija verslui,

• Valstybės institucija vartotojui,

• Valstybės institucija valstybės institucijai.

Modelis verslas verslui apima įmonių tarpusavio bendravimą (susisiekimas su tiekėjais, prekių užsakymas, dokumentų pasikeitimas, atsiskaitymai elektroniniu būdu ir t.t.) elektroninėmis priemonėmis. Šis didmeninis elektroninio verslo modelis leidžia įmonių informacines sistemas sujungti su elektroninio verslo sistemomis. Tai sudaro sąlygas įmonėms efektyviau vykdyti savo vidaus operacijas, operatyviau tarpusavyje bendradarbiauti, padidinti veiklos efektyvumą.

Modelis verslas vartotojui apibūdina elektroninę mažmeninę prekybą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2505 žodžiai iš 8343 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.