Verslas internete
5 (100%) 1 vote

Verslas internete

Turinys

Turinys 1

Įvadas 2

Nestabilus verslas 2

Galimybės, privalumai ir problemos 5

2. Elektroninio verslo modeliai 6

E verslo galimybės 6

E komercijos rūšys 7

Parduotuvės modelis 7

Pirkimo kortelių technologija 8

Aukciono modelis 8

Dinaminių kainų modeliai 9

Mainų modelis 10

B2B E. komercija ir elektroniniai duomenų mainai 10

Click-and-Mortar verslas 11

3. Elektroninio verslo struktūra 11

4. El. verslo taikomųjų uždavinių reikalavimai 12

5. Elektroninio verslo ciklas 13

6. El. verslo karkasas 14

7. Prekyba internete auga 14

Literatūra 17



Įvadas

Firma gali panaudoti Internetą šiuose marketingo elementuose:

• Reklama.

• Ryšiai su visuomene.

• Įmonės infrastruktūros išplėtimas interneto pagalba.

• Firmos prekinio ženklo populiarinimas.

• Realizacijos stimuliavimas.

• Marketingo tyrimų vykdymas.

• Atgalinio ryšio analizė

Reklaminių skydelių publikavimo būdai:

1. Specialių banerių mainų tarnybų- reklaminių tinklų naudojimas . Šios tarnybos užtikrina banerių publikavimą kituose puslapiuose, mainais į tai, kad jūsų puslapyje bus publikuojami kiti baneriai.

2. Kituose panašios tematikos tinklalapiuose

3. Populiariose svetainėse už atitinkamą mokestį.

Yra du pagrindiniai reklamos efektyvumo parametrai:

1. Demonstracijų skaičius: kiek kartų buvo demonstruotas reklaminis skydelis. Banerines reklamos kaina nustatoma, pagal tai, kiek kartų reklama rodoma (paprastai t8kstančiais kartų) tame serveryje. Čia naudojamas terminas CPM (Cost Per thousand iMpressions) – tūkstančio demonstracijų kaina. Ši kaina svyruoja nuo 2 iki 50 JAV dolerių.

2. Spragtelėjimų skaičius: kiek kartų lankytojas spragtelėjo pele ant reklaminio skydelio, kad pereiti prie smulkesnio reklamuojamos prekės aprašymo arba į reklamuojamą serveri. Naudojamas terminas CRT (click-through rate) – spragtelėjimų ir demonstracijų skaičiaus santykis. Paprastai šis dydis svyruoja nuo 2 iki 10 procentų.

Nestabilus verslas

Šiandien informacijos verslas internete visiškai nepelningas, nes niekas nenori mokėti už tinkle pateikiamą informaciją. Tai nereiškia, kad ji nieko neverta. Iš esmės būtent kasdien atnaujinama interneto informacija pritraukia daugiausiai vartotojų; tai – viena pagrindinių gyvenimo internete dalių.

Akcininkai nustojo žavėtis prekybos internete bendrovėmis, taip iki galo ir nesupratę elektroninės prekybos fenomeno. Bankai vis įtariau dairosi į internetinių kreditorių sąskaitas ir vis dažniau nervinasi dėl nelabai sėkmingų finansinių ketvirčio rodiklių. Iki panikos dar nepriėjome, bet keletas garsių interneto prekybos firmų jau bankrutavo. Pasak rinkos tyrimų bendrovės „GartnerGroup“, Jungtinėse Valstijose per artimiausius metus gali bankrutuoti iki 95 ar net 98 procentų visų interneto verslo bendrovių. Bet juk tai fantastiškai didelis skaičius!!!

Tai reiškia, kad visas naujosios interneto ekonomikos stebuklas gali pasirodyti besąs tiesiog muilo burbulas. Akivaizdu, kad amerikiečiams tai bus didelis smūgis – juk pastarųjų kelerių metų ekonomikos kilimas JAV dažnai buvo siejamas su informacinėmis technologijomis ir, žinoma, internetu bei elektronine komercija.

Kodėl taip atsitiko? Pasak kitos rinkos tyrimų firmos „Forrester Research“, taip atsitiko dėl silpnų komercinės veiklos finansinių rodiklių, vis didėjančios konkurencijos ir investuotojų nusivylimo elektroninės komercijos firmomis. Elektroninės komercijos firmų atsirado tiek daug, kad pirkėjai nebesugeba kaip nors susigaudyti toje gausoje. Kadangi buvo tikima (o gal dar kai kur ir tebėra tikima), kad savo interneto verslą gali pradėti kiekvienas panorėjęs, tai atsirado gausybė nepatyrusių interneto komercijos naujakurių, nė nenumanančių apie visas šio verslo problemas. JAV bankai per elektroninės komercijos bumą buvo pasiryžę finansuoti beveik bet kokį projektą, pamiršdami net pačias elementariausias kapitalo ir pelno taisykles. Visiems kvapą gniaužė „Amazon“, „Yahoo“, „Buy.com“ ir kitų sėkmė. Kiekviena stambesnė IT bendrovė nuo IBM iki „Micron“ pilte užpylė spaudą, radiją ir televiziją reklamomis, žadančiomis pagalbą pakeliui į elektroninės komercijos rojų. Tereikėjo tik susigundyti…

Susigundžiusių atsirado daugybė, o informacija apie jų paslaugas taip ir nepasiekė pirkėjų. Mat didelei reklamos kampanijai niekas pinigų neturėjo, o reklamos skydelius svetainių tinklapiuose spaudo labai nedaug interneto vartotojų. Galiausiai trūko investuotojų kantrybė ir jie ėmė kur kas atsargiau skaityti interneto prekeivių verslo planus. Dabar daugiau stengiamasi investuoti į apčiuopiamesnius produktus: mobiliojo interneto ryšio įrenginius, plačiajuosčio interneto technologijas ir kitas naujienas.

Ne kiekviena gąsdinanti prognozė išsipildo. Gal „GartnerGroup“ skaičiai iš tiesų kiek perdėti, bet sukrėtimas rinkoje, žinoma, bus. Taigi amerikiečiai ir kai kurios Vakarų Europos elektroninės komercijos firmos bus gavusios skaudžių pamokų. Vertėtų ir mums iš jų pasimokyti, kad gerokai atsilikdami (ir iš esmės išvengę interneto prekybos kracho) galėtume pradėti nuo nulio lygiagrečiai su Vakarais.

Visa istorija dar ilgai bus analizuojama, aiškinamos žlugimo priežastys ir ieškoma kaltininkų, tačiau jau dabar matyti keletas svarbių dalykų, kuriuos karštligės apimti interneto
verslininkai pamiršo:

1. Verslas internete taip pat yra verslas. Jam galioja tie patys ekonomikos dėsniai ir rinkos taisyklės. Viltis, kad internetas taps savotiška komercinės lygiavos forma, nepasitvirtino.

2. Ir internete negali būti vienas lauke karys. Verslui pradėti nepakanka kompiuterio ir modemo. Reikia nemažai gerai apmokyto personalo, stambių investicijų ir – svarbiausia – gero bei sąžiningo verslo plano. Šis turi būti paremtas ne svaičiojimais apie debesų pilis, o labai konkrečia rinkos analize, atsižvelgiant į konkurentus (kurių gali būti dešimtys tūkstančių), investuotojus (kurių gali nelikti nė vieno) ir bendrąsias ekonomikos tendencijas.

3. Interneto beasmeniškumas ir santykinis anonimiškumas visiškai nepadeda ugdyti pirkėjų lojalumo firmai ar prekės ženklui jausmo. Vadinasi, interneto verslininkai turi dėti dar daugiau pastangų išlaikyti klientą, nei tai daro tradicinių parduotuvių savininkai ir personalas. Pirkimas internete yra mechaniškas, sausas ir neteikiantis jokių ypatingų įspūdžių. Perkant internete nematoma pardavėjo šypsena, nejuntamas asmeninis dėmesys renkantis prekę, beveik niekada negalima gauti atsakymo į staiga iškilusį klausimą. Tai labai svarbu, nes santykinis kibernetinių parduotuvių naujumas jau išblėso ir pirkėjai ima pasigesti paprasto žmogiško kontakto.

4. Kiekvienoje naujoje rinkoje daugiausiai rizikuoja ir laimi pirmieji bei sumaniausieji. Jei iki šiol tebegalvojate nurungti „Amazon“, tai pagalvokite dar kartą. Dabar interneto komercijos rinkoje pelno galės turėti tik didelis kapitalas – didelės bendrovės su milžiniškais resursais. Prasidės rinkos konsolidacija. Kai kam pasiseks – jie bus nupirkti didžiųjų bendrovių, bet labai labai daug kam teks tiesiog nurašyti nuostolius ir ieškoti kito kelio į laimę…

Žvilgtelkim į statistiką. Apklausų rezultatai rodo, kad interneto pateikiama informacija žmonėms yra viena svarbiausių. 47 procentai apklaustų internetio vartotojų mano, jog radijas yra svarbus arba labai svarbus informacijos šaltinis. Šiek tiek daugiau, apie 53 proc., taip galvoja apie televiziją ir net 67 proc. svarbiu informacijos šaltiniu laiko internetą.

Pasaulinis tinklas tampa vienu svarbiausių informacijos šaltinių daugybėje gyvenimo sričių. Skelbiama, kad tik maždaug 4 proc. amerikiečių perka automobilius interneto parduotuvėse, bet daugiau nei 40 proc. voratinklyje ieško informacijos, kokio modelio automobilis jiems būtų geriausias. Neseniai per pasaulį nusiritusio „Firestone“ padangų skandalo kaltininku taip pat tapo ne kas kita, bet neteisinga internete skelbiama informacija. „Investment Company Institute“ paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad šiandien investuotojai prieš priimdami sprendimus labai dažnai ieško analizei reikalingos informacijos internete.

Galimybės, privalumai ir problemos

• Statistikai teigia, kad el. paštu naudojamasi dvigubai daugiau nei paprastu paštu

• 2000 m. buvo paskelbta, kad apie 7 milijardų žmonių yra pasaulyje ir 1 milijardas tinklalapių.

• 1999 m. pabaigoje, 45,4 milijonai namų buvo prisijungę prie interneto,

• Elektroninės knygos, tai elektroninis tekstas kuris apsaugotas leidėjų autorinėmis teisėmis

• Jos gali pakeisti popierines knygas.

• E. komercija apima mainus tarp vartotojų, verslo partnerių ir pardavėjų.

• Pvz, tiekėjai bendrauja su gamintojais, vartotojai bendrauja su pardavimo atstovais, ir pervežėjai bendrauja su distributoriais

• E. verslas yra sudarytas iš e. komercijos elementų, bet taip pat apima operacijas, kurios susijusios su pačiu verslu,

• pvz. Gamyba, vystymas, korporacijos infrastruktūra, ir produkto valdymas.

• Elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje.

• E. verslas ir e .komercija pagreitino ir palengvino verslo tranzakcijas, taip pat padidino konkurenciją.

• Konkuruojantys objektai turi jungtis, kad galėtų išgyventi ir turi daryti, kad vartotojai neitų pirkti pas kitą pardavėją

• Verslas turi pastoviai prisitaikyti prie naujų technologijų, integruoti, diegti naujesnes ir greitesnes sistemas ir tenkinti vartotojų iš viso pasaulio poreikius.

• Prekės nėra laikomos paruoštos užsakymui, atvirkščiai produktai yra užsakomi vartotojų.

• Tradicinės “ plytų ir skiedinio “ parduotuvės jau papildomos daugeliu elektroninių parduotuvių voratinklyje.

• B2C (verslas vartotojui) operacijos tokios kaip elektroninės parduotuvės ir B2B (verslas verslui) birža, paslaugos jau užėmė savo vietą Internete.

• Verslas, kuris bus patikimas, funkcionalus, vartotojui draugiškas ir greitai aptarnaujantis, bus sėkmingas.

• Vartotojai nori pasiekti produktus ir paslaugas 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę.

• Ir lengviausiu keliu, tai reiškia per internetą.

• Bankai perkelia visas operacijas į internetą, nes aišku, kad voratinklis yra nesuvaržytas geografiniais apribojimais, taigi efektyviausia transporto priemonė, nes niekur eiti nereikia.

• Voratinklis duoda galimybę operuoti tikrai pasauliniu mastu.

• Žmonės gali apmokėti sąskaitas, rašyti ir gryninti čekius, užsiimti amatu, skolintis, užstatyti namus ir valdyti jų turtą tiesiog internete.

• Pinigai nustos
egzistuoti, juos pakeis pažangesnės technologijos, tokios kaip skaitmeninės (gudriosios) korteles, skaitmeniniai pinigai.

• Jau įmanoma užsiimti verslu neturint biuro, kadangi tarnautojai gali tvarkytis naudojant įvairias komunikacijas, telefoną, balso paštą, faksą, el. paštą ir internetą

• Daugelis e. verslo gali vartotojams pasiūlyti tik tai ką jie nori surasti.

• Vartotojo personalizavimas daugeliui žmonių patinka, nes jie mato tik tai, kas juos domina.

• Personalizavimas sukelia privatumo problemas. Ar gali būti perduodami duomenys kitiems verslininkams.

• Nepriekaištingas informacijos perdavimas, nesustojamas Interneto augimas išryškino autorinių teisių ir intelektualių produktų piratavimo problemas.

• E. verslas yra vienas iš finansinių augimo požymių. Virš pusė pradėjusių verslą internete neįveikė pirmąjį finansinį turą. Mažiau kaip 10 proc. Perėjo į trečią.

• Verslo perkėlimas į elektroninę erdvę priklauso ir priklausys nuo daugelio aplinkybių – verslininkų kompetencijos ir išradingumo, vartotojų pasitikėjimo naujomis technologijomis, valdžios institucijų sugebėjimo sukurti verslui netrukdančias teisines normas ir sąlygas, reikalingos verslo plėtojimui informacijos prieinamumo, e.verslo plėtrai būtinos informacinės infrastruktūros šalyje sukūrimo.

2. Elektroninio verslo modeliai

E verslo galimybės

• Paslaugų personalizavimas

• Kiekvienam vartotojui gali būti pasiūlytos tik jam rūpimos paslaugos

• Geras vartotojų aptarnavimas

• Geresnis pristatymo valdymas

• Mažėja tarpininkų prekės kelyje (nuo pagaminimo iki pristatymo)

• E. komercijos dėka galima valdyti verslą 7 dienas per savaitę po 24 val. per parą (24×7)

E komercijos rūšys

• B2C (Business-to-Consumer) verslas vartotojui

• B2B (Business-to-Business) verslas verslui

• C2C (Consumer-to-Consumer) vartotojas vartotojui

• B2G (Business-to-Goverment) verslas vyriausybei

• C2G (Consumer-to-Goverment) vartotojas vyriausybei

• G2G (Goverment-to-Goverment) vyriausybė vyriausybei

Parduotuvės modelis

• Tai bazinis E. komercijos modelis, kuriame pirkėjas ir pardavėjas bendrauja tiesiogiai

• Šis modelis apjungia

o Tranzakcijų vykdymą

o Apsaugą

o Atsiskaitymą internetu realiam laike

o Informacijos saugojimą

• 1999 apie 55 mln. žmonių apsipirko tinkle (60 proc. Interneto vartotojų)

Viena iš žimiausiu virtualiu parduotuviu yra“Amazon.com“.Kurdamas „Amazon.com“,Džefris Bezosas pademonstravo tai,ko pasaulis dar nebuvo regėjęs.Jis įsteigė vieną garsiausių interneto bendrovių ir tapo vienu turtingiausių pasaulio žmonių.Neseniai „TIME“ žurnalas jį išrinko Metų žmogumi.Džefris Bezosas tituluojamas „internetinės prekybos karaliumi“ „Amazon.com“ tapo internetinės prekybos milžine.Ji sukrėtė pasaulį ir visiems laikams pakeitė pačią verslo sampratą.

• Norint vystyti elektroninės parduotuvės verslą reikia:

o turėti produktų katalogą tinkle,

o pildyti užsakymus Internetu,

o saugiai priimti apmokėjimus,

o nusiųsti prekes pirkėjui

o valdyti pirkėjo duomenis (vartotojo asmenines bylas (profile))

• Nors apie E. komerciją pradėta kalbėti neseniai, tačiau kai kurios kompanijos užsiiminėjo tokiu verslu, bendraudamos ir siuntinėdamos sąskaitas vartotojams bei tiekėjams.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1895 žodžiai iš 3737 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.