Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai
5 (100%) 1 vote

Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai



Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai

Referatas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Tradicinio verslo ypatumai 4

2. Elektroninio verslo ypatumai 4

3. Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai 6

3.1. Tradicinio ir elektroninio verslo kaštų skirtumai 7

3.2. Informacijos gavimo skirtumai 8

3.3. Tradicinio ir elektroninio verslo erdvės skirtumai 9

3.4. Tradicinio ir elektroninio verslo laiko skirtumai 10

3.5. Vartotojų ir klientų aptarnavimo skirtumai 11

3.6. Konkurencijos skirtumai 11

Išvados 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Verslas įvairiomis formomis klesti jau seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūruose. Šiomis dienomis tradiciniai ekonomikos pagrindai ir jais paremti verslo organizavimo metodai iš esmės keičiasi. Internetas vis labiau braunasi į kasdienį žmonių gyvenimą, tiek buityje, tiek versle. Dalis vartotojų internete ieško asmeninių pramogų, dalis –informacijos savo verslui.

Taigi, per pastarąjį dešimtmetį labiau plėtajami elektroninio verslo kūrimo ir plėtros klausimai, kurie aktualūs ne tik verslininkams bet ir ekonomikos specialistams ir politikams. Bet taip pat nepamirštamas ir tradicinis verslas jo plėtra. Sėkminga tradicinio verslo veikla – tai svarbiausias elektroninės plėtros faktorius. Todėl valstybei labai svarbu sukurti tokią verslo aplinką, kuri skatintų verslininkus kurti naujas darbo vietas, didinti gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų konkurencingumą ne tik vidaus bet ir užsienio rinkose.

Todėl galima išskirti nemažai skirtumų tarp tradicinio verslo ir elektroninio verslo. Skirtumų yra ir visai nereikšmingų ir turinčių didelę įtaką kiekvienam verslui. Šie skirtumai labai priklauso ir nuo valstybės, kurioje plėtajamas verslas, nes šiandien pasaulyje nevienodai yra išsivystęs elektroninis verslas, skirtingi kiekvienos šalies tradicinio verslo ypatumai, todėl ir skirtumai yra nevienodi kiekvienoje šalyje. Tačiau galima rasti ir tokių skirtumų tarp tradicinio ir elektroninio verslo, kurie būdingi daugeliui šalių.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ir aptarti tradicinio ir elektroninio verslo skirtumus.

1. Tradicinio verslo ypatumai

Bendriausia prasme tradicinis verslas traktuojamas, kaip ūkinė veikla, kuri apima prekių gamybą ar paslaugų tiekimą ir komerciją (pirkimą – pardavimą), konkreti ūkininkavimo sfera, forma. Jo pletojimas – tai privatinės nuosavybės, kuri yra asmenybės, jos sugebėjimų, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę bei politinę, pilietinę laisvę prielaida, gausinimas.

Verslas – tai yra tam tikras procesas, kuris veikia tam tikroje aplinkoje ir norint kad verslas būtų sėkmingas, reikia nuosekliai organizuoti verslo kūrimo ir veiklos procesą. Kiekvienas verslas, kuris bus patikimas, funkcionalus, vartotojui draugiškas ir greitai aptarnaujantis, bus sėkmingas. Verslas turi tam tikras veiklos stadijas, kurios yra būtinos ir be kurių negali gyvuoti ne vienas verslas.

Bendriausiu požiūriu verslo procesas aprepia 4 stadijas:

• Naujų įdėjų paieška, ekonominis ir socialinis jų įvertinimas;

• Verslo plano rengimas;

• Verslo plėtotei reikalingų išteklių paieška;

• Įkurtos įmonės valdymas.

Visos stadijos yra logiškai nuoseklios ir tarpusavyje glaudžiai susijusios. Praktiškai bet kurios iš šių stadijų negalima nei pradėti, nei užbaigti atsietai viena nuo kitos. Įvertinus verslo įdėją, jos prielaidas, galimybes, be viso šito reikia suvokti, kokio tipo įmonė bus kuriama, kokia bus jos valdymo organų struktūra. Nuoseklus visų stadijų analizavimas ir vykdymas gali būti sėkmingo verslo pradžia.

Verslininkų uždavinys yra reformuoti ir revoliucionizuoti gamybos būdą, diegiant išradimus, o bendresne prasme – panaudojant technologines galimybes naujų prekių ar ankščiau gamintų prekių gamybai, tačiau naujais metodais atskleidžiant naujus žaliavų šaltinius, arba paruoštos produkcijos naujas rinkas – iki reorganizavimo buvusios ir sukūrimo naujos šakos. Naujųjų įdėjų paieška ir jų įgyvendinimas – tai vienas iš sudetingiausių verslininko uždavinių. Šiuolaikinis verslininkas – novatorius, kuriantis naujas technologijas.

2. Elektroninio verslo ypatumai

E-verslas – komercinė ir ūkinė veikla, grindžiama telekomunikacinių technologijų taikymu.

E-verslas tikslas naudojant internetines technologijas pagerinti ir išplėsti verslą. Tikslui pasiekti e-versle turi būti naudojama patikimi ir tinkami serveriai, pirmaujanti programinė įranga ir tarpininkavimo (middleware) terpė, eksperto, turinčio specifines pramonės žinias, konsultacijos.

E-verslas yra organizacija, kuri bendrauja su savo vartotojais, tiekėjais, verslo partneriais ir darbuotojais naudojant internetines technologijas siekiant naujų rinkų ir užmezgant ilgalaikius santykius su jais.

Visi, galvojantys apie elektroninę prekybą, privalo nuolat prisiminti: elektroninis verslas yra tiesiog verslas. Klientas visada yra klientas – nesvarbu, ar jis perka prie įprasto, ar prie elektroninio prekystalio. Interneto technologijos yra nieko nevertos, jei nėra paremtos stipriu verslo modeliu. Spalvingi paveiksliukai tinklapyje gali būti labai grąžūs juos užsakiusiai įmonei, bet nepakeis vartotojams reikalingos informacijos ir
kokybiškų paslaugų. Raidė „e“ neatleidžia nuo įprastų verslo taisyklių laikymosi. Elektroninę parduotuvę atidaryti reikia ne mažiau pastangų, nei pasistatyti dar vieną įprastinį parduotuvių tinklo filialą – iš tiesų tai gerokai sudėtingesnis uždavinys, nes susiduriate su aibe iki tol nepatirtų problemų. Elektroninis verslas nėra susiformavusi ir subrendusi šaka. Nors galima drąsiai teigti, kad jo kudikystė baigėsi amžių sanduroje, įvairios elektroninio verslo pakraipos sparčiai tebesivysto šiandien ir sparčiai vystysis ateityje. Per praėjusius penkerius metus daugelis mokslininkų ir verslo praktikų mėgino įvairiai klasifikuoti įvairias elektroninio verslo įtakas imonės verslui, ir įvairios klasifikacijos leido atskleisti skirtingas elektroninio verslo srities charakteristikas.

Nagrinėdami pelningų elektroninio verslo modelių taikymų praktikoje problematika, Informacinių sistemų tyrimų specialistai išskiria tokias įmonių veiklai įtaka darančias elektroninio verslo charakteristikas:

o Elektroninis verslas veda prie skaidresnių kainų; vis lengviau tarpusavyje lyginti konkurentų pasiūlymus.

o Elektroninis verslas leidžia mažesniais kaštais pasiekti platesnę auditoriją -klientus, tiekėjus, tarpininkus ir partnerius. Taip didinamas tiekimo grandinės efektyvumas.

o Vartotojai gauna daugiau informacijos. Dėl to produktus ir paslaugas tenka “perpakuoti” į paketus ir kombinacijas, atitinkančias daugiau žinančių vartotojų poreikius.

o Elektroninis verslas veda ir prie asmeninių santykių versle nykimo. Dėl to tenka ieškoti naujų būdų santykiams užmegzti bei pasitikėjimui tarp verslo partnerių formuoti.

Tačiau, skirtingose rinkose skirtingo dydžio įmonės turi labai nevienodus poreikius, ir rengiant elektroninio verslo strategiją kiekvienu atveju reikėtų išanalizuoti interneto ir informacinių technologijų taikymų galimybes visose, o ne vien pažymėtose procesų grupėse.

Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesne, nes elektroninė prekyba, palengvina įmonių bendradarbiavimą. Galima teigti, kad net interneto tinklapio sukūrimas bei prekių katalogo pateikimas jame jau yra tam tikra elektroninio verslo forma. Nors šiuo atveju realiai internetu neatsiskaitoma, visgi lankytojai ar potencialūs pirkėjai turi galimybę susipažinti su įmonės siūlomu prekių asortimentu ir prekių kainomis.

E -verslo galimybės:

• Paslaugų personalizavimas

• Kiekvienam vartotojui gali būti pasiūlytos tik jam rūpimos paslaugos

• Geras vartotojų aptarnavimas

• Geresnis pristatymo valdymas

• Mažėja tarpininkų prekės kelyje (nuo pagaminimo iki pristatymo)

• E-komercijos dėka galima valdyti verslą 7 dienas per savaitę po 24 val. per parą (24×7)

• Neprisirišama prie vietos. E- komercija gali būti vykdoma pasauliniu mastu

• Prekės nėra laikomos paruoštos užsakymui, atvirkščiai produktai yra užsakomi vartotojų

3. Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai

Kai kalbama apie elektroninį verslą internete, visos įmonės yra skirstomos į tris grupes, angliškai vadinamas “bricks and mortar” (plytos ir skiedinys), “clicks and mortar” (klaptelėjimai ir skiedinys) bei “dot-coms”(taškas ir com). Pirmasis pavadinimas skirtas kompanijoms, tradiciniu būdu plėtojančioms savo verslą, antrasis apibūdina kompanijas, kurios derina sandorius atliekamas internete su fiziniu prekių judėjimu. Tikrasis interneto verslas neturi kitų namų išskyrus kibernetinę erdvę. Tokios įmonės vadinamos “dot-coms”.

Kaip ir tradiciniame versle “clicks and mortar” bei “dot-coms” įmonių veiklą pradedame nuo verslo plano. Siekdami nugalėti savo konkurentus ir plėtoti sėkmingą verslą internete privalome atsakyti į šiuos tradicinius klausimus:

• kokie yra mūsų verslo tikslai ir strategija,

• kokia yra mūsų marketingo strategija ir veiksmai,

• kaip planuosime ir matuosime veiklos rodiklius,

• kaip suprasime mūsų išlaidų struktūrą ir finansus,

• kaip efektyviai valdysime darbuotojus,

• kokie yra verslo vadovo prioritetai?

“Dot-coms” verslo įmonių atsakymai į išvardintus klausimus iš esmės skiriasi nuo tradicinių. Tradicinis verslininkas, formuodamas savo veiklos tikslus, gali gana tiksliai apsibrėžti savo rinką, pažinti savo klientus, suprasti jų poreikius ir šios informacijos pagrindu sukurti savo veiklos misiją ir viziją. Interneto verslininkui atsiveria vartotojai visame pasaulyje, bet tuo pačiu jo verslo idėja tampa prieinama ir didžiuliam ratui konkurentų. Neribotos galimybės interneto versle derinamos su nuolatinėmis grėsmėmis, todėl būtina keisti visą verslo modelį, nekintančios lieka tik misija, vizija ir kompanijos kompetencija. Visos neesminės jūsų verslo funkcijos turi būti atiduotos aptarnaujančioms kompanijoms, bankams, logistikos firmoms, telekomunikacijų, interneto tiekėjams.

Tradicinis ir elektroninis verslas šiandien labai susijęs ir vienas be kito dažnai negali. Rinkos tyrėjai teigia, kad Lietuvos verslas palyginti noriai perkelia savo veiklą į internetą. Verslo perkėlimas į elektroninę erdvę priklauso ir priklausys nuo daugelio aplinkybių – verslininkų kompetencijos ir išradingumo, vartotojų pasitikėjimo naujomis technologijomis, valdžios institucijų sugebėjimo sukurti verslui netrukdančias teisines normas ir sąlygas,
reikalingos verslo plėtojimui informacijos prieinamumo, e-verslo plėtrai būtinos informacinės infrastruktūros šalyje sukūrimo.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, net 2,6 proc. šalies įmonių yra perkėlusios visą savo verslą į elektroninę erdvę.

Dar apie 5,4 proc. įmonių svarsto apie galimybę pradėti teikti visas paslaugas arba priimti užsakymus internetu artimiausiu metu. Tyrimo duomenimis, dešimtadalis internetu besinaudojančių bendrovių reguliariai bendradarbiauja su įmonėmis, teikiančiomis paslaugas tik elektroninėje erdvėje, dar du dešimtadaliai tai daro tik retkarčiais. Augant internetu besinaudojančių įmonių skaičiui, savo verslą į elektroninę erdvę perkels vis didesnė įmonių dalis. Šiuo metu tik kiek daugiau nei pusė šalies įmonių (55 proc.) naudojasi internetu. Nedidelį interneto vartojimo rodiklį lemia ir pakankamai žemas Lietuvos įmonių kompiuterizacijos lygis – kompiuterius savo darbe naudoja tik apie 63 proc. bendrovių. Nors ir susiję tradicinis ir elektroninis verslas, bet tarp jų yra ir nemažai skirtumų, kurie daro vieną ar kitą verslą patrauklesnį klientams.

.

3.1. Tradicinio ir elektroninio verslo kaštų skirtumai

Vienas pagrindinis skirtumas tai, kad tradicinio verslo kaštai aptarnaujant klientus kur kas didesni nei elektroninio verslo ir dėl to didesnės prekių ar paslaugų kainos. Jau įmanoma užsiimti verslu neturint biuro, kadangi tarnautojai gali tvarkytis naudojant įvairias komunikacijas, telefoną, balso paštą, faksą, el. paštą ir internetą ir taip sutaupyti nemažai įmonės lėšų. Norint išaiškinti tai, pateiksiu pavyzdį, kelionių agentūrą tradicinio verslo ir elektroninio verslo aspektais. Pavyzdžiui, klientas užsimano pakeliauti ir jis rinkdamasi ir užsakydamas kelionę tradicinėje agentūroje kainuoja pačiai agentūrai nemažus pinigus nes:

• Kad turėtų priimti klientus agentūra turi nusipirkti ar išsinuomoti biurą, apstatyti jį baldais ir kompiuterine įranga, mokėti už komunalines paslaugas, apsaugą ir patirti daugelį kitų kaštų.

• Apie siūlomas paslaugas(keliones bilietus ir pan.) kelionių agentūros informaciją dažniausiai pateikia kelionių kataloguose, kuriuos išleisti agentūroms kainuoja nemažai.

• Atvykę į agentūrą klientai dažnai praleidžia nemažai laiko, kol išsiaiškina apie siūlomas keliones, norimas detales ir pagaliau išsirenka tinkamiausią variantą. Šiuo atveju agentūrai reikia turėti pakankamą skaičių aptarnaujančio personalo, kurį išlaikyti vėlgi kainuoja nemažai.

Galiausiai visi šie agentūros patiriami kaštai yra įskaičiuojami į keliones kainą – ir klientui tenka už tai sumokėti.

Atsiradus elektroniniam verslui, kelionių versle atsirado naujos kartos kelionių agentūros, kurios neturi tradicinių biurų su erdviomis klientų aptarnavimo salėmis. Jos nesamdo šimtus ar dešimčius kelionių agentų. Jos nespauzdiną tūkstančių egzempliorių spalvotų kelionių katalogų, taip sutaupydamos nemažai pinigų. Vietoje viso to naujosios agentūros atidarė interneto tinklapius, kuriuose potencialūs klientai galėjo rasti visą informaciją apie juos dominančias šalis, susipažinti su kelionių datomis ir sąlygomis, apžiūrėti viešbučių nuotraukas, perskaityti kitų poilsiautojų atsiliepimus ir galiausiai, tiesiog internetu užsisakyti juos dominančią kelionę.

Suprantama, visiškai atsisakyti “gyvu” kelionių konsultantų agentūroms nepavyko ir turbūt negreitai pavyks. Klientai mielai skaito informaciją internete, tačiau nemaža jų dalis prieš mokėdami pinigus vis dar nori pabendrauti su gyvu žmogumi – galbūt užduoti kokį klausimą, į kurį atsakymo internete nepavyko rasti, o gal tiesiog įsitikinti, kad už gražaus agentūros tinklalapio yra tikra bendrovė. Tačiau efektyviai išnaudodamos internetą, daugelis agentūrų gali sutrumpinti tiesioginį bendravimą “akis į akį” bent kelis kartus – o tai reiškia, kad agentūrai pakaks turėti keletą kartų mažiau agentų, kurie tilps į kelis kartus mažesni biurą, kuris gali rastis ir nelabai patogioje geografiškai vietoje,todėl keliskart sumažės išlaidos darbuotojų atlyginimams. Jau nekalbant apie tai, kad popierinių katalogų spausdinti iš viso neprireiks. Ir visa tai sumažina kaštus, o tuo pačiu ir kainas klientams.

Suprantama, interneto ir informacinių technologijų taikymai negali visur atnešti vienodos naudos, nes skirtingos įmonės užsiima skirtinga veikla, ir kiekvienu individualiu atveju laukiama elektroninės komercijos iniciatyvos įtaką įmonės pajamos ir kaštams būtina kruopščiai ištirti ir pagrįsti.

3.2. Informacijos gavimo skirtumai

Informaciją kiekvienai įmonei ir kiekvienam verslui labai svarbu, kadangi tai dažniausiai padeda pritraukti kuo daugiau klientų, patenkinti klientų norą, kuo daugiau žinoti apie produktą ar paslaugą ir pan. Elektroninis verslas sudaro galimybę įmonėms teikti kur kas daugiau informacijos savo klientams nei tradicinio verslo verslininkas. Teikdamos informaciją internetu įmonės mažais kaštais ir patogiu klientui būdu pateikia kiek galima daugiau ir kiek galima reikalingos klientams informacijos. Dažniausiai įmonės sudarydamos sąlygas, kad gautų grįžtamąjį atsaką į suteiktą informaciją iš klientų, jį gauna. Tuo tarpu tradiciniai
informaciją teikia tik tiesiogiai susitikdami su klientais arba įmonės leidžia informacinius katalogus, lankstinukus, kurie kiekvienai įmonei taip pat atsieina nemažai lėšų, nes reikia daugiau darbuotojų jų sudarymui, platinimui ir pan. Be to platindama lankstinukus ir katalogus įmonė negauna grįžtamosios reakcijos į gautą informaciją.

Perduodama informacija internetu pasižymi pastovumu ir nesvarbu kaip dažnai ji perduodama ir kokiu atstumu, ji išlieka pastovi ir tiksli. Tai dar vienas privalumas elektroniniam verslui.

Nuolatinis prisijungimas prie interneto suteikia vartotojui galimybę ne tik savalaikiai gauti jam reikiamą informaciją, bet ir perduoti reikiamą informaciją kitiems tinklo vartotojams. E-verslas – kai plačiajuosčio tinklo vartotojai, įmonė ar administracinė įstaiga suteikia kitiems tinklo vartotojams galimybes nuolat gauti informaciją apie įmonės produkciją, priėjimą prie vartotojams skirtų duomenų bazių ir pan.

Nepriekaištingas informacijos perdavimas, nesustojamas interneto augimas išryškino autorinių teisių ir intelektualių produktų piratavimo problemas.

3.3. Tradicinio ir elektroninio verslo erdvės skirtumai

Pagrindinis elektroninio verslo privalumas – realiu bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje suteikti savo esamam ir galimam klientui visa informaciją apie produktus, pasiūlyti užsisakyti ir sumokėti už juos internete, konsultuoti rūpimais klausimais. Vartotojas gali ieškoti prekių ar paslaugų būdamas, bet kurioje pasaulio šalyje. Jis gali apsipirkti, bet kuriuo paros metu, neišeidamas iš namų, t. y. be eilės nesvarbu kurioje pasaulio dalyje jis bebūtų. Elektroniniam verslui reikia mažiau išlaidų nei paprastai, todėl pirkėjas gauna produktus mažesnėmis kainomis. Taigi internetas leidžia vis glaudžiau integruoti grandinę „tiekėjas- vartotojas“ ir gamybos tinklus, sudaro sąlygas pasiekti rinkas ir tiekėjus visame pasaulyje, o valdymo grupėms suteikia globalius ryšių ir jungčių kanalus. Augantis informacijos perdavimo būdų kiekis bei galimybės leidžia aptarnauti klientus visame pasaulyje, išnaudojant globalius tiekėjų tinklus nesitraukiant iš darbo vietos.

Tuo tarpu tradicinis verslas dažniausiai to savo klientams pasiūlyti negali. Tokios įmonės dažniausiai gali įsteigti savo įmonės filialus įvairiose regionuose, šalyse ar žemynuose, kad klientams būtų patogiau. Kitos tradicinio verslo įmonės siekiančios savo klientams patogumo išleidžia tam tikrus katalogus, kurių pagalba kiekvienas galėtų užsisakyti tos įmonės norimas prekes, jei jiems nėra galimybės atvykti į pačią įmonę(parduotuvę ir t.t.). Bet tai nėra patogu, nes užsakymą dažniausiai reikia išsiūsti paštu, kas sudaro klientams nemažai keblumų dėl laiko stokos, dėl oro sąlygų ir kitų priežasčių.

3.4. Tradicinio ir elektroninio verslo laiko skirtumai

Elektroninio verslo sistemos padeda geriau taupyti laiką perduodant ir keičiantis informacija bei paslaugomis. Naudojantis internetu ir užsisakant sutrumpėję užsakymo laikas, atsiskaitymo už prekes ar paslaugas laikas, prekių gabenimosi laikas. Per elektroninės atsiskaitymo sistemas atsiskaitoma ir patvirtinama tiesiogiai internetu, pervedant lėšas į pardavėjų sąskaitas ir tokiu būdu taupant laiką. Verslas turi pastoviai prisitaikyti prie naujų technologijų, integruoti, diegti naujesnes ir greitesnes sistemas ir tenkinti vartotojų iš viso pasaulio poreikius.

Plačiajuosčio ryšio tinklas – telekomunikacinių tinklų infrastruktūros ir priemonių visuma, kuri užtikrina galutiniam vartotojui daugialypės terpės paslaugų pateikimą realiame laike.

Be tradicinio interneto galimybių, plačiajuostis ryšys atveria visiškai naujų rinkų atsiradimo galimybes, kuriant naujas aukštos kokybės inovacines interaktyvias paslaugas ir aplikacijas. Be to plačiajuosčio ryšio plėtojimas lygiagrečiai skatins kitų kuriamų paslaugų spektro augimą, tuo pačiu atsiras naujos ekonominės ir socialinės plačiajuosčio ryšio naudos.

Plačiajuosčio ryšio privalumai realizuojami teikiant naujas pažangias paslaugas ir aplikacijas, didina verslo, valstybinių ir visuomeninių įstaigų darbo produktyvumą. Pavyzdžiui galima paminėti, kad e-verslas tampa žymiai patogesni, verslo sandėriai gali būti sudarinėjami daug greičiau nei tradiciniame versle, vartotojai gali neišeidami iš namų užsiimti jiems reikalingų prekių ar paslaugų paieška bei pirkimu. Tuo pačiu vystant e-verslo paslaugas, verslo įmonės gali atverti naujas rinkas vartotojų informavimui apie savo paslaugas ir prekes bei jų pardavimui. Plačiajuosčio ryšio plėtojimas spartina visų ūkio šakų plėtrą bei prekių ir paslaugų konkurencingumą, gamybą ir eksportą.

Plačiajuosčio ryšio prieinamumas ir galimybės vaidina esminį vaidmenį vystantis informacinei visuomenei bei ekonomikai, teigiamai įtakoja ekonomikos augimą ir didina verslo konkurencingumą.

Tradiciniame versle klientų laikas atvirkščiai netaupomas, o kaip tik tradicinis verslas priverčia klientus skirti tam tikrą laiką, apsilankyti įmonėje ir gauti tam tikras paslaugas ar įsigyti prekes. Tai vieniems klientams gali sukelti nepatogumų, o kiti tai daro su malonumu. Dažniausiai tokiais atvejais klientų sugaištą laiką konpensuoja kiti svarbūs tradicinio verslo privalumai, kuriais nepasižymi elektroninis verslas. Tai gali
klientas gali realiai pamatyti įsigyjamą daiktą, jis gauna individualią konsultaciją rūpimais klausimais, gali pasirinkti patogiausią atsiskaitymo būdą, kuris elektroniniame versle dar turi nemažai trukūmų.

3.5. Vartotojų ir klientų aptarnavimo skirtumai

Elektroniniame versle elektroninės sistemos leidžia fiksuoti kiekvieną kliento veiksmą bei kaupti informaciją, kurią vėliau galima panaudoti analizuojant klientų poreikius ir tobulinant aptarnavimą. Daugelis e-verslo įmonių gali vartotojams pasiūlyti tik tai ką jie nori surasti. Vartotojo personalizavimas daugeliui žmonių patinka, nes jie mato tik tai, kas juos domina. Personalizavimas sukelia privatumo problemas. Ar gali būti perduodami duomenys kitiems verslininkams.

Kiekvienas naudodamas internetą turi galimybę aplankyti daug daugiau pardavėjų, nei galėtų aplankyti realių parduotuvių. Dėl to klientams pasidaro gan paprasta palyginti prekių ar paslaugų kainas, kiekvienos įmonės teikiamų paslaugų skirtumus ir ypatumus, patogumą ir pan.

Elektroninis verslas turi galimybę greitai atsakyti į rūpimus klientų klausimus ar spęsti iškilusius keblumus pasitelkiant 24 valandas per parą, 7dienas per savaitę veikiančias sistemas. Tai stiprina klientų pasitikėjimą ir lojalumą.

Tuo tarpu tradicinis verslas savo klientams siūlo tam tikrą nustatytą aptarnavimo, konsultavimo laiką, tam tikrą konkrečią aptarnavimo vietą, kuri dažnai būna nepatogi klientams. Bet šiuo atveju privalumas tas, kad klientai bendrauja ir gauna informacija tiesiogiai bendraudami su žmogumi(konsultantu, pardavėju, įmonės atstovu ir t.t.), tai sukelia klientų pasitikėjimą ir norą bendradarbiauti.

3.6. Konkurencijos skirtumai

Elektroninis verslas – tai dar vienas būdas patobulinti įmonės veiklą ir įgyti papildomų pranašumų kovoje su konkurentais. Neatsitiktinai veiksmingi elektroninio verslo sprendimai Lietuvoje pirmiausia buvo įdiegti telekomunikacijų ir bankininkystės srityse, Lietuvoje sparčiai populiarėja elektroninė bankininkystė. Vien per 2003 m. elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius išaugo beveik 2 kartus ir peržengė 600 tūkst., kur dauguma tradicinių konkurencijos metodų jau išnaudota ir reikia naujovių, kurios leistų išsiveržti į priekį. Judėjimas elektroninio verslo link nėra unikalus reiškinys. Nuo pat XX a. pradžios Vakarų ekonomiką išjudindavo vis naujos verslo optimizavimo bangos: būdavo siekiama iš pagrindų pertvarkyti tam tikrą įmonės veiklos sritį, kad ši funkcionuotų efektyviau. Šiuo aspektu elektroninis verslas primena visuotinės kokybės vadybos ar verslo procesų pertvarkymo idėjas.

Elektroninio verslo konkurencinis pranašumas leidžia sumažinti veiklos išlaidas (ypač reklamos ir rėmimo), padeda diferencijuoti produkciją pritaikant ją konkrečiam klientui ar pasikeitus rinkos situacijai, koncentruoti veiklą į ryšių su klientais gerinimą bei aukštesnės kokybės paslaugų teikimą.

Tradicinis verslas konkuruodamas su elektroniniu verslu dažniausiai remaisi tuo:

• Kad daugelis dar klientų nepasitiki elektroniniu verslu;

• Nepasitiki, kad bus apsaugoti jų duomenys jei jie pirks internetu ir atsiskaitys;

• Bijo klientai būti apgauti;

• Pirkėjui svarbus tiesioginis kontaktas;

• Kad šalyje nedidelis kompiuterizacijos lygis;

• Didelis interneto mokestis;

• Nepakanka informacijos apie elektroninį verslą;

• Iškyla sunkumų dėl taikytinų muito mokesčių, didelių persiuntimo išlaidų, kurios, beje, priklauso nuo vietos pasaulyje.

Ir taip pat yra daugelis kitų priežasčių padedančių tradiciniui verslui konkuruoti su elektroniniu verslu.

Išvados

Tradicinis ir elektroninis verslas šiandien daro didelę įtaką kiekvieno žmogaus gyvenime. Vieni labiau pasitiki ir naudojasi elektroninio verslo paslaugomis ir prekėmis, kiti pasitiki labiau tradiciniu verslu.

Tradicinis ir elektroninis verslai turi nemažai skirtumų, kurie suteikia vieniems verlininkams pranašumų prieš kitus, suteikia daugybę galimybių plėtoti savo verslą ne tik savo šalyje,bet ir pasaulyje. Taigi, svarbiausi skirtumai tarp elektroninio ir tradicinio verslo yra erdvė, laikas, kaštai.

Šie elektroninio verslo pranašumai suteikia galimybes verslininkams būti pranašesniais visame pasaulyje.

Kiekvienai įmonei labai svarbu sumažinti savo kaštus, kad galėtų savo klientams pasiūlyti prekes ar paslaugas kuo mažesnėmis kainomis, ir taip konkuruoti su savo konkurentais. Sumažinti kaštus padeda elektroninis verslas įvairiomis preimonėmis.

Laikas taip pat svarbus keikvienai įmonei veiksnys aptarnaujant klientus, nuo to priklauso klietų pasitikėjimas įmone, populiarumas ir pan. Taigi, kiekviena tradicinė įmonė stengiasi, kad sutaupyti savo klientų laiką siūlydamos įvairias papildomas paslaugas, kaip pavyzdžiui prekės pristatymą į namus, prekių užsisakymą namuose katalogo pagalba ir t.t. tuo tarpu elektroninis verlas kiekvieno kliento laiką sutaupo taip kad jis gali prekę ar paslaugą užsisakyti bet kurioje pasaulio dalyje ir neišeidamas iš namų ar neatsitraukdamas nuo darbų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. “Verslas ir e-verslas, integravimas, galimybės, metodai”, Kaunas, Technologija, 2002, ISBN 9955-09-148-7.

2. “Šiuolaikinis verslas: tobulinimas, prioritetai”, Vilnius ‘Technika”, 2005

3. Z.Gineitienė, D.Korsakaitė, M.Kučinskienė, J.Tamulevičius “Verslas”, Vilnius 2003, ISBN 9986-00-325-3.

4. Interniatiniai puslapiai:

• www.infocom.lt

• www.ebiz.lt

• www.ism.lt

• www.std.lt

• www.ambasada.lt

• www.infobalt.lt

• www.lrs.lt