Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai
5 (100%) 1 vote

Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai



Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai

Referatas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Tradicinio verslo ypatumai 4

2. Elektroninio verslo ypatumai 4

3. Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai 6

3.1. Tradicinio ir elektroninio verslo kaštų skirtumai 7

3.2. Informacijos gavimo skirtumai 8

3.3. Tradicinio ir elektroninio verslo erdvės skirtumai 9

3.4. Tradicinio ir elektroninio verslo laiko skirtumai 10

3.5. Vartotojų ir klientų aptarnavimo skirtumai 11

3.6. Konkurencijos skirtumai 11

Išvados 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Verslas įvairiomis formomis klesti jau seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūruose. Šiomis dienomis tradiciniai ekonomikos pagrindai ir jais paremti verslo organizavimo metodai iš esmės keičiasi. Internetas vis labiau braunasi į kasdienį žmonių gyvenimą, tiek buityje, tiek versle. Dalis vartotojų internete ieško asmeninių pramogų, dalis –informacijos savo verslui.

Taigi, per pastarąjį dešimtmetį labiau plėtajami elektroninio verslo kūrimo ir plėtros klausimai, kurie aktualūs ne tik verslininkams bet ir ekonomikos specialistams ir politikams. Bet taip pat nepamirštamas ir tradicinis verslas jo plėtra. Sėkminga tradicinio verslo veikla – tai svarbiausias elektroninės plėtros faktorius. Todėl valstybei labai svarbu sukurti tokią verslo aplinką, kuri skatintų verslininkus kurti naujas darbo vietas, didinti gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų konkurencingumą ne tik vidaus bet ir užsienio rinkose.

Todėl galima išskirti nemažai skirtumų tarp tradicinio verslo ir elektroninio verslo. Skirtumų yra ir visai nereikšmingų ir turinčių didelę įtaką kiekvienam verslui. Šie skirtumai labai priklauso ir nuo valstybės, kurioje plėtajamas verslas, nes šiandien pasaulyje nevienodai yra išsivystęs elektroninis verslas, skirtingi kiekvienos šalies tradicinio verslo ypatumai, todėl ir skirtumai yra nevienodi kiekvienoje šalyje. Tačiau galima rasti ir tokių skirtumų tarp tradicinio ir elektroninio verslo, kurie būdingi daugeliui šalių.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ir aptarti tradicinio ir elektroninio verslo skirtumus.

1. Tradicinio verslo ypatumai

Bendriausia prasme tradicinis verslas traktuojamas, kaip ūkinė veikla, kuri apima prekių gamybą ar paslaugų tiekimą ir komerciją (pirkimą – pardavimą), konkreti ūkininkavimo sfera, forma. Jo pletojimas – tai privatinės nuosavybės, kuri yra asmenybės, jos sugebėjimų, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę bei politinę, pilietinę laisvę prielaida, gausinimas.

Verslas – tai yra tam tikras procesas, kuris veikia tam tikroje aplinkoje ir norint kad verslas būtų sėkmingas, reikia nuosekliai organizuoti verslo kūrimo ir veiklos procesą. Kiekvienas verslas, kuris bus patikimas, funkcionalus, vartotojui draugiškas ir greitai aptarnaujantis, bus sėkmingas. Verslas turi tam tikras veiklos stadijas, kurios yra būtinos ir be kurių negali gyvuoti ne vienas verslas.

Bendriausiu požiūriu verslo procesas aprepia 4 stadijas:

• Naujų įdėjų paieška, ekonominis ir socialinis jų įvertinimas;

• Verslo plano rengimas;

• Verslo plėtotei reikalingų išteklių paieška;

• Įkurtos įmonės valdymas.

Visos stadijos yra logiškai nuoseklios ir tarpusavyje glaudžiai susijusios. Praktiškai bet kurios iš šių stadijų negalima nei pradėti, nei užbaigti atsietai viena nuo kitos. Įvertinus verslo įdėją, jos prielaidas, galimybes, be viso šito reikia suvokti, kokio tipo įmonė bus kuriama, kokia bus jos valdymo organų struktūra. Nuoseklus visų stadijų analizavimas ir vykdymas gali būti sėkmingo verslo pradžia.

Verslininkų uždavinys yra reformuoti ir revoliucionizuoti gamybos būdą, diegiant išradimus, o bendresne prasme – panaudojant technologines galimybes naujų prekių ar ankščiau gamintų prekių gamybai, tačiau naujais metodais atskleidžiant naujus žaliavų šaltinius, arba paruoštos produkcijos naujas rinkas – iki reorganizavimo buvusios ir sukūrimo naujos šakos. Naujųjų įdėjų paieška ir jų įgyvendinimas – tai vienas iš sudetingiausių verslininko uždavinių. Šiuolaikinis verslininkas – novatorius, kuriantis naujas technologijas.

2. Elektroninio verslo ypatumai

E-verslas – komercinė ir ūkinė veikla, grindžiama telekomunikacinių technologijų taikymu.

E-verslas tikslas naudojant internetines technologijas pagerinti ir išplėsti verslą. Tikslui pasiekti e-versle turi būti naudojama patikimi ir tinkami serveriai, pirmaujanti programinė įranga ir tarpininkavimo (middleware) terpė, eksperto, turinčio specifines pramonės žinias, konsultacijos.

E-verslas yra organizacija, kuri bendrauja su savo vartotojais, tiekėjais, verslo partneriais ir darbuotojais naudojant internetines technologijas siekiant naujų rinkų ir užmezgant ilgalaikius santykius su jais.

Visi, galvojantys apie elektroninę prekybą, privalo nuolat prisiminti: elektroninis verslas yra tiesiog verslas. Klientas visada yra klientas – nesvarbu, ar jis perka prie įprasto, ar prie elektroninio prekystalio. Interneto technologijos yra nieko nevertos, jei nėra paremtos stipriu verslo modeliu. Spalvingi paveiksliukai tinklapyje gali būti labai grąžūs juos užsakiusiai įmonei, bet nepakeis vartotojams reikalingos informacijos ir
kokybiškų paslaugų. Raidė „e“ neatleidžia nuo įprastų verslo taisyklių laikymosi. Elektroninę parduotuvę atidaryti reikia ne mažiau pastangų, nei pasistatyti dar vieną įprastinį parduotuvių tinklo filialą – iš tiesų tai gerokai sudėtingesnis uždavinys, nes susiduriate su aibe iki tol nepatirtų problemų. Elektroninis verslas nėra susiformavusi ir subrendusi šaka. Nors galima drąsiai teigti, kad jo kudikystė baigėsi amžių sanduroje, įvairios elektroninio verslo pakraipos sparčiai tebesivysto šiandien ir sparčiai vystysis ateityje. Per praėjusius penkerius metus daugelis mokslininkų ir verslo praktikų mėgino įvairiai klasifikuoti įvairias elektroninio verslo įtakas imonės verslui, ir įvairios klasifikacijos leido atskleisti skirtingas elektroninio verslo srities charakteristikas.

Nagrinėdami pelningų elektroninio verslo modelių taikymų praktikoje problematika, Informacinių sistemų tyrimų specialistai išskiria tokias įmonių veiklai įtaka darančias elektroninio verslo charakteristikas:

o Elektroninis verslas veda prie skaidresnių kainų; vis lengviau tarpusavyje lyginti konkurentų pasiūlymus.

o Elektroninis verslas leidžia mažesniais kaštais pasiekti platesnę auditoriją -klientus, tiekėjus, tarpininkus ir partnerius. Taip didinamas tiekimo grandinės efektyvumas.

o Vartotojai gauna daugiau informacijos. Dėl to produktus ir paslaugas tenka “perpakuoti” į paketus ir kombinacijas, atitinkančias daugiau žinančių vartotojų poreikius.

o Elektroninis verslas veda ir prie asmeninių santykių versle nykimo. Dėl to tenka ieškoti naujų būdų santykiams užmegzti bei pasitikėjimui tarp verslo partnerių formuoti.

Tačiau, skirtingose rinkose skirtingo dydžio įmonės turi labai nevienodus poreikius, ir rengiant elektroninio verslo strategiją kiekvienu atveju reikėtų išanalizuoti interneto ir informacinių technologijų taikymų galimybes visose, o ne vien pažymėtose procesų grupėse.

Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesne, nes elektroninė prekyba, palengvina įmonių bendradarbiavimą. Galima teigti, kad net interneto tinklapio sukūrimas bei prekių katalogo pateikimas jame jau yra tam tikra elektroninio verslo forma. Nors šiuo atveju realiai internetu neatsiskaitoma, visgi lankytojai ar potencialūs pirkėjai turi galimybę susipažinti su įmonės siūlomu prekių asortimentu ir prekių kainomis.

E -verslo galimybės:

• Paslaugų personalizavimas

• Kiekvienam vartotojui gali būti pasiūlytos tik jam rūpimos paslaugos

• Geras vartotojų aptarnavimas

• Geresnis pristatymo valdymas

• Mažėja tarpininkų prekės kelyje (nuo pagaminimo iki pristatymo)

• E-komercijos dėka galima valdyti verslą 7 dienas per savaitę po 24 val. per parą (24×7)

• Neprisirišama prie vietos. E- komercija gali būti vykdoma pasauliniu mastu

• Prekės nėra laikomos paruoštos užsakymui, atvirkščiai produktai yra užsakomi vartotojų

3. Tradicinio ir elektroninio verslo skirtumai

Kai kalbama apie elektroninį verslą internete, visos įmonės yra skirstomos į tris grupes, angliškai vadinamas “bricks and mortar” (plytos ir skiedinys), “clicks and mortar” (klaptelėjimai ir skiedinys) bei “dot-coms”(taškas ir com). Pirmasis pavadinimas skirtas kompanijoms, tradiciniu būdu plėtojančioms savo verslą, antrasis apibūdina kompanijas, kurios derina sandorius atliekamas internete su fiziniu prekių judėjimu. Tikrasis interneto verslas neturi kitų namų išskyrus kibernetinę erdvę. Tokios įmonės vadinamos “dot-coms”.

Kaip ir tradiciniame versle “clicks and mortar” bei “dot-coms” įmonių veiklą pradedame nuo verslo plano. Siekdami nugalėti savo konkurentus ir plėtoti sėkmingą verslą internete privalome atsakyti į šiuos tradicinius klausimus:

• kokie yra mūsų verslo tikslai ir strategija,

• kokia yra mūsų marketingo strategija ir veiksmai,

• kaip planuosime ir matuosime veiklos rodiklius,

• kaip suprasime mūsų išlaidų struktūrą ir finansus,

• kaip efektyviai valdysime darbuotojus,

• kokie yra verslo vadovo prioritetai?

“Dot-coms” verslo įmonių atsakymai į išvardintus klausimus iš esmės skiriasi nuo tradicinių. Tradicinis verslininkas, formuodamas savo veiklos tikslus, gali gana tiksliai apsibrėžti savo rinką, pažinti savo klientus, suprasti jų poreikius ir šios informacijos pagrindu sukurti savo veiklos misiją ir viziją. Interneto verslininkui atsiveria vartotojai visame pasaulyje, bet tuo pačiu jo verslo idėja tampa prieinama ir didžiuliam ratui konkurentų. Neribotos galimybės interneto versle derinamos su nuolatinėmis grėsmėmis, todėl būtina keisti visą verslo modelį, nekintančios lieka tik misija, vizija ir kompanijos kompetencija. Visos neesminės jūsų verslo funkcijos turi būti atiduotos aptarnaujančioms kompanijoms, bankams, logistikos firmoms, telekomunikacijų, interneto tiekėjams.

Tradicinis ir elektroninis verslas šiandien labai susijęs ir vienas be kito dažnai negali. Rinkos tyrėjai teigia, kad Lietuvos verslas palyginti noriai perkelia savo veiklą į internetą. Verslo perkėlimas į elektroninę erdvę priklauso ir priklausys nuo daugelio aplinkybių – verslininkų kompetencijos ir išradingumo, vartotojų pasitikėjimo naujomis technologijomis, valdžios institucijų sugebėjimo sukurti verslui netrukdančias teisines normas ir sąlygas,
reikalingos verslo plėtojimui informacijos prieinamumo, e-verslo plėtrai būtinos informacinės infrastruktūros šalyje sukūrimo.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, net 2,6 proc. šalies įmonių yra perkėlusios visą savo verslą į elektroninę erdvę.

Dar apie 5,4 proc. įmonių svarsto apie galimybę pradėti teikti visas paslaugas arba priimti užsakymus internetu artimiausiu metu. Tyrimo duomenimis, dešimtadalis internetu besinaudojančių bendrovių reguliariai bendradarbiauja su įmonėmis, teikiančiomis paslaugas tik elektroninėje erdvėje, dar du dešimtadaliai tai daro tik retkarčiais. Augant internetu besinaudojančių įmonių skaičiui, savo verslą į elektroninę erdvę perkels vis didesnė įmonių dalis. Šiuo metu tik kiek daugiau nei pusė šalies įmonių (55 proc.) naudojasi internetu. Nedidelį interneto vartojimo rodiklį lemia ir pakankamai žemas Lietuvos įmonių kompiuterizacijos lygis – kompiuterius savo darbe naudoja tik apie 63 proc. bendrovių. Nors ir susiję tradicinis ir elektroninis verslas, bet tarp jų yra ir nemažai skirtumų, kurie daro vieną ar kitą verslą patrauklesnį klientams.

.

3.1. Tradicinio ir elektroninio verslo kaštų skirtumai

Vienas pagrindinis skirtumas tai, kad tradicinio verslo kaštai aptarnaujant klientus kur kas didesni nei elektroninio verslo ir dėl to didesnės prekių ar paslaugų kainos. Jau įmanoma užsiimti verslu neturint biuro, kadangi tarnautojai gali tvarkytis naudojant įvairias komunikacijas, telefoną, balso paštą, faksą, el. paštą ir internetą ir taip sutaupyti nemažai įmonės lėšų. Norint išaiškinti tai, pateiksiu pavyzdį, kelionių agentūrą tradicinio verslo ir elektroninio verslo aspektais. Pavyzdžiui, klientas užsimano pakeliauti ir jis rinkdamasi ir užsakydamas kelionę tradicinėje agentūroje kainuoja pačiai agentūrai nemažus pinigus nes:

• Kad turėtų priimti klientus agentūra turi nusipirkti ar išsinuomoti biurą, apstatyti jį baldais ir kompiuterine įranga, mokėti už komunalines paslaugas, apsaugą ir patirti daugelį kitų kaštų.

• Apie siūlomas paslaugas(keliones bilietus ir pan.) kelionių agentūros informaciją dažniausiai pateikia kelionių kataloguose, kuriuos išleisti agentūroms kainuoja nemažai.

• Atvykę į agentūrą klientai dažnai praleidžia nemažai laiko, kol išsiaiškina apie siūlomas keliones, norimas detales ir pagaliau išsirenka tinkamiausią variantą. Šiuo atveju agentūrai reikia turėti pakankamą skaičių aptarnaujančio personalo, kurį išlaikyti vėlgi kainuoja nemažai.

Galiausiai visi šie agentūros patiriami kaštai yra įskaičiuojami į keliones kainą – ir klientui tenka už tai sumokėti.

Atsiradus elektroniniam verslui, kelionių versle atsirado naujos kartos kelionių agentūros, kurios neturi tradicinių biurų su erdviomis klientų aptarnavimo salėmis. Jos nesamdo šimtus ar dešimčius kelionių agentų. Jos nespauzdiną tūkstančių egzempliorių spalvotų kelionių katalogų, taip sutaupydamos nemažai pinigų. Vietoje viso to naujosios agentūros atidarė interneto tinklapius, kuriuose potencialūs klientai galėjo rasti visą informaciją apie juos dominančias šalis, susipažinti su kelionių datomis ir sąlygomis, apžiūrėti viešbučių nuotraukas, perskaityti kitų poilsiautojų atsiliepimus ir galiausiai, tiesiog internetu užsisakyti juos dominančią kelionę.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1935 žodžiai iš 3764 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.