Front page programa
5 (100%) 1 vote

Front page programa

[pic]

Multimedijos produktų kūrimo technologijos ir praktiniai įgūdžiai.

Hipertekstas.

Pradžiamokslis.

Autoriai:

Eugenijus Valavičius

Ina Grišina

Parengta remiant Atviros Lietuvos fondo”Interneto” programai

Vilnius, 2000

Turinys

Kurso pristatymas 3

Mokymo planas 3

Įrankių apžvalga 4

Medžiagos saugojimo internete ir CD-ROM laikmenose ypatybės 5

Terminai: 5

FrontPage 7

Sąsaja 7

Projekto kūrimas 8

Organizacijos pristatymo kūrimas 9

Asmeninio tinklalapio šablonas 14

Projekto šablonas 14

Informacijos įrašymas šablono puslapiuose. Automatizuotos procedūros

14

Temos pasirinkimas 16

Lapo savybės 16

Tekstas HTML dokumente 17

Iliustracijos 20

Nuorodos 23

Lentelės 25

Rėmeliai 26

Projekto publikavimas 28

Projekto administravimas 29

HTML kalba 31

Šriftai, raidžių pagražinimai 31

Teksto rašymas 32

Teksto blokai, sąrašai 33

Nuorodos 34

Multimedijos dokumentai 34

Jautri schema (Map) 35

Lentelės 36

Rėmeliai 37

Klausimai ir užduotys 38

Metodiniai patarimai dėstytojui 40

Literatūra 40

Kurso pristatymas

Mokymo medžiagoje yra aiškinamoji dalis, metodinė medžiaga ir skaidrės

dėstytojui, terminų aiškinamasis žodynas, klausimai ir užduotys,

literatūros ir nuorodų sąrašas. Ja gali naudotis dėstytojai elektroninės

leidybos kursų ruošimui, o taip pat kursų klausytojai bei asmenys, norintys

mokytis savarankiškai. Aiškinimo supratimui reikia, kad vartotojas turėtų

elementarių darbo kompiuteriu įgūdžių, būtų susipažinęs su informacijos

tvarkymo veiksmais, mokėtų naudotis ar bent suprastų naršymo, failų

perdavimo (ftp), elektroninio pašto, konferencijų paslaugas internete.

Elektroninės leidybos kursų klausytojai susipažįsta ir praktiškai

išbando du būdus internete talpinamai informacijai kurti:

➢ naudojant WYSIWYG redaktorių FrontPage

➢ rašant HTML komandas pačiam.

Per užsiėmimą kompiuterių klasėje sukuriamas organizacijos, projekto

arba asmens pristatymas internete.

Mokymo planas

Kursas: Multimedijos produktų kūrimo technologijos ir praktiniai

įgūdžiai

|Eil.n|Tema |Trukmė |

|r. | |akad. |

| | |val. |

|1. |Kūrimo instrumentų (Toolbook, FrontPage, Homesite…) |0,5 |

| |apžvalga ir galimybės. Medžiagos pateikimo kompiuterių | |

| |tinklui ir CD-ROM laikmenoms ypatybės. | |

|2. |Multimedijos produktų ir interneto sąvokos ir terminai.|0,5 |

| |Patarimai projekto kūrimui. | |

|3. |FrontPage: |4 |

| |sąsaja | |

| |tinklalapio kūrimas naudojantis šablonais, | |

| |automatizuotos procedūros ir jų specifika, | |

| |temos parinkimas, lapo savybės, tekstas, | |

| |nuorodos, iliustracijos, lentelės, rėmeliai, | |

| |tinklalapio padėjimas į WWW serverį, priežiūra ir | |

| |administravimas | |

|4. |HTML įvadas |1 |

| |dokumento struktūra | |

| |antraštė | |

| |teksto formatas ir spalvos | |

| |nuorodos, iliustracijos | |

| |lentelės | |

| |rėmeliai | |

| |naršyklių specifika | |

Mokymo plano temos nereikalauja specialaus kompiuterinio pasiruošimo,

tačiau klausytojai turi orientuotis Windows95 aplinkoje bei žinoti

informacijos tvarkymo principus, mokėti rašyti tekstą, naudotis internetu.

Dėstytojas, ruošdamasis kursams, turi susipažinti su kurso pristatymu,

ruošiamos temos aiškinamąja medžiaga ir metodiniais patarimais, užsiėmimų

iliustracijomis (skaidrėmis) bei rekomenduojama jų rodymo tvarka. Patariama

periodiškai patikrinti Interneto nuorodas, atnaujinti bei papildyti

literatūros sąrašą.

Mokymo forma – praktiniai užsiėmimai kompiuterių klasėje (išimtis –

pirma tema, bet ją dėstant patartina demonstruoti aptariamų programų

veikimą). Dalį užduočių klausytojai atlieka savo nuožiūra, ne
šių kursų

metu.

Minimali kurso trukmė – 6 akademinės valandos, tačiau paruoštos

medžiagos užtenka ir 10-12 akademinių valandų trukmės kursams. Galima

mokytis vieną dieną (tada patartina ilgesnė pietų pertrauka) arba du

pusdienius po 3 val.

Techniniai reikalavimai. Kompiuterių klasė su interneto ryšiu (jei

reikia medžiagą dėti interneto serveryje). Pageidautinas vienas

multimedijos įrangos komplektas. Klasėje turi būti projektorius arba

didelis ekranas, kuris rodytų vieno iš kompiuterių ekrano vaizdą.

Kompiuterių operacinė sistema: Windows 95, Windows 98, Windows NT4,

Windows2000 arba šių sistemų naujesnės versijos. Naudojamos kompiuterinės

programos: Windows Explorer, FrontPage 2000, Internet Explorer 4.01 ar

naujesnė arba Netscape Navigator (Communicator) 4.51 ar naujesnė versija,

elektroninio pašto programa (Pegasus Mail, Eudora, Outlook Express…),

pageidautinos informacijos suspaudimo (Winzip) bei antivirusinės programos,

grafikos redagavimo programa (Paint, PaintShop ar kt.).

Kurso autoriai – Eugenijus Valavičius (eugvalav@vpu.lt, Vilniaus

pedagoginio universiteto Informatikos katedros dėstytojas) ir Ina Grišina

(Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė).

Autoriai dėkoja ALF Interneto programai (dr. K.Juškevičius,

A.Davidavičius) už lėšas ir priežiūrą, Kristinai Matulytei už konstruktyvią

kritiką, patarimus ir kitą pagalbą ruošiant šią mokymo medžiagą.

Įrankių apžvalga

Pirmosiomis kūrimo priemonėmis reikėtų laikyti programavimo kalbas.

Kūrėjo galimybes ribojo tik kompiuterio galimybės. Pastebėjus, kad daugelis

vartotojo veiksmų sutampa, pradėta daugiau apibendrinti, formalizuoti

medžiagos pateikimo procesą. Kartu su asmeniniais kompiuteriais atsirado

priemonės medžiagos su atskirų dalių tarpusavio ryšiais kūrimo

automatizavimui, dar vadinamos autorinėm sistemom: Guide (1980), Hyperlog,

HyperCard (Apple 1987), LinkWay (IBM, 1988), Author, ToolBook (1990).

Apribojimai sugriežtėjo – prie dar iki šiol minimalių kompiuterio galimybių

prisidėjo papildomi autorinės sistemos reikalavimai, tačiau atsimetė

standartinių veiksmų modeliavimas.

Autorinių sistemų tarpe kelis metus lyderiavo ToolBook (Asymetric

Corporation), integravusi tekstą su ryšiais, multiplikaciją, užduočių ir jų

vertinimo programavimą. Bet tinklų laikais to per maža – kaip gauti

platesnį temos aiškinimą, jei jis kitame kompiuteryje. Visai medžiagai

susieti reikia hiperteksto (su visais multimedijos produktais) ir ryšio

tarp kompiuterių – informacijos šaltinių. Kūrimo įrankiai visas savo idėjas

turi perkelti į kliento-serverio aplinką. Dabar žinoma vienintelė nepilna

hiperteksto realizacija – SGML poaibis HTML, platesnė XML. Hiperteksto

kūrimo instrumentų vystymasis primena teksto procesorių istoriją: pradžioje

paprastas tekstas su papildomomis komandomis (kodais) spausdintuvams –

didesnė raidė, pasvirusi, ir t.t , programos Kedit, MultiEdit, WordStar.

WYSIWYG redaktoriai grafinei aplinkai (Word for Windows, Word Perfect)

nukonkuravo visus. HTML kalbai viskas daug sudėtingiau: pats standartas

vystosi (dabar priimta versija HTML4.01), didelės firmos (Netscape, Sun,

Macromedia, Microsoft) kuria savo priedus, dokumentai žiūrimi įvairiose

kompiuterinėse aplinkose (MS-DOS, Windows, Unix, MacOS, …), įvairiuose

ekranuose, įvairiose šalyse (nacionalinės ypatybės).

Pirmieji HTML dokumentų kūrėjai buvo kompiuterių specialistai, galbūt

todėl dabar labiau propaguojamos sudėtingos sąsajos, tiesiogiai HTML

komandas naudojančios programos. WYSIWYG programų generuotuose HTML

dokumentuose dažnai būna perteklinių komandų, juos sunku taisyti rankomis,

jei reikia panaudoti galimybę, kuri nenumatyta naudojamame redaktoriuje.

Tačiau tokiomis programomis lengva naudotis, greičiau gaunamas rezultatas.

Programas HTML dokumentų kūrimui galima skirstyti į dvi grupes: HTML kodo

redaktoriai (code-based) ir WYSIWYG redaktoriai. Pirmuosius daugiau naudoja

profesionalai, kitus – žmonės be specialaus išsilavinimo. Vertinant šias

programas, reikia galvoti apie jose integruotas HTML galimybes – ar jos

jums reikalingos. Beje, patys to nepastebėdami, įpratome panašiai galvoti

apie teksto redaktoriaus pasirinkimą. Pvz.: a) jei norime tik parašyti

tekstą ir perduoti jį maketuotojui, galim naudotis programomis Notepad ar

WordPad; b) norime parašyti straipsnį konferencijai ar darbo ataskaitą –

naudojamės Microsoft Word; c) norime išleisti knygą, sudėlioti kelis

straipsnius lape, rašyti “vingiuotą” tekstą – naudojamės maketavimo sistema

PageMaker ar panašia. HTML redaktoriai gali būti vertinami pagal tai,

kurias iš žemiau išvardintų galimybių realizuoja:

· HTML versijos numeris (medžiagos ruošimo metu – HTML 4.01);

· Stiliai;

· Lentelės;

· Šablonai (forms);

· Rėmeliai;

· Papildomi priedėliai (Applets/ActiveX);

· Programavimo galimybės (JavaScript);

· Paprasto teksto įkėlimas/kodo pavertimas paprastu tekstu;

· Ryšių (nuorodų) tikrinimas;

· Projekto valdymas.

Daugumą šių galimybių turi programos: FrontPage, Dreamweaver,

Homesite, HotDog, HotMetal, WEBINET ir kitos. Visos jos
vystosi labai

greitai – versijos su naujomis galimybėmis atsiranda dažniau, negu kartą

per metus. Matyt, dauguma programų perims WYSIWYG principus (arti to

FrontPage, gal bus universalus Word), bet daug lėčiau, nei vienos genties

kompiuteriuose.

Medžiagos saugojimo internete ir CD-ROM laikmenose ypatybės

Multimedijos produktų projektuose komponuojama įvairios kilmės

informacija: tekstas, iliustracijos, garso ir judančio vaizdo intarpai.

Visų rūšių informacijos (išskyrus teksto) kokybė nulemia užimamos vietos

kiekį pasirinktoje laikmenoje. Kompiuterių tinklu informacija keliauja per

daugybę tarpininkų, įvairaus greičio kolektyvinio naudojimo ryšio

linijomis. Tokiomis sąlygomis reikia laviruoti tarp informacijos pateikimo

greičio gerinimo ir kokybės praradimo. Tekstas kartu su geros kokybės

iliustracija, gražia muzika ir judančio vaizdo intarpu gali užimti kelis ar

keliolika megabaitų vietos kompiuterio diske. Jei norėsime pamatyti tokį

dokumentą prisijungę prie interneto greitu 56K modemu, turėsime laukti gal

netgi daugiau nei valandą laiko. Kad vartotojui neprailgtų laukimas (tuo

pačiu mažesnė prisijungimo trukmė ir mokestis), interneto tarnybinėse

stotyse reikia saugoti mažiau vietos kompiuterio diske reikalaujančius

failus (iliustracijos, garsas, judantis vaizdas). Paveiksliukų greitesniam

pasiekimui siūlomos kelios mažos gudrybės:

– duoti informatyvius pavadinimus (HTML komandos IMG parametras ALT=) –

gal vartotojui užteks ir pavadinimo, galės eiti toliau nelaukdamas

paties vaizdo;

– pradžioje rodyti blogesnės kokybės tą patį paveiksliuką (parametras

LOWSRC);

– tekste dėti labai sumažintą, bet pakankamai aiškią originalo kopiją

(thumbnail) su nuoroda į geros kokybės originalą. Kas norės – galės

žiūrėti originalą.

– rodyti informatyvų judančio vaizdo pirmąjį kadrą su nuoroda į

originalo failą.

Kitos ypatybės (medžiagos atnaujinimas, platinimo būdas) gali nulemti

informacijos turinį. CD-ROM laikmenose reiktų saugoti mažiau senstančią,

orientuotą į ilgalaikį vartojimą informaciją. Be to, kadangi ekrane esančio

teksto skaitymas labiau vargina akis, reikia stengtis pateikti tą

informaciją išnaudojant kompiuterio duodamus privalumus lyginant su

popieriniu variantu.

Terminai:

Kuriantiems interneto puslapius reikia žinoti kai kurių sąvokų prasmę.

ActiveX Controls: Microsoft pasiūlyto standarto valdymo elementai,

leidžiantys tinklalapyje naudoti animaciją, programuoti reakciją į pelės

žymeklio padėtį ir t.t.

Applet: įskiepis. Java programytė, “įklijuota” HTML puslapyje. Jai

draudžiama naudotis kai kuriais vartotojo kompiuterio resursais.

Banner: vėliava. Tinklapyje įdėtas reklaminis paveiksliukas,

dažniausia – kartu ir nuoroda į besireklamuojančią firmą ar produktą.

Browser: naršyklė. Hipertekstinės informacijos internete peržiūrai

skirta programa, WWW klientas.

Default, index: HTML dokumentai, į kuriuos WWW serveris kreipiasi

tada, kai nenurodytas vardas. Dažniausiai titulinis projekto puslapis.

External viewer: programa, reikalinga WWW dokumentų, kurių turinio

negali tiesiogiai parodyti jūsų naršyklė (pvz.: Netscape Navigator ar

Internet Explorer), skirta peržiūrai. Tokios programos reikia Adobe

Postscript (.ps), filmų iškarpoms (.mpeg) ir kai kurių kitų formatų

dokumentams ar intarpams.

Frame: rėmeliai. HTML komanda Frameset dalija naršyklės langą į kelias

dalis, kiekvienoje gali būti rodomi atskiri HTML dokumentai.

Home page: asmens ar organizacijos prisistatymas internete,

tinklalapis. Hipertekstinė informacija apie žmogų ar organizaciją WWW

serveryje.

Hotspot: karštas taškas. Iliustracijos HTML dokumente dalis su

“priklijuota” nuoroda.

Hyperlink, link: nuoroda. Teksto ar iliustracijos fragmentas kartu su

“priklijuotu” voratinklio adresu (URL), elektroninio pašto adresu arba to

paties dokumento sekcijos pavadinimu.

Hypertext: hipertekstas. Tekstas, kuriame nurodyti ryšiai su kitur

esančiais dokumentais.

HTML (HyperText Markup Language): hipertekstinių dokumentų aprašymo

kalba. Projekto kūrimo metu (2000 m.) galiojo standartas HTML 4.01. W3C

nuomone, ją ateityje pakeis XHTML kalba.

HTML dokumentas: dokumentas (tekstas, iliustracijos, garso ir judančio

vaizdo intarpai, nuorodos į kitus dokumentus ir t.t.), kuriame yra HTML

kalbos sakiniai.

In-line image: grafinis vaizdas HTML dokumente.

Publikuoti, skelbti (publish): padėti sukurtą tinklalapį į tokią vietą

(interneto kompiuterį), kur jį gali pamatyti kiti.

Serveris: kompiuterinė programa, priimanti tinklu atėjusius kitų

programų (klientų) kreipinius bei siunčianti joms atsakymus. Interneto

paslaugos teikiamos kliento-serverio principu.

SGML (Standard Generalized Markup Language): dokumentų aprašymo kalba.

Atskiria dokumento turinį ir vaizdavimą. HTML, XML yra šio standarto dalys.

Svetainė, tinklalapis: vienai temai skirti (apjungti bendra idėja)

HTML dokumentai.

Thumbnail: nykščio nagas. Sumažintas nuotraukos vaizdas su nuoroda į

natūralaus dydžio vaizdą.

URL (Uniform Resource Locator): universalus

šaltinio

adresas internete. Adresas sudarytas iš penkių dalių: protokolo pavadinimo,

vartotojo identifikacijos, srities adreso, jungties numerio, katalogų bei

failo vardo. Pavyzdžiui:

http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/turinys.htm.

XML (eXtensible Markup Language): WWW dokumentų kūrimo kalba

(išplėstinė žymėjimo kalba), SGML poaibis. Atnaujinta ir išplėsta lyginant

su HTML.

WWW=World Wide Web=W3=The Web: “pasaulinis Voratinklis”. Paskirstyta

hipertekstinės informacijos sistema. Jos kūrėjas – CERN.

Web: voratinklis, projektas. Programoje FrontPage taip vadinamas jūsų

kuriamas projektas – HTML dokumentų rinkinys.

Webbot: iš HTML dokumento iškviečiama programa kuriam nors darbui

(paieškai, registracijai ir t.t.) atlikti. Šios programos yra WWW

serveriuose su FrontPage papildymais (FrontPage Server extensions).

WYSIWYG (What You See Is What You Get): “matai tą, ką gausi”.

Informacijos kūrimo būdas, kai ekrane iškart matomas realus vaizdas, o ne

to vaizdo kūrimo komandos.

W3C (World Wide Web Consortium): organizacija, vystanti HTML

standartą.

FrontPage

Sąsaja

Programos FrontPage sąsaja sukurta pagal tą patį standartą, kaip ir

kitos MS Office programos, nors į tą komplektą (variantas Premium) ji

pakliuvo tik pradedant versija FrontPage 2000. Taikymo pavyzdžiuose šia

versija ir remsimės.

[pic]

3.1 pav. FrontPage pradinis darbo langas

Pradėjus veikti programai, gaunamas tuščias langas naujo dokumento

kūrimui. Lango kairėje pusėje matomi peržiūros būdo keitimo įrankiai.

[pic] Rodo HTML dokumento vaizdą. Jo apačioje gali būti parenkamas

WYSIWYG redagavimo režimas (Normal), HTML komandų redagavimo režimas

(HTML), vidinės naršyklės generuotas vaizdas (Preview). Visi tinklalapio

kūrimo ir redagavimo darbai dažniausiai atliekami režime Normal.

Pastaba: Preview vaizdas gali nebūtinai sutapti su kurios nors

populiarios naršyklės rodomu dokumento vaizdu.

[pic] Projekto (Web) aplankų ir failų peržiūros ir tvarkymo režimas.

Lango dizainas ir veiksmai jame sutampa su Windows Explorer programa

detaliajame (Details) vaizde.

[pic] Projekto būklės ataskaita. Plačiau skaitykite skyrelyje

“Projekto administravimas”.

[pic] Projekto dokumentų struktūrinė schema. Galima keisti dokumentų

tarpusavio priklausomybę nutempiant juos į reikiamą vietą, įterpinėti

naujus dokumentus (File -> New). Nuorodos dokumentuose pasikeičia

automatiškai.

[pic] Parengto dokumento įeinančių ir išeinančių ryšių schema. Galima

pamatyti tolesnius ryšius, spustelėjus “+” simbolį kurio nors dokumento

piktogramoje. Neteisingi ryšiai vaizduojami nutrūkusia linija.

[pic] Leidžia sudaryti (Edit -> Task) projekto užduočių sąrašą.

Ypatybės: dešiniajame viršutiniame programos lango kampe nėra įprastos

atskiro dokumento uždarymo komandos, ji nukelta į dokumento lango dešinįjį

viršutinį kampą; dokumentų struktūros pakeitimai navigaciniame vaizde

(Navigation) automatiškai išsaugomi diske.

Projekto kūrimas

Programa FrontPage projekto failus saugo pasirinktoje vietoje

kompiuterio diske, kartu su šiais failais saugojama tarnybinė informacija,

kuri susieja jo failus ir leidžia matyti bei tvarkyti projekto struktūrą.

Nukopijavus HTML dokumentus, iliustracijas bei kitus mūsų prijungtus failus

į kitą vietą, programa FrontPage “pameta” struktūrą, neleidžia nagrinėti

failų kaip vieningo projekto. Naujas projektas sukuriamas pasirinkus File

-> New -> Web. Atsiradusiame lange parenkamas reikiamas šablonas, projekto

vieta kompiuterio diske ir vardas (dešiniame langelyje). Šablono dokumentus

galima prijungti prie aktyvaus FrontPage lange esančio projekto (Add to

current Web). Pavyzdžiui, prie organizacijos pristatymo galima prijungti

projekto pristatymą.

[pic]

3.2 pav. Projektų šablonai

One Page Web – projektas, kuriame yra vienas tuščias dokumentas.

Corporate Presence Wizard – organizacijos pristatymo internete

kūrimo meistras. Pasirinkus šį šabloną, teks atsakyti į daug

klausimų apie kompaniją, išsirinkti pristatomos informacijos rūšis.

Detaliau skaitykite skyrelyje “Organizacijos pristatymo kūrimas”.

Customer Support Web – klientų aptarnavimo tarnybos tinklalapis.

Šablonas labiau pritaikytas programinės įrangos kompanijoms.

Discussion Web Wizard – diskusijų tinklalapio kūrimo meistras.

Naudojantis teks atsakyti į klausimus apie diskusinių skelbimų

pavaizdavimą bei pasiekimą. Sukuriamas diskusijų temos tinklalapis

su minčių gijomis, turiniu ir pilnatekste paieška.

Empty Web – sukuriamas tuščias FrontPage projektas.

Import Web Wizard – FrontPage projektas, sukuriamas iš jūsų arba

internetu pasiekiamo kompiuterio disko kataloge esančių failų.

Nepatariama kurti projekto iš kurio nors disko šakninėje dalyje

esančių failų, nes gali būti pažeista disko loginė struktūra.

Personal Web – sukuriamas asmeninis tinklalapis, kuriame yra vieta

pomėgiams, nuotraukoms, mėgiamų interneto vietų adresams.


Project Web – sukuria tinklalapį atliekamo darbo pristatymui. Jame

yra kolektyvo narių sąrašas, darbo kalendorius, dabartinė padėtis,

ftp archyvas ir vieta diskusijoms.

Organizacijos pristatymo kūrimas

Organizacijos pristatymo tinklalapį padeda sukurti meistras Corporate

Presence Wizard. Pirmoje darbo stadijoje reikia žingsnis po žingsnio

atsakyti į daugybę klausimų. Atsakymai naudojami svetainės struktūrai

apibrėžti.

[pic]

3.3 pav. Pagrindiniai svetainės puslapiai

Pirmame žingsnyje reikia nurodyti pagrindines pateikiamos informacijos

sritis:

Home – titulinis puslapis, būtinai įtraukiamas į projektą.

What’s New – naujienų puslapis. Dažniausiai dedamos nuorodos į

naujai pasirodžiusius straipsnius apie kompaniją bei pačios

kompanijos naujienos. Nepatariame kurti tokio skyriaus, jei

informacija nebus pakankamai dažnai atnaujinama.

Products/Services – produktų apžvalga bei nuorodos į platų jų

pristatymą;

Table of Contents – turinys. Jame gali būti sudėti visų svetainės

pavadinimai kartu su nuorodomis. Reikia pagalvoti, ar verta dėti

turinį nedideliame projekte.

Feedback Form – lankytojų atsiliepimų rinkimo puslapis.

Search Form –teksto paieška tinklalapio dokumentuose.

Antrame žingsnyje rodomi klausimai apie pirmojo puslapio struktūrą.

[pic]

3.4 pav. Pirmojo puslapio dalys

Čia pasirenkame, ar reikalinga vieta įžanginiam tekstui

(Introduction), kompanijos leitmotyvui (Mission Statement), trumpai

informacijai apie paslaugas, kolektyvą, klientus (Company Profile),

kontaktinei informacijai (Contact Information).

Trečiame žingsnyje pasirenkame naujienų puslapio (What’s new)

sudedamąsias dalis.

Ketvirtame žingsnyje nurodomas kompanijos produktų ir paslaugų

(Products/Services) skaičius. Kiekvienai paslaugai ir kiekvienam produktui

bus sukurtas atskiras dokumentas.

Penktame žingsnyje nurodoma, kokia papildoma informacija bus

pateikiama apie produktus ir paslaugas. Kiekviename dokumente būtinai bus

vieta pavadinimui, trumpam produkto ar paslaugos bei klientų naudos

aprašymui.

[pic]

3.5 pav. Informacija apie produktus ir paslaugas

Produkto tinklalapyje galima papildomai sukurti vietą iliustracijai

(Product image), kainos sudarymo principams (Pricing information),

Paslaugos puslapyje papildomai galima palikti vietą galimybių sąrašui

(Capabilities list), sąskaitų informacijai (Reference accounts), papildomos

informacijos prašymo formai (Information request form).

Šeštame žingsnyje nurodome, kokios informacijos norėtume iš

atsiliepimo formą (Feedback form) pildančio žmogaus: vardas, pavardė,

pareigos, kompanija ir t.t.

Septintame žingsnyje parenkamas tolesnis iš atsiliepimų gautos

informacijos tvarkymo būdas. Šią informaciją galime daugelio duomenų bazių

atpažįstamų formatu (laukų reikšmės atskiriamos tabuliacijos klavišais, tab

– delimited) arba talpinti atskirame tinklalapyje (web – page).

Aštuntame žingsnyje išsirenkame norimas turinio puslapio galimybes.

[pic]

3.6 pav. Turinio puslapio galimybės

Galima liepti, turinį atnaujinti automatiškai (Keep page list up-to-

date automatically), rodyti puslapius, neįjungtus į projektą (Show pages

not linked into web), žymėti aukščiausio lygio puslapius papildomais

simboliais (Use bullets for top-level pages).

Devintame žingsnyje nurodoma, kokia informacija bus rodoma kiekvieno

puslapio viršutinėje ir apatinėje antraštėse.

[pic]

3.6 pav. Puslapio antraštės

Viršutinėje antraštėje galime įdėti kompanijos logotipą (Your

company’s logo), puslapio pavadinimą (Page title), nuorodas į pagrindinius

puslapius (Links to your main web pages). Apatinėje antraštėje galime

įdėti:

nuorodas į pagrindinius puslapius (Links to your main web pages),

tinklalapio administratoriaus elektroninio pašto adresą (E-mail

address of your webmaster),

autorinių teisių patvirtinimą (Copyright notice),

paskutinio atnaujinimo datą (Date page was last modified).

Patarimai: pasikartojantis logotipas gali atimti per daug naudingos

vietos, nuorodos į pagrindinį puslapį gali būti naudingos ir viršuje, ir

apačioje, jei puslapis labai ilgas. Svetainės administratoriaus adresu

žmonės dažnai siųs ir su kompanijos veikla susijusius laiškus, tai nėra

patogu, jei pristatymą internete kuria pašalinė organizacija. Tokiu atveju

geriau būtų dėti savo firmos adresą informacijai, o nuorodą į svetainės

kūrėjus galėtų būti kuriame nors viename puslapyje.

Dešimtame žingsnyje klausiama, ar norite nebaigtus kurti puslapius

pažymėti ženklu [pic]

Vienuoliktame ir dvyliktame žingsniuose reikia surašyti informaciją

apie kompanija (pavadinimus, adresus, telefonų ir faksų numerius ir t.t.).

Tryliktame žingsnyje reikės pasirinkti apipavidalinimo stilių (Web

Theme) visiems puslapiams. Taip galima automatiškai visiems puslapiams

parinkti spalvinį apipavidalinimą, mygtukų, grafinių nuorodų formą ir

išdėstymą.

Paskutiniame žingsnyje siūloma

baigus šablono kūrimo procesą iškart

pereiti prie užduočių tolesniam informacijos tvarkymui formulavimo.

Organizacijos pristatymo kūrimo meistro darbo rezultatas – projektas,

kurio struktūrą matote žemiau.

[pic]

3.7 pav. Organizacijos pristatymo struktūra

Projekte gali būti daugiau ar mažiau puslapių priklausomai nuo to,

kiek jų pasirenkame kūrimo metu. Pasirinkus mažiau puslapių, gausite mažiau

klausimų.

Asmeninio tinklalapio šablonas

Asmeninį tinklalapį galima sukurti naudojantis Personal Web šablonu.

Pradiniame variante yra 4 puslapiai: Home page, Interests, Photo Album,

Favorites, My Favorite Site 3.

[pic]

3.8 pav. Asmeninio tinklalapio struktūra

Projekte atsiranda dar vienas, schemoje nepavaizduotas puslapis: My

Favorite Site 3. Į jį veda nuoroda iš puslapio Favorites.

Projekto šablonas

Projekto tinklalapį galima sukurti naudojantis Project Web šablonu.

Pradiniame variante yra 7 puslapiai: Home, Members, Schedule, Status,

Archive, Search, Discussion.

[pic]

3.9 pav. Projekto tinklalapio struktūra

Kiti aukščiau nepaminėti failai (kbaftr, reqdaftr, …) yra stambesnių

puslapių sudedamos dalys.

Informacijos įrašymas šablono puslapiuose. Automatizuotos procedūros

Tolesnis kūrėjo darbas – užpildyti informacija visus projekto

puslapius. Kiekviename projekto šablono puslapyje yra pavyzdinis angliškas

tekstas, pavadinimai, nuorodos, iliustracijos. Jų vietoje turite sudėlioti

savo medžiagą. Tekstas gali būti tvarkomas kaip ir bet kurioje teksto

tvarkymo programoje. Adresas, į kurį veda nuoroda gali būti pakeistas

spustelėjus dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkus Hyperlink Properties.

Atsiradusiame langelyje turime pasirinkti (Look in) arba užrašyti kelią iki

failo (eilutė URL).

Kai kuriuose puslapiuose yra automatizuojančių darbą vietų: Comments,

Navigation Bar, Page Banner, Search Form, Discussion, Feedback,

Substitution, Table of Contents. Aptikti tokią vietą galima stebint pelės

žymeklio formą – jis turi būti panašus į ranką su sąrašu. Savybės keičiamos

spustelėjus dešinįjį pelės klavišą, kai jos žymeklis ties atitinkama vieta,

ir pasirinkus Properties.

Comment – komentarai. Puslapio tekstas, nematomas pro naršyklės langą.

Jį galima taisyti savybių pakeitimo lange. Rašant tiesiogiai redagavimo

lange, tekstas tampa matomu.

Navigation Bar – navigacijos juosta. Kai kuriose dokumentuose gali

būti viena arba dvi vietos ryšiams su to paties projekto puslapiais.

Horizontaliojoje juostoje dažniausiai dedami buvusio (Back), pagrindinio

(Home) ir tolesnio puslapio (Next) adresai. Vertikaliojoje juostoje, jei

reikia, galime įdėti šiam puslapiui pavaldžių puslapių adresus. Savybės

keičiamos vienodai horizontaliai ir vertikaliai juostoms.

[pic]

3.10 pav. Navigacijos juostos savybės

Galime nurodyti, kad būtų automatiškai padėtos nuorodos į aukštesnio

lygio (Parent level), to paties lygio (Same level), buvusįjį ir tolesnįjį

(Back and next), pavaldžius (Child level), viršutinio lygio (Top level) ir

antro nuo viršaus lygio (Child pages under Home) puslapius. Navigacijos

juosta gali būti horizontali (Horizontal), vertikali (Vertical), nuorodos

gali būti vaizduojamos mygtukais (Buttons) arba tekstu (Text). Nuorodų

pavadinimai sutampa su kiekvieno puslapio vardu (Page banner), tačiau nėra

galimybės pakeisti universalių nuorodų Home, Up ir pan… Tokius ryšius

geriau sukurti patiems (Insert Hyperlink).

Page Banner – puslapio pavadinimas. Jo savybių dialogo lange galima

nurodyti, kad tai būtų paprastas tekstas arba paveikslėlio tipo mygtukas,

parašyti patį pavadinimą.

Search Form – paieškos forma. Savybių nusakymo lange galima pakeisti

užrašų ir mygtukų tekstą.

Discussion – diskusija. Mintys sudedamos tinklalapyje, kuriamas

turinys.

Feedback – parašyti atsiliepimai siunčiami elektroniniu paštu.

Substitution – pakeitimas. Savybių lange leidžiama pasirinkti, kuriuos

iš šablono meistro (Wizard) veikimo metu parašytų ar meistrui žinomų

duomenų turime įdėti šioje vietoje.

Table of Contents – automatiškai sukuriamas turinys iš dokumentų

pavadinimų.

Pastaba: darbų automatizavimui programa FrontPage naudojasi giliau

paslėptų programėlių galimybėmis. Jos veiks ne visuose WWW serveriuose.

Programėlių tekstų nematysite žiūrėdami HTML komandas FrontPage

redaktoriuje, tačiau jų vietas rodo kiti HTML ar paprasto teksto

redaktoriai (pvz., Homesite, Notepad). Pakeitus tokio dokumento HTML

komandas kuriuo nors redaktoriumi, gali neveikti FrontPage automatizuotos

procedūros.

Temos pasirinkimas

Kuriamo puslapio meninis apipavidalinimas (spalvos, dizaino elementai)

gali būti keičiamas pasirenkant vieną iš programos FrontPage rekomenduojamų

temų (Theme). Meistrai (Wizards) temą projektui leidžia pasirinkti kūrimo

metu. Paprasti tinklalapio šablonai turi jau parinktas temas. Puslapio ar

viso projekto tema pasirenkama arba keičiama spustelėjus dešinįjį pelės

klavišą, kai jos žymeklis puslapio ribose.

[pic]

3.11 pav. Temos pasirinkimas

Temą galima parinkti visiems tinklalapio

pages) arba

aktyviam puslapiui (Selected Page(s)). Vivid colors – ryškesnių spalvų

rinkinys, Active Graphics – animuoti ir aktyvūs grafiniai elementai,

Background picture – grafika puslapio fone, Apply using CSS – puslapio

apipavidalinimui naudojami FrontPage pakopiniai stiliai. Kiekvienos temos

spalvas, grafinius apipavidalinimo elementus ir teksto šriftus galime

keisti spustelėję Modify.

Lapo savybės

Lapo savybes galima keisti spustelėjus dešinįjį pelės klavišą, kai

žymeklis aktyvaus dokumento ribose, ir pasirinkus Page Properties.

[pic]

3.12 pav. Lapo savybės

Dažniau naudojami kortelės General parametrai yra:

Title – puslapio pavadinimas. Šį pavadinimą matysite naršyklės

titulinėje eilutėje.

Default target frame – jei langas perskirtas rėmeliais, nurodome,

kuriame iš jų turi būti vaizduojamas dokumentas.

Background sound – nurodomas garsinis failas, kurį girdėsite žiūrėdami

puslapį. Papildomai galima nurodyti melodijos kartojimo skaičių (Loop) arba

amžiną kartojimą (Forever).

Kortelėje Language galime nurodyti teksto kalbų grupę. Senesnės

naršyklės gali nekorektiškai vaizduoti daugiakalbius dokumentus.

Tekstas HTML dokumente

Šriftai

Programa FrontPage leidžia tinklalapio tekstui parinkti bet kurį

šriftą, esantį jūsų kompiuteryje. Tačiau kai dokumentas atsidurs internete,

jį galės žiūrėti žmones naudojantys įvairių galimybių kompiuterius,

įvairias operacines sistemas, skirtingus šriftus. Be to, dar reiktų

prisiminti, kad ekrane lengviau skaitomi Helvetica (Sans Serif) grupės

šriftai. Vadinasi, jūsų parinktas šriftas ir papildomi pagražinimai kito

kompiuterio ekrane gali atrodyti visai ne taip, kaip tikėjotės.

[pic]

3.13 pav. Šrifto parinkimas

Patogiausias šriftas yra Default Font. Jis leidžia pačiai naršyklei

parinkti vartotojo kompiuteryje esantį šriftą dokumento vaizdavimui. Niekas

negali garantuoti, kad bet kuris kitas jūsų parinktas šriftas bus visuose

pasaulio kompiuteriuose. Raidžių dydį įvairios operacinės sistemos gali

matuoti skirtingai, todėl internete naudojami tik septyni raidžių matai: 1

atitinka 8 taškų dydį Windows aplinkoje, 2 – 10 taškų, 3 – 12 taškų

(dažniausiai naudojamas), 4 – 14 taškų, 5 – 18 taškų, 6 – 24 taškų, 7 – 36

taškų. Parinkta standartinė spalva (Standard Colors) daugelyje kompiuterių

bus vaizduojama vienodai. Daugelis kitų efektų gali matytis ne visur,

priklausomai nuo operacinės sistemos ir naršyklės. Plačiau apie šriftus

skaitykite skyriuje “HTML įvadas”.

Pastraipos

Rašant tekstą, įprastas pastraipos užbaigimas yra įvedimo klavišo

spustelėjimas, tačiau naršyklės toje vietoje automatiškai generuoja

papildomą tuščią pastraipą. Jei norite pradėti naują eilutę, nepradėdami

naujos pastraipos, turite spustelėti Shift + Enter (HTML komanda

).

Programa FrontPage leidžia naudotis panašiomis pastraipų išdėstymo

galimybėmis kaip ir MS Word. Kaip ir šrifto atveju, šiomis galimybėmis

piktnaudžiauti nepatariama.

[pic]

3.14 pav. Pastraipos išdėstymas

Dauguma naršyklių taisyklingai rodo tris pastraipų išdėstymo būdus:

Left (lygiuoti kairieji eilučių kraštai), Center (tekstas nustumiamas į

lango centrą), Right (lygiuoti dešinieji eilučių kraštai). Justified

(lygiuoti abu eilučių kraštai) galimybę korektiškai atvaizduoja tik

naujesnės (pradedant 4 – tąja klase) naršyklės. Kiti išdėstymai:

Indentation (pastraipos kairioji arba dešinioji paraštės bei pirmos eilutės

įtrauka), Spacing (atstumai tarp pastraipų, eilučių ir žodžių) gaunami

naudojant pakopinių stilių (CSS) galimybes. Jų nerodys naršyklės,

nepripažįstančios pakopinių stilių (MSIE iki 3 – os versijos, Netscape

Navigator iki 4 – osios).

PASTRAIPŲ ŽYMĖS

Pasirinktas pastraipas galima “pagražinti” kokiais nors simboliais ar

numeruoti analogiškai programai MS Word. Šie veiksmai gaunami spustelėjus

Format -> Bullets and Numbering.

[pic]

3.14 pav. Pažymėtos pastraipos

Kortelėje Picture Bullets galima pasirinkti naudojamoje temoje

nusakytas žymes (Use pictures from current theme) arba rasti norimą žymės

paveiksliuką laikmenoje (Specify picture). Kortelėje Plain Bullets galima

išsirinkti iš trijų siūlomų žymių formų. Kortelėje Numbers galima

pasirinkti numeravimą įprastiniais skaičiais, didžiosiom arba mažosiom

raidėm, didžiaisiais arba mažaisiais romėniškais skaičiais bei nurodyti

atskaitos numerį.

Teksto įrėminimas ir fonas

FrontPage turi analogiškas programai MS Word teksto įrėminimo ir fono

parinkimo galimybes. HTML dokumente šios galimybės realizuojamos pakopinių

stilių komandomis, todėl senesnės naršyklės gali to nerodyti.

SEKCIJOS (BOOKMARKS)

Jei puslapyje yra daug teksto, galima jį išskaidyti į kelias dalis

(sekcijas), suteikiant joms vardus. Šie vardai gali būti naudojami, kai

reikia atversti sekcijos pradžią. Norint sukurti sekciją, reikia pažymėti

kelias pirmąsias pastraipos raides bei spustelėti Insert -> Bookmark.

Atsiradusiame dialogo lange užrašomas sekcijos vardas, žemesnėje dalyje

matomi kitų šio puslapio
sekcijų vardai.

Iliustracijos

Paveiksliuką įterpiame toje vietoje, kur yra teksto žymeklis. Šį

veiksmą rasime spustelėję Insert -> Picture. Galime pasirinkti paveiksliuką

iš MS Office iškarpų komplekto (ClipArt) arba grafikos failą iš kompiuterio

disko. Internete naudojami iliustracijų formatai yra: .gif (galimi keli

sluoksniai, daugiausiai 256 spalvos), .jpg (milijonai spalvų, galimas

suspaudimas prarandant kokybę), .png (naujas, ne visų naršyklių

pripažįstamas formatas, galimi keli sluoksniai, milijonai spalvų). Be to,

galima įterpti filmo iškarpą (Video). Populiariausi formatai yra .avi,

.mpeg, .mpg (rodymui naudojama programa Media Player), .mov (rodymui

naudojama programa Quick Time), .ra (rodymui naudojama programa Real

Player).

Įterpę iliustraciją, turime nusakyti jo ryšį su tekstu. Tai padarome

spustelėję dešinįjį pelės klavišą, kai jos žymeklis ties iliustracija, bei

pasirinkę Picture Properties.

[pic]

3.16 pav. Iliustracijos savybės

Kortelės General viršutinėje eilutėje nurodome arba pasirenkame

(Browse) paveiksliuko vietą diske. Lauke Type pasirenkamas paveiksliuko

formatas ir jo papildymai, jeigu buvo įterpta MS Office iškarpa. Tada

vykdant komandą Save, papildomai reikės nurodyti, į kurį katalogą reikia

juos įrašyti. Eilutėje Low-Res galima nurodyti ar parinkti tokį pat, tik

blogesnės kokybės paveiksliuką. Naršyklė rodys jį tuo metu, kai siunčiamas

tikrasis. Eilutėje Text galime parašyti tekstą, kuris bus matomas

naršyklėje, kai pelės žymeklis paveiksliuko ribose.

Kortelėje Video nurodomos filmo iškarpos savybės.

[pic]

3.17 pav. Filmo savybės

Video source – failo vieta ir vardas, Show controls in Browser –

naršyklėje šalia pirmojo filmo kadro bus matomi programos Media Player

valdymo mygtukai (.mpeg, .avi). Loop – kartojimo skaičius, Loop delay –

pauzė tarp pasikartojimų. Filmas gali prasidėti spustelėjus kairįjį pelės

klavišą, kai žymeklis ties pirmuoju filmo kadru (On file open), tiesiog

nuvedus pelės žymeklį (On mouse over).

Kortelėje Appearance nurodomi paveiksliuko padėtis eilutėje bei

paveiksliuko dydis. Smulkiau skaitykite HTML įvado skyrelyje

“Iliustracijos”.

Pačia paprasčiausia iliustracija galime laikyti horizontalią liniją

tarp teksto pastraipų. Ji įterpiama perkėlus teksto žymeklį į tuščią

pastraipą ir pasirinkus Insert -> Horizontal Line. Linijos vaizdą apibrėžia

pasirinkta tema. Jei puslapis neturi temos, linijos vaizdą galime keisti

spustelėję dešinįjį pelės klavišą, kai jos žymeklis ties linija ir

pasirinkus Horizontal Line Properties.

[pic]

3.15 pav. Horizontalios linijos savybės

Langelyje Width nurodome, kurią lango dalį procentais užims linija

(Width, Percent of window) arba koks linijos ilgis (Width, Pixels). Height

– linijos storis taškais. Alignment – į kurią lango pusę bus nustumta

linija. Color – linijos spalvos parinkimas. Jei neparinkome linijai jokios

spalvos, ji gali būti su šešėliu (nepažymėta Solid line (no shading)) arba

be jo.

Nuorodos

Nuoroda yra teksto ar iliustracijos fragmentas kartu su “priklijuotu”

voratinklio adresu (URL), elektroninio pašto adresu arba to paties

dokumento sekcijos pavadinimu. Ją galima įterpti pažymėjus norimą teksto

fragmentą arba iliustraciją. Po to pelės žymeklį reikia nuvesti į pažymėtą

dalį, spustelėti dešinįjį pelės klavišą bei pasirinkti Hyperlink.

[pic]

3.18 pav. Nuorodos įterpimas

Prie nurodytos vietos galime “pririšti” kurį nors kitą projekto

dokumentą, bet kurį internete esantį dokumentą, elektroninio pašto adresą.

Šio ar gretimo FrontPage projekto dokumentas parenkamas eilutėje Look in

bei žemiau esančiame lange. Kurio nors kito voratinklio dokumento adresą

galime užrašyti eilutėje URL arba susirasti išsikvietę naršyklę mygtuku

[pic]. Gretimas mygtukas [pic] leidžia “priklijuoti” kurį nors jūsų

kompiuterio diske esančio failo adresą, tačiau reikia pagalvoti, ar šis

failas bus pasiekiamas tuo pat keliu kai savo projektą padėsite į WWW

serverį. Mygtukas [pic] iškviečia papildomą langelį elektroninio pašto

adreso užrašymui. Paskutinis mygtukas [pic] sukuria naują puslapį ir

“priklijuoja” jo adresą.

Jei dokumente yra kelios sekcijos, langelyje Bookmark galima

pasirinkti nuorodą į norimą teksto sekciją. Kuriant nuorodą į sekciją

tuščioje pastraipoje, jai bus duotas vardas Home. Šį vardą galite pakeisti

kaip ir paprastą tekstą. Jei naršyklės langas rėmeliais (Frame) padalintas

į kelias dalis, langelyje Target Frame galima pasirinkti, kurioje iš dalių

bus dedamas iškviestas dokumentas.

Nuorodą galima “priklijuoti” ir prie paveiksliuko dalies. Pasirinkus

paveiksliuką, apatinėje FrontPage lango dalyje atsiranda papildomą įrankių

eilutė. Jos dešinėje esantys įrankiai [pic] leidžia pažymėti pasirinktos

formos piešinuko dalį. Baigus žymėjimą, atsiranda adreso nurodymo langas

(3.18 pav.). Šis adresas bus “priklijuotas” prie paveiksliuko dalies. Taip

prie vieno paveiksliuko galima “priklijuoti” kelis adresus. Paveiksliuko

dalis su “priklijuotu” adresu vadinama “karštu tašku” (Hotspot).


Nuorodą galime redaguoti arba visai nuimti spustelėję dešinįjį pelės

klavišą, kai jos žymeklis ties nuoroda ir pasirinkę Hyperlink Properties.

Lentelės

Lentelės HTML dokumente gali turėti ne tik įprastinę paskirtį, bet ir

būti naudojamos teksto išdėliojimui stulpeliais, iliustracijos vietos

nurodymui, teksto blokų atskyrimui. Lentelė įterpiama spustelėjus Table ->

Insert Table.

[pic]

3.19 pav. Lentelės įterpimas

Dialogo lange nurodome eilučių (Rows), stulpelių (Columns) skaičių,

teksto išdėstymą lentelėje (Alignment), rėmelių storį (Border size),

atstumą nuo teksto iki rėmelio (Cell padding), tarpus tarp rėmelių (Cell

spacing), visos lentelės plotį taškais (In pixels) arba naršyklės lango

pločio procentais (In percent).

Įterpus lentelę, stulpelių plotį bei eilučių aukštį galima kaitalioti

tampant pele ribines linijas. Eilutės, stulpeliai, ląstelės įterpiami,

šalinami, ląstelės sujungiamos ar perkertamos panašiai kaip ir programoje

MS Word. Papildomai lentelės vaizdą galima keisti spustelėjus dešinįjį

pelės klavišą, kai jos žymeklis lentelės viduje, ir pasirinkus Table

Properties.

[pic]

3.20 pav. Lentelės savybės

Be aukščiau minėtų savybių, galima nurodyti: Float – lentelės ir

gretimų objektų santykis (Default – lentelė atskiroje pastraipoje, Left –

lentelė padedama kairėje lango pusėje, o objektai – dešinėje, Right –

atvirkščiai), Specify height – lentelės aukštis, Borders Color – visų

rėmelių spalva, Light/Dark border – apšviestos ir neapšviestos lentelės

pusių spalvos (gali ignoruoti kai kurios naršyklės), Background color –

fono spalva, Use Background picture – galima pasirinkti, koks paveikslėlis

bus lentelės fone.

Analogiškai galima nurodyti ir atskiros ląstelės savybes (Cell

Properties), papildomai – per kiek eilučių (Rows spanned) ar stulpelių

(Columns spanned) bus ištempta ląstelė.

Rėmeliai

Naršyklės leidžia kelis HTML dokumentus rodyti viename lange,

perskirtame rėmeliais. Rėmeliai įterpiami naudojantis šablonais: File ->

New -> Page, pasirenkame kortelę Frame Pages. Šablonas numato ne tik lango

padalijimo būdą, bet ir nurodo, kurioje iš dalių bus dedamas turinys,

kurioje – kita informacija.

[pic]

3.21 pav. Rėmelių kūrimas

Banner and Contents (parinktas 3.21 pav.) – viršutinėje lapo dalyje

dedamas puslapio devizas, kairėje – turinys, dešinėje – iškviečiami

dokumentai. Viršutinės dalies nuorodos keičia kairiosios dalies vaizdą.

Contents – supaprastintas šablono Banner and Contents variantas be

viršutinės dalies.

Footer – nuorodos apatinėje dalyje keičia viršutinės dalies vaizdą.

Footnotes – išnašos. Nuorodas pagrindinėje dalyje keičia apatinės

dalies vaizdą.

Header – nuorodos pagrindinėje dalyje keičia viršutinės dalies vaizdą.

Header, Footer and Contents – papildytas Banner and Contents

variantas. Turinio vaizdą papildomai keičia apatinės dalies nuorodos.

Horizontal Split – langas dalijamas horizontalia linija. Patys turime

nurodyti, kurioje dalyje turime dėti iškviečiamą dokumentą.

Nested Hierarchy – šablono Contents variantas su padalintu į dvi dalis

dešiniuoju langu. Pasirinktos turinio dalies smulkesnis išdėstymas matosi

dešinės dalies viršuje.

Top-Down Hierarchy – pagrindinės temos viršutinėje dalyje, žemesnėje –

pasirinktos temos potemės, apatinėje – dokumentai.

Vertical Split – langas dalijamas vertikalia linija. Patys turime

nurodyti, kurioje dalyje dėsime iškviečiamą dokumentą.

Pasirinkus šabloną, kiekvienoje rėmelių dalyje atsiranda po du

mygtukus: [pic] leidžia parinkti dokumentą, kuris bus demonstruojamas toje

dalyje pirmą kartą iškviečiant padalintą langą, [pic] naudojame, kai

pradinis puslapis dar nesukurtas. Pageidautina, kad parenkamo dokumento

prasmė sutaptų su aprašytąja šablone, t.y., turinys ir kiti puslapiai turi

būti dedami jiems skirtose vietose.

Rėmelių kūrimo lango apatinėje dalyje atsiranda dvi papildomos

kortelės: No Frames ir Frames Page HTML. Pirmoji slepia HTML dokumentą,

kurį rodys naršyklės, nesuprantančios rėmelių. Antroje gali būti atskirai

matomos tik pasirinkto dokumento HTML komandos.

Kiekvieną rėmeliu atskirtą lango dalį galima padalinti į dvi eilutes

arba du stulpelius Frame -> Split arba pašalinti Frame -> Delete.

Spustelėję dešinįjį pelės klavišą, kai jos žymeklis yra kurio nors rėmelio

viduje, galima keisti to rėmelio savybės (Frame Properties).

[pic]

3.22 pav. Rėmelių savybės

Eilutėje Name parašome rėmelyje esančios lango dalies vardą. Šis

vardas naudojamas, kai norime nurodyti, kurioje dalyje dėti iškviečiama

dokumentą. Eilutėje Initial page užrašomas arba pasirenkamas pradinio

dokumento vardas. Jei šis dokumentas yra to paties kompiuterio diske,

matote vaizdą, panašų į esantį 3.22 pav. Šis užrašas (file://c:…)

paverčiamas įprastu URL adresu, kai atliekame komandą Save.

Langelyje Frame size galima nurodyti vertikalaus (Width) ar

horizontalaus (Height) rėmelio dydį taškais (Pixels), lango dydžio

procentais
arba santykinai (Relative). Patogiausia lango dydį

nurodyti tampant rėmelius pele (FrontPage redaktoriaus kortelės Normal).

Margins – atstumas nuo rėmelio iki teksto: Width – horizontalus, Height –

vertikalus. “Varnelė” prie užrašo Resizable in Browser leistų kaitalioti

atskirtos lango dalies dydį tampant rėmelį pele. Show scrollbars nusako

vartymo juostos atsiradimą: If Needed – juosta atsiras automatiškai, jei

dokumento vaizdas netilps jam skirtame rėmelyje, Never – niekada

(nepatariama), Always – visada.

Projekto publikavimas

Kurdami naują projektą, jo failus dažniausiai saugojame savo

kompiuterio diske. Baigę pradinius medžiagos tvarkymo darbus, visą projektą

turime padėti visiems prieinamoje vietoje internete – publikuoti (Publish).

Šiam veiksmui reikalingi dviejų rūšių paruošiamieji darbai: a) įsitikinti,

kad mūsų projektas vertas viešo demonstravimo; b) susitarti su interneto

paslaugų teikėju ar kitu būdu rasti vietą voratinklio tarnybinėje stotyje

(WWW serveryje).

VIETA VORATINKLIO TARNYBINĖJE STOTYJE

Savo projekto failus galime publikuoti dviem būdais:

padėti interneto paslaugų teikėjo skirtoje vietoje,

padėti tokioje tarnybinėje stotyje, kuri leidžia tinklalapius

saugoti nemokamai. Keli adresai:

|Adresas |Komentarai |

| |Skiriamos vietos|Siūlomi |Reklamos |Kita |

| |kiekis |HTML |būtinumas |informacija |

| | |redaktoriai| | |

|www.freeservers.|20Mb |Quick Site |“Prilipinam| |

|com | |Builder |a” | |

| | | |automatiška| |

| | | |i | |

|www.namezero.com|Neapibrėžta |Nesiūlo |Būtina |Galima |

| |(unlimited) | | |pasirinkti |

| | | | |sritį .com, |

| | | | |.net, .org |

|www.geocities.co|15Mb |Siūlo 3 |Galima | |

|m | |šablonus |apeiti | |

|www.xoom.com |Neapibrėžta |Easy Page |“Prilipinam| |

| |(unlimited) |Builder |a” | |

| | | |automatiška| |

| | | |i | |

|www.da.ru |Nuo 15Mb |Nesiūlo |Nebūtina |inc.ru sritis|

| |($10/metams) iki| | |nemokama, |

| |100Mb | | |kitos iki |

| |($100/metams) | | |$10/metams |

|www.tripod.com |11Mb |Tripod Site|“Prilipinam| |

| | |Builder ir |a” | |

| | |kiti |automatiška| |

| | | |i | |

|www.homepage.com|Neapibrėžta |Siūlo |Galima | |

| |(unlimited) |“palengvint|apeiti | |

| | |ą” | | |

| | |redaktorių | | |

|www.bigstep.com |Neapibrėžta |Siūlo |Nebūtina |Jei |

| |(unlimited) |“palengvint| |pasirenkama |

| | |ą” | |.bigstep.com |

| | |redaktorių | |– nemokamos |

| | | | |visos |

| | | | |paslaugos, |

| | | | |jei kita – |

| | | | |kai kurios |

| | | | |paslaugos |

| | | | |mokamos |

|www.homestead.co|16Mb |Siūlo 6 |Būtina | |

|m | |šablonus | | |

Jei projektas sukurtas naudojantis programa FrontPage, reikia

įsitikinti, kad pasirinktoje tarnybinėje stotyje veikia paketas FrontPage

Server extensions. Priešingu atveju neveiks jūsų tinklalapyje įdėta

paieška, lankytojo registracija ir skaitliukas, formos bendravimui su

vartotoju bei daugybė kitų gudrybių, kurios naudoja FrontPage priedus.

Norint, kad jos veiktų bet kurioje tarnybinėje stotyje, reikėtų visus

veiksmus programuoti patiems.

Tinklapio patikrinimas

Prieš atiduodami savo projektą viešam naudojimui, turime įsitikinti,

kad jis funkcionuoja taip, kaip mes norėjome. Tikrinant reikėtų daugiausia

dėmesio skirti trims darbams:

– nuorodų teisingumo patikrinimas. Tools -> Recalculate Hyperlinks;

– visų dokumentų vaizdo peržiūra naudojantis naršykle (geriau bent

dviem pagrindinėm naršyklėm).;

– planuotų darbų
būvio patikrinimas (Reports). Šį darbą galėsime

atlikti, jei projektas kūrimo metu buvo sąžiningai

administruojamas: surašomi darbai (smulkiau žiūr. FrontPage,

“Projekto administravimas”), žymimas jų vykdymas, nuolat

kontroliuojama.

Failų kopijavimas į WWW tarnybinę stotį

Projektą publikuojame kopijuodami jo failus iš savo kompiuterio į jam

skirtą tarnybinės stoties vietą. Nukopijuoti galime dviem būdais:

– naudojantis kuriuo nors FTP klientu;

– naudojantis FrontPage galimybe File -> Publish Web. Šiam būdui

reikia, kad tarnybinėje stotyje veiktų FrontPage Server extensions.

Antrasis būdas vėliau leidžia redaguoti projektą naudojantis programa

FrontPage tiesiogiai tarnybinėje stotyje, tačiau šiuo atveju patys turite

pasirūpinti projekto kopijos, esančios jūsų kompiuterio diske,

suvienodinimu.

[pic]

3.22 pav. Projekto publikacija

Iliustracijoje matome dialogo lango Publish Web po papildomų galimybių

(Options) išskleidimo. Viršutinėje eilutėje turime užrašyti tikslų WWW

tarnybinės stoties ir mums joje skirtos vietos adresą arba pasirinkti jį

(Browse), jei dirbame tame pačiame kompiuteryje, kuriame yra ir tarnybinės

stoties vieta. WPP’s leidžia ieškoti nemokamos vietos publikacijai

naudojantis Microsoft paieškos sistema

http://www.microsoftwpp.com/wppsearch/, tačiau ši sistema nėra lengvai

pasiekiama. Žemiau nurodome, ar kopijuosime tik atnaujintus puslapius

(Publish changed pages only) ar visą projektą (Publish all pages…). Jei į

savo projektą įjungėme kitus pavaldžius projektus, galime atnaujinti ir

juos, padėję varnelę prie Include subwebs.

Projekto administravimas

Jei grupė žmonių kuria didelį projektą, administratorius gali

automatizuoti vykdomą priežiūrą naudodamasis FrontPage galimybėmis.

Pirmiausiai paskirstomos užduotys atskirų puslapių kūrimui ar bendriems

projekto darbams (Edit -> Task). Užduotis bus priskirta puslapiui, jei

prieš skirdami jį pažymėjome. Detalus užduočių sąrašas matomas vaizde Tasks

(žiūr. FrontPage, “Sąsaja”).

Dokumentus galime suskirstyti į kategorijas (tas pats dokumentas gali

priklausyti kelioms, Categories) pagal turinį ar kitus požymius, priskirti

atsakingus vykdytojus (Assign To) bei priežiūros tematiką (Review Status).

Šias savybes galime priskirti spustelėję dešinįjį pelės klavišą, kai jos

žymeklis ties pasirinktu dokumentu, po to pasirinkę Properties, Workgroup.

[pic]

3.23 pav. Dokumentų suskirstymas į kategorijas

Langelyje Available categories pažymimos kategorijos. Naujas galima

sukurti spustelėjus mygtuką Categories. Assigned to: – parenkamas

atsakingas asmuo arba grupė. Nauji vardai įtraukiami spustelėjus mygtuką

Names. Review status leidžia pasirinkti priežiūros tematiką, Naujos temos

įtraukiamos spustelėjus mygtuką Statuses.

Lengviau galėsime kontroliuoti projekto vykdymą, kai bus galimybė

išsirinkti tik atskirų kategorijų dokumentus. Ši peržiūra galima

spustelėjus vaizdo parinkimo mygtuką [pic]. Įrankių juostoje Reporting

galima pasirinkti:

Site Summary – suvestinė ataskaita apie dokumentų grupes.

All Files – informacija apie kiekvieną projekto failą.

Recently Added Files – pastaruoju metu (šalia nurodomas dienų

skaičius) prijungti failai.

Recently Changed Files – pastaruoju metu (šalia nurodomas dienų

skaičius) pataisyti failai.

Older Files – iki nurodytos dienos (šalia nurodomas dienų skaičius)

sukurti failai.

Unlinked Files – failai, į kuriuos nėra nuorodų.

Slow Pages – dokumentai, kuriems parodyti naršyklei reikia daugiau

nei nurodyto laiko, jungiantis 28,8Kb greičio modemu ar kita

pasirinkta ryšio linija (pasirinkimas būvio juostoje).

Broken Hyperlinks – nuorodos į neegzistuojančius dokumentus

(Broken) ar nepatikrintas (Unknown) vietas.

Component Errors – dokumentai, naudojantys FrontPage pagalbines

programas (Webbots). Patikrinti šių programų veikimą galima bus tik

tada, kai dokumentas atsidurs serveryje, kuriame yra FrontPage

papildymai (FrontPage Server extensions).

Review Status – nurodoma (File -> Properties, Workgroup), kas dar

be dokumento kūrėjo tikrino pateikiamą informaciją (Content

Review), HTML komandas (Code Review), teisinius (Legal Review) ir

verslo (Manager Review) aspektus.

Assigned To – rodomi ir jei reikia pakeičiami (File -> Properties,

Workgroup) atsakingų asmenų vardai.

Categories – nusakoma (File -> Properties, Workgroup), kuriai

kategorijai priklauso dokumentas. Leidžiama susikurti kategorijų

sąrašą.

Publish Status – leidžia nurodyti, ar šis failas bus dedamas į

serverį vykdant komandą File -> Publish Web. Pasirinkti reikiamą

būvį galima spustelėjus kartą ir po pertraukos dar kartą kairįjį

pelės klavišą kai jos žymeklis yra norimo dokumento eilutės

ląstelėje Publish.

HTML kalba

Kiekviena HTML kalbos komanda kartu su savo parametrais
nklais “<“ ir “>”. Daugelio komandų veikimo zonos pabaiga nurodoma rašant

ženklą “/” ir kartojant pačią komandą. Jei komanda turi parametrų, tarp

komandos ir parametro paliekamas tarpas, parametro reikšmė rašoma kabutėse

po lygybės ženklo. Vienos komandos veikimo zonoje gali būti rašomos kitos

komandos.

Pvz.: Mažesnis tekstas

(Parašyti žodžiai bus šiek tiek mažesni, nei aplinkiniai. Tekstas už

komandos veikimo ribų bus parinkto pagal nutylėjimą dydžio).

Šiame skyriuje nerasite visų HTML komandų ir visų jų parametrų

aprašymo. Pagrindiniai atrankos kriterijai: a) komandą turi suprasti bent

pagrindinės naršyklės beveik nepriklausomai nuo jų versijos; b) komanda

turi būti populiari.

Kiekvienas HTML dokumentas prasideda komanda , baigiasi .

Viduje yra dvi sekcijos: … – antraštė ir …

– dokumento kūnas.. Sekcijos Head viduje patartina komanda . Tarp šių komandų parašytą tekstą naršyklė rodys savo

titulinėje eilutėje. Pirmoje sekcijoje gali būti rašoma informacija apie

visą dokumentą: autorius, kodų lentelė, pavadinimas (tarp komandų

Sveikas, pasauli!

HTML komandų aprašyme naudosime įprastus programavimo kalbų aprašymo

simbolius: laužtiniai skliaustai [] rodys, kad parametras nebūtinas,

vertikalus brūkšnys | skirs parametrus, iš kurių būtina pasirinkti vieną.

Šriftai, raidžių pagražinimai

Kiekviena naršyklė leidžia HTML dokumento tekstą vaizduoti tokiu

šriftu, koks yra jūsų kompiuteryje. Kartu galima pasirinkti patogų raidžių

dydį, kodų lentelę. Interneto dizaineris turėtų rinktis tokios formos

raides, kurios gerai tinka bendram vaizdui, bet kartu stengtis, kad tokias

raides (šriftus) turėtų dauguma tų, kuriems skirta kuriama informacija.

Dažnai teisė rinktis šriftą paliekama vartotojo naršyklei. Ekrane gražiau

atrodo Helvetica (Sans Serif) grupės šriftai.