Front page programa
5 (100%) 1 vote

Front page programa

[pic]

Multimedijos produktų kūrimo technologijos ir praktiniai įgūdžiai.

Hipertekstas.

Pradžiamokslis.

Autoriai:

Eugenijus Valavičius

Ina Grišina

Parengta remiant Atviros Lietuvos fondo”Interneto” programai

Vilnius, 2000

Turinys

Kurso pristatymas 3

Mokymo planas 3

Įrankių apžvalga 4

Medžiagos saugojimo internete ir CD-ROM laikmenose ypatybės 5

Terminai: 5

FrontPage 7

Sąsaja 7

Projekto kūrimas 8

Organizacijos pristatymo kūrimas 9

Asmeninio tinklalapio šablonas 14

Projekto šablonas 14

Informacijos įrašymas šablono puslapiuose. Automatizuotos procedūros

14

Temos pasirinkimas 16

Lapo savybės 16

Tekstas HTML dokumente 17

Iliustracijos 20

Nuorodos 23

Lentelės 25

Rėmeliai 26

Projekto publikavimas 28

Projekto administravimas 29

HTML kalba 31

Šriftai, raidžių pagražinimai 31

Teksto rašymas 32

Teksto blokai, sąrašai 33

Nuorodos 34

Multimedijos dokumentai 34

Jautri schema (Map) 35

Lentelės 36

Rėmeliai 37

Klausimai ir užduotys 38

Metodiniai patarimai dėstytojui 40

Literatūra 40

Kurso pristatymas

Mokymo medžiagoje yra aiškinamoji dalis, metodinė medžiaga ir skaidrės

dėstytojui, terminų aiškinamasis žodynas, klausimai ir užduotys,

literatūros ir nuorodų sąrašas. Ja gali naudotis dėstytojai elektroninės

leidybos kursų ruošimui, o taip pat kursų klausytojai bei asmenys, norintys

mokytis savarankiškai. Aiškinimo supratimui reikia, kad vartotojas turėtų

elementarių darbo kompiuteriu įgūdžių, būtų susipažinęs su informacijos

tvarkymo veiksmais, mokėtų naudotis ar bent suprastų naršymo, failų

perdavimo (ftp), elektroninio pašto, konferencijų paslaugas internete.

Elektroninės leidybos kursų klausytojai susipažįsta ir praktiškai

išbando du būdus internete talpinamai informacijai kurti:

➢ naudojant WYSIWYG redaktorių FrontPage

➢ rašant HTML komandas pačiam.

Per užsiėmimą kompiuterių klasėje sukuriamas organizacijos, projekto

arba asmens pristatymas internete.

Mokymo planas

Kursas: Multimedijos produktų kūrimo technologijos ir praktiniai

įgūdžiai

|Eil.n|Tema |Trukmė |

|r. | |akad. |

| | |val. |

|1. |Kūrimo instrumentų (Toolbook, FrontPage, Homesite…) |0,5 |

| |apžvalga ir galimybės. Medžiagos pateikimo kompiuterių | |

| |tinklui ir CD-ROM laikmenoms ypatybės. | |

|2. |Multimedijos produktų ir interneto sąvokos ir terminai.|0,5 |

| |Patarimai projekto kūrimui. | |

|3. |FrontPage: |4 |

| |sąsaja | |

| |tinklalapio kūrimas naudojantis šablonais, | |

| |automatizuotos procedūros ir jų specifika, | |

| |temos parinkimas, lapo savybės, tekstas, | |

| |nuorodos, iliustracijos, lentelės, rėmeliai, | |

| |tinklalapio padėjimas į WWW serverį, priežiūra ir | |

| |administravimas | |

|4. |HTML įvadas |1 |

| |dokumento struktūra | |

| |antraštė | |

| |teksto formatas ir spalvos | |

| |nuorodos, iliustracijos | |

| |lentelės | |

| |rėmeliai | |

| |naršyklių specifika | |

Mokymo plano temos nereikalauja specialaus kompiuterinio pasiruošimo,

tačiau klausytojai turi orientuotis Windows95 aplinkoje bei žinoti

informacijos tvarkymo principus, mokėti rašyti tekstą, naudotis internetu.

Dėstytojas, ruošdamasis kursams, turi susipažinti su kurso pristatymu,

ruošiamos temos aiškinamąja medžiaga ir metodiniais patarimais, užsiėmimų

iliustracijomis (skaidrėmis) bei rekomenduojama jų rodymo tvarka. Patariama

periodiškai patikrinti Interneto nuorodas, atnaujinti bei papildyti

literatūros sąrašą.

Mokymo forma – praktiniai užsiėmimai kompiuterių klasėje (išimtis –

pirma tema, bet ją dėstant patartina demonstruoti aptariamų programų

veikimą). Dalį užduočių klausytojai atlieka savo nuožiūra, ne
šių kursų

metu.

Minimali kurso trukmė – 6 akademinės valandos, tačiau paruoštos

medžiagos užtenka ir 10-12 akademinių valandų trukmės kursams. Galima

mokytis vieną dieną (tada patartina ilgesnė pietų pertrauka) arba du

pusdienius po 3 val.

Techniniai reikalavimai. Kompiuterių klasė su interneto ryšiu (jei

reikia medžiagą dėti interneto serveryje). Pageidautinas vienas

multimedijos įrangos komplektas. Klasėje turi būti projektorius arba

didelis ekranas, kuris rodytų vieno iš kompiuterių ekrano vaizdą.

Kompiuterių operacinė sistema: Windows 95, Windows 98, Windows NT4,

Windows2000 arba šių sistemų naujesnės versijos. Naudojamos kompiuterinės

programos: Windows Explorer, FrontPage 2000, Internet Explorer 4.01 ar

naujesnė arba Netscape Navigator (Communicator) 4.51 ar naujesnė versija,

elektroninio pašto programa (Pegasus Mail, Eudora, Outlook Express…),

pageidautinos informacijos suspaudimo (Winzip) bei antivirusinės programos,

grafikos redagavimo programa (Paint, PaintShop ar kt.).

Kurso autoriai – Eugenijus Valavičius (eugvalav@vpu.lt, Vilniaus

pedagoginio universiteto Informatikos katedros dėstytojas) ir Ina Grišina

(Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė).

Autoriai dėkoja ALF Interneto programai (dr. K.Juškevičius,

A.Davidavičius) už lėšas ir priežiūrą, Kristinai Matulytei už konstruktyvią

kritiką, patarimus ir kitą pagalbą ruošiant šią mokymo medžiagą.

Įrankių apžvalga

Pirmosiomis kūrimo priemonėmis reikėtų laikyti programavimo kalbas.

Kūrėjo galimybes ribojo tik kompiuterio galimybės. Pastebėjus, kad daugelis

vartotojo veiksmų sutampa, pradėta daugiau apibendrinti, formalizuoti

medžiagos pateikimo procesą. Kartu su asmeniniais kompiuteriais atsirado

priemonės medžiagos su atskirų dalių tarpusavio ryšiais kūrimo

automatizavimui, dar vadinamos autorinėm sistemom: Guide (1980), Hyperlog,

HyperCard (Apple 1987), LinkWay (IBM, 1988), Author, ToolBook (1990).

Apribojimai sugriežtėjo – prie dar iki šiol minimalių kompiuterio galimybių

prisidėjo papildomi autorinės sistemos reikalavimai, tačiau atsimetė

standartinių veiksmų modeliavimas.

Autorinių sistemų tarpe kelis metus lyderiavo ToolBook (Asymetric

Corporation), integravusi tekstą su ryšiais, multiplikaciją, užduočių ir jų

vertinimo programavimą. Bet tinklų laikais to per maža – kaip gauti

platesnį temos aiškinimą, jei jis kitame kompiuteryje. Visai medžiagai

susieti reikia hiperteksto (su visais multimedijos produktais) ir ryšio

tarp kompiuterių – informacijos šaltinių. Kūrimo įrankiai visas savo idėjas

turi perkelti į kliento-serverio aplinką. Dabar žinoma vienintelė nepilna

hiperteksto realizacija – SGML poaibis HTML, platesnė XML. Hiperteksto

kūrimo instrumentų vystymasis primena teksto procesorių istoriją: pradžioje

paprastas tekstas su papildomomis komandomis (kodais) spausdintuvams –

didesnė raidė, pasvirusi, ir t.t , programos Kedit, MultiEdit, WordStar.

WYSIWYG redaktoriai grafinei aplinkai (Word for Windows, Word Perfect)

nukonkuravo visus. HTML kalbai viskas daug sudėtingiau: pats standartas

vystosi (dabar priimta versija HTML4.01), didelės firmos (Netscape, Sun,

Macromedia, Microsoft) kuria savo priedus, dokumentai žiūrimi įvairiose

kompiuterinėse aplinkose (MS-DOS, Windows, Unix, MacOS, …), įvairiuose

ekranuose, įvairiose šalyse (nacionalinės ypatybės).

Pirmieji HTML dokumentų kūrėjai buvo kompiuterių specialistai, galbūt

todėl dabar labiau propaguojamos sudėtingos sąsajos, tiesiogiai HTML

komandas naudojančios programos. WYSIWYG programų generuotuose HTML

dokumentuose dažnai būna perteklinių komandų, juos sunku taisyti rankomis,

jei reikia panaudoti galimybę, kuri nenumatyta naudojamame redaktoriuje.

Tačiau tokiomis programomis lengva naudotis, greičiau gaunamas rezultatas.

Programas HTML dokumentų kūrimui galima skirstyti į dvi grupes: HTML kodo

redaktoriai (code-based) ir WYSIWYG redaktoriai. Pirmuosius daugiau naudoja

profesionalai, kitus – žmonės be specialaus išsilavinimo. Vertinant šias

programas, reikia galvoti apie jose integruotas HTML galimybes – ar jos

jums reikalingos. Beje, patys to nepastebėdami, įpratome panašiai galvoti

apie teksto redaktoriaus pasirinkimą. Pvz.: a) jei norime tik parašyti

tekstą ir perduoti jį maketuotojui, galim naudotis programomis Notepad ar

WordPad; b) norime parašyti straipsnį konferencijai ar darbo ataskaitą –

naudojamės Microsoft Word; c) norime išleisti knygą, sudėlioti kelis

straipsnius lape, rašyti “vingiuotą” tekstą – naudojamės maketavimo sistema

PageMaker ar panašia. HTML redaktoriai gali būti vertinami pagal tai,

kurias iš žemiau išvardintų galimybių realizuoja:

· HTML versijos numeris (medžiagos ruošimo metu – HTML 4.01);

· Stiliai;

· Lentelės;

· Šablonai (forms);

· Rėmeliai;

· Papildomi priedėliai (Applets/ActiveX);

· Programavimo galimybės (JavaScript);

· Paprasto teksto įkėlimas/kodo pavertimas paprastu tekstu;

· Ryšių (nuorodų) tikrinimas;

· Projekto valdymas.

Daugumą šių galimybių turi programos: FrontPage, Dreamweaver,

Homesite, HotDog, HotMetal, WEBINET ir kitos. Visos jos
vystosi labai

greitai – versijos su naujomis galimybėmis atsiranda dažniau, negu kartą

per metus. Matyt, dauguma programų perims WYSIWYG principus (arti to

FrontPage, gal bus universalus Word), bet daug lėčiau, nei vienos genties

kompiuteriuose.

Medžiagos saugojimo internete ir CD-ROM laikmenose ypatybės

Multimedijos produktų projektuose komponuojama įvairios kilmės

informacija: tekstas, iliustracijos, garso ir judančio vaizdo intarpai.

Visų rūšių informacijos (išskyrus teksto) kokybė nulemia užimamos vietos

kiekį pasirinktoje laikmenoje. Kompiuterių tinklu informacija keliauja per

daugybę tarpininkų, įvairaus greičio kolektyvinio naudojimo ryšio

linijomis. Tokiomis sąlygomis reikia laviruoti tarp informacijos pateikimo

greičio gerinimo ir kokybės praradimo. Tekstas kartu su geros kokybės

iliustracija, gražia muzika ir judančio vaizdo intarpu gali užimti kelis ar

keliolika megabaitų vietos kompiuterio diske. Jei norėsime pamatyti tokį

dokumentą prisijungę prie interneto greitu 56K modemu, turėsime laukti gal

netgi daugiau nei valandą laiko. Kad vartotojui neprailgtų laukimas (tuo

pačiu mažesnė prisijungimo trukmė ir mokestis), interneto tarnybinėse

stotyse reikia saugoti mažiau vietos kompiuterio diske reikalaujančius

failus (iliustracijos, garsas, judantis vaizdas). Paveiksliukų greitesniam

pasiekimui siūlomos kelios mažos gudrybės:

– duoti informatyvius pavadinimus (HTML komandos IMG parametras ALT=) –

gal vartotojui užteks ir pavadinimo, galės eiti toliau nelaukdamas

paties vaizdo;

– pradžioje rodyti blogesnės kokybės tą patį paveiksliuką (parametras

LOWSRC);

– tekste dėti labai sumažintą, bet pakankamai aiškią originalo kopiją

(thumbnail) su nuoroda į geros kokybės originalą. Kas norės – galės

žiūrėti originalą.

– rodyti informatyvų judančio vaizdo pirmąjį kadrą su nuoroda į

originalo failą.

Kitos ypatybės (medžiagos atnaujinimas, platinimo būdas) gali nulemti

informacijos turinį. CD-ROM laikmenose reiktų saugoti mažiau senstančią,

orientuotą į ilgalaikį vartojimą informaciją. Be to, kadangi ekrane esančio

teksto skaitymas labiau vargina akis, reikia stengtis pateikti tą

informaciją išnaudojant kompiuterio duodamus privalumus lyginant su

popieriniu variantu.

Terminai:

Kuriantiems interneto puslapius reikia žinoti kai kurių sąvokų prasmę.

ActiveX Controls: Microsoft pasiūlyto standarto valdymo elementai,

leidžiantys tinklalapyje naudoti animaciją, programuoti reakciją į pelės

žymeklio padėtį ir t.t.

Applet: įskiepis. Java programytė, “įklijuota” HTML puslapyje. Jai

draudžiama naudotis kai kuriais vartotojo kompiuterio resursais.

Banner: vėliava. Tinklapyje įdėtas reklaminis paveiksliukas,

dažniausia – kartu ir nuoroda į besireklamuojančią firmą ar produktą.

Browser: naršyklė. Hipertekstinės informacijos internete peržiūrai

skirta programa, WWW klientas.

Default, index: HTML dokumentai, į kuriuos WWW serveris kreipiasi

tada, kai nenurodytas vardas. Dažniausiai titulinis projekto puslapis.

External viewer: programa, reikalinga WWW dokumentų, kurių turinio

negali tiesiogiai parodyti jūsų naršyklė (pvz.: Netscape Navigator ar

Internet Explorer), skirta peržiūrai. Tokios programos reikia Adobe

Postscript (.ps), filmų iškarpoms (.mpeg) ir kai kurių kitų formatų

dokumentams ar intarpams.

Frame: rėmeliai. HTML komanda Frameset dalija naršyklės langą į kelias

dalis, kiekvienoje gali būti rodomi atskiri HTML dokumentai.

Home page: asmens ar organizacijos prisistatymas internete,

tinklalapis. Hipertekstinė informacija apie žmogų ar organizaciją WWW

serveryje.

Hotspot: karštas taškas. Iliustracijos HTML dokumente dalis su

“priklijuota” nuoroda.

Hyperlink, link: nuoroda. Teksto ar iliustracijos fragmentas kartu su

“priklijuotu” voratinklio adresu (URL), elektroninio pašto adresu arba to

paties dokumento sekcijos pavadinimu.

Hypertext: hipertekstas. Tekstas, kuriame nurodyti ryšiai su kitur

esančiais dokumentais.

HTML (HyperText Markup Language): hipertekstinių dokumentų aprašymo

kalba. Projekto kūrimo metu (2000 m.) galiojo standartas HTML 4.01. W3C

nuomone, ją ateityje pakeis XHTML kalba.

HTML dokumentas: dokumentas (tekstas, iliustracijos, garso ir judančio

vaizdo intarpai, nuorodos į kitus dokumentus ir t.t.), kuriame yra HTML

kalbos sakiniai.

In-line image: grafinis vaizdas HTML dokumente.

Publikuoti, skelbti (publish): padėti sukurtą tinklalapį į tokią vietą

(interneto kompiuterį), kur jį gali pamatyti kiti.

Serveris: kompiuterinė programa, priimanti tinklu atėjusius kitų

programų (klientų) kreipinius bei siunčianti joms atsakymus. Interneto

paslaugos teikiamos kliento-serverio principu.

SGML (Standard Generalized Markup Language): dokumentų aprašymo kalba.

Atskiria dokumento turinį ir vaizdavimą. HTML, XML yra šio standarto dalys.

Svetainė, tinklalapis: vienai temai skirti (apjungti bendra idėja)

HTML dokumentai.

Thumbnail: nykščio nagas. Sumažintas nuotraukos vaizdas su nuoroda į

natūralaus dydžio vaizdą.

URL (Uniform Resource Locator): universalus

šaltinio

adresas internete. Adresas sudarytas iš penkių dalių: protokolo pavadinimo,

vartotojo identifikacijos, srities adreso, jungties numerio, katalogų bei

failo vardo. Pavyzdžiui:

http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/turinys.htm.

XML (eXtensible Markup Language): WWW dokumentų kūrimo kalba

(išplėstinė žymėjimo kalba), SGML poaibis. Atnaujinta ir išplėsta lyginant

su HTML.

WWW=World Wide Web=W3=The Web: “pasaulinis Voratinklis”. Paskirstyta

hipertekstinės informacijos sistema. Jos kūrėjas – CERN.

Web: voratinklis, projektas. Programoje FrontPage taip vadinamas jūsų

kuriamas projektas – HTML dokumentų rinkinys.

Webbot: iš HTML dokumento iškviečiama programa kuriam nors darbui

(paieškai, registracijai ir t.t.) atlikti. Šios programos yra WWW

serveriuose su FrontPage papildymais (FrontPage Server extensions).

WYSIWYG (What You See Is What You Get): “matai tą, ką gausi”.

Informacijos kūrimo būdas, kai ekrane iškart matomas realus vaizdas, o ne

to vaizdo kūrimo komandos.

W3C (World Wide Web Consortium): organizacija, vystanti HTML

standartą.

FrontPage

Sąsaja

Programos FrontPage sąsaja sukurta pagal tą patį standartą, kaip ir

kitos MS Office programos, nors į tą komplektą (variantas Premium) ji

pakliuvo tik pradedant versija FrontPage 2000. Taikymo pavyzdžiuose šia

versija ir remsimės.

[pic]

3.1 pav. FrontPage pradinis darbo langas

Pradėjus veikti programai, gaunamas tuščias langas naujo dokumento

kūrimui. Lango kairėje pusėje matomi peržiūros būdo keitimo įrankiai.

[pic] Rodo HTML dokumento vaizdą. Jo apačioje gali būti parenkamas

WYSIWYG redagavimo režimas (Normal), HTML komandų redagavimo režimas

(HTML), vidinės naršyklės generuotas vaizdas (Preview). Visi tinklalapio

kūrimo ir redagavimo darbai dažniausiai atliekami režime Normal.

Pastaba: Preview vaizdas gali nebūtinai sutapti su kurios nors

populiarios naršyklės rodomu dokumento vaizdu.

[pic] Projekto (Web) aplankų ir failų peržiūros ir tvarkymo režimas.

Lango dizainas ir veiksmai jame sutampa su Windows Explorer programa

detaliajame (Details) vaizde.

[pic] Projekto būklės ataskaita. Plačiau skaitykite skyrelyje

“Projekto administravimas”.

[pic] Projekto dokumentų struktūrinė schema. Galima keisti dokumentų

tarpusavio priklausomybę nutempiant juos į reikiamą vietą, įterpinėti

naujus dokumentus (File -> New). Nuorodos dokumentuose pasikeičia

automatiškai.

[pic] Parengto dokumento įeinančių ir išeinančių ryšių schema. Galima

pamatyti tolesnius ryšius, spustelėjus “+” simbolį kurio nors dokumento

piktogramoje. Neteisingi ryšiai vaizduojami nutrūkusia linija.

[pic] Leidžia sudaryti (Edit -> Task) projekto užduočių sąrašą.

Ypatybės: dešiniajame viršutiniame programos lango kampe nėra įprastos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2247 žodžiai iš 7487 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.