[pic]
Multimedijos produktų kūrimo technologijos ir praktiniai įgūdžiai.
Hipertekstas.
Pradžiamokslis.
Autoriai:
Eugenijus Valavičius
Ina Grišina
Parengta remiant Atviros Lietuvos fondo”Interneto” programai
Vilnius, 2000
Turinys
Kurso pristatymas 3
Mokymo planas 3
Įrankių apžvalga 4
Medžiagos saugojimo internete ir CD-ROM laikmenose ypatybės 5
Terminai: 5
FrontPage 7
Sąsaja 7
Projekto kūrimas 8
Organizacijos pristatymo kūrimas 9
Asmeninio tinklalapio šablonas 14
Projekto šablonas 14
Informacijos įrašymas šablono puslapiuose. Automatizuotos procedūros
14
Temos pasirinkimas 16
Lapo savybės 16
Tekstas HTML dokumente 17
Iliustracijos 20
Nuorodos 23
Lentelės 25
Rėmeliai 26
Projekto publikavimas 28
Projekto administravimas 29
HTML kalba 31
Šriftai, raidžių pagražinimai 31
Teksto rašymas 32
Teksto blokai, sąrašai 33
Nuorodos 34
Multimedijos dokumentai 34
Jautri schema (Map) 35
Lentelės 36
Rėmeliai 37
Klausimai ir užduotys 38
Metodiniai patarimai dėstytojui 40
Literatūra 40
Kurso pristatymas
Mokymo medžiagoje yra aiškinamoji dalis, metodinė medžiaga ir skaidrės
dėstytojui, terminų aiškinamasis žodynas, klausimai ir užduotys,
literatūros ir nuorodų sąrašas. Ja gali naudotis dėstytojai elektroninės
leidybos kursų ruošimui, o taip pat kursų klausytojai bei asmenys, norintys
mokytis savarankiškai. Aiškinimo supratimui reikia, kad vartotojas turėtų
elementarių darbo kompiuteriu įgūdžių, būtų susipažinęs su informacijos
tvarkymo veiksmais, mokėtų naudotis ar bent suprastų naršymo, failų
perdavimo (ftp), elektroninio pašto, konferencijų paslaugas internete.
Elektroninės leidybos kursų klausytojai susipažįsta ir praktiškai
išbando du būdus internete talpinamai informacijai kurti:
➢ naudojant WYSIWYG redaktorių FrontPage
➢ rašant HTML komandas pačiam.
Per užsiėmimą kompiuterių klasėje sukuriamas organizacijos, projekto
arba asmens pristatymas internete.
Mokymo planas
Kursas: Multimedijos produktų kūrimo technologijos ir praktiniai
įgūdžiai
|Eil.n|Tema |Trukmė |
|r. | |akad. |
| | |val. |
|1. |Kūrimo instrumentų (Toolbook, FrontPage, Homesite…) |0,5 |
| |apžvalga ir galimybės. Medžiagos pateikimo kompiuterių | |
| |tinklui ir CD-ROM laikmenoms ypatybės. | |
|2. |Multimedijos produktų ir interneto sąvokos ir terminai.|0,5 |
| |Patarimai projekto kūrimui. | |
|3. |FrontPage: |4 |
| |sąsaja | |
| |tinklalapio kūrimas naudojantis šablonais, | |
| |automatizuotos procedūros ir jų specifika, | |
| |temos parinkimas, lapo savybės, tekstas, | |
| |nuorodos, iliustracijos, lentelės, rėmeliai, | |
| |tinklalapio padėjimas į WWW serverį, priežiūra ir | |
| |administravimas | |
|4. |HTML įvadas |1 |
| |dokumento struktūra | |
| |antraštė | |
| |teksto formatas ir spalvos | |
| |nuorodos, iliustracijos | |
| |lentelės | |
| |rėmeliai | |
| |naršyklių specifika | |
Mokymo plano temos nereikalauja specialaus kompiuterinio pasiruošimo,
tačiau klausytojai turi orientuotis Windows95 aplinkoje bei žinoti
informacijos tvarkymo principus, mokėti rašyti tekstą, naudotis internetu.
Dėstytojas, ruošdamasis kursams, turi susipažinti su kurso pristatymu,
ruošiamos temos aiškinamąja medžiaga ir metodiniais patarimais, užsiėmimų
iliustracijomis (skaidrėmis) bei rekomenduojama jų rodymo tvarka. Patariama
periodiškai patikrinti Interneto nuorodas, atnaujinti bei papildyti
literatūros sąrašą.
Mokymo forma – praktiniai užsiėmimai kompiuterių klasėje (išimtis –
pirma tema, bet ją dėstant patartina demonstruoti aptariamų programų
veikimą). Dalį užduočių klausytojai atlieka savo nuožiūra, ne
šių kursų
metu.
Minimali kurso trukmė – 6 akademinės valandos, tačiau paruoštos
medžiagos užtenka ir 10-12 akademinių valandų trukmės kursams. Galima
mokytis vieną dieną (tada patartina ilgesnė pietų pertrauka) arba du
pusdienius po 3 val.
Techniniai reikalavimai. Kompiuterių klasė su interneto ryšiu (jei
reikia medžiagą dėti interneto serveryje). Pageidautinas vienas
multimedijos įrangos komplektas. Klasėje turi būti projektorius arba
didelis ekranas, kuris rodytų vieno iš kompiuterių ekrano vaizdą.
Kompiuterių operacinė sistema: Windows 95, Windows 98, Windows NT4,
Windows2000 arba šių sistemų naujesnės versijos. Naudojamos kompiuterinės
programos: Windows Explorer, FrontPage 2000, Internet Explorer 4.01 ar
naujesnė arba Netscape Navigator (Communicator) 4.51 ar naujesnė versija,
elektroninio pašto programa (Pegasus Mail, Eudora, Outlook Express…),
pageidautinos informacijos suspaudimo (Winzip) bei antivirusinės programos,
grafikos redagavimo programa (Paint, PaintShop ar kt.).
Kurso autoriai – Eugenijus Valavičius (eugvalav@vpu.lt, Vilniaus
pedagoginio universiteto Informatikos katedros dėstytojas) ir Ina Grišina
(Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė).
Autoriai dėkoja ALF Interneto programai (dr. K.Juškevičius,
A.Davidavičius) už lėšas ir priežiūrą, Kristinai Matulytei už konstruktyvią
kritiką, patarimus ir kitą pagalbą ruošiant šią mokymo medžiagą.
Įrankių apžvalga
Pirmosiomis kūrimo priemonėmis reikėtų laikyti programavimo kalbas.
Kūrėjo galimybes ribojo tik kompiuterio galimybės. Pastebėjus, kad daugelis
vartotojo veiksmų sutampa, pradėta daugiau apibendrinti, formalizuoti
medžiagos pateikimo procesą. Kartu su asmeniniais kompiuteriais atsirado
priemonės medžiagos su atskirų dalių tarpusavio ryšiais kūrimo
automatizavimui, dar vadinamos autorinėm sistemom: Guide (1980), Hyperlog,
HyperCard (Apple 1987), LinkWay (IBM, 1988), Author, ToolBook (1990).
Apribojimai sugriežtėjo – prie dar iki šiol minimalių kompiuterio galimybių
prisidėjo papildomi autorinės sistemos reikalavimai, tačiau atsimetė
standartinių veiksmų modeliavimas.
Autorinių sistemų tarpe kelis metus lyderiavo ToolBook (Asymetric
Corporation), integravusi tekstą su ryšiais, multiplikaciją, užduočių ir jų
vertinimo programavimą. Bet tinklų laikais to per maža – kaip gauti
platesnį temos aiškinimą, jei jis kitame kompiuteryje. Visai medžiagai
susieti reikia hiperteksto (su visais multimedijos produktais) ir ryšio
tarp kompiuterių – informacijos šaltinių. Kūrimo įrankiai visas savo idėjas
turi perkelti į kliento-serverio aplinką. Dabar žinoma vienintelė nepilna
hiperteksto realizacija – SGML poaibis HTML, platesnė XML. Hiperteksto
kūrimo instrumentų vystymasis primena teksto procesorių istoriją: pradžioje
paprastas tekstas su papildomomis komandomis (kodais) spausdintuvams –
didesnė raidė, pasvirusi, ir t.t , programos Kedit, MultiEdit, WordStar.
WYSIWYG redaktoriai grafinei aplinkai (Word for Windows, Word Perfect)
nukonkuravo visus. HTML kalbai viskas daug sudėtingiau: pats standartas
vystosi (dabar priimta versija HTML4.01), didelės firmos (Netscape, Sun,
Macromedia, Microsoft) kuria savo priedus, dokumentai žiūrimi įvairiose
kompiuterinėse aplinkose (MS-DOS, Windows, Unix, MacOS, …), įvairiuose
ekranuose, įvairiose šalyse (nacionalinės ypatybės).
Pirmieji HTML dokumentų kūrėjai buvo kompiuterių specialistai, galbūt
todėl dabar labiau propaguojamos sudėtingos sąsajos, tiesiogiai HTML
komandas naudojančios programos. WYSIWYG programų generuotuose HTML
dokumentuose dažnai būna perteklinių komandų, juos sunku taisyti rankomis,
jei reikia panaudoti galimybę, kuri nenumatyta naudojamame redaktoriuje.
Tačiau tokiomis programomis lengva naudotis, greičiau gaunamas rezultatas.
Programas HTML dokumentų kūrimui galima skirstyti į dvi grupes: HTML kodo
redaktoriai (code-based) ir WYSIWYG redaktoriai. Pirmuosius daugiau naudoja
profesionalai, kitus – žmonės be specialaus išsilavinimo. Vertinant šias
programas, reikia galvoti apie jose integruotas HTML galimybes – ar jos
jums reikalingos. Beje, patys to nepastebėdami, įpratome panašiai galvoti
apie teksto redaktoriaus pasirinkimą. Pvz.: a) jei norime tik parašyti
tekstą ir perduoti jį maketuotojui, galim naudotis programomis Notepad ar
WordPad; b) norime parašyti straipsnį konferencijai ar darbo ataskaitą –
naudojamės Microsoft Word; c) norime išleisti knygą, sudėlioti kelis
straipsnius lape, rašyti “vingiuotą” tekstą – naudojamės maketavimo sistema
PageMaker ar panašia. HTML redaktoriai gali būti vertinami pagal tai,
kurias iš žemiau išvardintų galimybių realizuoja:
· HTML versijos numeris (medžiagos ruošimo metu – HTML 4.01);
· Stiliai;
· Lentelės;
· Šablonai (forms);
· Rėmeliai;
· Papildomi priedėliai (Applets/ActiveX);
· Programavimo galimybės (JavaScript);
· Paprasto teksto įkėlimas/kodo pavertimas paprastu tekstu;
· Ryšių (nuorodų) tikrinimas;
· Projekto valdymas.
Daugumą šių galimybių turi programos: FrontPage, Dreamweaver,
Homesite, HotDog, HotMetal, WEBINET ir kitos. Visos jos
vystosi labai
greitai – versijos su naujomis galimybėmis atsiranda dažniau, negu kartą
per metus. Matyt, dauguma programų perims WYSIWYG principus (arti to
FrontPage, gal bus universalus Word), bet daug lėčiau, nei vienos genties
kompiuteriuose.
Medžiagos saugojimo internete ir CD-ROM laikmenose ypatybės
Multimedijos produktų projektuose komponuojama įvairios kilmės
informacija: tekstas, iliustracijos, garso ir judančio vaizdo intarpai.
Visų rūšių informacijos (išskyrus teksto) kokybė nulemia užimamos vietos
kiekį pasirinktoje laikmenoje. Kompiuterių tinklu informacija keliauja per
daugybę tarpininkų, įvairaus greičio kolektyvinio naudojimo ryšio
linijomis. Tokiomis sąlygomis reikia laviruoti tarp informacijos pateikimo
greičio gerinimo ir kokybės praradimo. Tekstas kartu su geros kokybės
iliustracija, gražia muzika ir judančio vaizdo intarpu gali užimti kelis ar
keliolika megabaitų vietos kompiuterio diske. Jei norėsime pamatyti tokį
dokumentą prisijungę prie interneto greitu 56K modemu, turėsime laukti gal
netgi daugiau nei valandą laiko. Kad vartotojui neprailgtų laukimas (tuo
pačiu mažesnė prisijungimo trukmė ir mokestis), interneto tarnybinėse
stotyse reikia saugoti mažiau vietos kompiuterio diske reikalaujančius
failus (iliustracijos, garsas, judantis vaizdas). Paveiksliukų greitesniam
pasiekimui siūlomos kelios mažos gudrybės:
– duoti informatyvius pavadinimus (HTML komandos IMG parametras ALT=) –
gal vartotojui užteks ir pavadinimo, galės eiti toliau nelaukdamas
paties vaizdo;
– pradžioje rodyti blogesnės kokybės tą patį paveiksliuką (parametras
LOWSRC);
– tekste dėti labai sumažintą, bet pakankamai aiškią originalo kopiją
(thumbnail) su nuoroda į geros kokybės originalą. Kas norės – galės
žiūrėti originalą.
– rodyti informatyvų judančio vaizdo pirmąjį kadrą su nuoroda į
originalo failą.
Kitos ypatybės (medžiagos atnaujinimas, platinimo būdas) gali nulemti
informacijos turinį. CD-ROM laikmenose reiktų saugoti mažiau senstančią,
orientuotą į ilgalaikį vartojimą informaciją. Be to, kadangi ekrane esančio
teksto skaitymas labiau vargina akis, reikia stengtis pateikti tą
informaciją išnaudojant kompiuterio duodamus privalumus lyginant su
popieriniu variantu.
Terminai:
Kuriantiems interneto puslapius reikia žinoti kai kurių sąvokų prasmę.
ActiveX Controls: Microsoft pasiūlyto standarto valdymo elementai,
leidžiantys tinklalapyje naudoti animaciją, programuoti reakciją į pelės
žymeklio padėtį ir t.t.
Applet: įskiepis. Java programytė, “įklijuota” HTML puslapyje. Jai
draudžiama naudotis kai kuriais vartotojo kompiuterio resursais.
Banner: vėliava. Tinklapyje įdėtas reklaminis paveiksliukas,
dažniausia – kartu ir nuoroda į besireklamuojančią firmą ar produktą.
Browser: naršyklė. Hipertekstinės informacijos internete peržiūrai
skirta programa, WWW klientas.
Default, index: HTML dokumentai, į kuriuos WWW serveris kreipiasi
tada, kai nenurodytas vardas. Dažniausiai titulinis projekto puslapis.
External viewer: programa, reikalinga WWW dokumentų, kurių turinio
negali tiesiogiai parodyti jūsų naršyklė (pvz.: Netscape Navigator ar
Internet Explorer), skirta peržiūrai. Tokios programos reikia Adobe
Postscript (.ps), filmų iškarpoms (.mpeg) ir kai kurių kitų formatų
dokumentams ar intarpams.
Frame: rėmeliai. HTML komanda Frameset dalija naršyklės langą į kelias
dalis, kiekvienoje gali būti rodomi atskiri HTML dokumentai.
Home page: asmens ar organizacijos prisistatymas internete,
tinklalapis. Hipertekstinė informacija apie žmogų ar organizaciją WWW
serveryje.
Hotspot: karštas taškas. Iliustracijos HTML dokumente dalis su
“priklijuota” nuoroda.
Hyperlink, link: nuoroda. Teksto ar iliustracijos fragmentas kartu su
“priklijuotu” voratinklio adresu (URL), elektroninio pašto adresu arba to
paties dokumento sekcijos pavadinimu.
Hypertext: hipertekstas. Tekstas, kuriame nurodyti ryšiai su kitur
esančiais dokumentais.
HTML (HyperText Markup Language): hipertekstinių dokumentų aprašymo
kalba. Projekto kūrimo metu (2000 m.) galiojo standartas HTML 4.01. W3C
nuomone, ją ateityje pakeis XHTML kalba.
HTML dokumentas: dokumentas (tekstas, iliustracijos, garso ir judančio
vaizdo intarpai, nuorodos į kitus dokumentus ir t.t.), kuriame yra HTML
kalbos sakiniai.
In-line image: grafinis vaizdas HTML dokumente.
Publikuoti, skelbti (publish): padėti sukurtą tinklalapį į tokią vietą
(interneto kompiuterį), kur jį gali pamatyti kiti.
Serveris: kompiuterinė programa, priimanti tinklu atėjusius kitų
programų (klientų) kreipinius bei siunčianti joms atsakymus. Interneto
paslaugos teikiamos kliento-serverio principu.
SGML (Standard Generalized Markup Language): dokumentų aprašymo kalba.
Atskiria dokumento turinį ir vaizdavimą. HTML, XML yra šio standarto dalys.
Svetainė, tinklalapis: vienai temai skirti (apjungti bendra idėja)
HTML dokumentai.
Thumbnail: nykščio nagas. Sumažintas nuotraukos vaizdas su nuoroda į
natūralaus dydžio vaizdą.
URL (Uniform Resource Locator): universalus
šaltinio
adresas internete. Adresas sudarytas iš penkių dalių: protokolo pavadinimo,
vartotojo identifikacijos, srities adreso, jungties numerio, katalogų bei
failo vardo. Pavyzdžiui:
http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/turinys.htm.
XML (eXtensible Markup Language): WWW dokumentų kūrimo kalba
(išplėstinė žymėjimo kalba), SGML poaibis. Atnaujinta ir išplėsta lyginant
su HTML.
WWW=World Wide Web=W3=The Web: “pasaulinis Voratinklis”. Paskirstyta
hipertekstinės informacijos sistema. Jos kūrėjas – CERN.
Web: voratinklis, projektas. Programoje FrontPage taip vadinamas jūsų
kuriamas projektas – HTML dokumentų rinkinys.
Webbot: iš HTML dokumento iškviečiama programa kuriam nors darbui
(paieškai, registracijai ir t.t.) atlikti. Šios programos yra WWW
serveriuose su FrontPage papildymais (FrontPage Server extensions).
WYSIWYG (What You See Is What You Get): “matai tą, ką gausi”.
Informacijos kūrimo būdas, kai ekrane iškart matomas realus vaizdas, o ne
to vaizdo kūrimo komandos.
W3C (World Wide Web Consortium): organizacija, vystanti HTML
standartą.
FrontPage
Sąsaja
Programos FrontPage sąsaja sukurta pagal tą patį standartą, kaip ir
kitos MS Office programos, nors į tą komplektą (variantas Premium) ji
pakliuvo tik pradedant versija FrontPage 2000. Taikymo pavyzdžiuose šia
versija ir remsimės.
[pic]
3.1 pav. FrontPage pradinis darbo langas
Pradėjus veikti programai, gaunamas tuščias langas naujo dokumento
kūrimui. Lango kairėje pusėje matomi peržiūros būdo keitimo įrankiai.
[pic] Rodo HTML dokumento vaizdą. Jo apačioje gali būti parenkamas
WYSIWYG redagavimo režimas (Normal), HTML komandų redagavimo režimas
(HTML), vidinės naršyklės generuotas vaizdas (Preview). Visi tinklalapio
kūrimo ir redagavimo darbai dažniausiai atliekami režime Normal.
Pastaba: Preview vaizdas gali nebūtinai sutapti su kurios nors
populiarios naršyklės rodomu dokumento vaizdu.
[pic] Projekto (Web) aplankų ir failų peržiūros ir tvarkymo režimas.
Lango dizainas ir veiksmai jame sutampa su Windows Explorer programa
detaliajame (Details) vaizde.
[pic] Projekto būklės ataskaita. Plačiau skaitykite skyrelyje
“Projekto administravimas”.
[pic] Projekto dokumentų struktūrinė schema. Galima keisti dokumentų
tarpusavio priklausomybę nutempiant juos į reikiamą vietą, įterpinėti
naujus dokumentus (File -> New). Nuorodos dokumentuose pasikeičia
automatiškai.
[pic] Parengto dokumento įeinančių ir išeinančių ryšių schema. Galima
pamatyti tolesnius ryšius, spustelėjus “+” simbolį kurio nors dokumento
piktogramoje. Neteisingi ryšiai vaizduojami nutrūkusia linija.
[pic] Leidžia sudaryti (Edit -> Task) projekto užduočių sąrašą.
Ypatybės: dešiniajame viršutiniame programos lango kampe nėra įprastos
atskiro dokumento uždarymo komandos, ji nukelta į dokumento lango dešinįjį