I pelno mokesčio reglamentavimas Lietuvos respublikoje
5 (100%) 1 vote

I pelno mokesčio reglamentavimas Lietuvos respublikoje

2001m gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą Nr. IX -675, kurio pagrindinės nuostatos įsigalioja nuo 2002m sausio 1d., o visas įstatymas – nuo 2004m sausio 1d.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) I skyriuje “Bendrosios nuotatos” yra apibrėžiama kas yra pelno mokesčio mokėtojai, mokesčio bazė, mokesčio tarifai, mokestinis laikotarpis.

II skyriuje “Pajamų ir sąnaudų pripažinimas” apibrėžiama kas tai yra pajamų ir sąnaudų pripažinimas, pagal kokį apskaitos principą jos pripažįstamos, šios apskaitos principo taikymas bei apskaitos principo pasirinkimas bei keitimas.

III – čiame skyriuje “Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka” nustatoma kaip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas ir kas sudaro neapmokestinamąsias pajamas.

IV – tame skyriuje “Turtas” apibrėžiama kas yra vieneto turtas, turto įsigijimo, pardavimo kaina ir turto vertės padidėjimo pajamos.

V – ame skyriuje “Leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” nustatoma kokia leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka, kas priklauso leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų gupei t.y. ilgalaikio turto nusidevėjimo arba amortizacijos sąnaudos, nusidevėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai, nuosavo, nuomojamo arba panaudos būdu naudojamo materialiojo turto eksplotavimo, remonto arba rekonstrukcijos sąnaudos, komandiruočių sąnaudos, reklamos ir reprezentacijos sąnaudos, natūralios netekties nuostoliai, beviltiškos skolos, įmokos darbuotojų naudai, specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai, parama, narių mokesčiai, įnašai ir įmokos bei mokestinio laikotarpio perkėlimas.

VI – ame skyriuje “Neleidžiami atskaitymai” apibrėžiama kas yra neleidžiami atskaitymai.

VII – ame skyriuje “Dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka” nustatoma dividendų, išmokamų Lietuvos ir užsienio vienetams, bei paskirstyto pelno apmokestinimo tvarka ir kokia turi būti dividendų pateikimo deklaracija.

VIII- ame skyriuje “Specialios pajamų apmokestinimo sąlygos” numatomas užsienio vieneto ar kontroliuojamų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas, turto ar turtinio koplekso nuomos apmokestinimo atvejai, sandorių vertės apmokestinimas.

IX – ame skyriuje “Reorganizavimo, perleidimo, likvidavimo paskirų atvejų apmokestinimas, turto vertės pajamų bei nuostolių pripažinimas tam tikrais reorganizavimo, likvidavimo, perleidimo atvejais” apibrėžiami reorganizavimo ir perleidimo atvejai, turto vertės padidėjimo ar sumažėjimo perorganizuojant ar likviduojant įmones, bei kokios apskaitos ataskaitos turi būti.

X – ame skyriuje “Pelno mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas, išieškojimas ir grąžinimas” nustatomas avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas, pelno mokesčio apskaičiavimas, įskaitymas, sumokėjimas ir grąžinimas, taip pat kokios deklaracijos ir atatskaitos turi būti užpildytos ir pateiktos, užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto mokesčio perskaičiavimas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai, bei atsakomybė už PMĮ pažeidimus.

XI – ame skyriuje “Apskaitos reikalavimai” nustatoma kokie keliami reikalavimai buhalterinės apskaitos tvarkymui.

XII – ame skyriuje “Baigiamosio nuostatos” numatoma PMĮ įsigaliojimo tvarka.

Pelno mokesčio instrumentarijus Lietuvos respublikoje

Lietuvos apmokestinamasis vienetas

Mokesčio subjektas → → →

Užsienio apmokestinamasis vienetas

Mokesčio objektas → → → Pajamos

Mokesčio šaltinis → → → Sutampa su mokesčio objektu

Apmokestinimo vienetas → → Piniginis

Mokesčio tarifas → → → Procentinis – proporcinis

Mokesčio tarifo ir mokesčio sumažinimas

Apmokestinimo lengvatos→ →

Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčio ėmimo būdas→ → → Tiesioginis (iš pajamų)

Mokesčio nustatymo metodas→ Pelno mokesčio deklaracijos



Pelno mokesčio mokėtojai (subjektai) yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai. Lietuvos apmokestinamasis vienetas – tai juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Juridiniai asmenys yra bendrovės (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės), kooperatinės bendrovės (kooperatyvai, kredito unijos), žemės ūkio bendrovės), tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, individualios (personalinės) įmonės, valstybės įmonės. Valstybė ir savivaldybės nors ir yra priskiriamos juridiniams asmenims, tačiau nelaikomos apmokestinamaisiais vienetais, nes savo teises ir pareigas jos įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškove ar atsakove teisme. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos civilinės atsakomybės ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.

Užsienio apmokestinamasis vienetas – tai
užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus. Užsienio apmokestinamieji vienetai yra bet kokie vienetai, įskaitant įmones, įstaigas ir organizacijas, neatsižvelgiant į jų organizavimo formą bei į tai, ar jie yra juridiniai asmenys pagal užsienio valstybės teisės aktus, ar ne.

Pelno mokesčio nemoka:

1. biudžetinės organizacijos;

2. Lietuvos bankas;

3. pelno nesiekiantys vienetai;

4. valstybė ir savivaldybės, išskyrus PMĮ VIIskyriuje numatytus atvejus;

5. valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos , tarnybos ar organizacijos;

6. valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas”.Lietuvos apmokestinamojo vieneto pelno mokesčio objektas (bazė) yra visos Lietuvos vieneto uždirbtos pajamos Lietuvos Respublikoje ir bet kur pasaulyje. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis. Pozityvios pajamos yra užsienio kontroliuojamų vienetų ne aktyvios veiklos pajamos, t.y. palūkanų pajamos, autorinis atlyginimas, lizingo pajamos, turto vertės padidėjimo pajamos, dividendai ir kitos pajamos. Tam tikrais atvejais į pozityvias pajamas įtraukiamos ir aktyvios veiklos pajamos. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos turi būti įskaitomos į jį kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę, neatsižvelgiant į tai, kad šis Lietuvos vienetas tokių pajamų negauna.

Užsienio apmokestinamojo vieneto mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose nuolatinėse buveinėse vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, jei jos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per kelias nuolatines buveines, tai kiekvienos nuolatinės buveinės mokesčio objektas (bazė) nustatoma atskirai. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės uždirbtos pajamos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą.

Užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos pajamos, pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą t.y. pagal faktišką pajamų gavimo momentą, kai išmokamos išmokos.

Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška t.y., kai nuolat vykdo pats arba per priklausomą atstovą (agentą), naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant naudojamus gręžinius arba laivus.

Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę uždirba pajamų, o pagal Lietuvos su ta užsienio valstybe sudarytą ir taikomą tarptautinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį nustatytas mažesnis tokių pajamų rūšies apmokestinimo tarifas arba tokios pajamos yra neapmokestinamos, tai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytoms lengvatoms taikyti naudojamos formos, kurių naudojimo taisyklės nustato kiti VMI teisės aktai.

Užsienio vienetų mokesčio bazę sudaro:

1. Palūkanos;

2. Pajamos iš paskirstytojo pelno, kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;

3. Autorinis atlyginimas, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises t.y. atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teisės;

4. Pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize. Kai viena šalis įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui ( pvz.:teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą;

5. Atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) t.y. kai viena šalis sutinka perteikti kitai šaliai tam tikras žinias ir patirtį, kuri viešai neskelbiama, ir taip, kad ta antroji šalis galėtų šią informaciją panaudoti savo naudai;

6. Gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje – tokios užsienio vieneto gaunamos pajamos apmokestinamos, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir pan.) ir mokėjimo būdo (mokama tiesiogiai, atsiskaitoma apmokant to užsienio vieneto skolinius įsipareigojimus, jo vardu vykdant mokestines prievoles ar pan.);

7. Kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos t.y. kai kūrinys yra panaudojimas ar platinimas be autoriaus leidimo, nusumokėjus autorinio atlyginimo, kai kūriniai, atlikimų įrašai, fonogramos ar jų kopijos yra platinimamos, transliuojamos, viešas paskelbimos be autoriaus leidimo, autoriui ar gretutinių teisių subjektui už tokius pažeidimus gali būti
mokamos kompensacijos;

8. Kai užsienio vienetas gauna atlyginimą už suteiktą teisę daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba naudojantis kompiuterio programa, kurios autoriaus teisės priklauso tam užsienio vienetui, rengti išvestines kompiuterio programas, kurios pačios yra autorių teisių objektas, arba viešai demonstruoti kompiuterio programą .

Pelno mokesčio tarifai yra proporciniai.

10 tarifas taikomas užsienio vieneto pajamoms, kurių šaltinis Lietuvoje ir jos gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje.

15 tarifu apmokestinamas Lietuvos bei užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas ir pajamos iš paskirstytojo pelno.

13 tarifą moka vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius neviršyja 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršyja 500 000 Lt.

13 tarifas netaikomas įmonėms:

1. kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra kitų įmonių dalyviai;

2. kuriuose tas dalyvis ar dalyviai valdo daugiau kaip 50 akcijų (dalių, pajų), paskutinę mokestinio laikotarpio dieną;

3. kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 akcijų (dalių, pajų), paskutinę mokestinio laikotarpio dieną;

4. užsienio įmonėms;

5. kurių pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos 15 tarifu.

Įmonės dalyvis – tai asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į įmonės turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į įmonės turtą, bet įgyja prievolinių teisių arba pareigų, susijusių su vienetu. Tos įmonės, kurių akcininkai arba jų šeimų nariia yra ir kitų įmonių akcininkai (savininkai, pajininkai, dalininkai), negali apmokestinamojo pelno apmokestinti pagal 13 pelno mokesčio tarifą.

II. APMOKESTINAMASIS PELNAS

1. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą.

Pagrindiniai apskaitoje naudojami principai įtvirtinti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos įmonės, tvarkydamos buhalterinę apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, vadovaujasi įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos apskaitos principais. Šiais principais vadovaujamasi pripažįstant pajamas ir sąnaudas bei apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, kiek tai neprieštarauja PMĮ nuostatoms.

1. Pagal įmonės principą kiekviena įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu, į kurio apskaitą gali būti įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

2. Pagal veiklos tęstinumo principą, tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti. Tačiau, jei priimamas sprendimas įmonę likviduoti arba įmonė yra įsteigta ribotam laikotarpiui, tai šis veiklos tęstinumo principas netaikomas.

3. Periodiškumo principas reiškia, kad įmonės veikla suskirstoma į atskirus ataskaitinius laikotarpius (metų, ketvirčių ar pan.), kuriems pasibaigus, sudaroma finansinė atskaitomybė.

4. Pagal pastovumo principą įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais. Jį keisti galima tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai atspindėti įmonės finansinių metų turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

5. Vadovaujantis piniginio mato principu, visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.

6. Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą. Tačiau PMĮ 8 ir 9 straipsniuose nustatyti atvejai, kai pajamas galima pripažinti atsižvelgiant į mokėjimo momentą, t.y. taikant pinigų principą. Sąnaudos tokiu atveju pripažįstamos neatsižvelgiant į mokėjimo momentą.

7. Vadovaujantis palyginimo principu, per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio pajamų uždirbimo sąnaudomis. Skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios sąnaudos paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirba pajamų. PMĮ 8 str. 2 dalyje palyginimo principas įtvirtintas ir tuo atveju, kai pajamos pripažįstamos taikant pinigų principą. Šioje dalyje nustatyta, kad pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios susijusios su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis pajamomis.

8. Įmonė, vadovaudamasi atsargumo principu, turi pasirinkti tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta.

9. Neutralumo principas reiškia, kad apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.

10. Pagal turinio svarbos principą ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą.

Lietuvos
pajamas sudaro visos vieneto vykdomos veiklos pajamos, uždirbtos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, įskaitant dividendus ir kitas paskirstytojo pelno pajamas.

Užsienio vieneto per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamas sudaro Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje, jei tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje.

Vieneto už parduotą turtą uždirbtos pajamos apskaičiuojamos pagal tikrąją rinkos kainą, kuri paprastai nustatoma turto pardavėjo ir pirkėjo susitarimu ir pripažįstamos pagal turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn datą. Nuosavybės teisė į parduotą nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo to turto perdavimo momento

Iš vieneto už parduotas prekes uždirbtų pajamų atimamos suteiktos prekybos nuolaidos, nuolaidos nuo pardavimų apyvartos, parduotų prekių nukainojimo sumos ir pajamų už anksčiau parduotą, bet pirkėjų sugrąžintą produkciją ar prekes sumos. Finansinės nuolaidos, suteikiamos už greitesnį atsiskaitymą negu sutartyje numatytas pagrindinis terminas, į pajamas įtraukiamos tą mokestinį laikotarpį, kai įgyjama teisė jomis pasinaudoti.

Pajamos už suteiktas paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti. Paslaugų ar darbų atlikimo faktai įforminami paslaugų suteikimo (darbų atlikimo) sutartyse nustatytais dokumentais.

Jeigu pagal sutartis atsiskaitymai už parduotą produkciją, prekes ar kitokį turtą bei suteiktas paslaugas vykdomi užsienio valiuta arba yra susieti su užsienio valiuta, tačiau vykdomi litais, tai pajamos perskaičiuojamos į litus pagal oficialų lito kursą ir Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį pajamų uždirbimo momentu. Į pajamas taip pat įtraukiami teigiami skirtumai, susidarę pervertinant valiutą pagal pasikeitusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį finansinės atskaitomybės sudarymo dieną.

Pajamų pripažinimas priklauso nuo vieneto vykdomos veiklos specifikos ir suteiktų paslaugų pobūdžio.

Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tos Lietuvos įmonės, kurios iki 2002m sausio 1d. (t.y. iki Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo) pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną neviršijo 100 000 Lt, taip pat naujai įregistruotos įmonės, kurių pirmojo laikotarpio pajamos neviršys 100 000 Lt per mokestinį laikoatrpį.

Visos kitos įmonės privalo taikyti pajamų principą.

Kai Lietuvos vienetas pasirenka taikyti pinigų apskaitos principą, tai pajamas jis turi pripažinti pagal faktišką pajamų gavimo momentą. Faktišku pajamų gavimo momentu laikomas sumokėjimo pinigais, atsiskaitymo natūra (mainais į kitas prekes, paslaugas ar kt.), įsipareigojimų perdavimo arba kitokio atsiskaitymo už patiektas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas momentas.

Pajamas pripažįstant pagal pinigų apskaitos principą, sąnaudos pripažįstamos taikant kaupimo ir palyginimo principus. Kaupimo principas reiškia, kad sąnaudos apskaitomos neatsižvelgiant į tai, ar jos apmokėtos, ar ne, bet atsižvelgiant į jų atsiradimo laikotarpį. Palyginimo principas reiškia, kad per mokestinį laikotarpį uždirbtos pajamos lyginamos su uždirbant tas pajamas patirtomis sąnaudomis. Išlaidos , kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinių galių turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterininę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Apsakaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos FIFO metodu. Sąnaudoms, kurių dydį nulemia pagamintos produkcijos (įvykdytų užsakymų) kiekis, priskiriamas ne visos išlaidos, patirtos tai produkcijai pagaminti (užsakymui įvykdyti), o tik parduotai produkcijai tenkanti tų išlaidų dalis.

Ne visas sąnaudas galima padalinti tarp parduotos ir neparduotos produkcijos (nebaigtos statybos), o tik tiesiogines išlaidas. Įmonės tipinės veiklos sąnaudos, kurių dydį nulemia ne parduotų gaminių kiekis, o laikotarpio trukmė bei kiti veiksniai ir kurių neįmanioma susieti su pajamų uždirbimu, laikomos tenkančioms uždirbtoms pajamoms. Prie tokių sąnaudų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos netiesioginės sąnaudos: pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos.

Taikant pinigų principą pripažįstamos ir užsienio vienetų pajamos, kurios gaunamos ne per nuolatines buveines ir kurios apmokestinamos prie pajamų šaltinio. Vadinasi, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas pelno mokestį nuo užsienio vienetui išmokamų pajamų (sumų) turi išskaičiuoti tų pajamų (sumų) išmokėjimo užsienio vienetui momentu.

Jeigu užsienio vienetas Lietuvoje veikia per nuolatinę buveinę, tai apskaičiuojant užsienio vieneto Lietuvoje vykdomos veiklos apmokestinamąjį pelną, pinigų apskaitos principas netaikomas.

Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas taip:

PAJAMOS

minus

Neapmokestinamosios pajamos

minus

Leidžiami atskaitymai –

įprastinės veiklos sąnaudos, patvirtintos dokumentais

minus

Ribojamų dydžių leidžiami
atskaitymai

(nuostoliai, mokesčiai, parama,

nusidevėjimas, amortizacija)

=

Apmokestinamsis pelnas

Pajamas sudaro visos pajamos uždirbtos ir gautos iš Lietuvos ir užsienio šaltinių. Taip pat į Lietuvos vieneto pajamas įskaitomos kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityvios. Visos pajamos apmokestinamam pelnui apskaičiuoti imamos iš apskaitos dokumentų – iš Pajamų (5 pavyzdinio sąskaitų plano klasė) sąskaitų registro. Iš jų atimamos neapmokestinamosios pajamos, kurios apskaičiuojamos išrenkant atskiras neapmokestinamųjų pajamų rūšis iš visų pajamų.

2. Neapmokestinamosios pajamos

Neapmokestinamosios pajamos yra tokios pajamos, kurias Lietuvos vienetas uždirba ar gauna, tačiau į pelno mokesčio bazę jos nėra įskaitomos. Neapmokestinamosioms pajamoms yra šios:

1. gauta parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka įmonėms, kurios gali būti labdaros gavėjais;

2. gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės (suma viršyjanti patirtus nuostolius yra apmokestinamosios pajamos), sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 str. nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 str. nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas;

3. bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą t.y. jei bankrutuojantis vienetas teismo sprendimu (neteisminio proceso atveju – kreditorių susirinkimo nutarimu) pripažįstamas bankrutavusiu, tai jo pajamos (po vieneto paskelbimo bankrutavusiu), gautos už parduotą turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Bankrutuojančioms įmonėms tai netaikoma.

4. draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Organizacinis fondas skiriamas draudimo įmonės steigimo bei pradinio etapo (nuo steigimo iki įregistravimo) išlaidoms padengti. Draudimo įmonei įsiregistravus, organizacinio fondo likutis turi būti priskirtas privalomajam rezervui.

5. investicinių kintamo kapitalo bendrovių, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;

6. sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Šios įstaigos turi būti sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir tai galioja toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios neturi viešosios įstaigos statuso ir veikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.

7. pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka t.y. kai šio turto įsigijimo kaina padidėja dėl atlikto jo perkainojimo. Įmonės, nuo 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio perkainojusios ilgalaikį turtą minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, pajamas, susidariusias dėl ilgalaikio turto perkainojimo, priskiria neapmokestinamosioms pajamoms.

8. netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo sprendimu nustatyta pinigų suma (pavyzdžiui, bauda ar delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę. Netesybos yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir turi būti rašytinis.

9. iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal PMĮ arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus PMĮ 39 straipsnyje nustatytus atvejus. Pavyzdžiui, pasibaigus ūkiniams metams, ūkinės bendrijos sudaro buhalterinį balansą ir pajamas (pelną) paskirsto bendrijos nariams proporcingai jų įnašų dalims. Lietuvos vieneto iš ūkinės bendrijos gauto pelno dalis, proporcinga jo įnašui, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jei to mokestinio laikotarpio jos nariams paskirstytas pelnas buvo PMĮ nustatyta tvarka apmokestintas pelno mokesčiu. Jei individualios įmonės savininkas yra juridinis asmuo, tai jo iš tos įmonės po apmokestinimo gautas pelnas taip pat priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms.

Jei Lietuvos vienetas yra užsienio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, tai jis iš to asmens gautą pelną gali priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, jei turi užsienio valstybės mokesčių administratoriaus pažymą, kurioje turi būti nurodyta, kad tas asmuo yra pelno mokesčio mokėtojas.

10. jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos;

11. praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį. Jeigu dėl įsivėlusios klaidos pasikeitė vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio pajamos , leidžiami ir neleidžiami atskaitymai, ir vienetas, taisydamas klaidą, kitų metų finansinėje atskaitomybėje įregistravo praėjusio
pajamas, tai tokios pajamos, pelno mokesčiu neapmokestinamos (apskaičiuojant kitų metų apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos). Tačiau, jei dėl praėjusio mokestinio laikotarpio klaidų vieneto pelno mokesčio deklaracijoje buvo pateikti netikslūs duomenys ir neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, tai praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumus vienetas turi ištaisyti, pateikdamas patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio, ir sumokėti pelno mokestį bei delspinigius, jei padidėjo apmokestinamasis pelnas.

12. vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus gautas draudimo išmokas, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės. Žala yra dėl vieneto turto netekimo, pakenkimo ar sugadinimo patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias vienetas būtų gavęs, jei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai. Pavyzdžiui, draudimo išmokos, jeigu jas gauna ne draudimo įmokas mokantis asmuo, o kitas asmuo, kurio naudai apdraudžiami turtiniai interesai. Kitas pavyzdys, kai neįvykdęs piniginės prievolės ir praleidęs mokėjimo terminą skolininkas turi sumokėti atitinkamo dydžio palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas, o kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Šios palūkanos vadinamos kompensacinėmis palūkanomis ir yra skirtos negautoms pajamoms padengti.

3. Leidžiami atskaitymai

Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos Lietuvos vieneto įprastinės veiklos sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Pagrindinės leidžiamų atskaitymų rūšys:

1. Žaliavos ir medžiagos

Leidžiamiems atskaitymams priskiriama:

a) žaliavų (medžiagų), įeinančių į pagamintų ir realizuotų gaminių sudėtį, sudarančių jų pagrindą arba kaip komponentai būtinų gaminant produkciją (atliekant darbus, suteikiant paslaugas), medžiagų, sunaudojamų produkcijos (darbų, paslaugų) gamyboje normaliam technologiniam procesui vykti, įsigijimo kaina,

b) realizuotos produkcijos įpakavimo medžiagų įsigijimo kaina,

c) kitoms gamybinėms bei ūkinėms reikmėms (bandymams, kontrolei, išlaikymui) sunaudotų medžiagų įsigijimo kaina,

d) instrumentų, įrenginių, prietaisų, laboratorinio ir kito inventoriaus, kai šis turtas priskirtas trumpalaikiam turtui, įsigijimo kaina,

e) komplektavimo gaminių ir pusgaminių, kurie montuojami ar papildomai apdorojami įmonėje, įsigijimo kaina,

f) kuro ir visų rūšių energijos, naudojamos technologiniams tikslams, visų rūšių energijos gamybai, įskaitant energijos perdavimą, energijos, sunaudotos patalpoms šildyti, įsigijimo kaina,

g) statybinių medžiagų, konstrukcijų ir detalių, montuojamų statomuose objektuose, atliekant statybos darbų paslaugas, įsigijimo kaina,

h) sėklų, sodinamųjų medžiagų, pašarų, trąšų, gaminant žemės ūkio produkciją, įsigijimo kaina ir pan.

2. Gamybos atliekos

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos faktiškos gamybinės atliekos pagal įmonės nusistatytus normatyvus, atsižvelgiant į gamybos technologinio proceso (darbų atlikimo, paslaugų teikimo) specifiką, t.y. jos įtraukiamos į gamyboje sunaudotų žaliavų (medžiagų) savikainą.

3. Sunaudota produkcija

Šiomis sąnaudomis laikoma produkcija, sunaudota laboratoriniams bandymams.

4. Parduotų prekių įsigijimo sąnaudos

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikoma parduotų prekių įsigijimo kaina.

5. Žemės rekultivavimo darbų išlaidos

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos žemės rekultivavimo darbų išlaidos, jeigu gamtos išteklių panaudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta kitaip.

6. Materialinių vertybių sandėliavimo (saugojimo) išlaidos

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos materialinių vertybių sandėliavimo (saugojimo) išlaidos.

7. Autotransporto priemonių eksploatavimo išlaidos

Sunaudotų degalų įsigijimo kaina, taip pat kitos autotransporto priemonės eksploatavimo išlaidos (perduotų naudoti tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, įvairių smulkių detalių įsigijimo kaina ir kt.) priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų. Prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su įmonės pajamų uždirbimu) atstumui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio. Taip pat priskiriamos išlaidos, susijusios su specializuotų organizacijų atliekamais patarnavimais (mokėjimai už technines apžiūras, plovimą ir kt.). Įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais.

8. Raštinės ir biuro reikmenų įsigijimo išlaidos

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos kanceliarinės, blankų įsigijimo, pašto, telefono (įskaitant mobilųjį), telegrafo, kitų ryšių, įskaitant faksimilinį, elektroninį paštą, taip pat informacines sistemas (internetą ir pan.) išlaidos, informacijos apdorojimo (skaičiavimo) centrų, kompiuterių techninio aptarnavimo paslaugos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4297 žodžiai iš 8509 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.